286a1d60-c412-46bb-9adf-0ce15da8305c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1654-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00173-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.4; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. T. (Ž.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal I.

T. (Ž.) ieÅ¡kinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž. ir akcinei bendrovei DNB bankui dėl nuosavybės teisių panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisių pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. T. (Ž.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , pripažinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės turtu, panaikinti minėto turto perleidimo sandorius.Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-22 nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti teismui ieÅ¡kinį raÅ¡tu arba elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ ir sumokėti atitinkamÄ Å¾yminį mokestį, nurodyti atsakovo AB DNB banko ir trečiųjų asmenų buveinių adresus ir kitus rekvizitus, pateikti teismui Å¡eÅ¡is ieÅ¡kinio ir priedų egzempliorius, patikslinti aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimus, aiÅ¡kiai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodant kiekvienÄ atsakovÄ liečiančių reikalavimų dalį, nurodyti teismui informacijÄ , ar byla bus vedama per advokatÄ , pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo.Nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi ieÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ .

IÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-02 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartį paliko nepakeistÄ ir nustatė ieÅ¡kovei naujÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.IeÅ¡kovė 2016-07-04 padavė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės sandorius į žemės sklypÄ bei namÄ , esančius Jaunimo g. 5, Klaipėda; pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie buvo sudaryti panaudojant suklastotus dokumentus: kreditavimo sutartį 2007-09-21 Nr. K-2300-2007-609, sudarytÄ tarp AB DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas AB DNB bankas) ir R.

Ž., A. B. Ž., E. Ž.; pripažinti negaliojančia 2007-10-11 žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), ir pastatui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ hipotekÄ ; pripažinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), I. T. asmenine nuosavybe; priteisti iÅ¡ R. Ž. 50 000 Eur neturtinės žalos ir 100 000 Eur turtinės žalos; priteisti iÅ¡ A. B. Ž. 50 000 Eur neturtinės žalos ir 100 000 Eur turtinės žalos; priteisti iÅ¡ DNB banko 50 000 Eur neturtinės žalos ir 136 970,00 Eur turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-07 nutartimi ieÅ¡kovės I. T. (Ž.) ieÅ¡kinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž. ir AB DNB bankui dėl nuosavybės teisių panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisių pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartį ir pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį, paÅ¡alino dalį ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau aiÅ¡kiai nesuformulavo ieÅ¡kinio pagrindo.

IeÅ¡kovės pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos iÅ¡ esmės tapačios aplinkybės, kaip ir pradiniame ieÅ¡kinyje – aplinkybės nurodytos nenuosekliai ir neaiÅ¡kiai. Priėmus tokį patikslintÄ ieÅ¡kinį, bÅ«tų ribojama galimybė atsakovams pateikti tinkamus atsiliepimus. Teismas pažymėjo, kad dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės sudarytus A. B. Ž. nuosavybės sandorius į žemės sklypÄ bei namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), yra priimti ir įsiteisėję Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartis dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis bet kokiu atveju negali bÅ«ti priimta.

Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė I. T. (Ž.) atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-07 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo nustatyti ieÅ¡kinio faktinių aplinkybių neaiÅ¡kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti nagrinėjant bylÄ teisme žodinio proceso tvarka, teikiant paaiÅ¡kinimus bei papildomus įrodymus. Nors ir ne visiÅ¡kai aiÅ¡kiai, tačiau ieÅ¡kinyje yra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia savo ieÅ¡kinį.

Taip pat teismui pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį teismas pažeidė ieÅ¡kovės teisę į teisminę gynybÄ . Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylÄ Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė I. T. (Ž.) 2016-11-24 pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-04 praneÅ¡imÄ ir 2015-05-08 nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-27 nutartį ir antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-08-09 patvarkymÄ vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01486.

Argumentų, kuo Å¡ie įrodymai reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai, ieÅ¡kovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai nėra reikÅ¡mingi nagrinėjant ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. Dėl Å¡ios priežasties, minėtus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir jie grÄ Å¾inami ieÅ¡kovei. Dėl nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu, nepaÅ¡alinus nustatytų trÅ«kumųIÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi ieÅ¡kovei nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-02 nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. Taigi, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-07 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teismo 2016-03-22 nutartimi nustatytų trÅ«kumų (ne)egzistavimas nebenustatinėtinas, o vertintina, ar galima pripažinti, kad trÅ«kumai yra paÅ¡alinti. Po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-02 nutarties priėmimo ieÅ¡kovė I.

T. (Ž.) pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikusi patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė paÅ¡alino dalį ieÅ¡kinio trÅ«kumų, tačiau ieÅ¡kinio faktinis pagrindas vis tiek nebuvo aiÅ¡kiai suformuluotas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai pritaria.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ .

Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . Dėl paminėtų priežasčių ieÅ¡kiniui, kaip specialiam Å¡alies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvÅ«s turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieÅ¡kinį paduodantis asmuo.

Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ ;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ ;

7) ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti. AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).

Å ių dviejų ieÅ¡kinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieÅ¡kinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylÄ . Antra, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai – atsakovui sužinoti prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Trečia, konkretus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieÅ¡kinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieÅ¡kinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis Å¡is ieÅ¡kinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieÅ¡kinyje nurodyti visi ieÅ¡kovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės stadijoje spręsti klausimÄ dėl trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimo į bylÄ ar pasiÅ«lymo tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, tai padaryti.

Dėl to ieÅ¡kovo pareiga jau ieÅ¡kinio padavimo stadijoje aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei faktinį jo pagrindÄ (ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali bÅ«ti įgyvendinamas Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas, sudarant kitai ginčo Å¡aliai galimybę aiÅ¡kiai suprasti, ko ir kodėl iÅ¡ jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei suformuoti savo pozicijÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014).Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį apeliantė tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio pagrindo.

IeÅ¡kinyje pateiktos faktinės aplinkybės vertintinos kaip nenuoseklios, klaidinančios ir neraiÅ¡kiai suformuluotos. IÅ¡ jų neįmanoma net abstrakčiai sumodeliuoti ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimui svarbios faktinės situacijos. Pažymėtina, jog Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigia ir pati apeliantė, tačiau nurodo, jog visi neaiÅ¡kumai galėtų bÅ«ti paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo eigoje. Su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu negalima sutikti, kadangi leidus jai iÅ¡ esmės tiksinti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, taip pat vilkinama bylos eiga, o atsakovai prarastų savo procesinę teisę tinkamai atsikirsti į pateiktÄ ieÅ¡kinį.

Kaip jau minėta, reikalavimas suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ keliamas paduodant ieÅ¡kinį, o ne bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog teismui ieÅ¡kinį pripažinus nepaduotu ir grÄ Å¾inus jį pateikusiam asmeniui, ieÅ¡kovei neužkertamas kelias, paÅ¡alinus nustatytus trÅ«kumus, pakartotinai kreiptis į teismÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamÄ nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                          Kazys KailiÅ«nas