286c2cb5-5be9-4fd5-a978-e8f1540ad33a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L              Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-264-174/2015            Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00311-2015-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo L.

J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : 2015 m. vasario 20 d. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. vasario 20 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino, apie įvykį nepranešdama policijai.

Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 219.1 ir 219.2 punktų reikalavimus. Tokie L. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutarimu L. J. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ ir nubaudė 30 Eur bauda, administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d.

L. J. nutraukė, nesant jos veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant L. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., paskiriant Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ . Institucijos nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas.

Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl toliau dėstomų motyvų.L. J. savo paaiškinime teigė, kad važiuodama atbuline eiga pajuto, kad prisilietė prie kito automobilio, tačiau nepagalvojo, kad jį apgadino. Taip pat nurodė, kad automobilyje garsiai grojo muzika, manė, kad neapgadino kito automobilio.Institucijos nuomone, pačios L. J. paaiškinimai, jog ji važiuodama atbuline eiga pajuto, kad prisilietė prie kito automobilio, rodo, jog ji suprato sukėlusi eismo įvykį, juolab kad pati nurodė „važiuodama automobilį atbuline eiga“.

Nei pareigÅ«nai, nei specialistai neatliko jokio tyrimo, ar L. J. atsitrenkė į kitÄ automobilį važiuodama atbuline eiga ar važiuodama į priekį. Todėl pastarosios paaiÅ¡kinimas turėtų bÅ«ti įvertintas, nes toks paaiÅ¡kinimas, Institucijos nuomone, atskleidžia asmens, suvokusio eismo įvykį, teiginius.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad vairuotojas kiekvienu atveju privalo bÅ«ti atsargus ir nekelti pavojaus eismo saugumui.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Taigi L. J. vairuodama automobilį privalėjo bÅ«ti atsargi ir saugiai vairuoti automobilį, iÅ¡sijungti garsiai grojančiÄ muzikÄ ir saugoti kitų asmenų turtÄ â€“ automobilį, o įvykus eismo įvykiui imtis veiksmų, numatytų KET. L. J. teigė, kad pajuto, jog atsirėmė į kitÄ automobilį, tačiau nepagalvojo, kad galėjo jį apgadinti. Tai parodo, kad L. J. veikė netiesioginės tyčios forma. L. J., pajutusi, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį, turėjo iÅ¡lipti ir įsitikinti, ar neapgadino kito automobilio, nes susidÅ«rus automobiliams jie paprastai apgadinami arba bent lieka žymės, tačiau to nepadarė.Institucijos nuomone, L.

J. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ ir dėl Å¡io pažeidimo padarymo turi bÅ«ti nubausta.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Institucija, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant jos veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ L.

J. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Institucijos teigimu, ta aplinkybė, jog pati L. J. nurodė, jog važiuodama atbuline eiga, pajuto, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, rodo, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrįsti.Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai.KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai, turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties, kaip pažeidėjo, nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, neteisėtumÄ .

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Šioje byloje surinkti įrodymai – pačios L. J. paaiškinimai apie tai, kad 2015 m. vasario 19 d., apie 8.00 val., išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nepastebėjo stovinčio automobilio ir jį kliudė bei pasitraukė iš įvykio vietos, nepranešusi apie įvykį policijai (b. l. 2, 13); nukentėjusiojo I.

G. 2015-02-20 raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas apie jam priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio sparno ir buferio apgadinimus (b. l. 12); policijos pareigÅ«no A. Å . 2015-02-20 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad Tauragėje, Ateitie take 26, namo kieme įvyko eismo įvykis ir nuvykus į įvykio vietÄ T. G. paaiÅ¡kino, kad buvo apgadintas kieme stovintis jo automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykį sukėlęs automobilis pasiÅ¡alino (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema (b. l. 4); fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 5–11), rodo, kad L.

J. galėjo ir privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog savo neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos, siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, tyčia pasiÅ¡alino, nes, kaip matyti iÅ¡ jos pačios paaiÅ¡kinimų policijai, ji pati aiÅ¡kiai nurodė, kad iÅ¡važiuodama iÅ¡ kiemo atbuline eiga atsitrenkė į kieme stovintį automobilį, tai rodo, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį. Tai, kad L. J. nepagalvojo, jog kliudydama kieme stovintį automobilį, jį apgadino, neÅ¡alina pastarosios atsakomybės, nes, kaip ji pati nurodė, supratusi, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, ji turėjo pareigÄ iÅ¡lipti iÅ¡ jo ir įsitikinti, ar jo neapgadino, tačiau to nepadarė ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo.

Kita vertus, prieÅ¡ingai, nei konstatavo apylinkės teismas, iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra pakankamai žymÅ«s – įlenktas kairės pusės galinis sparnas bei apgadintas galinis buferis, todėl neabejotina, jog L. J., supratusi, jog vairuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį, turėdama pakankamai nemaÅ¾Ä vairavimo staÅ¾Ä (vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas 2007-08-09 (b. l. 15), turėjo suprasti ir, atsižvelgiant į automobilio apgadinimus, neabejotinai suprato, jog savo neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog L. J. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nėra teisinga.Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad L. J. 2015 m. vasario 20 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovėjusį automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasiÅ¡alino, apie įvykį nepraneÅ¡usi policijai, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 9, 219.1 ir 219.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnyje numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytų ribų, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi iÅ¡samiai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iÅ¡ esmės sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti Å¡velnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi, nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).Å ioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl eismo įvykio iÅ¡ esmės jokių sunkių pasekmių sukelta nebuvo, pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, L.

J. anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta (b. l. 17), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, L. J. gali bÅ«ti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos ir skiriama Å¡velnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ apygardos teismas daro atsižvelgdamas į L. J. padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad byloje L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinęs tÄ aplinkybę, jog L.

J. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ baudžiama pirmÄ kartÄ , anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, kartu įvertinant tÄ aplinkybę, kad pažeidėja netrukus pasiaiÅ¡kindama policijai dėl įvykio paties jo fakto neginčijo, nurodydama įvykio aplinkybes, t. y. kad iÅ¡važiuodama iÅ¡ kiemo atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį, tos pačios dienos vakare pastatė savo automobilį į tÄ patį kiemÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji nebandė slėpti savo automobilio apgadinimų, todėl, apygardos tesimo vertinimu, administracinei nuobaudai keliami tikslai bus įgyvendinti pažeidėjai paskyrus Å¡velnesnę nei ATPK 30 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ 290 Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Dėl iÅ¡vardytų motyvų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas L.

J. administracinio teisės pažeidimo byloje.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, ir dėl kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje.L. J. pripažinti kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir, taikant ATPK 301 straipsnį, paskirti jai 290 eurų baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ nuobaudÄ subendrinti su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir L.

J. paskirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 290 eurų baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė