286d015c-bbc6-415f-b303-d36cd4e433d3 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Loreta Masevičiūtė                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-533-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                             Proceso Nr. 1-91-1-00454-2013-1                  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.14.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. birželio 10 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam D.

Ž., jo gynėjai advokatei R. M., nukentėjusiosios R. B. atstovei advokatei I. H., nukentėjusiųjų J. J. ir G. M. atstovei R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės atsakovės R. Å . ir nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. apeliacinius skundus dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 6 d. ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Civilinės ieškovės R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE priteisiant 17,62 eurų turtinės žalos atlyginimo R. B. naudai; iš D. Ž. civilinės ieškovės R. B. naudai priteisiant 10084,80 eurų; kitoje dalyje R. B. civilinį ieškinį atmetant. Iš D. Ž. civilinės ieškovės R.

B. naudai priteista 289,62 eurų bylinėjimo išlaidų.Civilinio ieškovo R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš D. Ž. civilinio ieškovo R. D. naudai priteisiant 9584,78 eurų, kitoje dalyje civilinio ieškovo civilinį ieškinį atmetant.Civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š. civilinio ieškovo G. M. naudai priteisiant 12581 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinio ieškovo civilinį ieškinį atmetant.Civilinės ieškovės J.

J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš D. Ž. ir civilinės ieškovės R. Š. civilinės ieškovės J. J. naudai priteisiant 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinės ieškovės civilinį ieškinį atmetant. Iš D. Ž. civilinės ieškovės J. J. naudai priteista 724,05 eurų bylinėjimosi išlaidų.Iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE civilinės ieškovės I. N. naudai priteista 637,16 eurų turtinės žalos atlyginimo.Iš D.

Ž. valstybės naudai priteista 144,75 eurų už proceso iÅ¡laidas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : D. Ž. 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 13 d. apie 14 val. 20 min., kelio Putinai – Slabadai – JanukiÅ¡kiai – Barzdai 12.600 km., JanukiÅ¡kių kaimo ribose, Žvirgždaičių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus, t. y. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, bÅ«damas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelėje buvusiÄ betoninę sienÄ .

Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivis O. B., taip pat buvo sužaloti keleiviai: R. Š., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. N., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. M. ir R. D., kuriems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei sugadintas R. Š. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė R. Š. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje iš jos ir D.

Ž. solidariai priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems G. M. ir J. J. ir neturtinę žalÄ priteisti solidariai iÅ¡ D. Ž. ir civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Å . nepagrįstai buvo pripažinta civiline atsakove. Motyvuojant šį teiginį, nurodoma, kad ji, nagrinėjamo įvykio metu neturėjo jokios galimybės paveikti įvykio eigos, tuo metu ji laikinai buvo praradusi turto valdymÄ dėl D. Ž. kaltės. Byloje surinktų duomenų pagrindu, apeliantės teigimu, nustatyta, kad tuo metu, kai D.

Ž. sėdo už jai priklausančio automobilio vairo, ji automobilyje miegojo, pabudo tik prieÅ¡ eismo įvykį, prašė nevairuoti, tačiau D. Ž. nepakluso. Apeliantė neneigia, kad prieÅ¡ eismo įvykį buvo girtaujama, tačiau teigia, kad ji neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog jos sÅ«nus D. Ž. gali be jos leidimo paimti automobilio raktelius, todėl, pasak R. Å ., jai nebuvo jokios bÅ«tinybės slėpti automobilio raktų. Be to, įvykio dienÄ ji tarėsi su R. R., kad Å¡is atvažiuotų ir parvairuotų R.

Å . automobilį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, R. Å . vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo jos veiksmus pripažinti neatsakingais ir neapdairiais, ir jos atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę už jos sÅ«naus kaltus veiksmus. Akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo teisme metu R. Å . neturėjo jokios galimybės įrodinėti, jog jos veiksmuose nėra bÅ«tinųjų solidariosios atsakomybės sÄ lygų. Teismas, pripažinęs jÄ civiliniu atsakovu, nedarė byloje pertraukos, tęsė bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jos praÅ¡omÄ liudytojÄ R.

R., galintį patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, kviesti į teisiamÄ jį posėdį buvo atsisakyta. Tokiu bÅ«du, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas užkirto keliÄ pasinaudoti jai įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis, teikti įrodymus arba teismo praÅ¡yti juos iÅ¡reikalauti, užduoti kaltinamajam, nukentėjusiesiems klausimus, kiek tai susiję su jos civiline atsakomybe bei ieÅ¡kinių pagrįstumu.R. Å . teigimu, teisiÅ¡kai nesuvokiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti iÅ¡ civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE neturtinės žalos atlyginimo G.

M. ir J. J. naudai. Eismo įvykio dienÄ R. Å . priklausantis automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas.

AnalogiÅ¡kos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas. Å ių aplinkybių visumoje, apeliantės vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti jÄ solidariai atsakinga su D. Ž. ir „BTA Insurance Company“ SE už eismo įvykio metu padarytÄ neturtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Ž. gynėja advokatė R. M. praÅ¡o pakeisti Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį, D. Ž. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei jo atžvilgiu taikant LR BK 75 str. nuostatas paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams; sumažinti nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžius.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai neatitinka teisingumo principo, todėl privalo būti švelninama. Pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. D. Ž. teigimu, savo kaltę jis pripažino iš karto, kai buvo pareikštas įtarimas dėl galimai įvykdyto nusikaltimo.

Davė ir nuoseklius parodymus. Tuo tarpu iÅ¡ karto po įvykusio eismo įvykio, D. Ž. buvo patyręs Å¡okÄ , neblaivus, pats ne iÅ¡ karto susigaudė situacijoje, todėl akivaizdu, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio, kaip teigia liudytojas V. Ž., jis galėjo nepripažinti savo kaltės. Apelianto teigimu, Å¡is asmuo niekaip nebuvo susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu, jis nebuvo policijos pareigÅ«nas, todėl jam pasakyti žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip parodymų davimas. Be to, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino, kad eismo įvykio padarinių kilimui įtakos turėjo ir rizikingas pačių nukentėjusių asmenų elgesys.

Tiek D. Ž., tiek kiti automobilyje įvykio metu buvę asmenys, išskyrus R. D. ir G. M., buvo neblaivūs ir tai žinojo. Nėra jokių duomenų, kad kuris iš keleivių būtų prieštaravęs D. Ž. vairavimui apsvaigus nuo alkoholio, nėra duomenų, kad keleiviai būtų važiavę prisegtais apsaugos diržais, kas yra privaloma pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, automobiliu važiavo net septyni asmenys (kai leidžiama tik penkiems). Nuteistojo teigimu, visiems keleiviams buvo žinoma ir tai, kad D.

Ž. vairuotojo pažymėjimo neturi. VisiÅ¡kai nepagrįstai, apelianto vertinimu, nebuvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kadangi D. Ž. atitinka LR BK 75 str. taikymo sÄ lygas. Nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos jų patirtos žalos atlyginimui rodo, jog jų lÅ«kesčiai Å¡iuo atveju jau yra pakankamai užtikrinti ir realizuoti. Be to, apeliantas yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, yra neįgalus ir bÅ«tent dėl tokios savo sveikatos bÅ«klės, o ne dėl neatsakingo požiÅ«rio į gyvenimÄ , jis niekur nedirba.

Nors praeityje jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, tačiau, nuteistojo teigimu, pastaruosius 2 metus naujų administracinių teisės pažeidimų jis nėra padaręs. Å ių aplinkybių visuma, apelianto vertinimu, rodo, jog jis suvokia savo veikos neteisėtumÄ , pavojingumÄ bei pasekmes, jo elgesys po nusikalstamos veikos įvykdymo rodo adekvačiÄ jo reakcijÄ Ä¯ padarytÄ veikÄ bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog D. Ž. stengsis laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad D. Ž. teisme neginčijo nukentėjusiųjų teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau mano, kad teismo priteistų neturtinės žalos sumų dydžiai yra per dideli. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad „BTA Insurance Company“ SE, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiesiems 30284 eurų (104910,12 litų), Å¡iÄ pinigų sumÄ yra prisiteisęs iÅ¡ apelianto, kuriÄ pastarasis turės atlyginti. Apelianto teigimu, priteista atlyginti bendra neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo padėtį, laikytina nepagrįstai didele, nes jo paties asmeniniai poreikiai negalėtų bÅ«ti tenkinami net minimaliausiu lygmeniu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. B. atstovė advokatė I. H. pateikė atsikirtimus į nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Å . apeliacinius skundus. Atsikirtimais praÅ¡oma Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ ir apeliacinius skundus atmesti.Teismo posėdyje nuteistasis D. Ž. bei jo gynėja advokatė R. M. prašė nuteistojo ir civiline atsakove baudžiamojoje byloje pripažintos R.

Š. apeliacinius skundus tenkinti visiškai.Prokurorė, nukentėjusiosios R. B. atstovė advokatė I. H., nukentėjusiųjų atstovė advokatė R. P. prašė nuteistojo ir civilinės atsakovės R. Š. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š. apeliaciniai skundai atmetami.             Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo D.

Ž. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 6 d.. Tokių apylinkės teismo iÅ¡vadų, sutikdamas su savo neteisėtų veiksmų kvalifikacija, apimtimi ir kalte, apeliaciniu skundu neginčija ir nuteistasis. Joms neprieÅ¡tarauja ir apeliacinį skundÄ pateikusi civilinė atsakovė R. Å .. Tačiau, analizuojant nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu, nurodydamas, kad ji yra aiÅ¡kiai per griežta bei neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio.

Tiek nuteistojo, tiek civilinės atsakovės apeliaciniais skundais ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirtÄ neturtinę žalÄ priteisti solidariai iÅ¡ nuteistojo D. Ž. ir civilinės atsakovės R. Å ., pažymint, kad toks apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas visiÅ¡kai neįsigilinus į nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos prigimtį, nepagrįstai konstatuojant, kad neigiami padariniai nukentėjusiųjų atžvilgiu atsirado ne tik nuteistojo D.

Ž., bet ir R. Å . neteisėtų veiksmų pasėkoje. Atsižvelgiant į Å¡iuos Kauno apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais.Dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės.Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Jos paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, atskleidžiami BK 41 str.. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo, kurio realizavimas siejamas su adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimu, įgyvendinimÄ .

Akivaizdu, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str..

Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.).

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pagal BK 281 str. 6 d. asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidęs kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki deÅ¡imties metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato jokių konkrečių sÄ lygų, kurioms esant asmeniui parenkama vienokio ar kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Kiekvieno BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra įtvirtintas asmeniui skirtinos bausmės minimalus ir maksimalus dydžiai, konkretaus laisvės atėmimo bausmės dydžio parinkimo klausimÄ paliekant teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kompetencijai. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės dydžio klausimÄ , visgi turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės, t. y. paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Å ių duomenų kontekste pažymėtina, kad bausmė yra proporcinga tik tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ , kas baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Tam tikslui įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 str. ir BK 54 str. 3 d. Å io teisinio reguliavimo kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas D. Ž. bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , t. y. į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, sukėlęs sunkius padarinius – gyvybės atėmimÄ bei skirtingo sunkumo sveikatos sutrikdymus.

Ä®vertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad D. Ž. nusikalsta nebe pirmÄ kartÄ (b. t. 2, b. l. 57-58), jis ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka, įskaitant ir Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam, nepaklusimÄ teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams sustoti, greičio virÅ¡ijimÄ ir t.t., pažymėdamas, kad už Å¡ių pažeidimų padarymÄ D. Ž. ne kartÄ buvo skirtas administracinis areÅ¡tas, tačiau trumpalaikis jo laisvės suvaržymas jam jokio poveikio nepadarė (b. t. 2, b. l. 63-73).

Vertindamas nuteistojo D. Ž. asmenybę, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad jis, bÅ«damas pakankamai jaunas ir darbingas, niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje nėra registruotas (b. t. 2, b. l. 74-75), nuolat girtauja, kÄ patvirtina ir jo baustumas administracine tvarka už girto pasirodymus vieÅ¡oje vietoje, tuo įžeidžiant žmogaus orumÄ bei visuomeninę dorovę (b. t. 2, b. l. 63-73). Be to, remiantis Å akių rajono savivaldybės administracijos Žvirgždaičių seniÅ«nijos pateikta neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančia charakteristika, D.

Ž. apibÅ«dinamas kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, vengiantis visuomenei naudingų darbų, nedirbantis bei neregistruotas darbo biržoje (b. t. 2, b. l. 80). Atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. t. 2, b. l. 34), bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Ä®vertino ir D. Ž. nustatytÄ neįgalumo laipsnį (b. t. 2, b. l. 82), jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių visumÄ , Å akių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti D. Ž. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Tokiai apylinkės teismo iÅ¡vadai, nepaisant nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo motyvų, pritaria ir aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija. Å akių rajono apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str. nuostatose, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms pažymėtina, kad D.

Ž. ankščiau buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka už iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinius teisės pažeidimus – transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Å iame kontekste įvertinus dar ir tai, kad aptariami administraciniai teisės pažeidimai priskiriami vieniems Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, galima spręsti ir apie nuteistojo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas elgesio normas, spręsti, jog apelianto įvykdytas nusikaltimas buvo tik loginis jo gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

Å ių duomenų visumoje vertinant D. Ž. asmenybę akcentuotina ir tai, kad už administracinius teisės pažeidimus jam paskirtų baudų nuteistasis nemoka, vengia dirbti ir visuomenei naudingus darbus, veda visuomenėje visiÅ¡kai nepriimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ , nuolat girtauja. Esant Å¡iems, neigiamai D. Ž. asmenybę charakterizuojantiems duomenims, bausmės skyrimui ne mažiau reikÅ¡minga ir kaltininko teistumo istorija. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas praeityje buvo teistas už tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė turėdamas dar neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , kas neabejotinai didina D.

Ž. pavojingumÄ visuomenei ir leidžia pagrįstai spręsti, kad ankščiau jo atžvilgiu taikyta Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmė – laisvės apribojimas, jokios teigiamos įtakos jam nepadarė, nuo naujos nusikalstamos veikos įvykdymo jo nesustabdė. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti ir tai, kad D. Ž. už įvairaus pobÅ«džio administracinių teisės pažeidimų padarymÄ ne kartÄ buvo baustas ir administraciniu areÅ¡tu, kas taip pat pripažįstama tam tikra trumpalaike laisvės atėmimo bausmės forma, tačiau tai jo elgesio teigiama linkme taip pat nepakreipė.

Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, pagrįstai konstatuojant, kad D. Ž. yra linkusi nusikalsti, sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai ignoruojanti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus, asmenybė.Ne mažiau už nuteistojo ankstesnius teistumus, jo asmenybę, įvykdyto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei kaltės formÄ , sprendžiant D. Ž. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir asmens atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimÄ /nebuvimÄ .

BÅ«tent jų pagrindu, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių kiekį, reikÅ¡mę bei pobÅ«dį, parenkamas kaltininkui skirtinos bausmės dydis, skaičiuojamas nuo jam gresiančios bausmės vidurkio. Å iuo aspektu analizuojant nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad jis nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo, nurodydamas, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl jo įvykdymo.

Vertinant tokius apelianto argumentus, pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta lengvinanti aplinkybė konstatuojama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-186-942/2015 ir kt.). Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir atskleidžia jo pažiÅ«rų bei dorovinių nuostatų nepastovumÄ . Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ visuomenei ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Tačiau komentuojamos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui nepakanka aplinkybės, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių D. Ž. prisipažinimu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nekyla. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu – 2014 m. spalio 14 d. (po įvykio praėjus vos vienai dienai), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuosekliai ir detaliai, kiek tai gali padaryti asmuo, įvykio metu buvęs neblaivus, papasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vėlesni D.

Ž. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu neleidžia konstatuoti antrosios BK 59 str. 1 d. 2 p. bÅ«tinosios sÄ lygos – jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Å iame kontekste akcentuotina, kad aptariama BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta sÄ lyga konstatuojama tik tuomet, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiesiems neatidėliotinÄ pagalbÄ , jų atsipraÅ¡o, iÅ¡gyvena dėl savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir pan.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kÄ patvirtinto ir teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, kad D. Ž. po įvykusio eismo įvykio su nukentėjusiaisiais nebendravo, susisiekti su jais ar jų atsipraÅ¡yti nebandė, gydymo įstaigose nukentėjusiųjų nelankė, nebandė atlyginti jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Ir nors D. Ž. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jo požiÅ«ris, iÅ¡reikÅ¡tas apeliaciniame skunde, jog atsipraÅ¡ydamas jis buvo pasmerktas nukentėjusiųjų, nes jų vertinimu gailestį galima rodyti tik iÅ¡mokėtais pinigais, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia nuteistojo ciniÅ¡kumÄ ir jokiu bÅ«du ne gailestį dėl įvykdyto nusikaltimo, kurio metu buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis, kitiems asmenims sukeliant įvairiausio pobÅ«džio sveikatos sutrikdymus, neabejotinai ateityje turėsiančius liekamųjų reiÅ¡kinių.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Ž. nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, tokiu bÅ«du, ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p..Nustatytų faktinių aplinkybių visumoje konstatuotina, kad nuteistajam D. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir virÅ¡ija sankcijos vidurkį, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, todėl Å¡velninti jÄ remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį, o tuo pačiu atmetant ir nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistajam skirtinos bausmės, konstatavo ir BK 75 str. nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimÄ , taikymo negalimumÄ , kam iÅ¡ esmės pritaria ir baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija. Pagal BK 75 str. 1 d. (2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, kuriÄ galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sÄ lygoms ir teismui padarius motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014 ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju D. Ž. yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų nuteistÄ jį charakterizuojančių bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atskleidžiančių aplinkybių visumÄ , visgi sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo teigti, kad apelianto atžvilgiu pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., bus pasiekti, kad D.

Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ankstesnis nuteistojo elgesys – ankstesni jo baustumai už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius teisės pažeidimus, buvęs jo teistumas, nusikalstamos veikos įvykdymas turint dar neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ - jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepataisomi padariniai ir kitos bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės. Kaip nepagrįstas įstatymu atmestinas ir apelianto teiginys, jog nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos jų patirtos žalos atlyginimui rodo, jog jų lÅ«kesčiai (dėl bausmės) Å¡iuo atveju jau yra pakankamai užtikrinti ir realizuoti, kadangi priteistos žalos dydis niekaip neįtakoja teismo iÅ¡vados, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę D.

Ž. individualizavo tinkamai, paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, ji yra teisinga ir ne per griežta, neprieÅ¡­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­Äiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobÅ«džiu ar nuteistojo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl Å¡velninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoApeliaciniu skundu D. Ž. nesutinka ir su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiais, nurodydamas, kad jie yra per dideli, o apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 2 d..

Å i konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , aiÅ¡kinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimÄ , kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Remiantis BPK nuostatomis, atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sutinkamai su CK 6.250 str. nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (pvz., kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Å iame kontekste svarbu paminėti, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijos teisę sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Akcentuotina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme įtvirtintus žalos atlyginimo kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. Ž., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu vienas asmuo žuvo, dar keturi patyrė įvairaus laipsnio sužalojimus.

Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.Å iame kontekste vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Vertinant nuteistojo D. Ž. turtinę padėtį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, svarbu įvertinti ir tai, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nagrinėjamo eismo įvykio metu nukentėjo ne vienas asmuo, todėl akivaizdu, kad tokiu bÅ«du neturtinės žalos atlyginimas visiems žalÄ patyrusiems asmenims kartu sudėjus virÅ¡ys D.

Ž. galimybes jÄ atlyginti per kuo trumpiausiÄ laikÄ iÅ¡ Å¡iuo metu jo gaunamų pajamų. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad D. Ž., bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, darbo biržoje nėra registruotas, nors iÅ¡ dalies yra darbingas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jo turtinės padėties iÅ¡aukÅ¡tinimas nukentėjusiųjų patirtų iÅ¡gyvenimų ir žalos kontekste prieÅ¡tarautų tiek teisingumo, tiek sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

Dėl tokios savo turtinės padėties, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra kaltas pats nuteistasis, todėl Å¡iuo atveju jo finansinė padėtis nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pasėkoje, įvertinus ir tai, kad Å¡i aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, bÅ«tų galima mažinti pirmosios instancijos teismo ir taip teisingai bei pagrįstai priteistus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžius. Aplinkybė, jog nuteistasis privalės atlyginti regreso tvarka priteistÄ Å¾alÄ , nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio.

Neabejotina, kad tiek R. B. – eismo įvykio metu žuvusiojo O. B., vienintelio Å¡eimos maitintojo, sutuoktinė; tiek R. D., - patyręs daugybinius sužalojimus, kurių gydymas planuojamas ir ateityje; tiek G. M. – patyręs sunkiÄ galvos traumÄ , kurios pasėkoje jo intelekto lygis Å¡iuo metu atitinka 5-6 klasės mokinio gebėjimus (gim. (duomenys neskelbtini)); tiek J. J., kuri dėl savo sÅ«naus G. M. eismo įvykio metu patirtos traumos, turi jį slaugyti bei juo rÅ«pintis; tiek I. N., kurios sÅ«nus E. N. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio buvo gydomas ligoninėje; - patyrė lengvesnio ar sunkesnio lygmens dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, jų Å¡eimoms neteisėtais D.

Ž. veiksmais padarytos pasekmės yra itin sunkios, visi aptarti asmenys neabejotinai patyrė didelį neigiamÄ poveikį, todėl jų atžvilgiu priteisti neturtinės žalos dydžiai yra teisėti ir pagrįsti, mažinti kuriuos D. Ž. apeliacinio skundo argumentų kontekste, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ atsižvelgė ir į neatsakingÄ nukentėjusiųjų elgesį.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iÅ¡ naujo nekartoja.Dėl solidarios atsakomybėsKasacinis teismas, aiÅ¡kindamas solidariosios atsakomybės taikymÄ deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Å . v. antstolė L. D., Nr. 3K-3-59/2008). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai (J. J. ir G. M.) savo reikalavimÄ grindė CK 6.270 str. 3 d.. Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo pripažino, kad CK (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.270 str. 3 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Å iame nutarime iÅ¡dėstyti nurodytos teisės normos aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje. CK 6.270 str. reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ , o Å¡io straipsnio 3 dalis yra skirta specialiesiems atvejams. CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį.

Tačiau pirmiau nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Taigi, Å¡ioje byloje keliama apelianto (R. Å .) – kaip padidinto pavojaus Å¡altinio – automobilio savininko atsakomybės už Å¡iuo Å¡altiniu kitų asmenų padarytÄ Å¾alÄ taikymo problema. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus Å¡altinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. UADB „Ergo Lietuva“, Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UADB „Ergo Lietuva“, Nr. 3K-3-13/2012). CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia rÅ«pintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus Å¡altinio neužvaldytų kiti asmenys.

Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.              Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. vairuodamas automobilį, t.y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį ir suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktais nustatytas taisykles, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, dar keturi asmenys patyrė skirtingo sunkumo sužalojimus.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, transporto priemonė, t. y. automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo D. Ž., nuosavybės teise priklauso jo motinai R. Å ., kÄ patvirtina byloje esanti 2013 m. liepos 22 d. tarp automobilio pardavėjo A. Č. ir pirkėjos R. Å . pasiraÅ¡yta automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis (b. t. 1, b. l. 26).              Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R.

Å . nepakankamai rÅ«pinosi jai priklausančios transporto priemonės apsauga, sprendė, kad civilinė atsakovė R. Å ., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, prarado automobilio valdymo kontrolę dėl savo kaltės, kas teismui leido daryti, iÅ¡vadÄ , jog ji kartu su nuteistuoju yra solidariai atsakinga už nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog automobilį analizuojamo įvykio metu vairavo nuteistasis D. Ž. teisėjų kolegijai nekyla. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad D.

Ž. vairuojamame automobilyje eismo įvykio metu buvo ir transporto priemonės savininkė R. Å .. Be to, R. Å . įvykio dienÄ dar iki įvykio leido automobiliu naudotis savo sÅ«nui, neturinčiam teisės vairuoti, kartu su juo važinėjo Å¡iuo automobiliu, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl vien ta aplinkybė, jog ji nurodė tiesiogiai nedavusi leidimo sÅ«nui vairuoti automobilį prieÅ¡ pat įvykį, neÅ¡alina jos kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkės civilinės atsakomybės (pvz., kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014), juolab, kad tokių jos parodymų iÅ¡ esmės nepatvirtino net ir pats nuteistasis.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti civilinės atsakovės sūnus D.

Ž., ji kaip automobilio savininkė dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ užtikrinti, kad Å¡iuo automobiliu nepasinaudotų kartu girtavę ir neturintys teisės vairuoti asmenys (tokia pareiga įvirtinta Saugaus eismo keliais įstatymo 20 str. 1 d., ATPK 126 str. 6 d., 128 str. 3 d.). Nurodytos pareigos pažeidimo faktas yra pakankamas konstatuoti, jog dėl automobilio valdymo netekimo yra ir savininkės kaltės, todėl jos veiksmus sieja priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusia žala, už kuriÄ ji, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio savininkas, atsako solidariai kartu su asmeniu, valdžiusiu padidinto pavojaus Å¡altinį (CK 6.270 str. 3 d.).Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės neveikimas ir nerÅ«pestingumas – pareigos pasirinkti tokį elgesio bÅ«dÄ , jog jos turimu automobiliu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, nevykdymas – yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su nukentėjusiojo patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, todėl civilinio atsakovo neveikimas laikytinas objektyviojo bendrininkavimo prasme susijęs su nuteistojo atliktais veiksmais ir jis turi atsakyti kaip bendraskolis.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, atlyginęs visÄ didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ ar didesnę, nei jis privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę regreso tvarka iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldžiusio asmens iÅ¡sireikalauti žalos atlyginimo dalį, kuriÄ Å¡is privalo sumokėti (CK 6.9 str.) (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).Nors R. Å . apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso normų pažeidimo, pripažįstant R.

Å . civiline atsakove, nesuteikiant teisių, numatytų Civilinio proceso kodekse, tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. IÅ¡ byloje esančio J. J. ieÅ¡kinio (b. t. 2, b. l. 98-101) matyti, kad jame civiliniais atsakovais buvo nurodyti ne tik nusikalstamÄ veikÄ padaręs D. Ž., bet ir R. Å . bei draudimo bendrovė, todėl teismas pagrįstai R. Å . pripažino civiline atsakove, kadangi prieÅ¡inga pozicija reikÅ¡tų iÅ¡ankstinį teismo nusistatymÄ pateikto ieÅ¡kinio pagrįstumo atžvilgiu.

Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pripažinus R. Å . civiline atsakove, jai turėjo bÅ«ti suteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kadangi civilinis ieÅ¡kinys yra pateiktas baudžiamajame procese ir todėl civilinio proceso normos, reglamentuojančios pasirengimÄ nagrinėti bylÄ teisme, nėra taikomos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skirdamas bylÄ nagrinėti teisme, nors ieÅ¡kinys jau buvo gautas, R. Å . civiline atsakove nepripažino, tačiau šį klausimÄ iÅ¡sprendė 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ( b. t. 3, b. l. 37-38), kuriÄ buvo nutarta iÅ¡siųsti ir R.

Š.. Tuo tarpu kitas teismo posėdis įvyko tik 2015 m. sausio 8 d., šaukimas į šį teismo posėdį R. Š. buvo įteiktas dar 2014 m. lapkričio 22d., kas leidžia teigti, jog iki teismo posėdžio pradžios R. Š. turėjo pakankamai laiko susipažinti su jos atžvilgiu pateiktu civiliniu ieškiniu bei pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui. Be to, kaip matyti iš 2015 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo, R. Š. prašymų susijusių su pertraukos darymu nepateikė. Ji, kaip civilinė atsakovė dalyvavo teismo posėdyje, todėl galėjo pasinaudoti savo teise užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams.

Tai, jog teismas netenkino jos prašymo apklausti liudytoju asmenį, kurį ji galimai buvo prašiusi parvairuoti jos automobilį, nėra pagrindu pripažinti, jog aptariamu atveju buvo pažeistos jos kaip civilinės atsakovės teisės, juolab, kad minimas asmuo iki įvykio atvykęs nebuvo ir įvykio aplinkybių nematė. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog aptariamu atveju neturtinė žala turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numato, kad maksimali draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad draudimo bendrovė įstatymo ribose neturtinę žalÄ yra atlyginusi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad draudimo bendrovė yra atsakinga ir už neturtinę žalÄ , virÅ¡ijančiÄ 5000 eurų (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-239/2011). Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniais skundai atmetami. Dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ priteisimo.2015 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiųjų G. M. ir J. J. praÅ¡ymas pripažinti proceso iÅ¡laidomis nukentėjusiųjų savo nuožiÅ«ra pakviestam atstovui (advokatui) už suteiktas teisines paslaugas sumokėtÄ 500 (penkių Å¡imtų) eurų sumÄ (b. t. 4, b. l. 37, 38).

Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014 ir pan.).Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla D.

Ž. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir civiline atsakove pirmosios instancijos teisme pripažintos R. Å . apeliacinius skundus, kurie Å¡ia nutartimi atmetami. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 9 d. T. J. bankiniu pavedimu sumokėjo 500 eurų sumÄ advokatei R. P. pagal 2015 m. balandžio 3 d. sÄ skaitÄ už J. J. (b. t. 4, b. l. 39), kas patvirtina J. J. 500 eurų iÅ¡laidas, turėtas dėl advokatės R. P. teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme atstovaujant nukentėjusiųjų interesus.

Tačiau, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta 2015 m. gegužės 12 d. vieno teismo posėdžio metu, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į tai, kad advokatė R. P. dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jai nebuvo bÅ«tinybės naujai susipažinti su byla, daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyta suma turi bÅ«ti atlyginta iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ nuteistojo D. Ž. priteisiant 300 eurų nukentėjusiajai J. J. turėtų proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistojo D. Ž. gynėjos advokatės R. M. ir civilinės atsakovės R. Š. apeliacinius skundus atmesti. Iš nuteistojo D. Ž. priteisti J. J. 300 (tris šimtus) eurų, proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                        Albinas Antanaitis Teisėjai :                                                                                         Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                           Valdas Vitunskas