2020-09-09 Nr. AB-16334-3-63-3-01844-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4689-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01844-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 85-TE-303 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsniu ir remiantis Tauragės AVPK 2018 m. rugpjūčio 13 d. patikslinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-27 „Dėl Tauragės aps. VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. R. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, jog tarnybinėse patalpose, pasinaudodamas savo, kaip policijos pareigūno, statusu, jis paveikė savo tiesioginį vadovą Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Šilalės RPK RS) vyriausiąjį tyrėją G. V. (toliau – ir G. V.), kad šis veiktų neteisėtai ir išnagrinėjęs pareiškėjo tėvo administracinio nusižengimo bylą skirtų jam švelnesnę nuobaudą, t. y. neatimtų teisės vairuoti transporto priemones.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis žinojo apie savo tėvo padarytą administracinį nusižengimą, tačiau su G. V. apie tai nekalbėjo. G. V. nėra jo artimos aplinkos asmuo, jokių draugiškų santykių su juo niekuomet nepalaikė, juos sieja tik dalykiniai, darbiniai ir pavaldumo santykiai. G. V. už neteisėtus veiksmus ir priimtą neteisėtą sprendimą 2018 m. birželio mėnesį, atlikus tarnybinį patikrinimą, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pradėtas ir įrodytas remiantis vien tik išgalvotais G. V. parodymais. G. V., teikdamas paaiškinimą dėl pareiškėjo, siekė sumenkinti savo paties padarytus aplaidžius ir neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė poveikį G. V.. Pareiškėjo dalyvavimas jo tėvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime yra nepagrįstas nei teisiškai, nei jokiais faktiniais įrodymais. Net jei būtų buvęs toks pokalbis, tai neturėtų daryti įtakos ne pirmus metus policijos sistemoje dirbančiam aukštesnio rango pareigūnui G. V.. Pareiškėjo tėvo administracinio nusižengimo atveju įstatyme apskritai nėra numatyta alternatyva neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nesutiko su Išvados siūlymu tarnybinės nuobaudos galiojimo metu netaikyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintos Policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo programos „Programa 1 000“ (toliau – ir Programa), nes vertino tai kaip dvigubą atsakomybę.

4. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. G. V., išnagrinėjęs kolegos pareiškėjo tėvo administracinio nusižengimo medžiagą, paskyrė jam 120 Eur baudą, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 4 dalį turėjo būti paskirta bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Patikrinus G. V. visus 2017 metais ir 2018 metų I ketvirtį priimtus nutarimus administracinių nusižengimų medžiagose, daugiau priimtų neteisingų nutarimų nerasta. G. V. paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 14 d. jo darbo kabinete pareiškėjas jam pasakė, kad būtų gerai, jog jo tėvui nebūtų atimta teisė vairuoti, bei užsiminė, kad gal galima viską sutvarkyti greičiau, nes norėjo įsitikinti, koks sprendimas bus priimtas, tačiau už tai jokio atlygio nedavė – tik padėkojo. Tai, jog pareiškėjas darė įtaką priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paaiškėjo tik apklausus G. V.. Nėra faktų ar motyvų, sudarančių pagrindą netikėti ar nesiremti G. V. parodymais – nenustatyta, kad jis meluotų, konfliktuotų su pareiškėju, turėtų interesą jam pakenkti ir pan. Pareiškėjas visą atsakomybę siekia perkelti G. V. ir tai yra jo gynybinė taktika. G. V. neskundė jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. Išvadoje nurodyta kaip, kokiais veiksmais ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas darė įtaką G. V.. G. V. turimas statusas nebuvo kliūtis poveikiui padaryti. Įvertinus skirtingas pareiškėjo skunde teismui ir 2018 m. birželio 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes apie bendravimą su savo tėvu, akivaizdu, kad pareiškėjas meluoja ir stengiasi išvengti atsakomybės. Skundžiame Įsakyme nepasisakyta dėl Programos 12 punkto taikymo. Šio teisės akto atitiktis aukštesnės galios teisės aktams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Tauragės AVPK 2017 m. balandžio 20 d. viršininko įsakymu Nr. 85-TE-169 pareiškėjui jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad savo veiksmais tyčia ar dėl neatsargumo du kartus sugadino vaizdo registratoriaus vidinės kameros sujungimo laidus. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas toleruoja neteisėtą elgesį, yra linkęs daryti tarnybinius nusižengimus ir nesilaikyti jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. R. skundą.

8. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl būtinųjų tarnybinio nusižengimo elementų, įvertinęs Statuto 33 straipsnio 1, 4, 7 ir 12 dalyse, 8 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 23, 26 ir 35 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjas buvo įtariamas, jog 2017 m. gruodžio 14 d. tarnybinėse patalpose, pasinaudodamas savo, kaip policijos pareigūno, statusu, bandė paveikti ir paveikė G. V., kad šis veiktų neteisėtai vykdydamas įgaliojimus, t. y. kad pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo tėvo administracinio nusižengimo medžiagą, paskirtų tik administracinę nuobaudą – baudą, nors turėjo būti paskirta administracinė nuobauda ir privalomasis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Baigus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai ir asmuo nepajuto neigiamų pasekmių dėl savo veiksmų. Siekdamas, kad kolega priimtų jo tėvui palankų administracinio nusižengimo nutarimą, pareiškėjas savo tarnyboje nesivadovavo galiojančiais norminiais aktais, nebuvo nešališkas, neužtikrino, kad priimtas sprendimas būtų teisingas. Išvadoje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidus Statuto 33 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyto termino.

10. Teismas, akcentuodamas, kad Išvada yra Įsakymo motyvuojamoji dalis, nustatė, jog Išvada priimta konstatavus, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažeidė ANK 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3, 4.6, 4.8, 4.9 ir 4.14 punktų reikalavimus.

11. Teismas, apžvelgęs Išvadoje paminėtą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad policijos pareigūnas savo veikloje turi vadovautis teisės aktais, būti nešališkas, sąžiningas, teisingas, vengti viešų bei privačių interesų konflikto ir t. t.

12. Teismas, įvertinęs Išvados, G. V. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai 2018 m. birželio 4 d. pateikto tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-4915 ir Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams 2018 m. birželio 6 d. pateikto paaiškinimo turinį, sprendė, kad G. V. paaiškinimai dėl nutarimo priėmimo aplinkybių ir poveikio jį priimant yra prieštaringi.

13. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdyje G. V. buvo apklaustas liudytoju, prieš tai jis pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų. G. V. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2018 m. birželio 6 d. paaiškinime, teigdamas, kad pareiškėjas atėjęs į kabinetą teiravosi, kada jis priims nutarimus administracinių nusižengimų bylose, nurodė, jog jo tėvas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, prašė jam neskirti specialiosios teisės atėmimo, akcentavo, jog jo tėvas dirba vairuotoju ir jam būtinas vairuotojo pažymėjimas ir t. t. Paaiškino, jog norėjo pasielgti kolegiškai ir padėti pareiškėjui, todėl nusprendė priimti neteisingą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi ir 59 straipsnio 1 dalimi, atkreipdamas dėmesį į tai, kad 2019 m. vasario 18 d. teismo posėdyje G. V. buvo supažindintas su įstatymuose numatyta atsakomybe už melagingų parodymų davimą, akcentavo, kad G. V. parodymai teismo posėdyje negali būti vertinami kritiškai, kadangi atitinka 2018 m. birželio 6 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs ir logiškai paaiškina nutarimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir patirtą spaudimą. Taip pat nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad G. V. siektų apkalbėti pareiškėją ir tam turėtų pakankamą pagrindą.

15. Teismas pabrėžė, kad G. V. taip pat buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir Tauragės AVPK viršininko 2018 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 85-TE-257 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad G. V. sutiko su minėtu įsakymu paskirta tarnybine nuobauda ir jos neskundė teismui. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybes patvirtina, jog G. V. neneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog jis pasidavė pareiškėjo daromam spaudimui ir priėmė nutarimą, kuris prieštarauja ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinių nuobaudų tikslams.

16. Teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 14 d. G. V. darė neteisėtą poveikį ir jo prašė priimti neteisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas jo tėvas. Pareiškėjas šiais savo veiksmais elgėsi šališkai, nesąžiningai, siekė, jog būtų priimtas neteisėtas nutarimas, todėl šiais neteisėtais veiksmais pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktų nuostatas ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimą.

17. Teismas sprendė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjo įvykdytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, tarnybinės nuobaudos rūšis parinka atsižvelgus į pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas padarytas siekiant asmeninių tikslų, skatina protekcionizmo apraiškas ir sukelia regimybę, kad statutinių valstybės tarnautojų artimos aplinkos asmenims gali būti sudaromos sąlygos išvengti įstatymo numatytos privalomai taikomos atsakomybės.

III. 18. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus esančių įrodymų visumos.

20. Pareiškėjas pažymi, kad tie patys Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą tenkinti skundą, todėl akivaizdu, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimas, iš naujo išnagrinėjus kai kurias aplinkybes, priimtas skubotai, yra deklaratyvus ir neišsamus, nes jokių naujų įrodymų, kurie faktiškai ir nevienareikšmiškai pagrįstų pareiškėjo kaltę, nepateikta. Pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės yra neargumentuotos ir neparemtos jokiais svariais ir / ar naujais įrodymais, todėl atmestinos.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad G. V. pateikti paaiškinimai prieštaringi. Nesuprantama, kodėl teismas pareiškėjo ir liudytojo G. V. duotus parodymus vertina skirtingai ir neproporcingai, kodėl G. V. parodymams suteikiamas pranašumas. Pareiškėjo teigimu, G. V. turėjo pagrindą apkalbėti pareiškėją, nes buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn bei, tikėtina, siekė sumenkinti savo atsakomybę, bijodamas sunkesnių pasekmių.

22. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimas buvo panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl padarytų proceso teisės pažeidimų, o ne dėl naujų įrodymų rinkimo. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ir nei teismas, nei atsakovas neprivalėjo rinkti naujų įrodymų. Be to, teismui iš naujo nagrinėjant bylą nėra numatyta pareiga remtis ankstesniu pirmosios instancijos teismo sprendimu priimtu toje pačioje byloje.

24. Atsakovas pažymi, kad svarbu atsižvelgti į pažeidimo, siekiant paveikti asmenį, specifiką – paprastai yra bendraujama be pašalinių asmenų, todėl nėra ir kitų liudytojų, bei į tarnybinio nusižengimo pobūdį. Pareiškėjas skunde ir rašytiniame paaiškinime nurodė, kad G. V. priėmė neteisingą nutarimą dėl kompetencijos stokos, taip pat galbūt siekdamas išvengti asmeninės atsakomybės arba norėdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda. Teismo posėdyje tiek pareiškėjas, tiek liudytojas G. V. pripažino, kad jų santykiai nebuvo konfliktiški, jog neturėjo jokio tikslo vienas kitą apkalbėti. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad kritiškai turėtų būti vertinami teismo motyvai dėl to, kad G. V. neturėjo pakankamo pagrindo apkalbėti pareiškėją. Pareiškėjas tokiu būdu siekia sau palankaus teismo sprendimo, visą atsakomybę siekdamas perkelti tik G. V.. Pareiškėjo teiginiai, kad jo tarnybinis nusižengimas išaiškėjo tik po tarnybinės atsakomybės taikymo G. V., yra nepagrįsti. Tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjui buvo pradėta birželio mėnesį, t. y. dar nepaskyrus tarnybinės nuobaudos G. V.. Taip pat natūralu, jog ketvirtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjui buvo pradėtas vėliau, nei G. V., nes, visų pirma, buvo pastebėti G. V. atlikti neteisėti veiksmai.

25. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl liudytojo G. V. ir jo duotų parodymų teismo posėdyje. teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino liudytojo G. V. duotus parodymus ir pasisakė, kodėl jo duoti parodymai negali būti vertinami kritiškai.

26. Atsakovas akcentuoja, kad Išvadoje nurodyta kaip, kokiais veiksmais ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas darė įtaką V. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad neteisėtas poveikis, galintis turėti įtakos asmens priimamiems sprendimams, turi būti susijęs tik su darbuotojų pavaldumu ar paveikiant atsilyginimu už paslaugą. Pats pareiškėjas pabrėžė G. V. statusą, akcentavo, kad jis buvo aukštesnis pagal rangą ir policijos laipsnį pareigūnas ir G. V. statusą naudojo, siekdamas apginti save ir nurodydamas, kad tas turimas statusas buvo kaip kliūtis poveikiui padaryti.

27. Atsakovas sutinka, kad G. V. ir pareiškėją siejo subordinaciniai darbo santykiai ir G. V. užėmė aukštesnes pareigas, tačiau šiuo atveju pareiškėjui, siekiančiam padėti savo tėvui išvengti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nesudarė pagrindo ir nebuvo kliūtimi padaryti įtaką savo vadovui. G. V., manydamas, kad jo padarytas nusižengimas liks nepastebėtas ir neišaiškės, įvertindamas aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo vieno iš jo skyriaus policijos pareigūnų tėvas, paprašytas kolegos pasielgė „kolegiškai“ tuo metu neįvertindamas galinčių kilti teisinių pasekmių. Abiejų policijos pareigūnų atlikti veiksmai išaiškėjo ir tiek pareiškėjas, tiek G. V. buvo pagrįstai patraukti tarnybinėn atsakomybėn.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo T. R. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Tauragės AVPK viršininko 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 85-TE-303, kuriuo pareiškėjui (Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui) paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, nes įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 14 d. G. V. (Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui) darė neteisėtą poveikį ir jo prašė priimti neteisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas jo tėvas P. R., t. y. pareiškėjas šiais savo veiksmais elgėsi šališkai, nesąžiningai, siekė, jog būtų priimtas neteisėtas nutarimas, ir šiais neteisėtais veiksmais pažeidė ANK 22 straipsnio, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Etikos kodekso 3, 4.6, 4.8, 4.9 ir 4.14 punktų reikalavimus.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas paveikė aukštesnį pagal rangą ir policijos laipsnį pareigūną G. V., kuriam jis yra pavaldus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino abejotinus G. V. parodymus, o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, nėra. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, akcentuoja, jog pareiškėjas darė įtaką savo vadovui, jog padėtų išvengti tėvui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, G. V., įvertinęs aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo vieno iš skyriaus policijos pareigūnų tėvas, paprašytas kolegos, pasielgė „kolegiškai“ neįvertindamas galinčių kilti pasekmių.

31. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad G. V., 2017 m. gruodžio 14 d. išnagrinėjęs pareiškėjo tėvo P. R. administracinio nusižengimo medžiagą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 4 dalį, paskyrė administracinę nuobaudą – 120 Eur baudą, nors pagal sankciją privalėjo būti paskirta bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, iš esmės rėmėsi tik G. V. paaiškinimais, kad 2017 m. gruodžio 17 d. ryte jam būnant kabinete, ten pat buvo ir pareiškėjas, kuris teiravosi, kada pareigūnas žada priimti sprendimus administracinio nusižengimo medžiagose; G. V. atsakius, kad priims sprendimus, kai turės laiko, pareiškėjas paaiškino, jog jo tėvas yra viršijęs greitį ir reikia priimti nutarimą, pasakė, kad būtų gerai, jog priimant nutarimą nebūtų tėvui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsakovas taip pat nustatė, kad G. V. nurodė, jog jis suprato, kad pareiškėjas norėjo įsitikinti, kokį sprendimą jis priims, prisijungęs prie administracinių nusižengimo registro P. R. priėmė nutarimą paskirdamas tik piniginę baudą, pareiškėjas jam padėkojo.

32. Nagrinėjant ir vertinant bylos šalių argumentus, susijusius su pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu / nepagrįstumu, pirmiausia pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nenurodė jokių pareiškėjo netinkamai atliktų ir / ar neatliktų jo tarnybinių funkcijų. Pagal bylos duomenis pareiškėjas nevykdė jokių tarnybinių funkcijų, susijusių su administracinių nusižengimų medžiagų nagrinėjimu ir administracinių nuobaudų skyrimu. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad pareiškėjas atsakovo nustatytus neteisėtus veiksmus atliko tarnybos metu (iš liudytojo G. V. parodymų galima daryti išvadą, kad pokalbis įvyko ne pareiškėjo tarnybos laiku). Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis pažeidė ANK 22 straipsnio, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Etikos kodekso 3, 4.6, 4.8, 4.9 ir 4.14 punktų reikalavimus, tačiau pareiškėjo pažeidimas nėra susietas su pareiškėjui pavestų tarnybinių funkcijų vykdymu / nevykdymu (netinkamu vykdymu). Pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas yra siejamas tik su kito pareigūno G. V. padarytu tarnybiniu pažeidimu, nurodant, kad pareiškėjas darė poveikį (spaudimą) šiam pareigūnui, jog būtų priimtas jo tėvui palankus nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

34. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, vien remdamiesi G. V. paaiškinimais apie jam darytą pareiškėjo poveikį, konstatavo pareiškėjo kaltus neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nuoseklius paaiškinimus, kad jis nedarė (ir negalėjo daryti) jokio poveikio pareigūnui G. V., šio pareigūno 2018 m. birželio 4 d. teiktame tarnybiniame pranešime atsakovo Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai, 2018 m. birželio 6 d. paaiškinime, teiktame atsakovo Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams, nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis priėmė nutarimą pareiškėjo tėvui neskirti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo, 2019 m. vasario 21 d. teismo posėdyje duotus parodymus apie tai, kokiu būdu pareiškėjas darė poveikį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas šioje byloje įrodė kaltus neteisėtus pareiškėjo veiksmus, t. y. darytą poveikį pareigūnui G. V..

35. Pažymėtina, kad teismo posėdyje pareigūnas G. V., nurodydamas aplinkybes apie jam darytą poveikį, tiksliai ir aiškiai neįvardijo aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti nebejotiną išvadą, jog pareiškėjas darė poveikį šiam pareigūnui, kad jis priimtų neteisėtą nutarimą jo tėvo administracinio nusižengimo byloje, ir dėl padaryto poveikio buvo priimtas atsakovo nurodomas neteisėtas nutarimas. Teismo posėdyje G. V. jam darytą poveikį iš esmės įvardijo tuo, kad pareiškėjas prašė priimti nutarimą, buvo kabinete (iš liudytojo parodymų matyti, kad liudytojas ir pareiškėjas buvo bendro naudojimo kabinete). G. V. 2018 m. birželio 6 d. paaiškinime nurodė, jog pareiškėjas „jam paaiškino, kad jo tėvas yra viršijęs greitį, kad reikia priimti nutarimą“; jog pareiškėjas „pasakė, kad būtų gerai, kad aš jo tėvui neatimčiau teisių“. Teismo posėdyje apklausiamas liudytoju G. V. taip pat akcentavo aplinkybes, kad pareiškėjas reikalavo, jog būtų priimtas nutarimas, tačiau jokių aplinkybių, kad pareiškėjas reikalavo neatimti tėvui teisių, nenurodė, taip pat tokio pobūdžio aplinkybių šis pareigūnas nebuvo nurodęs atsakovui. Pareigūnas G. V. nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nėra įvardijęs konkrečių pareiškėjo veiksmų ir / ar pasisakymų, kuriais buvo daromas poveikis priimti neteisėtą nutarimą. Abejonių kelia G. V. teismo posėdyje duoti parodymai, kad pareiškėjas prašė, jog nebūtų atimta jo tėvui specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nes atsakovui jis tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė. Pažymėtina, kad atsakovas Išvadoje yra nurodęs, jog pareiškėjas prašė, kad G. V. priimtų jo tėvui palankų sprendimą, tačiau Išvadoje nenurodyti įrodymai, kurie tai patvirtina, o Išvadoje nurodytuose G. V. paaiškinimuose nėra jokių konkrečių nuorodų, kad pareiškėjas konkrečiai prašė priimti palankų jo tėvui nutarimą. Išklausius liudytojo parodymų, galima daryti išvadą, kad iš esmės pareiškėjas liudytoją ragino (reikalavo) tik priimti nutarimą, tačiau jokių raginimų ar reikalavimų priimti tėvui palankų nutarimą nereiškė.

36. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 4 d. G. V. tarnybiniame pranešime nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje, kurioje P. R. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, padarė klaidą neskirdamas jam specialiosios teisės atėmimo; paaiškino, kad klaidą padarė dėl didelio darbo krūvio bei nuovargio, todėl neturėjo laiko įsigilinti į visas byloje nustatytas aplinkybes, kad niekas nedarė spaudimo priimti neteisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje. 2018 m. birželio 6 d. atsakovo Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams pateiktame paaiškinime nurodė jau kitokias aplinkybes. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas prašė neskirti jo tėvui specialiosios teisės atėmimo, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos 2018 m. birželio 6 d. paaiškinime. Nenuoseklūs ir neišsamūs pareigūno G. V., kuriam pareiškėjas yra pavaldus ir kurio nesieja jokie artimi ir / ar draugiški santykiai su pareiškėju, paaiškinimai, duoti atsakovui, ir parodymai, duoti teismo posėdyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas darė jam tokį poveikį, dėl kurio buvo priimtas, atsakovo teigimu, neteisėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo aspektu konstatuotina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

37. Įvertinus atsakovo nurodytus įrodymus, kuriais jis Išvadoje grindė pareiškėjo kaltus neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, konstatuotina, kad atsakovo pateikti įrodymai ir jų visuma (ABTĮ 56 str. 6 d.) nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam (pareiškėjui) paskirta tarnybinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas, t. y. panaikinamas Įsakymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. R. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 85-TE-303 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė