286bc1ea-dc3d-4b97-8802-4a127195bfa6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-819-345/2010

      Procesinio sprendimo

kategorija:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 27.3.1.1.; 27.3.2.1.; 32.4.; 50.4.;

121.15.; 121.18.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

teisėjų Romualdos Janovičienės ir Danutės Kutrienės,

sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovui įgaliotam asmeniui T. P.,

atsakovo atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 4087,55 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 881,16 Lt delspinigių, 11,84 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2008-01-22 ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi ieÅ¡kovas perdavė atsakovui nuosavybės teise valdomÄ administracinį pastatÄ naudoti administracinei veiklai. Atsakovas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 3424,20 Lt per mėnesį už visÄ nuomojamÄ plotÄ . Sutartyje buvo nustatytas nuomos terminas nuo 2008-01-15 iki 2013-01-15. Tačiau nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo praÅ¡ymu 2008-05-20. Už pastato nuomÄ nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. atsakovas turėjo sumokėti 14359,55 Lt., tačiau sumokėjo tik

10272,00 Lt.                     Ieškovas su atsakovo priešieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad po nuomos sutarties sudarymo jokių naujų išnuomoto pastato trūkumų neatsirado ir visi galimi nuomojamo pastato trūkumai atsakovui turėjo būti žinomi dar iki sutarties pasirašymo. Pažymėjo, jog atsakovo niekada neinformavo, kad yra žemės sklypo savininku, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypo savininkai nesutinka duoti leidimo pastato rekonstrukcijai ir kitaip trukdo naudotis išsinuomotu daiktu.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jis žinojo, kad pastatui reikalingas remontas, tačiau nuvykus apžiÅ«rėti pastato kartu su renovavimo darbus ketinančiais atlikti specialistais, paaiÅ¡kėjo, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės ir jam bÅ«tinas kapitalinis remontas. Negalint naudoti pastato pagal paskirtį 2008-02-20 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas sustabdyti nuomos mokesčio skaičiavimÄ , kol bus atliktas pastato remontas ir atsakovas pradės jį naudoti pagal paskirtį. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad pastato negalima naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytÄ paskirtį, tačiau ieÅ¡kovas nuomos mokesčio skaičiavimo nesustabdė. Pažymėjo, jog pastato renovavimo darbams buvo reikalingas statybos leidimas, o tam su žemės sklypo savininku reikėjo sudaryti sutartį dėl žemės sklypo laikino naudojimo statybos metu, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypas ieÅ¡kovui nepriklauso. Teigė, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas nuomos sutartį, neinformavo, kad žemės sklypas jam nepriklauso, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, elgėsi nesÄ Å¾iningai. PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė sandorį tarp Å¡alių pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi ieÅ¡kovas, iÅ¡nuomodamas avarinės bÅ«klės pastatÄ , pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 10272 Lt sumokėtų nuompinigių, 3540 Lt už ekspertizės atlikimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesudarė galimybės atsakovui naudotis iÅ¡nuomotu pastatu pagal jo paskirtį, todėl nuomos mokestį skaičiavo neteisėtai.

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d.             sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 3092,22 Lt sumokėto nuomos mokesčio, 1770 Lt nuostolių už pastato bÅ«klės ekspertizę, iÅ¡ viso 4862,22 Lt, 145,87 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1180 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatė, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 10272 Lt pradinį įnaÅ¡Ä už dalyvavimÄ vieÅ¡ajame konkurse. 2008-01-22 Å¡alys sudarė administracinio pastato nuomos sutartį, atsakovas 2008-02-20 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , nurodydamas, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės. IeÅ¡kovas 2008-03-06 raÅ¡tu nurodė atsakovui dėl žemės sklypo priskyrimo nuomojamam pastatui kreiptis į apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , o praÅ¡ymÄ dėl nuomos mokesčio skaičiavimo sustabdymo spręs tuomet, kai atsakovas pateiks statinio ekspertizės aktÄ , įvertinantį esamÄ statinio techninę bÅ«klę.

Atsakovas 2008-04-18 raÅ¡tu ieÅ¡kovui pranešė, kad atlikus ekspertizę padaryta iÅ¡vada, jog pastatas negali bÅ«ti naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytÄ paskirtį; žemės sklypas, kuriame yra pastatas, priklauso fiziniams asmenims, todėl dėl nuomos sutarties sudarymo reikia kreiptis į juos, o ne į apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ; žemės sklypo savininkai nesutinka sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Å alys 2008-05-20 bendru susitarimu nutraukė administracinio pastato nuomos sutartį.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, nuosavybės teise priklauso grupei fizinių asmenų. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktame 2008-03-27 ekspertizės akte buvo nustatyta, kad ginčo pastato bÅ«klė yra avarinė ir juo naudotis pagal paskirtį negalima. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas administracinio pastato savininku, paskelbė vieÅ¡Ä jį konkursÄ pastato nuomai neturėdamas duomenų apie žemės sklypo, kuriame yra jam priklausantis pastatas, savininkÄ , net nesidomėjo ir nesiaiÅ¡kino kas yra žemės sklypo savininkas nei konkurso paskelbimo metu, nei sutarties sudarymo metu.

Atsižvelgdamas į nuomos sutarties 9.6 p. nustatė, jog ieÅ¡kovas įsipareigojo nustatyti žemės sklypo nuomos tvarkÄ , todėl toks ieÅ¡kovo, nuomotojo, pastato savininko elgesys laikytinas neapdairiu. Teismas nustatė, kad atsakovas iÅ¡nuomoto pastato negalėjo naudoti pagal tikslinę paskirtį, kÄ patvirtina atlikta statinio bÅ«klės įvertinimo specialisto iÅ¡vada, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių pasiraÅ¡yta nuomos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės. Vadovaudamasis LR CK 6.485 str. 1 d. 2 d. 1 p. ir LR CK 6.487 str. 1 d. teismas sumažino atsakovui nuompinigius 50 procentų.

Nurodė, jog ekspertizės atlikimÄ atsakovas užsakė ieÅ¡kovo nurodymu todėl priteisė 50 procentų atsakovo patirtų iÅ¡laidų už ekspertizę.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nesutinka su teismo sprendimu sumažinti atsakovo mokėtino nuomos dydžio mokesti. Pažymi, jog atsakovas tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. Mano, jog esminis atsakovo reikalavimas buvo pripažinti nuomos sutartį niekine, iÅ¡ Å¡io reikalavimo buvo kildinamas reikalavimas dėl nuomos mokesčio gražinimo, taip pat kompensavimo kitas su pastato nuoma susijusias iÅ¡laidas.

Todėl teismas pripažinęs nuomos sutartį galiojančia, tačiau ex officio sumažinęs nuomos mokestį, peržengė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atsakingas už iÅ¡nuomota daikto trÅ«kumus, kadangi pats atsakovas dėl savo aplaidumo nesiėmė reikalingų veiksmų iÅ¡nuomojamo daikto bÅ«klei nustatyti. Pažymi, jog teismas pats konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nėra sutarties ir ginčo objektu, todėl jis negalėjo bÅ«ti kriterijumi vertinant pastato nuomos sutarties teisėtumÄ , bei nuomininko pareigÄ mokėti nuomos mokestį.

Pabrėžia, jog ieškovas nustatydamas žemės sklypo savininkus vadovavosi VĮ Registrų centras viešai skelbiamai duomenimis, kuriuose buvo nurodyta, jog sklypas neregistruotas, taip pat nebuvo įrašo, jog minėtas žemės sklypas priklauso fiziniams asmenims. Apeliantas teigia, jog kad sklypas priklauso fiziniams asmenims negali būti laikomas apsunkinančia galimybe atsakovui naudoti nuomojamu pastatu, kadangi pastatas, o ne žemės sklypas, yra nuomos sutarties objektu. Pabrėžia, jog žemės sklypui, kuriame stovi pastatas yra nustatytas servitutas, todėl atsakovas turėjo teisę naudotis žemės sklypu tiek, kiek būtina pastatui pagal apskirti eksploatuoti.

Atsakovas galėjo pareikšti žemės sklypų savininkams negatorinį ieškiniu negavus savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu. Nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis ekspertizei apmokėti. Pažymi, jog teismas nebuvo paskyręs ekspertizės, todėl atsakovo pateikta ekspertizė negali būt prilyginama ekspertizei LR CPK 212 str. prasme. Be to, ekspertizė buvo atlikta vienašališkai. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog ieškovas užsakė ekspertizę.

Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1210 Lt. Nurodo, jog teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra teismo prerogatyva. Teismas tenkindamas iÅ¡ dalies prieÅ¡ieÅ¡kinį vadovavosi koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu. Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, jog sudarydamas sutartį atsakovas pats dėl savo aplaidumo nesiėmė veiksmų iÅ¡nuomojamo pastato bÅ«klei nustatyti. Pabrėžia, jog į nuomos sutartį buvo ieÅ¡kovas įtraukė sÄ lygas, kurių dėl pastato bÅ«klės nebuvo įmanoma įgyvendinti.     Nurodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡nuomodamas pastatÄ susitarė su atsakovu, jog sudarys galimybes pastatui rekonstruoti. Sutinka su teismo sprendimu, jog atsakovas elgėsi neapdairiai nuomos sudarymo metu neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kas yra žemės sklypo savininku. Mano, jog nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, joga atsakovas turėjo kreiptis į žemės sklypo savininkus su negatoriniu ieÅ¡kiniu, kadangi tai yra susiję su papildomomis laiko ir lėšų sÄ naudomis, kurių atsakovas pagrįstai nesitikėjo sudarydamas nuomos sutartį. Pažymi, jog buvo kreiptasi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu sustabdyti mokesčio už nuomÄ skaičiavimÄ , tačiau ieÅ¡kovas raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodė, jog toks klausimas bus svarstomas tuomet kai atsakovas pateiks statinio ekspertizės aktÄ . Nurodo, kad nors ir ekspertizė nebuvo paskirta teismine tvarka, tačiau ji laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2008-01-22 sudarė ilgalaikio materialiojo turto – administracinio pastato nuomos sutartį Nr. A466-2134-(5.2-TR-2) (b.l. 11-13). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso atsakovui iÅ¡nuomotas administracinis pastatas, tačiau žemės sklypas esantis po pastatu nuosavybės teise priklauso grupei fizinių asmenų (b.l. 80-83). Po sutarties sudarymo atsakovas 2008-02-20 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu stabdyti nuomos mokesčių skaičiavimÄ iki bus atliktas pastato remontas (b.l. 32). IeÅ¡kovas 2008-03-06 raÅ¡tu Nr. A51-5653 pasiÅ«lė dėl žemės sklypo priskyrimo nuomojamam pastatui kreiptis į apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , bei pranešė, jog klausimas dėl nuomos mokesčio stabdymo bus sprendžiamas tuomet, kai atsakovas pateiks statinio ekspertizės bÅ«klės aktÄ (b.l. 30, 31). Atsakovas gavęs ekspertizės iÅ¡vadas, jog pastatas negali bÅ«ti naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytÄ paskirtį, kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu nutraukti nuomos sutartį, taip pat nurodant, jog žemės sklypas, kuriame yra pastatas, priklauso fiziniams asmenims, jie nesutinka sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, o tai reiÅ¡kia, kad parengti pastato rekonstrukcijos projektÄ galimybių nėra (b.l. 34, 35). 2008-05-20 Å¡alys bendru sutarimu nutraukė nuomos sutartį. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu siekdamas prisiteisti iÅ¡ atsakovo 4087,55 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jam sumokėtus 10272 Lt nuompinigius, bei apmokėti ekspertizės iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia teiginiu, jog esminis atsakovo reikalavimas buvo pripažinti nuomos sutartį niekine, iÅ¡ Å¡io reikalavimo ir buvo kildinamas reikalavimas dėl nuomos mokesčio gražinimo, todėl teismo sprendimas ex officio sumažinti nuomos mokestį peržengė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pažymima, jog atsakovas nuomos sutartį prašė pripažinti negaliojančia pagal LR CK 1.80 ir 1.91 str. nuostatas (sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir buvo sudaryta dėl apgaulės), taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 10272 Lt sumokėtų nuompinigių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių sudaryta nuomos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat, kad atsakovas pats padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas yra žemės savininkas. Antrajam atsakovo reikalavimui – dėl priteisimo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 10272 Lt sumokėtų nuompinigių, spręsti pirmosios instancijos teismas taikė teisės normas reglamentuojančias nuomos sutarties Å¡alių teises ir pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo (atsakovas), kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , t.y. prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

Vienas iÅ¡ įstatymo keliamų reikalavimų ieÅ¡kinio turiniui yra bÅ«tinumas nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t.y. aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ä®statyme nenustatyta įpareigojimo Å¡aliai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti ir juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . PastarÄ jį ex officio turi identifikuoti bylÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010). Be abejo, bylos Å¡alys gali bei praktiÅ¡kai absoliučioje daugumoje atvejų pačios įvardija ir juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos šį pagrindÄ identifikuoti ir bylÄ spręsti tik pagal ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

Todėl pirmosios instancijos teismas ex officio taikydamas LR CK 6.485 str. ir 6. 487 str. atsakovo reikalavimui priteisti iš ieškovo sumokėtus nuompinigius neperžengė priešieškinio ribų.

Apelianto

teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmęs sprendimÄ sumažinti atsakovo ieÅ¡kovui mokėtino nuomos dydžio mokestį,

nepagrįstai peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas, nurodant, jog atsakovas tokio reikalavimo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė, tuo pažeisdamas LR CPK 265 str. 2 d. įtvirtintÄ taisyklę. Su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija

nesutinka ir jį atmeta. Pagal LR CPK 265 str. 2 d. nuostatÄ , teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų

reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų

reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo ribas byloje nustato ieÅ¡kovo pareiÅ¡kiami reikalavimai ir atsakovo pareiÅ¡kiami prieÅ¡iniai reikalavimai. Pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykÄ nustato pačios ginčo Å¡alys. Tai lemia rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai (LR CPK 12, 13 str.). Kai byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ribomis. PrieÅ¡ieÅ¡kinio ribos nustatomos pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas (petitum) – tai prieÅ¡ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime atsakovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas ieÅ¡kovui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), nagrinėjamu atveju, vienas iÅ¡ materialinių atsakovo reikalavimų ieÅ¡kovui buvo praÅ¡ymas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 10 272 Lt sumokėtų nuompinigių. Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų, tai yra negali keisti nei prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o (ultra petita), arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o (extra petita)), nei prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra). Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė klausimÄ dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, o vienas iÅ¡ atsakovo reikalavimų buvo praÅ¡ymas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 272 Lt sumokėtų nuompinigių. Teismas tokį atsakovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, sumažino praÅ¡omų priteisti nuompinigių dydį, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas, sumažindamas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ nuompinigių, peržengė ieÅ¡kinio reikalavimus (LR CPK 260 str., 265 str. 1 d.). PrieÅ¡ieÅ¡kinio ribų peržengimu bÅ«tų laikomas toks atvejis, jei teismas bÅ«tų priteisęs atsakovui daugiau nuompinigių nei buvo praÅ¡oma pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu arba atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu nebÅ«tų prašęs priteisti nuompinigių, o teismas savo iniciatyva bÅ«tų juos priteisęs. Teisėjų kolegija, vertindama iÅ¡dėstytas aplinkybes nesutinka su apelianto argumentais, jog

teismas, sumažindamas ieÅ¡kovui mokėtinų nuompinigių dydį, pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. nuostatÄ , draudžiančiÄ peržengti byloje pareikÅ¡tus

reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog žemės sklypas buvo kriterijumi vertinant pastato nuomos sutarties teisėtumÄ ir pareigÄ mokėti mokestį. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu mokestį sumažino atsižvelgiant į abiejų Å¡alių valiÄ (LR CPK 6.259 str.) Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas nustatydamas žemės sklypo savininkus vadovavosi VÄ® Registrų centras vieÅ¡ai skelbiamai duomenimis, kuriuose buvo nurodyta, jog sklypas neregistruotas, taip pat nebuvo įraÅ¡o, jog minėtas žemės sklypas priklauso fiziniams asmenims. IÅ¡ byloje esančių įrodymų – VÄ® Registrų centras duomenų (b.l. 80-83), nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemės sklypÄ grupei fizinių asmenų buvo įregistruotos 2006 – 2007 m., įregistravimo įraÅ¡ai įsigaliojo 2006-11-02 ir 2007-10-03. Pažymima, jog ieÅ¡kovo organizuojamas konkursas vyko 2008-01-02 (b.l. 73), tai reiÅ¡kia, kad iki konkurso pradžios 2008-01-02 ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko bÅ«tiniems duomenims vieÅ¡ojo konkurso surengimai surinkti, nustatyti įregistruotus žemės savininkus, o to nepadaręs jis veikė nepakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, juolab, kad tai yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, todėl jam taikomi didesni atidumo, kruopÅ¡tumo, rÅ«pestingumo reikalavimai. Remiantis iÅ¡dėstytu, apelianto teiginys, jog konkurso paskelbimo ir nuomos sudarymo metu VÄ® Registro centras vieÅ¡ai skelbiamuose duomenyse įraÅ¡o patvirtinančio, jog sklypas priklauso fiziniams asmens nebuvo, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodytu motyvu, jog sklypo priklausomumas fiziniams asmenims negali bÅ«ti laikomas apsunkinančia galimybe atsakovui naudoti nuomojamu pastatu, kadangi pastatas, o ne žemės sklypas, yra nuomos sutarties objektu. Pažymėtina, jog pastato nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytÄ pastatÄ laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį (LR CK 6.530 str. 1 d.). Pagrindinė bet kuriuo nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sÄ lygas bei daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visÄ nuomos terminÄ (LR CK 6.483 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pastato priklausomumas fiziniams asmenims apsunkino atsakovui galimybę tinkamai įvykdyti nuomos sutarties 9.6 p.(b.l. 12) – sudaryti nustatyta tvarka žemės nuomos sutartį, todėl konstatuotina, jog buvo atimta iÅ¡ atsakovo galimybė teisėtai valdyti ir naudoti nuomos objektÄ pagal nuomos sutartyje nustatytas sÄ lygas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas parengęs sutartį ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs kas yra teisėti žemės sklypo savininkai pasiÅ«lė nepakankamai aiÅ¡kias sutarties sÄ lygas, kurios apsunkino atsakovo galimybes naudotis nuomojamu daiktu pagal paskirtį. Pabrėžtina, jog vertinant tarp Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį bÅ«tina atsižvelgti ir į tikruosius Å¡alių ketinimus. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu, taip pat iÅ¡ sutartyje esančių sÄ lygų, Å¡alys suprato, jog žemės sklypas esantis po nuomojamu pastatu priklauso ieÅ¡kovui. Aplinkybė, jog žemės sklypui, kuriame stovi pastatas yra nustatytas servitutas, paaiÅ¡kėjo 2009-03-27, t.y. po nuomos sutarties sudarymo 2008-01-22, todėl labiau tikėtina, jog apeliantas žinodamas apie nustatytÄ servitutÄ nebÅ«tų sudaręs su ieÅ¡kovu nuomos sutarties arba sutartis bÅ«tų buvus sudaryta kitomis sÄ lygomis. Todėl teiginys, jog atsakovas galėjo pareikÅ¡ti žemės sklypų savininkams negatorinį ieÅ¡kinį negavus savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu, prieÅ¡tarauja tikriesiems Å¡alių ketinimams sudarant nuomos sutartį.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis ekspertizei apmokėti, teigia, kad ekspertizė buvo atlikta vienašališkai, tačiau dėl ekspertizės akto vienašališkumo ieškovas nepareiškė nuomonės bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, todėl teismas dėl šių aplinkybių

nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada yra viena iš galimų įrodinėjimo priemonių (LR CPK 177 str. 2

d.), be to šalių pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į atsakovo patenkintų reikalavimų dydį proporcingai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai patirtas ekspertizės išlaidas (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos

nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo

pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas,

materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių

skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK

1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovui 1210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, minėta suma nėra mažinama, kaip nevirÅ¡ijanti maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 7 p., 8.11 p. už advokato teisines paslaugas ( t.y. 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo suraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovas turi atlyginti valstybei – 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (b.l. 149) apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės 5,60 Lt (penkis litus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

        Â

Kolegijos pirmininkas                                                                       Henrichas

Jaglinskis

Teisėjos                                                                                              Romualda

Janovičienė

                                                                                                                                                                                                                                                                Danutė

Kutrienė