2013-05-08 Nr. AB-1664-3-66-3-00109-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P444-131/2013

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00109-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl protokolinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. Š., atstovaujamas advokato T. Š., (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 1–7) į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Komisiją artimiausiame posėdyje išnagrinėti V. Š. 2012 m. rugsėjo 6 d. skundą ir 2012 m. rugsėjo 20 d. patikslintą skundą bei priimti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas) 12 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstė Komisijos nario J. U. parengtą pažymą „Dėl V. Š. skundo“. Pastarojoje pažymoje buvo siūloma Komisijai pritarti išvadai ir konstatuoti, kad, neleisdama įrengti išorinės reklamos ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio, Druskininkų savivaldybė pažeidžia Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir principus ir taip riboja kandidatams skleisti politinę reklamą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra registruotas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas į Seimo narius Druskininkų – Lazdijų apygardoje ir siekdamas įgyvendinti savo, kaip kandidato į Seimo narius, teisę skelbti politinę reklamą 2012 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „LT Advert“ sudarė IVR įrenginių plokštumų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „LT Advert“ įsipareigojo pagaminti ir Druskininkų miesto (duomenys neskelbtini) esančiame reklaminiame skyde pakabinti reklaminį tentą su pareiškėjo politine reklama. UAB „LT Advert“ reklaminį tentą pagamino ir nurodytoje vietoje pakabino 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau 2012 m. rugsėjo 4 d. tentas buvo nukabintas reikalaujant Druskininkų savivaldybės administracijai. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė UAB „LT Advert“ pretenziją dėl nesuteiktų paslaugų Druskininkų mieste. UAB „LT Advert“ į pretenziją atsakė 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu, kuriame nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13- 785(3.21) (toliau – ir Raštas) UAB „LT Advert“ buvo nurodyta, kad pareiškėjo reklaminis tentas ant reklaminio stendo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, negali būti montuojamas ir eksponuojamas, nes pareiškėjo reklama neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punkto. Pareiškėjo politinės reklamos tentas iki šiol yra nesumontuotas ir neeksponuojamas.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. padavė skundą Komisijai dėl neteisėtų ir nepagrįstų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų. Nesulaukdamas jokio atsakymo ir/ar skundo nagrinėjimo, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl neišnagrinėto skundo. Minėtuose skunduose pareiškėjas prašė Komisijos ištirti Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, kaip galimai prieštaraujančius rinkimų tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimams, bei įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją nutraukti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu buvo nagrinėjama Komisijos nario J. U. parengta pažyma dėl kandidato į Seimo narius V. Š. skundo, kuria buvo siūloma Komisijai konstatuoti, kad neleisdama įrengti išorinės politinės reklamos ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio, Druskininkų savivaldybės administracija pažeidžia Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir principus bei taip riboja kandidatams teisę skleisti politinę reklamą. Tačiau Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu protokoliniu sprendimu nepritarė Komisijos nario J. U. parengtai pažymai ir išvadai.

Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu, 3 Komisijos nariai balsavo už, 2 prieš ir 8 susilaikė. Komisijos posėdyje prieš pažymos tvirtinimą ir Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo konstatavimą pasisakę Komisijos nariai motyvavo, kad pareiškėjo politinė reklama neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punkto, kuriame nurodyta, jog išorinė reklama ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto įrengiama, jeigu ji susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis; taip pat nurodė, kad, nors savivaldos institucijų kompetencijai nėra priskirtas politinės reklamos derinimo bei skelbimo klausimas, Druskininkų savivaldybės administracija yra paskyrusi 14 vietų Druskininkuose politinei reklamai skleisti, ir tokie Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmai vertintini kaip nepažeidžiantys nei galiojančių rinkimų įstatymų, nei kandidatų į Seimo narius lygiateisiškumo.

Pažymėjo, jog toks Komisijos sprendimas vertinamas kaip Komisijos atsisakymas nagrinėti V. Š. skunde ir patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus, t. y. nepagrįstas ir neteisėtas Komisijos neveikimas (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 13 dalyje numatytos pareigos nevykdymas). Be to, Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu priimtas Sprendimas nepritarti Komisijos nario J. U. parengtai pažymai (kuri parengta reaguojant į pareiškėjo skundą) neatitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje ir VAĮ 8 straipsnyje nustatytų formos ir turinio reikalavimų.

Kaip matyti iš minėto Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolo išrašo, Komisijos nariai ir posėdyje dalyvavęs Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas išsakė savo nuomonę ir argumentus, tačiau neaišku, kuriais iš minėtų argumentų remdamasi Komisija nusprendė nepritarti Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“.

Pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtino Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisykles. Be kitų teisės aktų minėtas sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu (toliau – ir Reklamos įstatymas), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 4-121 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Taisyklių 10 punkte Druskininkų savivaldybės taryba nustatė, kad išorinė reklama ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto įrengiama tik Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoje schemoje nurodytose vietose ir jeigu ji susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis, t. y. buvo nustatyti du privalomi požymiai: reklama gali būti įrengta tik nurodytose vietose ir reklama turi būti komercinė.

Tačiau minėtos taisyklės nereglamentuoja politinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje reikalavimų. Teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, taip pat nereglamentuoja politinės reklamos (Reklamos įstatymo 6 str., Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-121, 2 p.). Politinei reklamai reglamentuoti yra skirtos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8-11 dalys. Reklaminis stendas politinei reklamai skelbti, eksponuojamas ant privačiam subjektui priklausančio stendo, yra teisėta kandidato į Seimo narius priemonė pristatyti save rinkėjams, kurios naudojimas negali būti ribojamas vietos savivaldos institucijų, kurių kompetencijai politinės reklamos priežiūros funkcijos nėra priskirtos. Nagrinėjamu atveju išorinė politinė reklama buvo įrengta ant V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančio ir UAB „LT Advert“ nuomojamo reklaminio stendo (inžinerinio statinio), kuris buvo pastatytas gavus atitinkamą Druskininkų savivaldybės administracijos leidimą. Mano, kad nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatų, kadangi reklaminio stendo savininkas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ išreiškė savo sutikimą, sudarydama atitinkamą sutartį su UAB „LT Advert“.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 51-53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo teisiniai santykiai su UAB „LT Advert“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmone „Vija“ nepriklauso Komisijos reguliavimo sričiai, todėl šių skundo argumentų atsakovas vertinti negali. Šiuo atveju administracinio teisinio santykio subjektas galimai yra UAB „LT Advert“ ir Druskininkų savivaldybės administracija. Komisija neturi teisės vertinti UAB „LT Advert“ ir Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su stendo eksploatacija ir įrengimu.

Nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas R. V. 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdyje paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnį gatvės priklauso savivaldybių nuosavybei, o stendas, įrenginys – reklamos skleidėjo nuosavybei, bet tas įrenginys gali būti patalpintas savivaldybės sutikimu. Leidimas V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ buvo išduotas komercinei reklamai skleisti. Todėl Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnį pažeidė pats kandidatas į Seimo narius. Tokiu būdu posėdyje dalyvavę Komisijos nariai suprato, kad UAB „LT Advert“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ neturi Druskininkų savivaldybės administracijos (žemės savininko, ant kurio yra stendas) sutikimo talpinti politinę reklamą (Seimo rinkimų įstatymo 51 str. 9 d. 6 p.).

Seimo rinkimų įstatyme yra numatyti tik draudžiami rinkimų agitacijos atvejai ir Komisijai nėra numatyta kompetencija nustatyti pozityvų teisinį reglamentavimą, t. y. nustatyti vietas, kur išorinė politinė reklama yra galima, todėl ji negali aiškinti rinkimų įstatymų nuostatų ir vertinti civilinius ar administracinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp V. Š., UAB „LT Advert“, V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“, Druskininkų savivaldybės administracijos, nes tokiu būdu Komisija turėtų išeiti iš savo kompetencijos ribų.

Nurodė, jog Komisijos skundžiamam Sprendimui priimti pakako to, kad nei pareiškėjas, nei UAB „LT Advert“, nei V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ nepateikė Druskininkų savivaldybės, kaip žemės savininko, sutikimo skleisti išorinę politinę reklamą pagal Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktą. Be to, Komisija skundžiamu Sprendimu ne svarstė pareiškėjo skundą, bet nepritarė J. U. pažymai.

Pabrėžė, jog VAĮ 31 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pareiškėjas tikslino skundą 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl 20 darbo dienų terminas sprendimui priimti dar nėra pasibaigęs. Nepažeisdama VAĮ nustatytų terminų Komisija priims atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 20 d. patikslinto skundo, todėl nėra pagrindo konstatuoti Komisijos neteisėtą neveikimą ir vadovautis VAĮ 8 straipsniu.

Pažymėjo, jog, kadangi J. U. nėra pareiškėjo atstovas, ginantis jo interesus, todėl negalima laikyti, kad jis veikė pareiškėjo vardu ir interesais, todėl pareiškėjas neturi subjektinės teisės prašyti panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“. Tai laikytina Komisijos nario J. U. nuomonės pareiškimu ir pasiūlymu priimti sprendimą ginčytinu klausimu, o ne individualiu teisės taikymo aktu. Tokiam pareiškimui galėtų būti suteikta teisės akto forma tik Komisijos sprendimu.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 64–69) pareiškėjo V. Š., atstovaujamo advokato T. Š., skundą tenkino ir panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“ ir įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją netrukdyti pareiškėjui V. Š. jo pasirinktu būdu skleisti politinę reklamą V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančiame reklaminiame stende, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „LT Advert“ sudarė IVR įrenginių plokštumų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „LT Advert“ įsipareigojo pagaminti ir Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini)., esančiame reklaminiame skyde pakabinti reklaminį tentą su pareiškėjo politine reklama. UAB „LT Advert“ reklaminį tentą pagamino ir nurodytoje vietoje pakabino 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau 2012 m. rugsėjo 4 d. tentas buvo nukabintas reikalaujant Druskininkų savivaldybės administracijai. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė UAB „LT Advert“ pretenziją dėl nesuteiktų paslaugų Druskininkų mieste. UAB „LT Advert“ į pretenziją atsakė 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu, kuriame nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13- 785(3.21) UAB „LT Advert“ buvo nurodyta, kad pareiškėjo reklaminis tentas ant reklaminio stendo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, negali būti montuojamas ir eksponuojamas, nes pareiškėjo reklama neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punkto.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. padavė skundą Komisijai dėl neteisėtų ir nepagrįstų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų. Nesulaukdamas jokio atsakymo ir/ar skundo nagrinėjimo, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl neišnagrinėto skundo. Šiuose skunduose pareiškėjas prašė Komisijos ištirti Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, kaip galimai prieštaraujančius rinkimų tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimams, bei įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją nutraukti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Komisija Sprendimu nepritarė Komisijos nario J. U. parengtai pažymai dėl kandidato į Seimo narius V. Š. skundo, kuria buvo siūloma Komisijai konstatuoti, kad neleisdama įrengti išorinę politinę reklamą ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio, Druskininkų savivaldybės administracija pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir principus bei apribojo kandidatams teisę skleisti politinę reklamą. Pareiškėjas iš esmės ginčijo Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, uždraudus įrengti išorinę politinę reklamą ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio.

Teismas nurodė, jog rinkimų teisė įgyvendinama specialiųjų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju Seimo rinkimų įstatymo), ir ja galima pasinaudoti tik per tam tikrą apibrėžtą terminą, t. y. rinkimų į Seimo narius laiką, ir kad nagrinėjamas ginčas dėl pažeidimo gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Remdamasis tuo teismas sprendė, jog šiuo atveju administracinį ginčą skubos tvarka būtina išnagrinėti iš esmės, neanalizuojant pareiškėjo skunde nurodytų Komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų, taip užtikrinant pareiškėjo teisę lygiateisiais pagrindais būti išrinktu į Seimo narius.

Pabrėžė, jog Seimo rinkimų įstatymas numato, kad rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą (50 str. 1 d.). Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų (50 str. 2 d.). Pastarajame teisės akte politinė reklama apibrėžiama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama, skelbiama viešose vietose. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam kandidatui į Seimo narius laisvai pasirinkti politinės reklamos skelbimo priemones ir būdus, kiek tai neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies imperatyvioms nuostatoms.

Taigi minėto įstatymo 51 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodomas baigtinis sąrašas objektų, ant kurių (kuriuose) draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą, t. y. imperatyviai nurodo draudžiamas išorinės politinės reklamos skleidimo vietas ir tuo pačiu, laikantis įstatymo 50 straipsnio reikalavimų, susitarti dėl tokios reklamos rūšies skleidimo visose kitose vietose, jei tik nepažeidžiama Konstitucija ir įstatymai, tai neprieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, ir atitinka sąžiningus ir garbingus rinkimus. Taigi visais kitais atvejais rinkimų agitacija yra galima ir leistina, todėl niekas negali trukdyti skleisti rinkiminę reklamą.

Pažymėjo, jog Druskininkų savivaldybės administracija, motyvuodama savo atsisakymą suderinti kandidato V. Š. išorinės politinės reklamos skleidimą, rėmėsi Reklamos įstatymo nuostatomis ir jų pagrindu Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklėmis. Teismas pažymėjo, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja politinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje reikalavimų (Reklamos įstatymo 6 str., Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-121, 2 p., Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 2 p.). Todėl nagrinėjamu atveju taikytinos specialiojo įstatymo (lex specialis) nuostatos, t. y. Seimo rinkimų įstatymo minėtos normos, reglamentuojančios išorinės politinės reklamos skleidimo būdus ir tvarką.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktą draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo. Nagrinėjamu atveju išorinė politinė reklama pagal pareiškėjo užsakymą buvo įrengta ant V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančio ir UAB „LT ADVERT“ nuomojamo reklaminio stendo (inžinerinio statinio), kuris buvo pastatytas gavus atitinkamą Druskininkų savivaldybės administracijos leidimą. Teismas nurodė, jog reklaminio stendo savininkas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ išreiškė savo sutikimą, sudarydama atitinkamą sutartį su UAB „LT Advert“, todėl Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai neišdavė leidimo išorinei politinei reklamai ant ne jai nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio bei neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo UAB „LT Advert“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą. Tokiu būdu Druskininkų savivaldybės administracija viršijo savo kompetencijos ribas, atlikdama veiksmus, kurių pagal teisės aktus, ji neturėjo teisės atlikti (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p.). Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog reklaminis stendas politinei reklamai skelbti, eksponuojamas ant privačiam subjektui priklausančio stendo, yra teisėta kandidato į Seimo narius priemonė pristatyti save rinkėjams, kurios naudojimas negali būti ribojamas vietos savivaldos institucijų, kurių kompetencijai politinės reklamos priežiūros funkcijos nėra priskirtos (Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 2 d.).

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginče dalyvavo Druskininkų savivaldybės administracija, kuri nėra saistoma su pareiškėju civiliniais teisiniais santykiais, todėl, remdamasi Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnio 7 dalies 2 punktu bei 51 straipsnio 1, 2, 9, 13 dalimis, Komisija turėjo teisę duoti nurodymą savivaldybei netrukdyti skleisti politinę reklamą pareiškėjo pasirinktu būdu.

Įvertinęs kilusį ginčą, teismas ginčą išsprendė ginčą iš esmės, o ne grąžino nagrinėti Komisijai, ko skunde prašė pareiškėjas, ir įpareigojo Druskininkų savivaldybę netrukdyti pareiškėjui V. Š. jo pasirinktu būdu skleisti politinę reklamą V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančiame reklaminiame stende, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija pateikė prašymą (b. l. 115–121), kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, panaikinti 2012 m. spalio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme 2013 m. sausio 24 d. posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2-11.-7-314/2013 dėl rinkimų ir referendumo agitacijos tvarkos pažeidimo buvo gauti reikšmingi duomenys – 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartis Nr. 2012/09/03 sudaryta tarp įmonės „Vija“ ir UAB „LT Advert“ (toliau – ir Sutartis) ir paaiškėjo naujo esminės aplinkybės administracinėje byloje Nr. R261-23/2012, tai jog pareiškėjo išorinė politinė reklama buvo įrengta ir skleidžiama neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo). Teigia, kad šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomo trečiajam suinteresuotam asmeniui bylos nagrinėjimo metu.

Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PPPKFFKĮ) 2 straipsnio 2 dalį rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume.

Pažymi, jog išorinės politinės reklamos sampratą atskleidžia Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalis, 50 straipsnio 2 dalis. Akcentuoja, jog vienas iš išorinės reklamos įrengimo ir skleidimo draudimų yra numatytas Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkte, kuris imperatyviai draudžia įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji rengiama, savininko sutikimo.

Mano, kad teismo išvada, jog reklaminio stendo savininkas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ išreiškė savo sutikimą, sudarydama atitinkamą sutartį su UAB „LT Advert“, todėl Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai neišdavė leidimo išorinei politinei reklamai ant ne jai nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio bei neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo UAB „LT Advert“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą, padaryta remiantis tik žodiniais pareiškėjo paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pabrėžia, kad Sutarties bylos medžiagoje nebuvo.

Mano, jog Sutarties turinio ir administracinės bylos Nr. R261-23/2012 medžiagos ir kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktos medžiagos analizė patvirtina, kad įmonė „Vija“ kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl UAB „LT Adert“ pateikto reklamos projekto eskizo 2012 m. rugpjūčio 27 d., o sutartis tarp įmonės „Vija“ ir UAB „LT Advert“ buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 3 d., taigi prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu įmonės „Vija“ sutikimas UAB „LT Advert“ ir/ar pareiškėjui nebuvo suteiktas, teisinis pagrindas pareiškėjo išorinės politinės įrengimui ir skleidimui neegzistavo. Mano, kad nurodytas aplinkybes patvirtina ir pateikiamas 2012 m. spalio 11 d. Druskininkų savivaldybės administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 027 (b. l. 141–142) už Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 214 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Jame įmonės „Vija“ direktorius paaiškino, jog UAB „LT Advert“ savavališkai be jo ir įmonės „Vija“ žinios pakabino pareiškėjo politinę reklamą.

Akcentuoja, jog Sutartimi įmonė „Vija“ įsipareigojo suteikti nurodytus darbus ir paslaugas t. y. Reklamos skydų nuoma su projekto spalviniu deriniu ir žiedų vietų žymėjimu nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. spalio 31 d. (dešinė ir kairė pusė) 1 skydas, matmenys 2,0 x 4,0 m., skydas Nr. 18 ir Nr. 19. Tačiau pareiškėjo pavedimu politinė reklama buvo parengta ir skleista ant reklaminio stendo pažymėto Nr. 17. Taigi Sutartimi buvo susitarta dėl kitų reklaminių stendų, taigi ši Sutartis negali būti laikoma sutikimu Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkto prasme.

Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nežinodamas šių esminių aplinkybių padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.

Nurodo, kad nėra praleidęs ABTĮ nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi apie nurodytas aplinkybes sužinojo 2013 m. sausio 24 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. pvz. 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr. pvz. 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04). Analogiškos praktikos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2010 m. spalio 15 d. Nr.P858-177/2010, 2011 m. rugsėjo 9 d. Nr. P438–134/2011, 2012 m. sausio 27 d. Nr. P63–44/2012 ir kt.). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2011 m. liepos 15 d. Nr. P442-166/2011, 2013 m. kovo 8 d. nutartis Nr. P520-58/2013 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo procesą atnaujinti prašo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo savo prašymą sieja su naujai paaiškėjusia aplinkybe –2012 m. rugsėjo 3 d. Sutartimi su kuria susipažino 2013 m. sausio 24 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdyje. Druskininkų miesto savivaldybė prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2013 m. balandžio 22 d. (pagal spaudą ant voko). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nepraleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

Kaip minėta, prašymą dėl proceso atnaujinimo trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr. pvz. 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012).

Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką. (žr. pvz. 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (žr. pvz. 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–131/2009).

Pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai prašoma atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių įrodymų, tačiau tokiu atveju nauji įrodymai turi atitikti apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–215/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858–220/2010). Faktas, kad su atitinkamomis aplinkybėmis susijusius dokumentus pareiškėjas gavo jau išnagrinėjus bylą, automatiškai nedaro šių aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, t. y. tokiomis, apie kurias pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti. Dokumentų gavimo ir žinojimo apie juose nurodytas aplinkybes momentai gali nesutapti, t. y. žmogus gali žinoti tam tikras aplinkybes, bet neturėti dokumento, kuriame jos konkrečiai įvardijamos (žr. pvz. 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–115/2007).

Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas mano, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu atnaujintinas procesas, yra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu gauta 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartis Nr. 2012/09/03 sudaryta tarp įmonės „Vija“ ir UAB „LT Advert“, kurios turinys, Druskininkų miesto savivaldybės vertinimu, įrodo tai, kad pareiškėjo išorinė politinė reklama buvo įrengta ir skleidžiama neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo teigti, jog ši aplinkybė yra tokio pobūdžio, jog žinant apie ją galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 ginčas iš esmės buvo kilęs dėl Vyriausios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. protokolinio sprendimo, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. pažymai. Komisijoje buvo nagrinėjama, ar pagrįstai Druskininkų savivaldybės administracija įpareigojo nukabinti pareiškėjo politinę reklamą ir kitų su tuo susijusių veiksmų. Teismo sprendimas, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13- 785(3.21) nurodyti teisės aktai – Reklamos įstatymas ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklės nereglamentuoja politinės reklamos įrengimo. Teismas taip pat pabrėžė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai neišdavė leidimo išorinei politinei reklamai ant ne jam nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio bei neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo UAB „LT Advert“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą. Tokiu būdu viršijo savo kompetencijos ribas, atlikdamas veiksmus, kurių pagal teisės aktus, jis neturėjo teisės atlikti. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog reklaminis stendas politinei reklamai skelbti, eksponuojamas ant privačiam subjektui priklausančio stendo, yra teisėta kandidato į Seimo narius priemonė pristatyti save rinkėjams, kurios naudojimas negali būti ribojamas vietos savivaldos institucijų, kurių kompetencijai politinės reklamos priežiūros funkcijos nėra priskirtos (Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 2 d.). Sistemiškai vertinant teismo sprendimo turinį negalima sutikti su Druskininkų miesto savivaldybės vertinimu, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas galėjo neturėti žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo, galėjo nulemti kitokio teismo sprendimo priėmimą, kadangi, kaip pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Druskininkų savivaldybės administracija ir pareiškėjas nėra saistomi civilinių teisinių santykių.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog nors pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis (procesą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių), tačiau, jo nurodomos aplinkybės iš esmės neatitinka anksčiau išvardintų sąlygų, į kurias, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė