2024-01-17 Nr. AB-1647-3-61-3-02471-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-01-17 Nr. AB-1647-3-61-3-02471-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. liepos 1 d. atsisakymą Nr. 1SS-1034-(7.5.) suprojektuoti vietinės reikšmės įvažiavimo kelią į S. S. žemės sklypus; 2) įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 4 d. prašymą dėl privažiavimo prie jai nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).
Full text
Administracinė byla Nr. A-257-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02471-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.6.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. liepos 1 d. atsisakymą Nr. 1SS-1034-(7.5.) suprojektuoti vietinės reikšmės įvažiavimo kelią į S. S. žemės sklypus; 2) įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 4 d. prašymą dėl privažiavimo prie jai nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, S. S. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti Žemės sklypai, tačiau privažiavimo kelias į šiuos sklypus, pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, nebuvo suprojektuotas ir įrengtas. Pareiškėja dėl kelio suprojektavimo ir įrengimo ne kartą kreipėsi į NŽT, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), kitas institucijas, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas.
2.2. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistas atvykęs į vietą su komisija, 2016 m. birželio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 4N-223 nurodė, kad vietovėje kelias neįrengtas, kelias išvažinėtas pagal vietovės reljefą, nesivadovaujama teritorijų planavimo dokumentais. NŽT pripažįsta, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, buvo padaryta klaida ir privažiavimo kelias nebuvo suprojektuotas, tačiau šios savo klaidos neištaiso.
2.3. Privažiuoti prie Žemės sklypų neįmanoma, nes iš pietų ir šiaurės pusių žemės sklypų savininkai įrengė metalines tvoras, užtvarus, o už jų kelias nesuprojektuotas ir neįrengtas. Pareiškėja nuo 2011 m. lapkričio 9 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį, ūkininkauja su šeima, tačiau su technika negali įvažiuoti į Žemės sklypus, juos apdirbti, nuimti derlių, nors moka žemės mokesčius. Pareiškėja patiria nuostolius dėl nesutvarkyto įvažiavimo.
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą suprojektuoti tinkamą įvažiavimą prie jai priklausančių besiribojančių Žemės sklypų. NŽT 2021 m. liepos 1 d. raštu (toliau – ir Raštas) Nr. 1SS-1034(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo apie prašymo nagrinėjimo metu nustatytus faktus. Atsakovas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 45VĮ-110(14.48.2.), sprendinius bei Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nustatė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 0,0184 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelią ir tai yra viena galimybė pravažiuoti prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomų Žemės sklypų. Privažiavimui prie Žemės sklypų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje yra suprojektuotas kelio servitutas.
3.2. Įvertinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu (2002 m.) parengtus dokumentus, nustatyta, kad nei šio žemės sklypo abrise, nei 2002 m. liepos 25 d. plane privažiavimas prie jo nepažymėtas. 2002 m. liepos 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 9 punkte įrašyta, kad iki sklypo Nr. 274-2 yra 3 m pločio keliukas.
3.3. Įvertinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu parengtus dokumentus, nustatyta, kad šio žemės sklypo abrise (parengtas 2005 m.) ir plane (parengtas 2006 m.) privažiavimas prie žemės sklypo numatytas iš vakarinės žemės sklypo pusės projektuojamu 4 m pločio keliu. 2006 m. spalio 19 d. žemės sklypo plane gretimybėje 4-1 pažymėtas projektuojamas 4 m pločio kelias. 2005 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte 9 punkte įrašyta: „Privažiavimas iki žem. skl. Nr. 540 nuo rajono (per rajoną) nuo projektuojamo 4 m kelio pločio“. 2007 m. vasario 6 d. žemės sklypo plane gretimybėje Nr. 1-2 pažymėtas projektuojamas 4 m kelias. Žemės sklypas ribojasi gretimybėje taške 2-3 su pareiškėjos žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
4. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau ir – Administracija) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Administracijos teigimu, privažiavimo prie Žemės sklypų klausimai turi būti sprendžiami formuojant žemės sklypus ir tai yra ne savivaldybės, o NŽT kompetencija.
6. Administracija nurodė, kad šioje byloje prejudicinę galią turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2169-822/2020 pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu (2002 m.) parengtus dokumentus nustatyta, kad žemės sklype jo privatizavimo metu nei jį padalinus nebuvo kelių, kaip žemės naudmenų, taip pat nebuvo įsiterpusių valstybinės žemės plotų (bendro naudojimo kelių). Šiam žemės sklypui administracine tvarka nei vėliau (kitais teisės aktų numatytais būdais, t. y. sandoriu tarp privačių žemės sklypų savininkų) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) nebuvo nustatytas. Žemės sklypo 2004 m. rugsėjo 20 d. plane gretimybių lentelėje žemės sklypas taškuose 1-4 ribojasi su laisvos žemės fondo žeme. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu parengtus dokumentus, nustatyta, kad šio žemės sklypo abrise (parengtas 2005 m.) ir plane (parengtas 2006 m.) privažiavimas numatytas iš vakarinės žemės sklypo pusės projektuojamu 4 m pločio keliu. 2006 m. spalio 19 d. žemės sklypo plane gretimybėje 4-1 pažymėtas projektuojamas 4 m pločio kelias. 2005 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo ako 9 punkte įrašyta: „Privažiavimas iki žem. skl. Nr. 540 nuo rajono (per rajoną) nuo projektuojamo 4 m kelio pločio“. 2007 m. vasario 6 d. žemės sklypo plane gretimybėje Nr. 1-2 pažymėtas projektuojamas 4 m pločio kelias. Žemės sklypas ribojasi gretimybėje taške 2-3 su pareiškėjos žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Teismas taip pat nustatė, kad rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5518-(41) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtinimo,“ suprojektuotas privažiavimo kelias per laisvą valstybinę žemę tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisvos valstybinės žemės fondo (LVŽF) žemės, projektinis Nr. 231 (2,73 ha), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. birželio 6 d. dalyvaujant pareiškėjai, atliko patikrinimą vietovėje, kurio metu buvo įvertintos galimybės privažiuoti prie Žemės sklypų. Nustatyta, jog „vietovėje kelias nėra įrengtas, kelias išvažinėtas pagal vietinį reljefą nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais“. Patikrinimo vietovėje metu surašytas 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-223.
10. Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 49SFN-1094-(14.49.104.) informavo pareiškėją apie atlikto patikrinimo vietovėje rezultatus ir nurodė, kad galimas privažiavimo kelias prie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, todėl papildomai kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių. NŽT Vilniaus rajono skyrius įvertino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-110-(14.48.2.), sprendinius bei Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis ir 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 48SD-13810-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie privažiavimo galimybes prie jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Viena nurodyta galimybė yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 0,0184 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelią. Kita – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje suprojektuotas kelio servitutas.
11. Teismas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-110-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame projekte pirmiau minėtas privažiavimo bendro naudojimo kelias, pažymėtas, kaip esantis 6 m pločio (tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir LVŽF 231 (2,85 ha)). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2021 m. laisvos žemės fondo plane pažymėtas 6 m pločio bendro naudojimo kelias prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su kitu jos žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pridėto 2021 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip bendro naudojimo kelias, jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve, suformuota žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, plotas 0,4844 ha, adresas (duomenys neskelbtini)., NŽT valdomas patikėjimo teise. (duomenys neskelbtini) gatvė (žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jungiasi į vientisą kelių tinklą su (duomenys neskelbtini) plentu – valstybinės reikšmės magistraliniu keliu Nr. A14 Vilnius-Utena.
12. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypų privatizavimo metu nebuvo tinkamai išspręstas privažiavimo prie jų klausimas. Teismas sutiko, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 29 straipsnio 3 punkto 1 papunktį NŽT turėjo pareigą privatizavimo metu užtikrinti tinkamą privažiavimą prie pareiškėjos Žemės sklypų, tačiau pažymėjo, kad atsižvelgiant į privatizavimo metu padarytą klaidą, NŽT direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. pavedimu Nr. 1PAV-303-(1.8) „Dėl kelio servitutų ir privažiuojamojo kelio“ NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pavesta įvertinti visas privažiavimo prie pareiškėjos Žemės sklypų galimybes ir esant poreikiui spręsti privažiuojamojo kelio suprojektavimo klausimą paskesnio Vilniaus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. birželio 6 d., vykdydamas šį pavedimą, atliko patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų yra dvi privažiavimo galimybės.
13. Teismo vertinimu, byloje esantys faktiniai įrodymai (ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“) pagrindžia privažiavimo galimybę prie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų. Privažiavimo galimybė prie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų – per žemės sklype, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,0184 ha ploto kelio servitutą, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelią. (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip bendro naudojimo kelias, jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri jungiasi į vientisą kelių tinklą su (duomenys neskelbtini) plentu. Kita galimybė privažiuoti prie pareiškėjai priklausančių žemės sklypų – per žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,0184 ha ploto kelio servitutą, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelią. Teismas akcentavo, kad po padalijimo žemės sklype, padalijimo projekte pažymėtame Nr. 42, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,0184 ha ploto kelio servitutas, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelius, privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) plento: (duomenys neskelbtini) gatve – (duomenys neskelbtini) gatve – (duomenys neskelbtini) gatve, suformuota 1,1776 ha kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 1,1776 ha kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu kelio servitutu ir suprojektuotu 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2169-822/2020 pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atsakovei Vilniaus rajono administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – NŽT) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad „Administracijai įstatymu priskirta tik vietinės reikšmės kelių priežiūra (tiesimas), tuo tarpu keliai link pareiškėjos sklypų į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą nepatenka“. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis turi prejudicinę galią ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisinės atsakomybės nebuvimo klausimas įrengti pareiškėjai kelius, nekvestionuojamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sutiko, kad privažiavimo prie Žemės sklypų klausimą turi spręsti NŽT. Šiuo atveju NŽT, atlikusi 2016 m. birželio 6 d. patikrinimą, pareiškėją informavo, kad yra nustatytos dvi galimybė pareiškėjai privažiuoti prie jai priklausančių Žemės sklypų. Teismas vertino, kad NŽT atliko savo pareigą pagal Metodikos 29.3.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą žemėtvarkos skyriui numatyti vietinės reikšmės kelius ar servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytomis funkcijomis, kurias atlieka NŽT, funkcija organizuoti vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių ar kelio servitutų įrengimo, remonto ar pagerinimo darbus šiai institucijai, nepriskirta.
III. 15. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
16. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo minimų ir teismo sprendime nurodytų įvažiavimų į pareiškėjai priklausančius Žemės sklypus nėra galimybės naudoti dėl gretimų sklypų savininkų įrengtų masyvių metalinių tvorų.
17. Pareiškėja remiasi Kelių įstatymo 3 ir 4 straipsniais ir tvirtina, kad įvažiavimo į Žemės sklypus kelias yra priskiriamas prie vietinės reikšmės kelių ir toks kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
18. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad privažiavimo prie jai priklausančių Žemės sklypų kelias turėjo būti įrengtas projektuojant šiuos Žemės sklypus, o tai iki šiol nėra padaryta.
19. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su šiuo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti.
20. Atsakovo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja turi privažiavimą prie Žemės sklypų, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
21. Atsakovas Administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą Administracija nurodo pritarianti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad klausimas dėl Administracijos atsakomybės, susijusios su kelio įrengimu, yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuri turi prejudicinę galią.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT 2021 m. liepos 1 d. atsisakymo Nr. 1SS-1034-(7.5.) suprojektuoti vietinės reikšmės įvažiavimo kelią į S. S. Žemės sklypus bei įpareigojimo NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 4 d. prašymą dėl privažiavimo prie jai nuosavybes teise priklausančių Žemės sklypų teisėtumo bei pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad byloje esantys faktiniai įrodymai (ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“) pagrindžia privažiavimo galimybę prie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų. Teismas vertino, kad NŽT atliko savo pareigą pagal Metodikos 29.3.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą žemėtvarkos skyriui numatyti vietinės reikšmės kelius ar servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų.
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas situaciją vertino tik formaliai, nesigilino į susiklosčiusios situacijos esmę, nevertino, kad privažiavimo prie jai priklausančių Žemės sklypų kelias turėjo būti įrengtas projektuojant šiuos Žemės sklypus, o tai iki šiol nėra padaryta.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, atsakovų atsiliepimus į apeliacinį skundą, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjos šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje atsakovų nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys faktiniai įrodymai pagrindžia privažiavimo galimybes prie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų. Viena privažiavimo galimybė prie pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų – per žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,0184 ha ploto kelio servitutą, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelią. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po padalijimo žemės sklype, padalijimo projekte pažymėtame Nr. 42, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,0184 ha ploto kelio servitutas, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę ir bendro naudojimo kelius, privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) plento: (duomenys neskelbtini) gatve – (duomenys neskelbtini) gatve – (duomenys neskelbtini) gatve, suformuotu 1,1776 ha kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 1,1776 ha kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu kelio servitutu ir suprojektuotu 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu. Kita galimybė – bendro naudojimo keliu, pažymėtu, kaip esančiu 6 m pločio (tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir LVŽF 231 (2,85 ha) prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kitu jos žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pridėto 2021 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip bendro naudojimo kelias, jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve, suformuota žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, plotas 0,4844 ha, adresas (duomenys neskelbtini), NŽT valdomas patikėjimo teise. (duomenys neskelbtini) gatvė, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jungiasi į vientisą kelių tinklą su (duomenys neskelbtini) plentu – valstybinės reikšmės magistraliniu keliu Nr. A14 Vilnius-Utena.
29. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – vietinės reikšmės kelių tiesimas, priežiūra (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracija 2021 m. vasario 19 d. gavo pareiškėjos prašymą Nr. A34(1) -1175 dėl laisvo valstybinės žemės ploto įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą; 2021 m. vasario 24 d. buvo gautas prašymas Nr. A34(1)-1341 dėl kelio įrengimo į pareiškėjai nuosavybės teisę priklausančius Žemės sklypus. 2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. A33(1)-2234 atsakydama į prašymus, Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas savivaldybės kelių ir gatvių sąrašas. Administracija nurodė, o pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad buvo informuota apie tai, kad minėtame sąraše nėra kelio ar gatvės, kuri ribojasi pareiškėjos Žemės sklypais, todėl savivaldybė negali skirti lėšų keliams ar gatvėms prižiūrėti, kurių nėra sąraše. Pareiškėja taip pat neginčijo, jog buvo informuota, kad 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-61 buvo patvirtintas kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Atsakyme buvo pažymėta, kad pagal minėtą Tvarkos aprašą, pagrindinis kriterijus – „Kelias yra valstybinėje žemėje/žemės sklypas priklauso Savivaldybei“. Administracija nurodo, kad atsakyme buvo akcentuota, jog tuo metu nebuvo palikto laisvo valstybinio žemės tarpo ar perduoto sklypo savivaldybei keliui įrengti, kuris jungtųsi prie esamo kelio, kuris priklauso savivaldybei, todėl pagal minėtą tvarką, negalėjo būti svarstomas kelio įtraukimo klausimas. Ginčas dėl šio Administracijos sprendimo iškeltas nebuvo.
31. Apeliacinio skundo argumentai, kad nors vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybėms, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė šios pareigos neatlieka, nesutvarko privažiavimo kelio į pareiškėjos žemės sklypus ir nepagrįstai siūlo pareiškėjai tokius kelius įsirengti už savo lėšas, nors teisės aktai to nenumato, yra nepagrįsti, nes keliai, kuriais būtų galimybė patekti į pareiškėjos sklypus, nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijai įstatymu priskirta tik vietinės reikšmės kelių priežiūra (tiesimas). Nagrinėjamu atveju keliai link pareiškėjos Žemės sklypų į 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą nepatenka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, nepaisant to, kad rėmėsi neaktualiu nagrinėjamam ginčui Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-90 patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašu. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisoma šioje nutartyje, pripažinus ją nekeičiančia ginčo procesinės baigties.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą ir naikinti NŽT 2021 m. liepos 1 d. atsisakymą Nr. 1SS-1034-(7.5.) suprojektuoti vietinės reikšmės įvažiavimo kelią į S. S. žemės sklypus sprendimus.
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
35. Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė