286bc50c-d1b5-4061-96c3-4a445a97bb8d · Vilniaus apygardos teismas

?CivCiv. b. Nr. e2A-345-262/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04342-2017-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. B., I. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl naudojimosi negyvenama patalpa tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. V. D., T. S., A. K., V. K., N. Č., T. B., M. B., J. V., E. V., n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė: nustatyti jiems atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies naudotis 61,14 kv. m. ploto patalpomis, plane pažymėtomis indeksu A-1 pagal 2005-02-24 parengtÄ UAB „Pastatų matavimai“ projektÄ be bendraturčio V.

V. sutikimo.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai bÅ«dami palėpės bendraturčiais nori nustatyti naudojimosi tvarkÄ ir įrengti dalį palėpės, bet to padaryti negali be bendraturčių sutikimo. Visi neįrengtos pastogės bendrasavininkai, iÅ¡skyrus atsakovÄ V. V., sutinka ir pritaria jų praÅ¡ymui dėl naudojimosi negyvenama patalpa – neįrengta pastoge, esančia virÅ¡ jų nuosavybe turimo buto, tvarkos nustatymo, tai patvirtino savo paraÅ¡ais 2016-05-04 susitarime dėl naudojimosi negyvenama patalpa – neįrengta pastoge tvarkos nustatymo. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra dvi laiptinės. IeÅ¡kovai į jiems priklausantį butÄ patenka per vienÄ laiptinę, o atsakovas į jam priklausančias patalpas patenka per kitÄ laiptinę. Ä® savo patalpas jie patenka per skirtingus įėjimus. Todėl atsakovo pozicija ir nesutikimo motyvai yra nepagrįsti.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovų pateiktas projektas yra neracionalus ir neatitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų. IeÅ¡kovams bendrai priklauso 61,13 kv. m. ploto patapos, o ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ atskirai nuo kitų bendraturčių palėpės patalpos dalimi, sudarančia 61,14 kv. m., t. y. 1/100 dalimi daugiau nei faktiÅ¡kai priklauso. Atsakovas pažymi, kad tuo atveju, jei kiekvienam palėpės patalpos savininkui bus iÅ¡skirta naudotis tokia palėpės patalpos dalis, kokia ji nurodyta VÄ® Registrų centro parengtame patalpų sÄ raÅ¡e ir kiekvienas patalpos savininkas nepaliks jam priklausančios palėpės dalies bendram naudojimui, susidarys situacija, kad patalpų savininkai, kuriems priklausančios palėpės patalpos yra ne virÅ¡ jiems priklausančio buto (patalpos) neturės faktinės galimybės patekti ir naudotis jiems priklausančia palėpės dalimi.

Nebus galima užtikrinti laisvo patekimo prie pastato bendro naudojimo objekto – stogo, jo konstrukcijų, nebus galima užtikrinti prieÅ¡gaisrinės apsaugos. Palėpės naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta bendrai visai palėpei, iÅ¡skiriant palėpės patalpos dalis, kuriomis bendrasavininkiai galės naudotis bendrai. Kiekvienas bendrasavininkas, proporcingai jo turimam palėpės plotui, turi iÅ¡skirti palėpės dalį bendram naudojimuisi. Pagal ieÅ¡kovų parengtÄ projektÄ bendro naudojimosi dalis iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios palėpės dalies neiÅ¡skiriama, net prieÅ¡ingai ieÅ¡kovui priskirta viena Å¡imtÄ jÄ dalimi didesnė nei nurodyta Registrų centro iÅ¡raÅ¡e. IeÅ¡kovas savo interesus iÅ¡skiria iÅ¡ kitų bendraturčių interesų, neužtikrina socialinės taikos ateityje, racionalaus ir efektyvaus naudojimosi daiktu tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai: nustatyta ieÅ¡kovams J. B. ir I. B. atskirai nuo bendraturčių negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 61,14 m² ploto, plane (2005-02-24 parengtame UAB „Pastatų matavimai“) pažymėtos indeksu A-1, naudojimosi tvarkÄ , be bendraturčio V. V. sutikimo; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 581 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 24,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ iÅ¡ esmės ginčija deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kad praÅ¡oma nustatyti tvarka pažeis jo bei trečiųjų asmenų interesus, tačiau visi tretieji asmenys sutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka. Atsakovas nepateikė pakankamų motyvų, specialistų iÅ¡vadų, kitų patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka lems esminį jo, kaip bendraturčio naudojimosi savo nuosavybės dalimi pablogėjimÄ , kad likusi dalis palėpės patalpų yra nelygiavertės, jų vertingumas yra mažesnis, bei, kad tokia naudojimosi tvarka yra negalima. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad teismas, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį buvo nagrinėjama byla, turėjo paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų ir kiekvienam bendraturčiui nustatyti jo realiÄ jÄ dalį. Å iuo atveju de facto buvo sprendžiamas atidalijimo, bet ne naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas. Be to, sprendimas priimtas pagal projektuotojo D. R. parengtÄ atidalijimo projektÄ . Kas reiÅ¡kia, jog byloje apkritai nebuvo parengtas ir pateiktas naudojimosi tvarkos projektas, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju palėpė yra neįrengta ir neturi izoliuotų patalpų. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.81 str. 1 d., kadangi pagal šį straipsnį naudojimosi daiktu tvarka gali būti nustatyta tik esant atskiroms izoliuotoms šio daikto dalims. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikę statybos leidimo, kuris yra būtinas, norint įrengti laiptus į palėpę. Šiuo atveju iškyla problema, jog ieškovams negavus statybos leidimo, teismo nustatyta naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu (palėpe) tvarka būtų beprasmiška.

8. IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Nurodė, kad teismas teisingai nurodė, jog atsakovas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ iÅ¡ esmės ginčija deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kad praÅ¡oma nustatyti tvarka pažeis jo bei trečiųjų asmenų interesus, tačiau visi tretieji asmenys sutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka. Atsakovas nepateikė pakankamai motyvų, specialistų iÅ¡vadų, kitų patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka lems esminį jo, kaip bendraturčio naudojimosi savo nuosavybės dalimi pablogėjimÄ , kad likusi dalis palėpės patalpų yra nelygiavertės, jų vertingumas yra mažesnis, bei, kad tokia naudojimosi tvarka yra negalima. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

12. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta naudojimosi ginčo palėpe tvarka pažeis jo interesus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pasiÅ«lyti kitÄ naudojimosi palėpe variantÄ , tačiau atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio ir kitokios naudojimosi palėpe tvarkos taip ir nepateikė.

13. Atsakovas savo apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikos atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bylose ir dėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.

14. Pažymėtina, kad teismas turi vadovautis sprendimais tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa. Atsakovas, savo apeliaciniame skunde, remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios buvo priimtos neanalogiÅ¡kose bylose ir pagal kitokias faktines aplinkybes nei Å¡ioje civilinėje byloje. Dalis apeliaciniame skunde minimų Aukščiausiojo Teismo nutarčių (3K-3-956/2003, 3K-3-291/2007, 3K-3-13/2010, 3K-3-79/2012) priimtos civilinėse bylose, kuriose buvo praÅ¡oma nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarkÄ .

Kita dalis minimų Aukščiausiojo Teismo nutarčių (3K-3-303/2003, 3K-3-353/2009, 3K-3-77/2011, 3K-3-418-611/2015) buvo priimtos civilinėse bylose, kuriose buvo praÅ¡oma nustatyti vienbučių gyvenamųjų namų, pagalbinių pastatų ir namų valdos žemės sklypų naudojimosi tvarkÄ , o civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2007 buvo nagrinėjamas ginčas dėl medinės palėpės perdangos pakeitimo į gelžbetoninę ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų.

15. Taigi, minėtų bylų ir šios bylos aplinkybės skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais minėtose bylose. Apeliacinės instancijos teismas minėtais išaiškinimais taip pat nesivadovauja.

16. Skundžiamu sprendimu nuspręsta nustatyti ieÅ¡kovams J. B. ir I. B. atskirai nuo bendraturčių, negyvenamųjų patalpų dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 61,14 m2 ploto, plane (2005-02-24 parengtame UAB „Pastatų matavimai“) pažymėtos indeksu A-l, naudojimosi tvarkÄ , be bendraturčio V. V. sutikimo. Todėl nepagrįstai apeliacinio skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas pagal projektuotojo D. R. parengtÄ atidalijimo projektÄ ir byloje apskritai nebuvo parengtas ir pateiktas naudojimosi tvarkos projektas, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, nes toks projektas buvo parengtas ir jį parengė ne D. R., o UAB „Pastatų matavimai“.

17. Atsakovas nurodo, kad ieškovai nebuvo pateikė statybos leidimo, kuris yra būtinas, norint įrengti laiptus į palėpę.

18. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieÅ¡kinio ribos, kurios nustatomos pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ieÅ¡kinio ribas apibrėžia teisme pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis Å¡ie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Teismas netiria ir nereikalauja pateikti į bylÄ Ä¯rodymų, kurie neprivalomi ir nebÅ«tini ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti.

19. IeÅ¡kovai pateikė teismui projektinius pasiÅ«lymus buto perplanavimo apjungiant su pastogės patalpomis, ne projektÄ , kuriame nurodyta statinio kategorija – neypatingas, statybos rÅ«Å¡is – kapitalinis remontas. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde, neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kovai teismui pateikė D. R. parengtÄ atidalijimo projektÄ . Parengus buto perplanavimo, apjungiant su pastogės patalpomis, projektÄ , bus teikiamas praÅ¡ymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl raÅ¡ytinio pritarimo projektui, o ne dėl statybos leidimo, kaip teigia atsakovas. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų – statybos leidimo arba kito dokumento, kad taip suprojektuotiems laiptams įrengti bus iÅ¡duotas leidimas, nes pateikti tokio leidimo dar nebuvo bÅ«tinybės.

20. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas ieÅ¡kovų reikalavimus iÅ¡ esmės ginčija deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, jog praÅ¡oma nustatyti tvarka pažeis jo bei trečiųjų asmenų interesus, tačiau visi tretieji asmenys sutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas nepateikė pakankamų motyvų, specialistų iÅ¡vadų, kitų patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka lems esminį jo, kaip bendraturčio naudojimosi savo nuosavybės dalimi pablogėjimÄ , kad likusi dalis palėpės patalpų yra nelygiavertės, jų vertingumas yra mažesnis, bei, kad tokia naudojimosi tvarka yra negalima.

21. Ä®vertinus bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias naudojimÄ si bendrÄ ja nuosavybe, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

22. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur (CPK 93, 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovui I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Ona Gasiulytė Danutė Kutrienė Tatjana Žukauskienė