2019-11-06 Nr. AB-21180-3-61-3-02187-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-846-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02187-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2D-8001(7.9).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su ginčijamu sprendimu bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos aktu bei privalomuoju nurodymu, nes pastarieji paneigia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštarauja objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Šių principų ignoravimas išreikštas reikalavimu nugriauti virš 25 m nuosavybės teise turimą ir 2015 m. balandžio–gegužės mėn. suremontuotą objektą – vartus su tvora nuosavoje sodyboje ant nuosavos žemės pylimo per griovį. Pareiškėjo nuomone, jau 25 m stovinčių vartų su tvora remontas nėra savavališka statyba, nes tai I grupės nesudėtingas statinys, kurio kapitalinis remontas atliktas 2015 m. pavasarį. To meto galiojusios nacionalinės teisės normos tokio statinio remontui nenumatė reikalavimų turėti patvirtintą projektą, gauti atitinkamą pritarimą ar pan. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtino, jog techninių parametrų nesudėtingam statiniui nei projektas, nei rašytinas pritarimas yra neprivalomi.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. spalio 22 d., atlikęs patikrinimą vietoje, pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą už savavališką, 1,5 m aukščio su 1,8 m stulpais vartų su 1,5 m aukščio tvora statybą, o 2015 m. lapkričio 9 d. privalomuoju nurodymu pareikalavo pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 9 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti vartus su tvora ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl termino padariniams pašalinti pratęsimo, jo prašymas buvo tenkintas ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016 m. liepos 9 d., o 2016 m. liepos 28 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad Inspekcijos reikalavimai įvykdyti nebuvo, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, todėl 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškiniu Inspekcija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius (civilinė byla Nr. e2-1776-808/2017), tačiau 2017 m. gegužės 31 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą, todėl šioje byloje skundžiamu raštu pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo skundas nagrinėjamas nebus.

5. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos ir kokias teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas Inspekcijos raštas. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, todėl paduoti skundo neturėjo teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog skundžiamu raštu nėra nustatoma jokių įpareigojimų pareiškėjui, nėra keičiama jo teisių ir pareigų apimtis. Pats pareiškėjas skunde taip pat nepateikia jokių argumentų, kaip jo teisinę padėtį keičia skundžiamas raštas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 2D-8001(7.9), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, 2015 m. spalio 22 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-1510-00144 už savavališką vartų su tvora statybą (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00151109-00159 Inspekcija nurodė pareiškėjui iki 2016 m. balandžio 9 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti vartus su tvora ir sutvarkyti statybvietę. 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (23.51)-RE-92 minėtas terminas pratęstas iki 2016 m. liepos 9 d. 2016 m. liepos 28 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-161728-00073 nustatyta, kad Inspekcijos reikalavimai įvykdyti nebuvo, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, todėl Inspekcija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius (civilinė byla Nr. e2-1776-808/2017). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame prašė panaikinti Inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144 bei 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151109-00159. 2017 m. birželio 8 d. atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 2D-8001(7.9), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.3 punktu, pareiškėjo skundo nusprendė nenagrinėti.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. skundą, nes minėtame skunde keliami klausimai atitinka Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose ir Taisyklių 46.3 punkte nurodytus pagrindus, kuriems esant, Inspekcija nenagrinėja asmenų skundų / prašymų.

10. Teismas visų pirma pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiami aktai buvo priimti daugiau nei prieš metus nuo pareiškėjo skundo Inspekcijai pateikimo. Antra, Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-39676-808/2016 dėl įpareigojimo vykdyti pareiškėjo skundžiamą privalomąjį nurodymą, be to, statiniai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą, nenurodyti Taisyklių 56.4 ir 56.5 papunkčiuose.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2D-8001(7.9), todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti atsakovo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2D-8001(7.9), įpareigojant išnagrinėti pareiškėjo skundą ir spręsti ginčą iš esmės; priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo sprendimas priimtas visiškai netyrus ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų bei visų esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių. Atsakovo pateiktos bei teismo taikomos teisės normos yra dėl statybos rūšių, kurioms būtinas projektų derinimas, leidimų ar pritarimų statybai gavimas. Tačiau šio ginčo objektui – vartų su tvora, I gr. nesudėtingas statinys, kapitaliniam remontui nei projekto, nei leidimo, nei pritarimo nereikėjo.

12.2. Byloje surinkti įrodymai (pagrindinis – 2017 m. gegužės 19 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 17/0519) neginčijamai patvirtina, kad atsakovo padalinio priimti administraciniai aktai (savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas) neturėjo būti surašyti, nes ginčo statinio kapitaliniam remontui tuo metu buvo neprivalomi jokie statybą leidžiantys dokumentai. Tokios šio objekto statybos rūšies – kapitalinis remontas, Priežiūros įstatymo normos nereglamentavo ir nereguliavo. Šio statinio kapitalinis remontas yra už Priežiūros įstatymo reguliavimo ribų.

12.3. Atsakovo veiklos nuostatuose vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti teisėtą statinių statybą. Įgyvendinant šį tikslą šiai institucijai priskirta ir viena iš funkcijų – nagrinėti asmenų skundus ir prašymus, susijusius su statybos procesu. Ši funkcija vykdoma ne tik Priežiūros įstatymo ir paties institucijos viršininko nustatyta tvarka, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo atveju atlikti veiksmai ir priimti administraciniai sprendimai yra akivaizdžiai viršijantys kompetencijos ribas. Taip prieštaraujama šios institucijos nuostatoms ir nustatytiems tikslams.

12.4. Teismo sprendime vadovaujamasi Taisyklių 56.4 ir 56.5 papunkčių nuostatomis ir ginčo statinių nebuvimo nurodytuose papunkčiuose nurodymu. Tačiau šių Taisyklių nurodytos nuostatos, kaip ir visos šios šališkos Taisyklės, iš viso nereglamentuoja šio ginčo objekto teisinio statuso ir jo reguliavimo dalykų. Taisyklės yra priimtos Priežiūros įstatymo normų vykdymui, o šio ginčo objekto remontas nėra reglamentuojamas šio įstatymo normomis.

12.5. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama atsakovo iškelta byla Nr. e2-1776-808/2017. Tačiau ši byla yra visiškai kitu pagrindu – dėl vartų su tvora nugriovimo. Be to, ši byla teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi yra sustabdyta. Ginčo objektas yra ne naujos savavališkos statybos objektas, o seno (25 m) statinio kapitalinis remontas.

12.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarime nustatyta, kad asmens teisės turi būti ginamos neformaliai, o realiai ir veiksmingai, ne tik nuo privačių asmenų neteisėtų veiksmų, bet ir nuo valdžios institucijų ir jų pareigūnų (šioje byloje kaip tik taip ir yra). Formalus teismo vykdomas teisingumas – nėra teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

13. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo dalyko ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kilusio ginčo atveju pareiškėjas skundo dalyką apibrėžė kaip dėl 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. 2D-8001(7.9) panaikinimo, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo akto teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo skundą atmetė.

15. Atsakovas pažymi, kad Inspekcijos atsakymas priimtas vykdant Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą statybos valstybinės priežiūros funkciją, atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, pareiškėjui išsamiai paaiškinta, jog skundai, susiję su statybos proceso administraciniais sprendimais, nenagrinėjami jei nuo jo (sprendimo) priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-1510-00144 buvo surašytas 2015 m. spalio 22 d., o privalomasis nurodymas Nr. PRN-00151109-00159 buvo surašytas 2015 m. lapkričio 9 d., skundžiamu raštu pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo atsakyta vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Inspekcija neturi pagrindo nesivadovauti galiojančiomis ir teisėtomis Taisyklėmis, kurios nustato asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką. Byloje kilo ginčas būtent dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą ir panaikinti teisėtus Inspekcijos administracinius aktus – savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje nėra keliamas klausimas ir nėra nagrinėjamas šių aktų teisėtumas. Administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-39772-918/2017 pagal pareiškėjo ieškinį.

16. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai kaltina Inspekciją nuolatiniu bendradarbiavimu su privačiu asmeniu (bendradarbiu) bei jo interesų tenkinimą, t. y. kaltina atsakovą ir jo darbuotojus nusikalstamų veikų padarymu. Pirmiausia, šioje byloje negali būti nagrinėjami ir vertinami atsakovo (ar jo darbuotojų) veiksmai pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, nes nagrinėjama administracinė byla, kurioje teisiškai svarbios ir reikšmingos yra tik aplinkybės, susijusios su tuo, ar ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Antra, pareiškėjas nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, ir tokiu būdu žemina Inspekcijos, kaip valstybės institucijos, reputaciją.

17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 2D-8001(7.9), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. skundą, nes minėtame skunde keliami klausimai atitinka Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose ir Taisyklių 46.3 punkte nurodytus pagrindus, kuriems esant Inspekcija nenagrinėja asmenų skundų.

20. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismo sprendimas priimtas visiškai netyrus ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų bei visų esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovo padalinio priimti administraciniai aktai (savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas) neturėjo būti surašyti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1776-808/2017.

21. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame prašė panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151022-00144 bei 2015 m. lapkričio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151109-00159. Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2D-8001(7.9), kuris yra pareiškėjo skundo dalykas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 46.3 punktu, pareiškėjo skundo nusprendė nenagrinėti.

23. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriuo vadovavosi Inspekcija priimdama skundžiamą sprendimą, numatyta, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, o pagal 25 straipsnio 6 dalies 2 punktą – jeigu akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme.

24. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. skundą, nes minėtame skunde keliami klausimai atitinka anksčiau nurodytus pagrindus, kuriems esant, Inspekcija nenagrinėja asmenų skundų, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, ką tik paminėti Priežiūros įstatyme numatyti pagrindai nagrinėjamu atveju buvo pakankami Inspekcijai nenagrinėti pareiškėjo skundo.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjo skundžiami aktai buvo priimti daugiau nei prieš metus nuo pareiškėjo skundo Inspekcijai pateikimo. Be to, Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-39676-808/2016 dėl įpareigojimo vykdyti pareiškėjo skundžiamą privalomąjį nurodymą.

26. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų bei visų esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių, darytina išvada, kad jie yra deklaratyvūs ir abstraktūs bei nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Inspekcijos priimtais administraciniais aktais – 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-151022-00144 bei 2015 m. lapkričio 9 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151109-00159, tačiau šie aktai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Byloje tikrinamas ginčas dėl Inspekcijos atsisakymo nagrinėti apskritai pareiškėjo skundą.

27. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismų įsiteisėjusiais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-527-855/2019, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-83-918/2018) buvo išnagrinėti ieškovo M. G. ieškinio reikalavimai dėl 2015 m. spalio 22 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-151022-00144 bei 2015 m. lapkričio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151109-00159 panaikinimo.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ir naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius