28600bb0-6eb8-4eaa-b1c7-c8b2e369aa2e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-2217-855/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00083-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.3.4.2.2.; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (pareiÅ¡kėjų) G. S. ir M. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G.

S. ir M. T. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjos G. S. ir M. T. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų civilinėje byloje Nr. 2YT-1888-494/2018, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjų G. S. ir M. T. (tuo metu turėjusios pavardę – B.) pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir NŽT) dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad iki nacionalizacijos K. M. turėjo nuosavybės teisėmis 4,8 deÅ¡imtinių žemės, vietovėje, Å¡iuo metu esančioje (duomenys neskelbtini) vietovėje, patvirtintoje sudarytu 2017 m. rugsėjo 7 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DPG System“ planu, sklypo plotas 47 637 kv. m.

Juridinio fakto nustatymas buvo reikalingas tam, kad pareiÅ¡kėjoms bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į minimÄ Å¾emės sklypÄ . 2018 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1888-494/2018 pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas buvo atmestas kaip neįrodytas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1285-432/2019 pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Tačiau Vilniaus apygardos teismas pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ vertino per visai kitų civilinių bylų ar kitų ginčų prizmę, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimÄ . 1.2.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1888-494/2018 pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmetė, kaip neįrodytÄ , kadangi: (i) liudytojus P. C. (P. C., gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažino netinkamais dėl jų amžiaus; (ii) 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R-4395 duomenys (neparemti kitais iÅ¡samiais liudytojų parodymais), teismo manymu, neįrodė pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad M.

K. (duomenys neskelbtini) turėjo 3,8 ir 1 (viso 4,8) dešimtines žemės. Tačiau po apklausų ir paieškų pareiškėja M. T. įsitikino, kad T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 metų ir vėliau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, gerai prisimena, gali ir sutiko parodyti, kur buvo K. M. žemė ir jos ribos iki prievartinės žemės nacionalizacijos, todėl pareiškėjos M. T. prašymu abiejų liudytojų parodymai buvo užfiksuoti 2019 m. gruodžio 17 d. antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-20-02.

Taigi, nagrinėjamoje byloje paaiÅ¡kėjo nauja aplinkybė, kuri egzistavo, tačiau nebuvo žinoma pareiÅ¡kėjoms Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali ir turi bÅ«ti atnaujintas. 1.3. PareiÅ¡kėjos yra įsitikinusios, kad vadovaujantis jų praÅ¡yme iÅ¡dėstytomis nekasdieninėmis faktinėmis aplinkybėmis (dėl faktiÅ¡kai nustatytos (valdytos) K. M. žemės sklypo konkrečios vietos ir dydžio (duomenys neskelbtini), kuri iki Å¡iol neužimta ir apleista; niekaip nepaneigtais Lietuvos centrinio archyvo 2006 m. sausio 30 d. pažymos Nr. R4-395, 1994 m. liepos 27 d. archyvo pažymėjimo Nr. T-734-M duomenimis), o taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, procesas gali ir turi bÅ«ti atnaujintas.

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-1888-494/2018. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimas negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme atnaujinti procesÄ 2018 m. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, todėl negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis: 2.1.1. Nagrinėjamu atveju naujai pateiktas įrodymas – antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tik patvirtina, į kokį sklypÄ atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiÅ¡kėjos, tačiau neįrodo, kad Å¡is sklypas yra buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose; 2.1.2.

Liudytojų parodymai gali bÅ«ti tik netiesioginiai, papildomi įrodymai. 2.1.3. Å ioje byloje ne kartÄ akcentuota, kad pareiÅ¡kėjos, siekdamos pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimo, privalėjo nurodyti konkretų buvusio savininko 4,8 deÅ¡imtinių žemės nuosavybės teises įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti tai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjoms nenurodžius, kokiu pagrindu ir iÅ¡ kokio Å¡altinio buvęs savininkas įsigijo 4,8 deÅ¡imtinių žemės bei nepateikus tokių įrodymų, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turi bÅ«ti laikomas neįrodytu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rÅ«mai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų G. S. ir M. T. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovo duotus paaiÅ¡kinimus, kad 2019 metais pareiÅ¡kėjos rado dvi liudytojas, kurios parodė ginčo laukus ir kurių parodymų pagrindu antstolio Armino Naujokaičio buvo suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjoms Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo priėmimo metu.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjoms ir ankstesnio proceso metu buvo žinoma K. M. priklausiusios žemės buvimo vietovė bei galimos apytikrės ribos. Tuo tarpu pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų atmestas iš esmės dėl to, jog jos nenurodė, kokiu pagrindu ir iš kokio šaltinio K. M. buvo papildomai įgijęs nuosavybės teise 4,8 dešimtinių (47 637 kv.

m) žemės. Tokio pagrindo nenurodo ir pareiÅ¡kėjų naujai pateikti liudytojų T. K. ir S. G. parodymai, užfiksuoti antstolio Armino Naujokaičio suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Be to, parodymai tik nurodo žemės buvimo vietÄ ir galimÄ apytikslį plotÄ , tačiau juose nėra jokių pagrindžiančių įrodymų apie žemės įsigijimo aplinkybes ir pagrindus. Taip pat teismo buvo pažymėta, jog pareiÅ¡kėjos niekaip nepaaiÅ¡kina ir to, kodėl Å¡ių liudytojų nebuvo galima apklausti anksčiau, t. y. bylÄ nagrinėjant pirmuoju etapu, kas teismui sukėlė pagrįstų abejonių dėl tokių liudytojų patikimumo. Å ių nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, todėl negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, kur iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, siekiant atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ , sprendė, kad Å¡iuo atveju, naujai pateiktame įrodyme - antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, - nėra nurodyta aplinkybių, kaip žemės savininkas įsigijo papildomai 4,8 deÅ¡imtinių žemės; Å¡is įrodymas patvirtina tik siekį, į kokį sklypÄ atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiÅ¡kėjos, tačiau neįrodo, kad Å¡is sklypas yra buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose.

7. Taip pat pažymėjo, kad pačios pareiÅ¡kėjos dar savo apeliaciniame skunde nurodė ketinančios ieÅ¡koti ne tik papildomų liudytojų, bet ir archyvinių duomenų iÅ¡ kitų archyvų. Be to, Vilniaus apygardos teismas pareiÅ¡kėjoms jau buvo nurodęs, jog pareiÅ¡kėjų turimuose archyvų dokumentuose nėra nurodyta, jog dalis žemės nuosavybę patvirtinančių dokumentų yra neiÅ¡likę ar sunaikinti, todėl K. M. papildomų 4,8 deÅ¡imtinių žemės įsigijimo sandorio raÅ¡ytiniai įrodymai turėjo iÅ¡likti. Tačiau pareiÅ¡kėjos ir nagrinėjamu atveju, kreipdamosios į teismÄ , ne tik nepateikė jokių naujų archyvinių duomenų apie K. M. galimai priklausiusius 4,8 deÅ¡imtinių žemės, tačiau ir nepaaiÅ¡kino negalimumo tokius duomenis gauti ar pan.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso atnaujinimo instituto paskirtį, tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nepateikė ir neįrodė jokių esminių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos anksčiau, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atskiruoju skundu apeliantės (pareiÅ¡kėjos) G. S. ir M. T. nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, prašė jÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų civilinėje byloje Nr. 2YT-1888-494/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; prašė atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismo nebuvo įsigilinta į aplinkybę, jog naujos liudytojos T. K. ir S. G. pareiÅ¡kėjų pastangomis buvo surastos tik 2019 m. gruodžio 17 d., kurių parodymai nedelsiant buvo užfiksuoti antstolio 2020 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Å ie liudytojai ir jų parodymai pareiÅ¡kėjoms nebuvo žinomi iki ankstesnių teismų sprendimų ir turi esminę reikÅ¡mę Å¡iai bylai bei paneigia Vilniaus regiono apylinkės teismo proceso tinkamumÄ , teisėtumÄ bei teisingumÄ , priimant 2021 m. birželio 17 d. ginčo nutartį. 9.2.

Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis suprantamas kaip konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

13. Teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl atskirojo skundo argumentų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjų G. S. ir M. T. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 15 d. buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-1888-494/2018 pagal pareiÅ¡kėjų G. S. ir M. T. (tuo metu – B.) patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos K. M. turėjo nuosavybės teisėmis 4,8 deÅ¡imtinių žemės Å¡iai dienai vietovėje (duomenys neskelbtini); sklypo plotas 47 637 kv. m. Teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė. Sprendime teismas, be kita ko, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos: (i) nenurodė, kokiu pagrindu K. M. buvo įgijęs nuosavybės teise 4,8 deÅ¡imtinių (47 637 kv.

m) žemės; (ii) nepateikė jokių įrodymų apie Å¡io žemės sklypo buvimo vietÄ ; (iii) pareiÅ¡kėjų pateiktÄ UAB „DPG systems“ 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ (M 1:2000) teismas vertino kritiÅ¡kai, kadangi planas buvo parengtas liudytojų P. C., gim. (duomenys neskelbtini). (kuriam 1940 m. buvo tik (duomenys neskelbtini) m.) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (kuri 1940 m. dar nebuvo gimusi) parodymais; (iv) Å¡is planas, teismo nuomone, tik patvirtino, į kokį sklypÄ atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiÅ¡kėjos, bet neįrodė, kad Å¡is sklypas yra K.

M. turėtos žemės ribose; (v) teismas sprendė, kad 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-395 nepatvirtina, kad K. M. be 4,0007 ha papildomai turėjo dar ir 4,8 deÅ¡imtines žemės (pagal 1942 m. duomenis jis turėjo 4,2 ha žemės, o toks žemės plotas neženkliai skiriasi nuo 4,0007 ha ploto žemės sklypo, į kurį pareiÅ¡kėjoms jau buvo atkurtos nuosavybės).

16. PareiÅ¡kėjos, nesutikusios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1285-432/2019, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ , jį atmetė ir pirmos instancijos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apygardos teismas nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nekilnojamÄ jį turtÄ Nr. R4-395 esantys duomenys neįrodo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, jog iki nacionalizacijos K.

M. be 4 ha 0007 kv. m ploto žemės papildomai galėjo turėti dar 4,8 deÅ¡imtinių žemės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kompetentingos institucijos pareiÅ¡kėjų klausimÄ dėl žemės nuosavybės atkÅ«rimo pagal duomenis, esančius 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje, nagrinėjo kelis kartus ir buvo konstatuota, kad tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodytas Vilniaus – Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus žemės sklypų sÄ raÅ¡as (suraÅ¡ytas ne anksčiau 1935 m.) laikytinas vėliausiai suraÅ¡ytu dokumentu iki nacionalizacijos ir sujungiančiu bendrai visuose 2006 m. sausio 30 d. pažymoje paminėtuose dokumentuose nurodytÄ nuosavybės teise turėtÄ K.

M. žemės plotÄ . Paskutinio pažymoje nurodyto dokumento duomenys yra nurodantys galutinį iki nacionalizacijos K. M. turėtÄ Å¾emės plotÄ , kuris atitinka ir žemės sklypo kilmę įrodančiame dokumente – 1930 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo akte, nurodytÄ Å¾emės sklypo plotÄ . PareiÅ¡kėjoms nenurodžius, kokiu pagrindu ir iÅ¡ kokio Å¡altinio buvęs savininkas įsigijo papildomai 4,8 deÅ¡imtinių žemės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kime pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Pažymėjo, jog pareiškėjų turimuose archyvų dokumentuose nėra nurodyta, jog dalis žemės nuosavybę patvirtinančių dokumentų yra neišlikę ar sunaikinti, todėl K. M. papildomų 4,8 dešimtinių žemės įsigijimo sandorio rašytiniai įrodymai turėjo išlikti. Pareiškėjoms tokių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra neįrodytas.

17. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, nurodydamos, kad byloje paaiÅ¡kėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjoms ankstesnių teismų bylos nagrinėjimo metu ir kurios, jų manymų, turi esminę reikÅ¡mę bylai, todėl praÅ¡o atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

18. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjos laiko 2019 m. gruodžio 17 d. liudytojomis apklaustų T. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir S. G. (gim. (duomenys neskelbtini).), kurios iki 1940 metų ir vėliau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, parodymus apie K. M. priklausiusių žemių ribas iki priverstinės nacionalizacijos, užfiksuotus antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 7 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-20-02. Apeliantės nurodo, kad ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra esminė byloje, kardinaliai keičianti civilinės bylos Nr. 2YT-1888-494/2018 aplinkybes ir ji iki 2018 m. lapkričio 15 d. bylos išnagrinėjimo Vilniaus regiono apylinkės teisme apeliantėms nebuvo žinoma, nors iš esmės egzistavo.

19. Teismų praktikoje yra suformuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nepateikė ir neįrodė jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo metu.

20. Kaip jau buvo minėta, klausimas dėl juridinio fakto nustatymo iÅ¡ esmės jau buvo iÅ¡nagrinėtas anksčiau, t. y. 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo, kurio sprendimÄ Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. spalio 29 d. bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka, paliko nepakeistÄ . Teismai (tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ), atmesdami pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo - kad iki nacionalizacijos K.

M. turėjo nuosavybės teisėmis 4,8 deÅ¡imtinių žemės Å¡iai dienai vietovėje (duomenys neskelbtini), - pagrįstai akcentuodavo, kad pareiÅ¡kėjos, siekdamos pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimo, privalėjo nurodyti ir pagrįsti leistinais įrodymais konkretų buvusio savininko 4,8 deÅ¡imtinių žemės nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos, pateikdamos antstolio A. Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , ir laikydamos jį esmine naujai byloje paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, niekaip neįvykdė ankstesnių teismų nustatytos savo reikalavimo pagrindo įrodinėjimo pareigos, t. y. nepagrindė nurodomos aplinkybės dėl buvusio savininko nuosavybės teisių turėjimo į pareiÅ¡kėjų nurodomÄ Å¾emės sklypÄ .

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. sausio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad jame nėra nurodyta jokių papildomų aplinkybių dėl K. M. 4,8 deÅ¡imtinių žemės įsigijimo (kokiu pagrindu ir iÅ¡ kokio Å¡altinio buvęs savininkas galėjo įsigyti minimÄ Å¾emės sklypÄ ). Apeliacinio teismo vertinimu, protokole tik nurodomos žemės sklypo ribos, kurios, pareiÅ¡kėjų naujai surastų liudytojų teigimu, iki nacionalizacijos priklausė K. M.. Tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjoms ir ankstesnio proceso metu buvo žinoma antstolio protokole minimos K.

M. žemės buvimo vietovė ir jos galimos apytikrės ribos.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad siekiant atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ . Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ ir yra esminės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjos neįvykdė pareigos įrodyti savo pareikÅ¡to reikalavimo pagrindo, o protokole užfiksuotos liudytojų nurodytos galimai iki nacionalizacijos priklausiusios K. M. žemės sklypo apytikrės ribos pareiÅ¡kėjoms buvo žinomos ir ankstesnių teismų šį klausimÄ nagrinėjimo metu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjoms Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo metu, t. y. pareiÅ¡kėjų nurodyta nauja aplinkybė neatitinka nei vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, todėl negali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusia esmine aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

23. Nurodytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (paaiÅ¡kėjus naujai esminei bylos aplinkybei), teisingai aiÅ¡kino bei taikė proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliančių atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Apeliančių (pareiÅ¡kėjų) G. S. ir M. T. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Renata Volodko