2023-08-30 Nr. AB-15624-3-63-3-03988-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-506-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03988-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei I. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. S. (toliau – ir atsakovė) 228,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotoja, ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas. Poilsio namelių, už kuriuos skaičiuojama rinkliava, negalima naudoti pagal paskirtį. Jie nėra prijungti prie inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandens, vandentiekio, kanalizacijos. Turto objektai realiai nėra eksploatuojami, todėl jokios komunalinės atliekos nesusidaro ir negali susidaryti. Be to, prašoma priteisi vietinę rinkliavą pilnai už visus turto objektus, nors atsakovei priklauso tik turto objektų dalys, į bylą pateikti mokėjimo pranešimai nėra susiję su ginčo laikotarpiu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas laikėsi teisės aktų reikalavimų pateikti nustatyto turinio mokėjimo pranešimus, taip pat pateikti priminimą.. Atsakovės vertinimu, ji nėra komunalinių atliekų turėtoja, todėl neturėtų būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja, o pareiškėjas nėra teisės aktais įgaliotas ir neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčo virtinės rinkliavos išieškojimo. Turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, todėl ši teritorija nepatenka į pareiškėjo veiklos teritoriją.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 228,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, jog vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

7. Vadovaujantis Nuostatais vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas).

8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, jog ji negali būti laikoma komunalinių atliekų turėtoja Nerijoje, nes poilsio nameliai nėra realiai eksploatuojami, neturi įvestų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, nes valdžios institucijos tai sprendžia ilgą laiką, tačiau neprideda jokių įrodymų, kurie nusvertų pareiškėjo argumentus ir paneigtų atsakovės prievolę mokėti mokesčius, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas mokesčius skaičiavo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad tai pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį protingas, sąžiningas mokesčių mokėtojas ir poilsio namelių valdytojas privalėjo imtis atitinkamų priemonių. Atsakovė, teikdama atsiliepimą, nepateikė prie bylos įrodymų, kad ji kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdama pašalinti minėtus trūkumus ar teikė prašymą dėl atliekų tvarkymo mokesčio mažinimo. Teismas atsakovės argumentus vertino kaip nepagrįstus.

10. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovė. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip faktinis nekilnojamojo turto objektų valdytojas, laikytina atsakovė.

11. Buvo pažymėta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį liko 228,53 Eur įsiskolinimas. Duomenų, jog nurodyta skola sumokėta, taip pat nebuvo. Teismas sprendė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį.

III. 12. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo prašymą atmesti.

13. Atsakovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant teritorinį administracinių bylų teismingumą, kadangi, kaip prašyme nurodė teismui pareiškėjas, atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, taip pat sprendimas priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų susijusių aplinkybių, nurodytų atsiliepime į prašymą, neatitinkantis teisės aktų nuostatų.

14. Atsakovė jau daugelį metų yra aktyvi, siekdama, jog ginčo turto objektais būtų galima pradėti naudotis, todėl nesupranta, kokie įrodymai dar galėtų būti pateikti, to nepaaiškino ir teismas, taip pat nesiūlė pateikti jokių įrodymų, nors teisės aktai nustato imperatyviai įtvirtina, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Be to, kaip atsakovė nurodė atsiliepime į prašymą, ji turto objektais nesinaudoja, nes jais neįmanoma naudotis. Pareiškėjas to byloje net ir neginčijo, o ir į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė turto objektais naudojasi ir/ar kad galėtų jais naudotis. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai ir neteisėtai sprendime nurodė, kad ginčo turto objektais ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovė, nes byloje tokių duomenų nėra pateikta.

15. Atsakovė negali būti laikoma komunalinių atliekų turėtoja Neringoje, kadangi poilsio nameliai realiai net nėra eksploatuojami ir jie yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje be įvestų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kt., tai valdžios institucijų nesprendžiama jau daugelį metų. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso tik dalis turto objektų, pareiškėjas prašymu visiškai nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pilnai už visus objektus.

Atsakovė akcentuoja, kad turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, ginčo turto objektai yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, bei, kiek žinoma atsakovei, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui yra perduoti valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai. Taigi pareiškėjo veiklos teritorija pagal prašyme nurodytus pagrindus iš esmės neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, kurioje yra turto objektai.

Pateikti mokėjimo pranešimai nėra susiję su ginčo laikotarpiu ir jie neatitinka Nuostatų reikalavimų, o ir į bylą iš esmės nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pats pareiškėjas būtų tinkamai įvykdęs Nuostatų reikalavimus. Prašyme nurodytos sumos, kurias pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės, taip pat yra visiškai nepagrįstos. Be to, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 131 straipsnyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog vietinė rinkliava mokama į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžeto sąskaitą, taigi ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė yra ginčo vietinės rinkliavos gavėja ir todėl tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo / tai turi būti daroma jos vardu, o ne paties pareiškėjo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje taip pat imperatyviai įtvirtinta, kad mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija (ne UAB), turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, tuo tarpu, pareiškėjas yra įmonė (uždaroji akcinė bendrovė), o ne įstaiga ar institucija. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė ir jų nevertino.

16. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad būtent jis turi reikalavimo teisę (ar įstatymų saugomą interesą), kurią atsakovė būtų pažeidusi, tačiau pirmosios instancijos teismas, to tinkamai neįvertinęs, sprendimu pareiškimą tenkino ir visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės pareiškėjui.

17. Atsakovės vertinimu, vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą turėtų mokėti tik tie asmenys, kurie turi komunalinių (buitinių ar panašių į buitines) atliekų, būtent ką šioje byloje pareiškėjas turėjo įrodyti, tačiau šiuo atveju, byloje nėra pateikta jokiu duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu Turto objektais (jų dalimi) apskritai būtu realiai naudojusis. Netgi priešingai, kaip matyti iš viešai prieinamų įsiteisėjusių teismų sprendimų / nutarčių kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-791-602/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-742-822/2020, kt.), atsakovei nuosavybės teise dalyje priklausiančių turto objektų - poilsio namelių - iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., o tai akivaizdžiai patvirtina, kad turto objektai realiai nėra eksploatuojami ir, kad jokios su jais susijusios buitinės (komunalinės) atliekos, kurios būtų ir/ar galėtų būti pareiškėjo tvarkomos, realiai nesusidaro ir neegzistuoja.

18. Be to, atsakovei dalyje priklausantys turto objektai yra ne atsakovei, o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame turto objekte – žemės sklype, dėl kurio nuomos ne dėl atsakovės kaltės ilgą laiką vyko įvairūs teisminiai ginčai, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan., ir todėl atsakovė visą tą laiką iš esmės net ir neturėjo sąlygų laisvai ir nekliudomai naudotis nei žemės sklypu, nei turto objektais, jų valdyti ir (ar) jais disponuoti ir to neturi iki šiol, tai taip pat patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtoja, kas šiuo atveju byloje nebuvo tinkamai įvertinta.

19. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, ginčo turto objektai yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, o Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui yra perduoti valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai. Taigi pareiškėjo veiklos teritorija net neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, būtent kurioje yra Turto objektai.

20. Atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje ir dėl to atitinkamai nuolat (nepertraukiamai) kiekvieną mėnesį būtent šiame mieste, t. y. Vilniuje, atsakovė moka už buitinių (komunalinių) atliekų surinkimą ir tvarkymą, o, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, tam pačiam asmeniui tuo pačiu metu nėra įmanoma būti komunalinių atliekų turėtoju keliuose skirtinguose miestuose.

21. Atsakovė ginčo laikotarpiu neabejotinai net nebuvo buitinių (komunalinių) atliekų turėtoja, o ir apskritai neturėtų būti pripažinta „atliekų turėtoja“ Neringoje, kadangi ginčo poilsio nameliai realiai net nėra eksploatuojami, todėl jokios su jais susijusios buitinės (komunalinės) atliekos net nesusidaro. Pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui (net ne Savivaldybei) iš atsakovės 228,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ginčo laikotarpiu.

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų susijusių aplinkybių, teisės aktų nuostatų ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei naikintiną sprendimą. Atsakovės teigimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant tas aplinkybes, kad pareiškėjas į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo savo vardu (ne Savivaldybės, kaip atstovės) kreipėsi visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, nesivadovaudamas teisės aktu nuostatomis, netaikydamas ikiteisminės vietinės rinkliavos surinkimo tvarkos, t. y. neteikdama registruotu laišku pranešimu ir / ar raginimu atsakovei, nepateikdama jokiu įrodymu, kad atsakovė turto objektais ginčo laikotarpiu apskritai naudojosi ir, kad ginčo vietinė rinkliava būtu paskaičiuota pagal faktiškai perduotų tvarkyti buitinių (komunalinių) atliekų kiekį ir pan.

23. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas tinkamai neišnagrinėjo visų su byla susijusių aplinkybių ir priėmė sprendimą, neatitinkantį teisės aktų nuostatų.

25. Pareiškėjo teigimu, teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su pareiškėjo teise pareikšti reikalavimus teisme dėl skolos priteisimo, taip pat dėl sąvokų „teršėjas moka“ aiškinimo plačiau nepasisako, kadangi dėl nurodomų motyvų išsamiai pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmęs nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019 ir 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-42-602/2022.

26. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą <...>“. To paties įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.

27. Nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava atsakovei paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre esančius duomenis. Pažymi, kad teisminiai ginčai dėl atsakovei priskaičiuojamos vietinės rinkliavos už nekilnojamo turto objektus, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tęsiasi nuo 2017 metų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-955-484/2018 atsakovė buvo pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja ir priteista priskaičiuota vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 metų iki 2016 metų. Nuo teisminių ginčų pradžios atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl duomenų atnaujinimo Nekilnojamo turto registre bei nesikreipė dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies atleidimo.

28. Pareiškėjas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė pripažintina rinkliavos mokėtoja, t. y. kad pastaroji yra „teršėja“. Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui. Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Būtent atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo yra nustatytas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu. Taigi atsakovei nepateikus įrodymų, kad pastaroji yra atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, ir nepaneigus atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė pagrįstai pripažintina vietinės rinkliavos mokėtoja.

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 228,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

30. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo KRATC prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 228,53 Eur vietinės rinkliavos.

31. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo KRATC prašymą atmesti.

32. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad: 1) byla išnagrinėta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles ir neišnagrinėjus visų aplinkybių; 2) byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turto objektais (jų dalimis) būtų faktiškai naudojusis (ar galėjo naudotis) ir juose būtų susidariusios komunalinės atliekos, dėl ko atsakovė negali būti laikoma atliekų turėtoja Neringoje; 3) atsakovei priklauso tik dalis turto objektų, tačiau reikalaujama priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią ginčo laikotarpiu už visus objektus, be to, byloje esantys pranešimai nesusiję su ginčo laikotarpiu, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas laikėsi teisės aktų reikalavimų siųsti nustatyto turinio mokėjimo pranešimus, siųsti priminimą dėl susidariusios skolos apmokėjimo; 4) ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo, be to, pareiškėjo veiklos teritorija net neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, kurioje yra turto objektai; 6) atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o byloje neįrodyta, kad atsakovė ginčo turto objektais naudojosi ir kad vietinė rinkliava būtų paskaičiuota pagal faktiškai perduotų buitinių (komunalinių) atliekų kiekį.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Dėl apeliantės argumentų, kad byla pagal pareiškėjo prašymą buvo išnagrinėta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad aplinkybė, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nesilaikant ABTĮ 31 straipsnyje įtvirtintų teritorinio teismingumo taisyklių, savaime nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu ar daryti išvadą, kad galėjo būti neteisingai išspęsta byla.

35. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, į bylą pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ir Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko administraciniai sprendimai patvirtina, kad dalis Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautų prašymų dėl vietinės rinkliavos priteisimo buvo persiųsti Regionų apygardos administraciniam teismui, siekiant užtikrinti kuo tolygesnį apygardų administracinių teismų teisėjų darbo krūvį.

36. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

37. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-42-602/2022, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019), kuriose pateikti išaiškinimai dėl esminių apeliacinių skundo argumentų.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybes teise priklauso poilsio namelis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

39. Vietinė rinkliava atsakovei 2020–2021 metais skaičiuojama vadovaujantis Neringos savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 patvirtintais Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir 2017 m. Nuostatai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-42-602/2022, įvertinęs 2017 m. Nuostatų 35 punktą (jame nustatyta, kad Administratorius, t. y. pareiškėjas, atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir nepriemokų išieškojimo administravimą), darė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju buvo tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo. Taigi, analogiško pobūdžio apeliacinio skundo argumentai esant tokiomis pačiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis yra nepagrįsti.

40. Dėl apeliantės akcentuojamų aplinkybių, kad ji turto objektais nesinaudojo (negalėjo naudotis), todėl jokios komunalinės atliekos nesusidarė, o byloje neįrodyta priešingai, akcentuotina, kad 2017 m. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Šių Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede.

41. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovei 2020–2021 metais nuosavybės teise priklausė ginčo poilsio nameliai (ar jų dalys), kurie yra Neringos savivaldybės teritorijoje. Taigi, atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja 2017 m. Nuostatų prasme.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

43. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje buvo išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje (2017 m. Nuostatų10 p.; 23–24 p.)), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

44. Todėl atsakovė 2017 m. Nuostatų taikymo atveju, kuriuose, kaip minėta, nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys, nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiama, o, byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis į pareiškėją dėl atleidimo nuo visos mokėtinos vietinės rinkliavos ar jos dalies 2017 m. Nuostatų 23–24 punktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismų praktiką, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja, kadangi turto objektais nesinaudoja.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybe, kad poilsio nameliai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kad ji deklaravusi gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-42-602/2022, įvertinęs analogiškus teiginius, nurodė, jog ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, tačiau jie kartu yra ir Neringos savivaldybės teritorijoje, kurioje ir yra įvesta vietinė rinkliava, kurią, kaip minėta, administruoja pareiškėjas; aplinkybė, kad pačios atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, taip pat savaime nepaneigia, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja Neringos savivaldybėje. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė faktinių ir teisinių pagrindų nesivadovauti šiais išaiškinimais, todėl analogiški apeliantės teiginiai atmetami. Papildomai pastebėtina, kad aplinkybė, jog ginčo poilsio nameliai yra valstybiniame žemės sklype, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą (2017 m. Nuostatų 4 p.).

46. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad į bylą pateikti mokėjimo pranešimai nėra susiję su ginčo laikotarpiu. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas siuntė aktualius mokėjimo pranešimus, priminimą apie susidariusią skolą, pažymėtina, kad savo procesiniuose dokumentuose atsakovė neteigė, kad ji negavusi minėtų dokumentų, o nuosekliai byloje įrodinėjo, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Kai nustatoma, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta, nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, kai pagal bylos įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo, pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą netenkintini (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016).

48. Nagrinėjamu atveju byloje yra KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. pažyma (toliau – ir Pažyma), iš kurios duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo formuojami mokėjimo pranešimai, (nurodytos datos, numeriai, detalizuoti objektai už kuriuos skaičiuojama vietinė rinkliava, kriterijai, į kuriuos pagal 2017 m. Nuostatus atsižvelgtina, apskaičiuojant vietinę rinkliavą), nurodoma, kad jie buvo siunčiami atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įvertinusi minėtas aplinkybes bei tai, kad rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo ir atleidimo nuo jos (ar jos dalies) tvarka yra įtvirtinta norminiame teisės akte, kuris yra skelbiamas viešai, įsiteisėjusiais teismų sprendimais atsakovė yra pripažinta rinkliavos mokėtoja 2017 m. Nuostatų prasme, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, kad dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas tenkintas nepagrįstai, ir šiuos teiginius atmeta.

49. Dėl atsakovės argumentų, kad vietinė rinkliava už ginčo objektus 2020–2021 metais apskaičiuota neteisingai, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad reikalaujama sumokėti vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal 2017 m. Nuostatų 1–3 prieduose nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į atsakovei nuosavybės teise priklausančią kiekvieno poilsio namelio dalį. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė konkrečių argumentų, aritmetinių skaičiavimų, paneigiančių pareiškėjo atliktą vietinės rinkliavos apskaičiavimą.

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės atstovas advokatas E. K. už apeliacinį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą sumokėjo 12 Eur žyminio mokesčio.

52. ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl mokesčių administratorių ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų), taip pat šio įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai ištirti norminio administracinio akto ar kito bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad apeliacinis skundas paduotas administracinėje byloje, kuri iškelta pagal žyminiu mokesčiu neapmokestinamą pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, todėl ir už apeliacinį skundą žyminis mokestis neturėjo būti mokamas.

54. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai jis yra sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovui (žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui) grąžinama už apeliacinį skundą sumokėta 12 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovės atstovui E. K. grąžinti 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė