2025-03-19 Nr. AB-4835-3-61-3-07024-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1513-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07024-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. (K. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. Z. (K. Z.) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. spalio 22 d. raštą Nr. 10K-9672 (toliau – ir Raštas, ir Atsakymas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 17 d. skundą automatiškai atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2024 m. spalio 17 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) keitimo, prašydamas automatiškai atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą ES, tačiau 2024 m. lapkričio 1 d. gavo Atsakymą, kad atsisakius užpildyti nustatytos formos klausimyną prašymas pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nepriimtas. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva) 8 straipsnio 2 dalį, 1993 m. lapkričio 18 d. Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams 6 straipsnį, o papildomų reikalavimų kėlimas pareiškėjui pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

2.2. Migracijos departamentas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 1999 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. K­3­165/99, nes teismas konstatavo, kad nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje pagal jos įstatymus Rusijos Federacijos kariškiai pensininkai, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, naudojasi visomis teisėmis, tarp jų ir turtinėmis, kurios Lietuvos Respublikos įstatymuose yra nustatytos užsieniečiams nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, todėl papildomų reikalavimų nenumatytų įstatymuose kėlimas pareiškėjui pažeistų Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Migracijos departamentas diskriminuoja jį pilietybės pagrindu.

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir Užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“ 32 punkte klausimynas nenurodytas, o pareiškėjas turi teisę į saviraiškos laisvę, todėl niekas negali reikalauti iš jo pildyti neteisėtų klausimynų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, 2023 m. liepos 10 d. 10.15 val. užsiregistravo vizitui į Migracijos departamento Vilniaus padalinį. Vizito metu pareiškėjas atsisakė užpildyti nustatytos formos klausimyną kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 74.6 papunktį, todėl 2023 m. liepos 10 d. buvo atsisakyta priimti jo prašymą.

3.2. Pareiškėjas 2024 m. spalio 17 d. Migracijos departamentui pateikė skundą dėl atsisakymo priimti jo prašymą. Migracijos departamentas, įvertinęs visą situaciją, 2024 m. spalio 22 d. pateikė pareiškėjui Raštą, kuriame aiškiai pareiškėją informavo, dėl kokių priežasčių jo prašymas nebuvo priimtas (Tvarkos aprašo 81.51 p.). Skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad jis, įvykdęs Tvarkos aprašo nuostatas, gali pakartotinai kreiptis dėl prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.3. Direktyva yra įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Tvarkos aprašu. Direktyva suteikia teisę pačiai valstybei narei apsispręsti, ar užsienietis, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, turi pateikti pareiškimą. Lietuva pasirinko galimybę reikalauti užsieniečio pareiškimo, todėl pagal Įstatymo 55 straipsnį užsienietis turi pateikti prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje išduodamas arba keičiamas jeigu užsienietis atitinka Įstatymo reikalavimus ir yra įvykdęs Tvarko aprašo VIII skyriaus nuostatas bei reikalavimus. Pareiškėjas atsisakė užpildyti klausimyną, t. y. reikalavimą, kuris yra nustatytas Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 81.51 papunkčiu prašymas pakeisti leidimą nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu užsienietis atsisako užpildyti aprašo 74.6 papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus.

3.4. Pareiškėjo skunde nurodomas Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir Užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo nereglamentuoja užsieniečių prašymo išduoti / pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo procedūros ir keliamų reikalavimų, todėl šis nutarimas nėra aktualus šioje byloje ir su juo susiję pareiškėjo skundo argumentai yra nereikšmingi.

3.5. Atsakovas nekvestionuoja pareiškėjo teisės į saviraišką ar LAT 1999 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. K­3­165/99. Atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose ir atliko visus teisės aktuose pavestus įgaliojimus ir pareigas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir šalių reikalavimų turinį, šioje byloje vertino Migracijos departamento Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. vizito Migracijos departamento Vilniaus skyriuje metu atsisakė užpildyti klausimyną, todėl 2023 m. liepos 10 d. buvo atsisakyta priimti jo prašymą.

6.2. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. spalio 17 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, tačiau prašymas nebuvo priimtas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Direktyvos 8 straipsnio 2 dalimi, prašė automatiškai atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES ir atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą.

6.3. Migracijos departamentas skundžiamu Raštu nurodė, kad prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta priimti, nes pareiškėjas atsisakė užpildyti nustatytos formos klausimyną. Pažymėjo, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą (keitimą) reglamentuoja Įstatymas ir Tvarkos aprašas. Nurodė, kad Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje nustatyta, jog per 4 mėnesius nuo prašymo pakeisti leidimą užpildymo per MIGRIS dienos užsienietis turi atvykti į Migracijos departamentą ir užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as). Tvarkos aprašo 81.51 papunktyje nustatyta, kad prašymas pakeisti leidimą nepriimamas, jeigu užsienietis atsisako užpildyti Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus. Šiuo atveju Migracijos departamento veiksmais pareiškėjui žala nepadaryta. Jei pareiškėjas pageidauja, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje būtų pakeistas, jis turėtų pateikti prašymą per MIGRIS ir per 4 mėnesius nuo prašymo pakeisti leidimą užpildymo per MIGRIS dienos turi atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti Tvarkos aprašo 74 punkto papunkčiuose nurodytus duomenis ir dokumentus.

6.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą. Komisija 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, jog jis yra Rusijos Federacijos pilietis ir jis atsisakė užpildyti Migracijos departamento pateiktą klausimyną, tačiau jis klausimyną laiko papildomu reikalavimu, kuris nenustatytas įstatymuose ir pažeidžia jo teises.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 53 straipsnio 3 dalimi, 55 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Teismas akcentavo, jog Tvarkos aprašo įžanginėje dalyje nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 3 dalimi, 55 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendinant Direktyvą. Tvarkos aprašo VIII skyriuje reglamentuotas prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimas, priėmimas, nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas. Teismas, įvertinęs Tvarkos aprašo 74.6, 81.51 papunkčių nuostatas, nurodė, kad klausimyno pildymo ir pateikimo Migracijos departamentui privalomumas yra nustatytas Tvarkos apraše, kitaip tariant, pareiškėjui klausimyno pildymo ir pateikimo atsakovui pareiga yra nustatyta teisės aktu, todėl pareiškėjo argumentus dėl klausimyno pildymo ir pateikimo neprivalomumo atmetė. Pareiškėjui neužpildžius Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje nurodyto klausimyno, Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamame Atsakyme nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 81.51 papunkčiu, neturėjo pagrindo priimti pareiškėjo prašymo dėl leidimo pakeitimo. Teismo vertinimu, Rašte faktiškai ir teisiškai pagrįsta, kokių aplinkybių pagrindu (atsisakymo pildyti klausimyną ir jį pateikti) ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis (Tvarkos aprašo nuostatomis) buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas nepriimti pareiškėjo prašymo dėl leidimo pakeitimo.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, jog Migracijos departamento veiksmai pažeidžia Direktyvos 8 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad Direktyva nėra tiesiogiai taikomas aktas, jame nustatomas tikslas, kurį turi pasiekti ES šalys, tačiau kiekviena šalis turi parengti savo teisės aktus ir juose nurodyti, kaip ji tai padarys. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje Direktyva, be kita ko, įgyvendinta Įstatymu ir Tvarkos aprašu, kuriame ir yra nustatytas klausimyno pildymo privalomumas. Direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ilgalaikio gyventojo statusas yra nuolatinis, atsižvelgiant į 9 straipsnį. Direktyvos 9 straipsnyje reglamentuotas ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimas arba praradimas. Direktyvos 17 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali atsisakyti patenkinti ilgalaikių gyventojų ar jų šeimos narių prašymus dėl leidimo gyventi, jei atitinkamas asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Priimdamos atitinkamą sprendimą, valstybės narės atsižvelgia į ilgalaikio gyventojo ar jo šeimos nario (narių) viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį, ar suinteresuoto asmens keliamą pavojų. Taigi, Direktyvoje nurodytas automatinis leidimo pratęsimas nėra besąlyginis, leidimas gali būti ir panaikintas ar neišduodamas net ir ilgalaikiams gyventojams, todėl valstybė narė turi teisę taikyti jos nuomone reikalingas tikrinimo procedūras, kurios detaliai reglamentuotos nacionaliniuose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – Įstatyme ir Tvarkos apraše). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamento veiksmai prieštaravo Direktyvos nuostatoms.

10. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog yra kvestionuojamos pareiškėjui, kaip Rusijos Federacijos piliečiui, Lietuvos Respublikos įstatymais ir / ar dvišaliais susitarimais suteikiamos teisės, ar, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas pilietybės pagrindu, todėl pareiškėjo argumentus, jog atsakovo veiksmai pažeidžia 1993 m. lapkričio 18 d. Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams 6 straipsnį, laikė deklaratyviais. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų taikomi papildomi, kitų šalių piliečiams nenustatyti reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 7.22 papunkčiu pildyti klausimyną yra reikalaujama asmenų, kurie yra vyresni nei 18 metų ir atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo saviraiškos laisvė nėra ribojama, priešingai, pareiškėjas pildydamas klausimyną gali pateikti tokio turinio atsakymus, kokie jo manymu yra teisingi, atitinka jo suvokimą ir įsitikinimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog įvykdęs Tvarkos aprašo nuostatas jis gali pakartotinai kreiptis dėl prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi, pareiškėjo teisė pasikeisti leidimą nėra paneigiama.

12. Teismas kaip teisiškai nereikšmingus atmetė pareiškėjo argumentus dėl Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir Užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“ nuostatų pažeidimo, nes pareiškėjo cituojamos nutarimo nuostatos ginčui aktualių klausimų nereglamentuoja.

13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Raštas yra išsamus ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, teismas nenagrinėjo bylos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis. Pagal Konstitucijos 12 straipsnį jis pilietybę įgijo gimęs, o Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas suteikė teisę į Lietuvos pilietybę todėl, kad jis buvo gimęs Lietuvoje ir čia nuolat gyvena. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas, jeigu užsienietis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje.

14.2. Teismas neteisingai aiškina Direktyvos 8 straipsnio 2 dalį. ES valstybės narės neturi naudoti joms suteiktos veiksmų laisvės taip, kad tai pakenktų Direktyvos tikslui ir veiksmingumui. Šios Direktyvos 17 straipsnio „Viešoji politika ir visuomenės saugumas“ 1 dalyje nustatyta: „Valstybės narės gali atmesti ilgalaikių gyventojų arba jų šeimos narių prašymus leisti gyventi, jei atitinkamas asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.“ Valstybė, siekdama apsaugoti nuo grėsmės valstybės saugumui, taiko įvairias prevencines ir represines priemones, be kita ko, baudžiamąją atsakomybę kaip pačią griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį. Nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybės nacionalinį saugumą, reglamentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVI skyriuje.

14.3. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. To nebuvo padaryta. Nėra tarnautojų asmeninės atsakomybės už darbą. Prašymus ir skundus galima pateikti VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, o 11 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais gali būti nenagrinėjami. VAĮ nenurodyta kada prašymas ir skundas yra nepriimamas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad jis 2023 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2303-LNGK-0204 pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia jo galiojimo terminas. Migracijos departamento tarnautojai meluoja sakydami, kad jo prašymas nebuvo priimtas, nes atsisakė užpildyti klausimyną.

14.4. Netiesa, kad byloje nėra ginčo, jog 2023 m. liepos 10 d. vizito Migracijos departamento Vilniaus skyriuje metu jis atsisakė užpildyti klausimyną, todėl 2023 m. liepos 10 d. buvo atsisakyta priimti jo prašymą. Prašymas nepriimtas ne dėl „klausimyno“, o dėl prašymo būsenos pakeitimo. Prašymo būsenos „dėl atsisakymo priimti prašymą” neegzistuoja. Jeigu pareiškėjo prašymą atsisako priimti, Migracijos departamentas turi pranešti apie sprendimą, nurodant priežastis, kodėl paraiška atmesta ir, ar gali apskųsti sprendimą. VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

14.5. Migracijos departamento „klausimynas” neatitinka VAĮ reikalavimų. Teismas neturėjo vadovautis Tvarkos aprašo 74.6 papunkčiu, nes prieštarauja Tvarkos aprašo 3 priedui „Duomenys, nurodomi pildant prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje”.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, pažymėdamas, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo Direktyvos 17 straipsnį, kadangi jo prašymą atsisakyta priimti (atmestas), nes pareiškėjas neužpildė Tvarkos apraše reikalaujamo klausimyno (74.6 p.), o ne dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai cituoja VAĮ 10 straipsnį, kadangi jo atžvilgiu nebuvo priimtas administracinis sprendimas, kaip jį apibrėžia VAĮ 2 straipsnio 5 dalis. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuriam nėra taikomi VAĮ 10 straipsnio reikalavimai. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas selektyviai ir klaidingai interpretuoja Migracijos departamento jam išsiustą pranešimą, kuriame yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog jo prašymas Nr. 2303-LNGK-0204 yra nepriimtas. Be to, pareiškėjui tiek vizito metu, tiek skundžiamu Raštu buvo aiškiai nurodyta dėl kokių priežasčių jo prašymas yra nepriimtas, t. y. dėl to, kad jis atsisakė užpildyti nustatytos formos klausimyną. Taip pat Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog įvykdęs Tvarkos aprašo nuostatas jis gali pakartotinai kreiptis dėl prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi, pareiškėjo teisė pasikeisti leidimą nėra paneigiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 22 d. rašto Nr. 10K-9672 pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 17 d. skundą automatiškai atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamento Raštas yra išsamus ir pagrįstas, Rašte faktiškai ir teisiškai pagrįsta, kokių aplinkybių pagrindu (atsisakymo pildyti klausimyną ir jį pateikti) ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis (Tvarkos aprašo nuostatomis) buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas nepriimti pareiškėjo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis Tvarkos aprašo 74.6 papunkčiu, taip pat teismas neteisingai aiškino Direktyvos 8 straipsnio 2 dalį.

20. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

21.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Nr. 2303-LNGK-0204, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pilietybė – Rusijos, dokumento keitimo pagrindas – pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, kelionės dokumento išdavimo data – 2013 m. gegužės 29 d., galioja iki 2023 m. gegužės 29 d. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 10 d. atsisakė priimti šį pareiškėjo prašymą.

21.2. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. spalio 17 d. pateikė skundą dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo, kuriame nurodė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, tačiau prašymas nebuvo priimtas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Direktyvos 8 straipsnio 2 dalimi, prašė automatiškai atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES ir atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą už patirtus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, emocinę ir nervinę įtampą.

21.3. Migracijos departamentas skundžiamu Raštu pareiškėją informavo, kad atsakovas 2023 m. liepos 10 d. pagrįstai atsisakė iš pareiškėjo priimti prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi teikiant prašymą pats pareiškėjas atsisakė užpildyti nustatytos formos klausimyną. Pažymėjo, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą (keitimą) reglamentuoja Įstatymas ir Tvarkos aprašas. Nurodė, kad Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje nustatyta, jog per 4 mėnesius nuo prašymo pakeisti leidimą užpildymo per MIGRIS dienos užsienietis turi atvykti į Migracijos departamentą ir užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as). Tvarkos aprašo 81.51 papunktyje numatyta, kad prašymas pakeisti leidimą nepriimamas, jeigu užsienietis atsisako užpildyti Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus. Šiuo atveju Migracijos departamento veiksmais pareiškėjui žala nepadaryta. Jei pareiškėjas pageidauja, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje būtų pakeistas, jis turėtų pateikti prašymą per MIGRIS ir per 4 mėnesius nuo prašymo pakeisti leidimą užpildymo per MIGRIS dienos turi atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti Tvarkos aprašo 74 punkto papunkčiuose nurodytus duomenis ir dokumentus.

21.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Migracijos departamentą automatiškai atnaujinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, kaip to reikalaujama Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje. Komisija 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 21RE-970 (AG-888/03-2024) pareiškėjo skundą atmetė.

21.5. Atsakovo teisme pateiktais paaiškinimais, pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą užpildė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. 2023 m. liepos 10 d. 10.15 val. užsiregistravo vizitui į Migracijos departamento Vilniaus padalinį. Vizito metu pareiškėjas atsisakė užpildyti nustatytos formos klausimyną, kaip to reikalaujama pagal Tvarkos aprašo 74.6 papunktį, todėl 2023 m. liepos 10 d. buvo atsisakyta priimti jo prašymą. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuriam nėra taikomi VAĮ 10 straipsnio reikalavimai. Be to, pareiškėjui tiek vizito metu, tiek skundžiamu Raštu buvo aiškiai nurodyta dėl kokių priežasčių jo prašymas yra nepriimtas, t. y. dėl to, kad jis atsisakė užpildyti nustatytos formos klausimyną.

22. Įstatymo 53 straipsnis reglamentuoja leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, be kita ko, kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (3 p.). Įstatymo 55 straipsnio 3 dalis nustato, kad tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.

23. Vidaus reikalų ministras 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, be kita ko, vadovaudamasis Įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas Direktyvą, patvirtino Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašą.

24. Tvarkos aprašo 74.6 papunktyje numatyta, kad, per 4 mėnesius nuo prašymo pakeisti leidimą užpildymo per MIGRIS dienos, užsienietis turi atvykti į Migracijos departamentą ir užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as). Tvarkos aprašo 81.51 papunktyje nustatyta, kad prašymas pakeisti leidimą nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu užsienietis atsisako užpildyti aprašo 74.6 papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Migracijos departamento tarnautojai meluoja sakydami, kad jo prašymas nebuvo priimtas, nes atsisakė užpildyti klausimyną, ir kad byloje nėra ginčo, jog 2023 m. liepos 10 d. vizito Migracijos departamento Vilniaus skyriuje metu jis atsisakė užpildyti klausimyną. Šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iš 2024 m. spalio 17 d. skundo Migracijos departamentui turinio, pareiškėjas šios aplinkybės (kad jam nebuvo pateiktas klausimynas) nebuvo nurodęs. Priešingai skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad jis klausimyną laiko papildomu reikalavimu, kuris nenustatytas įstatymuose ir pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iš aptarto teisinio reguliavimo (žr. šios nutarties 24 p.) matyti, jog klausimyno pildymo ir pateikimo Migracijos departamentui privalomumas yra nustatytas teisės aktu (Tvarkos aprašu). Todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė savo teiginį esą klausimyno pildymas ir pateikimas yra neprivalomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip Rusijos pilietis, turėjo pareigą užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną.

27. Pareiškėjas tiek 2024 m. spalio 17 d. skundą Migracijos departamentui, tiek skundus Komisijai ir teismui grindė Direktyvos 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, Direktyvos 8 straipsnio 2 dalis nustato ilgalaikio gyventojo leidimo pratęsimo automatiškumą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamento veiksmai prieštaravo Direktyvos nuostatoms (žr. šios nutarties 9 p. nurodytus motyvus). Direktyvoje nurodytas automatinis leidimo pratęsimas nėra besąlyginis. Be kita ko, Direktyvos preambulės 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Kaip nurodyta Direktyvos 21 konstatuojamojoje dalyje, valstybė narė, kurioje ilgalaikis gyventojas ketina pasinaudoti savo teise apsigyventi, privalo turėti galimybę patikrinti, ar atitinkamas asmuo tenkina gyvenimo jos teritorijoje sąlygas. Ji taip pat turi turėti galimybę patikrinti, ar atitinkamas asmuo nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai. Taigi valstybė narė turi teisę taikyti, jos nuomone, reikalingas tikrinimo procedūras, kurios detaliai reglamentuotos nacionaliniuose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – Įstatyme ir Tvarkos apraše).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pareiškėjo argumentai susiję su atsakovo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu nepriimti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi (kaip, kad atsakovas turi pranešti apie sprendimą, nurodant priežastis, kodėl paraiška atmesta, ir, ar pareiškėjas gali apskųsti sprendimą; viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos) yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui. Tikrinamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu 2024 m. spalio 22 d. Raštu pareiškėją per 3 darbo dienas aiškiai ir išsamiai informavo, dėl kokių priežasčių ir vadovaujantis kokiomis aktualiomis Tvarkos aprašo nuostatomis jo prašymas 2023 m. liepos 10 d. nebuvo priimtas. Be to, skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad jis įvykdęs Tvarkos aprašo nuostatas gali pakartotinai kreiptis dėl prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo teisė pakeisti leidimą nėra paneigiama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija pagrįstai konstatavo, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Raštą.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. Z. (K. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė