285df7cc-3154-48c2-bff7-e0705baadb51 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-211-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 25.; 29.1.; 30.1.; 30.5.; 30.6.; 30.10.; 121.18.; 121.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios ViÅ¡inskienės,sekretoriaujant Jonei MarkovičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovui D. R., atsakovės M. K. atstovei Verai Sorokinai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

R. ir atsakovės M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinį atsakovėms V. K., M. K. ir atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl pažeistų teisių gynimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :ieÅ¡kovas D. R. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovams Jonui A. K. ir M. K., nurodė, kad atsakovai, nesant ieÅ¡kovo sutikimui, užėmė jam priklausančio sklypo dalį ir sklypo ribÄ , jungiančiÄ abu sklypus, perkėlė į ieÅ¡kovo sklypÄ 0,55 m atstumu.

IeÅ¡kovas prašė atstatyti ieÅ¡kovo valdymo teisę į 670 kv.m. žemės sklypÄ Nr.76, įpareigojant atsakovus iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9,6 kv.m. sklypo dalies, nugriauti ieÅ¡kovo sklype esančiÄ tvorÄ : 32,25 m. nuo atsakovo sklypo pusės ir 0,60 m. nuo pravažiavimo, esančio ieÅ¡kovo sklype, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai Jonas A. K. ir M. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atstatyti sklypo Nr.77 priekinės kraÅ¡tinės ribas pagal 1993 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties priedÄ - planÄ bei Å¡io sklypo planÄ , sudarytÄ 2001 m. lapkričio 5 d. korporacijos “Matininkai”, atstatant sklypo priekinę kraÅ¡tinę į 18 m ilgį, perkeliant Å¡ios priekinės kraÅ¡tinės sklypo ribas (su sklypu Nr.76) 0,53 m.

į sklypÄ Nr.76, atitinkamai perkeliant jungiamÄ jÄ kraÅ¡tinę su sklypu Nr.76, nejudinant sklypų Nr. 76, 77, 81, 82 susikirtimo taÅ¡ko, sujungiant atstatytÄ priekinę kraÅ¡tinę su galine kraÅ¡tine – sujungiant priekinės kraÅ¡tinės susikirtimo taÅ¡kÄ (su 76 sklypu) su galinių kraÅ¡tinių susikirtimo taÅ¡ku (su 76, 77, 81, 82 sklypais) - (jungiamoji kraÅ¡tinė turi bÅ«ti 33 m. ilgio).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Atstatė ieÅ¡kovo valdymo teises į 670,00 kv.m.

žemės sklypÄ Nr.76 sodo bendrijoje “Varsa”, įpareigojo atsakovus iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9,6 kv.m. sklypo dalies ir nugriauti ieÅ¡kovo sklype esančiÄ tvorÄ : 32,25 m. tvoros nuo atsakovo sklypo pusės ir 0,6 m. tvoros nuo pravažiavimo, esančio ieÅ¡kovo sklype. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino dalinai. Atstatė sodo bendrijoje “Varsa” sklypo Nr.77 priekines kraÅ¡tines ribas pagal 1993 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties priedÄ - planÄ , likusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, jog ir ieÅ¡kovo (652 kv.m.) ir atsakovų (629 kv.m.) sklypų faktiÅ¡kai naudojami (užimti) plotai neatitiko privatizavimo metu įsigytiems sklypų plotams. Teismas laikė, kad sklypų ribos yra neatsiejamos nuo ploto, todėl sprendžiant šį ginÄÄ bÅ«tina buvo atsižvelgti, kaip pasikeis sklypo plotai, pakeitus jų ribas (ginčo dalyku yra ne vien priekinės kraÅ¡tinės sklypų ribos). Pagal pateiktas sklypų iÅ¡matavimo schemas (t.1., b.l.109, t.2., b.l.21) teismas nustatė, kad nei vieno iÅ¡ sklypų Nr.76 ir 77 faktinės ribos neatitinka galiojančių privatizavimo sutarčių priedų - sklypų planų.

Teismas pažymėjo, kad ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina vadovautis privatizavimo planuose nurodytomis sklypų ribomis, o ne atsakovo nurodyto bendrojo (generalinio) plano duomenimis, nes jis yra tik pagrindas konkrečioms riboms privatizavimo metu sklype nustatyti. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmetė. Atmetė apeliacinio skundo argumentÄ , kad ginčas tarp Å¡alių iÅ¡kilęs tik dėl vienos sklypus ribojančios kraÅ¡tinės ir tam neturi reikÅ¡mės sklypų dydžiai, pažymėjo, kad Å¡alys nenuginčytais sandoriais įsigijo nuosavybėn konkretaus dydžio žemės sklypus, o nesant tikslių koordinatinių matavimų planuose, esančių sutarčių priedais, tiesioginę reikÅ¡mę ginčo sprendimui turi tiksliai užfiksuoti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dydžiai, teisių į kuriuos gynybÄ gali reikalauti abi Å¡alys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-20 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2002-04-17 nutartį paliko nepakeistÄ . Teismas konstatavo, kad subjektyvinė nuosavybės teisė egzistuoja, kaip absoliutinių nuosavybės teisinių santykių elementas. Savininko teisės turtÄ valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyviÄ pareigÄ susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių jam Å¡ias teises įgyvendinti. Pažeidus pasyvias pareigas, pažeidėjas privalo tÄ pažeidimÄ paÅ¡alinti.

Nustatydami šalims priklausančių žemės sklypų ribas, teismai pagrįstai rėmėsi pirkimo-pardavimo sutartimis bei sutarčių prieduose esančiais sklypo planais. Nurodė, jog pats kasatorius pažeidė kitų asmenų nuosavybės teises, pažeistos teisės skundžiamais sprendimais buvo atstatytos. Teismai pagrįstai pažymėjo, kad esant galimybei dėl sodo žemės sklypų dydžio pakeitimo nuomos ar pirkimo sutarčių pagrindais, šalys gali kreiptis į institucijas, kurioms suteikta teisė šiuos klausimus spręsti (t. 2, b.l. 134-138).Šalys kreipėsi dėl sprendimo išaiškinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartimi buvo pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-29 nutarties dalis dėl 2002-02-11 teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas priešieškinis, išaiškinimo, nurodant, kad teismo sprendimu atsakovams J. K. ir M. K. buvo pripažinta teisė atstatyti savo sklypo Nr.77 priekinės kraštinės ilgį iki privatizuotų išmatavimų į sodininkų bendrijos „Varsa“ laisvos žemės pusę. Papildomai buvo išaiškinta, kad ieškovas D.Ruškys nėra atsakovų J.

K. ir M. K. skolininkas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimo dalį, kuria patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis.Atsakovė M. K. padavė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimÄ , Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartį, visiÅ¡kai patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, įpareigojant ieÅ¡kovÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ jai priklausančios žemės sklypo dalies, perkeliant priekinės kraÅ¡tinės ribas (tarp žemės sklypų Nr.77 ir 76) nuo Å¡iuo metu esančios tvoros 0,53 m į žemės sklypÄ Nr.76 ir sujungiant gautÄ taÅ¡kÄ su keturių žemės sklypų Nr.77, 76, 81, 82 susikirtimo taÅ¡ku, kur yra įrengti keturi vandens kranai, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2006-10-25 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo esmę, įvedęs naujÄ sÄ vokÄ â€žSB „Varsa“ laisva žemė“ ir eliminavęs ieÅ¡kovÄ (skolininkÄ ) D.RuÅ¡kį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-11 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartimi buvo peržengtos reikalavimų ribos, nes pareiÅ¡kėja prieÅ¡ieÅ¡kiniu sodininkų bendrijai jokių reikalavimų nereiÅ¡kė. PareiÅ¡kėja apeliacinės instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti įrodymų, jog greta jos žemės sklypo priekinės kraÅ¡tinės nėra laisvos SB „Varsa“ žemės (pareiÅ¡kėjos sklypas kraÅ¡tinis, prieÅ¡ais eina asfaltuotas kelias su apsaugine zona), kadangi anksčiau apie tai jokios kalbos nebuvo.

Taip pat naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė buvo ta, jog atstatyti žemės sklypo Nr.77 priekinę kraÅ¡tinę taip, kaip yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2006-10-25 nutartyje, neleidžia SB „Varsa“, kadangi tai pažeistų SB „Varsa“ iÅ¡planavimo dokumentus. Kita naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė ta, kad Vilniaus apygardos teismas 2002-04-17 nutartyje klaidingai vertino Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pateiktÄ SB „Varsa“ iÅ¡planavimo projektÄ (generalinį planÄ ) ir jį atmetė, padaręs prielaidÄ , jog galbÅ«t dar yra kitas SB „Varsa“ iÅ¡planavimo dokumentas.

Pažymėjo, jog sodų bendrijos „Varsa“ žemės sklypų privatizavimas vyko remiantis teismui pateiktu vieninteliu SB „Varsa“ iÅ¡planavimo projektu. Taip pat naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė buvo ta, kad Vilniaus apygardos teismas 2002-04-17 nutartimi atmetė atsakovų motyvÄ dėl žemės sklypų, esančių Å¡alia pagrindinio bendrijos kelio, matavimų atskaitos taÅ¡ko nuo bendrijos kelio vidurio. PareiÅ¡kėja prie praÅ¡ymo pridėjo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus m.

žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2003-03-13 raÅ¡tÄ Nr. 31/03/20-639 „Dėl žemės sodo bendrijoje „Varsa“, kuriame teigiama, kad, norint pradėti matuoti sklypo Nr.77 kraÅ¡tinę žemės sklypo Nr.76 link, reikia matuoti 5 metrus nuo kelio vidurio. Kita naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė buvo ta, kad abiejų instancijų teismuose, taip pat kasaciniame teisme atsakovė nurodė, kad žemės sklypo Nr.77 plotas skiriasi nuo privatizuoto ploto žemės sklypo Nr.82, o ne Nr.76 (ieÅ¡kovo) sÄ skaita, bet teismai Å¡io argumento nenagrinėjo, jį ignoruodami.

Pažymėjo, jog SB „Varsa“ žemės sklypas Nr.77 buvo įregistruotas pareiÅ¡kėjos vardu pirmiau negu ieÅ¡kovo žemės sklypas Nr.76, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ vieningÄ praktikÄ tokiu atveju yra laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo (pareiÅ¡kėja).IeÅ¡kovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, prašė praÅ¡ymÄ atmesti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-11-26 nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-848-33/2002. Vilniaus apygardos teismas 2008-01-31 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-26 nutartį panaikino ir atnaujino procesÄ byloje Nr. 2-848-33/02. Kolegija konstatavo, kad teisinė problema byloje kilo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės 2002-02-11 sprendimo, kuris buvo apeliacijos bei kasacijos, taip pat ir aiÅ¡kinimo dėl vykdymo objektu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį, susidedantį iÅ¡ vieno reikalavimo, patenkino visiÅ¡kai; prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį sudaro irgi tiktai vienas reikalavimas, iÅ¡skaidė ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t.y. nusprendė, jog reikia atstatyti atsakovų priekinės kraÅ¡tinės ribas (jog bendras jų žemės sklypo Nr.77 plotas, įvykdžius ieÅ¡kinį, nesumažėtų), tačiau nenurodė kaip, kadangi dalyje, kurioje atsakovai pateikė pageidaujamÄ nuosavybės teisių atstatymo bÅ«dÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Pažymėjo, kad vienas savarankiÅ¡kas materialinis neturtinis reikalavimas kaip toks negalėjo bÅ«ti iÅ¡skaidytas į atskiras dalis, vienÄ iÅ¡ tų dalių tenkinant, o kitÄ atmetant. IeÅ¡kinys (lygiai kaip ir prieÅ¡ieÅ¡kinys) iÅ¡ vieno materialinio neturtinio pobÅ«džio reikalavimo galėjo bÅ«ti patenkintas ar atmestas, bet teisiÅ¡kai neįmanoma buvo tokį ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) patenkinti iÅ¡ dalies. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas 2002-02-11 sprendime padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , kas suponavo proceso atnaujinimo pagrindÄ (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas sprendimo įvykdymo tvarkÄ , pasisakė dėl nedalyvaujančio byloje asmens sodų bendrijos „Varsa“ teisių ir pareigų (pakeitė prieÅ¡ingÄ Å¡alį), taip pat pakeitė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ (tokios teisės priklauso iÅ¡imtinai bylos Å¡alims - CPK 13 str., 42 str. 1 d., 45 str.), suteikdama atsakovams teisę pastumti priekinę 17,40 kv. m ilgio kraÅ¡tinę horizontaliai į viršų (Å¡iaurės krypties pusėn). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. vasario 11 d. sprendimÄ , Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nutartį.

Teismas nustatė, kad ir ieÅ¡kovo (652 kv.m.) ir atsakovų (629 kv.m.) sklypų faktiÅ¡kai naudojami plotai neatitiko privatizavimo metu įsigytiems sklypų plotams. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡alys nurodė, jog ginčo dalykas yra ne sklypų plotai, o priekinės kraÅ¡tinės ribos. Teismas pažymėjo, kad sklypų ribos neatsiejamos nuo sklypų ploto, todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , svarbu buvo nustatyti, kaip pasikeis sklypų plotai, pakeitus jų ribas. IÅ¡ teismui pateiktų sklypų iÅ¡matavimų schemų nustatė, kad nei viena iÅ¡ sklypo Nr.76 bei sklypo Nr.77 faktinių ribų neatitiko privatizavimo sutarčių priedų - sklypų planų (t.1, b.l.7,15).

Buvo nustatyta, kad susiklosčiusi SB „Varsa“ sodo sklypų faktinė žemėnauda neleidžia ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti į pagal 1995-05-24 privatizavimo sutartį privatizuotÄ 670 kv.m. žemės sklypo dydį bei privatizavimo sutarties priede - sodo sklypo plane nustatytas ribas (iki kilusio ginčo ieÅ¡kovas naudojo 629 kv.m.). Pagal susiklosčiusiÄ faktinę žemėnaudÄ sodo sklypuose SB „Varsa“ atsakovų sodo sklypo ribos taip pat neatitiko privatizavimo sutarties priede - sodo sklypo plane nustatytų ribų, o faktinis sklypo dydis buvo didesnis negu privatizuotas.

Abi Å¡alis teismo sprendimu grÄ Å¾inus į privatizavimo sutartyse ir jų neatskiriamose dalyse - sklypų planuose esančiÄ padėtį, t.y. juose nurodytas sklypų ribas bei sklypų dydžius, ieÅ¡kovas neturėtų faktinės galimybės naudotis tokio dydžio ir konfigÅ«racijos sklypu, o atsakovės tokios konfigÅ«racijos sklypu, kaip nubraižyti privatizavimo dokumentuose. Teismas nurodė, jog atsakovės prieÅ¡iekinio reikalavimo atstatyti 77-o sklypo priekinės kraÅ¡tinės ribas pagal 77-o sklypo planÄ , sudarytÄ 2001-11-07 korporacijos „Matininkai“ specialistų tenkinti taip pat nebuvo teisinio pagrindo, nes atstačius tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės priekinės kraÅ¡tinės ribas, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovo teisės, nes 76-to sklypo ribos neatitiktų privatizavimo planui.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovių privatizavimo sutartys ir jų neatskiriama dalis – sklypų planai, kurių pagrindu šalys įsigijo nuosavybės teise konkretaus dydžio ir konfigūracijos žemės sklypus nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Savininko teises šalys gali įgyvendinti jų nuosavybės teise turimų sklypų ribose, kurios yra nustatytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse bei sutarčių priedais esančių sklypų planais. Žemės sklypų pirkimo sutartimis pirkėjai įsipareigojo laikytis plane nurodytų sklypo ribų.

Dėl nurodyto, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nenuginčijus minėtų sandorių, nebuvo pagrindo tenkinti Å¡alių reikalavimus ir keisti Å¡alių žemės sklypų dydį ar jų ribas Å¡alių praÅ¡omu bÅ«du. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo ieÅ¡kinys atmestas, pakeisti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, atstatyti ieÅ¡kovo teises į 670 kv.m. žemės sklypÄ Nr.76 sodo bendrijoje „Varsa", įpareigoti atsakoves iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9,6 kv.m. sklypo dalies ir nugriauti ieÅ¡kovo sklype esančiÄ tvorÄ : 32,25 m. tvoros nuo atsakovių sklypo pusės ir 0,6 m. tvoros nuo pravažiavimo, esančio ieÅ¡kovo sklype, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog teismas pažeidė LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. esančias nuostatas, kadangi atnaujintas procesas galimas tuomet, jei pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. O skundžiamas, minimas sprendimas buvo peržiÅ«rėtas ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka. Taip pat vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatomis sprendimas galėjo bÅ«ti panaikintas tik pagal generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ , o ne pagal proceso Å¡alies – M.

K. praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., nurodydamas, jog sprendime buvo padaryta teisės normos taikymo klaida ir konstatuodamas, kad negalėjo bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies. Apeliantas pažymi, jog teisės normos taikymo klaida ir ieÅ¡kinio patenkinimas bei prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimas iÅ¡ dalies yra du skirtingi dalykai. Todėl teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimÄ , neteisingai pritaikė proceso atnaujinimo pagrindÄ .

Teismas sprendime padarydamas iÅ¡vadÄ , jog buvo padarytos privatizavimo sutartyse klaidos, dėl ko Å¡alys negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos į pirminę padėtį, išėjo už ieÅ¡kovo reikalavimo ribų. Teismas supainiojo du skirtingus dalykus – neteisėtÄ Å¾emės užėmimÄ ir privatizavimo klaidas. Be to, sprendime pats teismas nurodė, jog ieÅ¡kinio dalykas yra ne sklypų plotai, o priekinės kraÅ¡tinės ribos. Teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo vadovautis duomenimis, nustatytais žemės sklypų privatizavimo metu.

Teisme nebuvo nuginčyta, jog ieÅ¡kovo sklypo privatizavimo metu minimos kraÅ¡tinės ribos ilgis buvo 19,2 metrai, o dabar minimos kraÅ¡tinės ilgis tik 18,65 m. Dėl to, siekiant apginti pažeistas teises, kaip tai numato LR CK 4.95 str. nuostatos, tvoros atstatymas į pirminę padėtį yra bÅ«tinas. Nesutinka su teismo motyvu, jog atstačius tvorÄ Ä¯ pirminę padėtį bÅ«tų pažeistos atsakovų teisės, nes sutrumpėtų atsakovų analoginė kraÅ¡tinė. Atsakovams manant, kad privatizuojant jiems žemės sklypÄ , buvo pažeistos jų teisės, tai jie teises turi ginti teisėtais bÅ«dais ir savo teises įgyvendinti ne ieÅ¡kovo sklypo sÄ skaita.

Be to, neteisingai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad privatizuojant žemės sklypÄ , buvo pažeistos atsakovų teisės. IÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai pagal 1993 m. balandžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybėn įsigijo 594 kv.m., o užima 629 kv. m., t.y. užima 35 kv.m. daugiau negu jiems priklauso nuosavybės teise. Todėl aiÅ¡kinimas, kad privatizuojant ir nustatant ribas buvo pažeistos atsakovų teisės yra nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, jog kraÅ¡tinių ilgį apsprendžia sklypo plotas, o atsakovai privatizavo ne 629 kv.m., kuriuos užima, o tik 594 kv.m., tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu, ginčo kraÅ¡tinė buvo trumpesnė.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodo, jog atsakovių praÅ¡omos kraÅ¡tinės atstatymas yra neįmanomas ir neturi jokio teisinio pagrindo.

Pažymėjo, jog atsakovės pirko 5,94 arų sklypÄ , o užgrobę ieÅ¡kovo sklypo dalį, naudojasi 6,29 arų sklypu. Pabrėžė, jog atsakovės teismui pateikė dirbtinai sumažinto savo sklypo duomenis, tuo padidindamos 82 sklypo plotÄ , kuris Å¡iuo metu iÅ¡augo nuo 620 kv.m. iki 640 kv.m. Pateikdamos naujus duomenis, apeliantės bando sÄ moningai klaidinti teismÄ .Atsakovė M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ dalyje, kurioje yra atmestas atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinis.

Priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ patenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį taip: „įpareigoti D.RuÅ¡kį iÅ¡sikelti iÅ¡ M. K. priklausančios (pagal žemės sklypo privatizavimo dokumentus) žemės sklypo dalies, perkeliant priekinės ginčytinos kraÅ¡tinės ribas (tarp 77 ir 76 žemės sklypų) nuo Å¡iuo metu esančios tvoros 0,53 m į 76 žemės sklypÄ ir sujungiant gautÄ taÅ¡kÄ su keturių žemės sklypų (77, 76, 82, 81) susikirtimo taÅ¡ku, kur yra įrengti 4 vandens kranai (kiekvienam žemės sklypui po vienÄ kranÄ )".

Tokiu bÅ«du 77 žemės sklypo priekinė kraÅ¡tinė ir privatizuotas sklypo plotas (594 kv. m.) bÅ«tų suformuoti pagal sklypo privatizavimo dokumentus, kurie atitiktų sodininkų bendrijos „Varsa" iÅ¡planavimo projektui ir savo kraÅ¡tinių iÅ¡matavimais bei plotu nesiskirtų nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto Nekilnojamojo turto registre sklypo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2009-01-26 ir 2009-03-30 teismo posėdžių metu buvo pagrįsta, kodėl ir kada atsirado oficialių įrodymų, patikslinančių prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pateikimo teismui bÅ«tinybė, nurodyta kodėl Å¡ie įrodymai turi bÅ«ti vertinami priimant sprendimÄ .

Teismas priimdamas sprendimÄ , LR CPK 370 str. 4 d. iÅ¡dėstytÄ teisės normÄ taikė formaliai, kadangi bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nevertino pateiktų prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ oficialių įrodymų, susijusių su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, bei dėl jų nepasisakydamas sprendime, netinkamai įvertino nagrinėtos bylos aplinkybes. Nesutinka su teismo argumentu, jog nėra galimybės konstatuoti fakto dėl atsakovo tvoros buvimo vietos, t.y. kurio konkrečiai sklypo ribose ji pastatyta. Pažymėjo, jog teismo posėdžių metu buvo pateikti oficialÅ«s įrodymai ir argumentai ( 4 t., b.l. 39-58, 62-64) įrodo, kad tvora stovi atsakovių sklype ir už Å¡ios pastatytos tvoros ieÅ¡kovo 76 sklype yra joms priklausanti žemės sklypo dalis.

Teismas neteisingai konstatavo, kad 77 žemės sklypo faktinis plotas yra didesnis negu privatizuotas, nors pateiktas įrodymas-geodezinis planas (bylos 3 t., 95 lapas ) įrodo, kad jis nesiekia privatizuotų iÅ¡matavimų. Å is planas buvo sudarytas 2003 m spalio 29 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ specialistų, atlikusių 77 žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius (geodezinius) matavimus, naudojant valstybinę Lietuvos koordinačių sistemÄ , o ne sÄ lyginę koordinačių sistemÄ , kuri buvo panaudota atliekant 76 sklypo ir ankstesnį 77 žemes sklypo matavimus (bylos l t, 109 lapas; 2 t., 21 lapas) ir kurių matavimais vadovavosi teismas darydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie 77 žemės sklypo plotÄ .

Pabrėžia, jog pagal atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus aptverto 77 žemės sklypo ginčytinos priekinės kraštinės ilgis yra 17,47 m. (vietoj turimo būti pagal privatizavimo dokumentus 18 m.), plotas sudaro 584 kv. m. (vietoj turinių būti pagal privatizavimo dokumentus 594 kv. m.). Kadastriniai matavimai parodo, kad iki 77 žemės sklypo priekinės kraštinės privatizuotų išmatavimų trūksta 0,53 m (kurie yra 76 sklype už atsakovių pastatytos tvoros), o iki privatizuoto ploto trūksta 10 kv. m., kurie yra už atsakovių pastatytos tvoros ieškovo sklypo pusėje.

Å iuo metu 77 žemės sklypo tik priekinė kraÅ¡tinė neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų iÅ¡matavimų. Tai patvirtina, kad M. K. pastatyta tvora stovi priklausančioje jai sklypo dalyje ir kad yra pažeistos M. K. nuosavybės valdymo teisės, kurios pasižymi tuo, kad ji negali valdyti savo 77 žemės sklypo tokia apimtimi, kaip jis yra privatizuotas, nes už jos pastatytos tvoros, ieÅ¡kovo 76 žemės sklype, yra 0,53 m. priklausančios jai priekinės kraÅ¡tinės ilgio, kuriÄ sujungus su vandens kranu gaunasi 10 kv. m. trikampio formos privatizuota 77 sklypo dalis (kuriÄ pridėjus gaunasi 77 žemės sklypo 0,0594 ha plotas atitinkantis privatizuotam plotui).

Nesutinka su teismo motyvu, jog atstatyti 77 sklypo priekinės kraÅ¡tinės ribas pagal 77 sklypo planÄ , sudaryta 2001-11-07 korporacijos „Matininkai" specialistų tenkinti nėra teisinio pagrindo, kadangi bus pažeistos ieÅ¡kovo teisės, nes 76- sklypo ribos neatitiks privatizavimo planui. Pažymi, jog 2001-11-07 korporacijos „Matininkai“ specialistų planas pilnai atitinka 77 žemės sklypo privatizavimo planui ir sodo „Varsa" iÅ¡planavimo projektui. Be to, 76 sklypo ribos niekada neatitiko ir neatitinka jo privatizavimo planui.

Todėl darant prielaidÄ , kad jos kažkada galbÅ«t ir atitiko privatizavimo planui, tuomet trÅ«kstamÄ priekinės kraÅ¡tinės ilgį ir plotÄ ieÅ¡kovas turėtų ieÅ¡koti kitame (o ne 77 sklype) kaimyniniame sklype, kuris yra Å¡alia jo sklypo.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodo, jog skundas yra nepagrįstas. Nesutinka su apelianto motyvu, jog teismas pakeitė prieÅ¡ingÄ Å¡alį ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ . Kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta 2006-10-25 nebuvo apskųsta ir peržiÅ«rėta kitoje teisminėje instancijoje.

Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visi duomenys įrodantys, jog ne atsakovės, o ieÅ¡kovas pažeidė nuosavybės valdymo teises.             IeÅ¡kovo ir atsakovių apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-26 nutartis, kuria buvo atmestas atsakovų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje, ir atnaujino procesÄ Â nagrinėjamoje byloje dėl padarytos aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.) (III t., b.l.204-208).

IeÅ¡kovas, apeliaciniu skundu skųsdamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10, nurodo, kad minėta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis neteisėta, nes negalėjo bÅ«ti atnaujinta LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentÄ . Teismo nutartis atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka, nes pagal LR CPK 370 str. 3 d. gali bÅ«ti skundžiama tik tokia teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesÄ .

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ atnaujinus procesÄ , tiek pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukÅ¡tesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų LR CPK 371 str. 1 d. nurodytų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2006).

Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad nepagrįstai buvo atnaujintas procesas byloje, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui, todėl atmetami.LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numato proceso atnaujinimo pagrindÄ , jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. Å ioje normoje nėra iÅ¡skirta, kokios teisės Å¡akos normos yra padaryta aiÅ¡ki taikymo klaida, t.y. tai gali tiek materialinės teisės normos (pvz., LR CK), tiek proceso teisės normos aiÅ¡ki taikymo klaida.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartyje konkrečiai neįvardijama, kokios teisės yra padaryta aiÅ¡ki taikymo klaida. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos nutarties motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad 2008-01-31 nutartimi teisėjų kolegija buvo konstatavusi tiek materialinės teisės, tiek proceso teisės normų taikymo klaidas, o Å¡ios klaidos pasireiÅ¡kė ne vien tuo, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, o ir tuo, kad netinkamai buvo taikomos įrodinėjimÄ reglamentuojančios teisės normos.Byloje nustatyta, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr.77 , esantis Sodininkų bendrijoje „Varsa“, buvo privatizuotas pagal 1993-04-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, privatizuoto žemės sklypo plotas – 594 kv.m. (I t., b.l.39).

Kaip matyti iš šios sutarties priedo – žemės sklypo plano (I t., b.l.38), atsakovės valdomas žemės sklypas buvo privatizuotas taisyklingos stačiakampio formos, šoninės kraštinės ilgis 33 m, o galinės 18 m. Kadangi jos sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, plotas -594 kv.m., todėl akivaizdu, kad priekinės kraštinės ilgis yra taip pat 18 m, o kitos šoninės kraštinės iš pietų pusės ilgis – 33 m. Tokia pati išvada nurodoma ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m.

žemėtvarkos skyriaus 2003-09-02 raÅ¡te (III t., b.l.102). IeÅ¡kovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr.76 buvo privatizuotas vėliau nei atsakovės, pagal 1995-05-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, privatizuoto sklypo plotas – 670 kv.m. (I t., b.l.5). Pagal Å¡ios sutarties priedÄ â€“ žemės sklypo planÄ (I t., b.l.8) – ieÅ¡kovo valdomas žemės sklypas nėra taisyklingos stačiakampio formos, priekinės kraÅ¡tinės iÅ¡ Å¡iaurinės pusės ilgis – 19,2 m, galinės kraÅ¡tinės ilgis 21,2 m, o Å¡oninės kraÅ¡tinės ilgis – 33,2 m.

Be to, abu sklypai yra vienas Å¡alia kito, turi bendrÄ kraÅ¡tinę, atsakovės sklypo vakarinė kraÅ¡tinė yra ieÅ¡kovo sklypo rytinė kraÅ¡tinė. Nė vieno sklypo tikslÅ«s kadastriniai matavimai nėra atlikti. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės faktiÅ¡kai naudojamų sklypų ribos ir konfigÅ«racija skiriasi nuo sutarčių prieduose nurodytųjų. Be to, ieÅ¡kovo valdomas žemės sklypas skiriasi nuo Sodininkų bendrijos „Varsa“ generaliniame plane nurodytos ieÅ¡kovo sklypo konfigÅ«racijos ir kraÅ¡tinių ilgio (I t., b.l.41, 187).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sodininkų bendrijose žemės sklypai buvo privatizuojami, vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr.89, LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr.550 bei LR žemės ūkio ministerijos 1992 metais patvirtintais sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniais nurodymais. Pagal minėtus aktus, privatizuojant sklypus, turėjo būti sudaromi jų planai ir pagal šiuos planus turėjo būti tikslinamas SB „Varsa“ generalinis planas, tačiau tai nebuvo atlikta.

Tačiau Å¡ioje byloje žemės sklypų privatizavimo sutartys neginčijamos, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , byla nagrinėjama neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (LR CPK 370 str. 4 d.). Nagrinėjama byla buvo atnaujinta LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, t.y. dėl netinkamai pritaikytos teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribos neleidžia Å¡alims kelti naujų reikalavimų bei rinkti naujus įrodymus.

Kita vertus, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ formuluoja Å¡alis ir tik jai priklauso tokia iniciatyvos teisė. IÅ¡keltoje byloje galima keisti ar tikslinti tik arba ieÅ¡kinio dalykÄ , arba ieÅ¡kinio pagrindÄ (LR CPK 141 str. 1 d.), o nagrinėjamoje byloje, keičiant ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ , reiktų keisti ir pagrindÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos, ginčas keliamas tik tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai valdomas sklypas yra mažesnis nei nuosavybės teisė valdomas, atsakovės –faktiÅ¡kai valdomas sklypas Å¡iek tiek didesnis už nuosavybės teise valdomÄ , tačiau nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovės faktiÅ¡kai valdomas žemės sklypas yra didesnis bÅ«tent ieÅ¡kovo sklypo sÄ skaita (I t., b.l.56, II t., b.l.21).

Be to, ir faktiÅ¡kai valdomi Å¡alių sklypai pagal esančias byloje schema ir planÄ (I t., b.l.56, II t., b.l.21) skiriasi tarpusavyje. Nors Å¡alys kelia ginÄÄ dėl priekinių sklypų kraÅ¡tinių, tačiau kaip matyti iÅ¡ faktinio naudojimo plano ir schemos, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės valdymų sklypų faktinės priekinės kraÅ¡tinės yra trumpesnės nei turėtų bÅ«ti pagal privatizavimo sutarčių planus, o galinės abiejų sklypų faktinės kraÅ¡tinės yra ilgesnės nei turėtų bÅ«ti pagal privatizavimo sutarčių planus.

Taigi, formaliai pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ perkėlus tarp Å¡alių esančios kraÅ¡tinės ribÄ Ä¯ atsakovės sklypo pusę, bus pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, o perkėlus sklypų kraÅ¡tinės ribÄ pagal atsakovės reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sklypo pusę, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovo teisės ir teisėti interesai. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sklypų ribos yra neatsiejamos nuo sklypų ploto, todėl svarbu nustatyti, kaip pasikeis sklypų plotai, pakeitus kraÅ¡tines.

Kadangi neatlikti Å¡alių sklypų tikslÅ«s kadastriniai matavimai, abiejų sklypų faktinės ribos skiriasi nuo jų privatizavimo sutarčių prieduose nurodytų ribų, nėra galimybės pagal bylos įrodymus nustatyti, kuri Å¡alis pažeidžia kitos Å¡alies interesus ir nuosavybės teises, nes pagal bylos įrodymus neįmanoma nustatyti, kurio sklypo faktinis naudojimas atitinka teisiÅ¡kai įtvirtintÄ naudojimÄ . Faktinis naudojimas teisinėmis priemonėmis gali bÅ«ti ginamas tik tokiu atveju, jeigu jis teisėtas ir atitinka nuosavybės teisės ribas.

T.y. jeigu faktinis naudojimas neatitinka formaliųjų nuosavybės teisės ribų, jis negali bÅ«ti ginamas, nes iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė. Taigi, pagal ieÅ¡kovo ir atsakovių pareikÅ¡tus reikalavimus ir jų apimtį, nesant norminių aktų nustatyta tvarka sudarytų tiksliųjų žemės sklypų kadastrinių matavimų, pagal byloje esamus duomenis jų reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami. Atsakovė pateikė į bylÄ UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ sudarytÄ savo žemės sklypo Nr.77 planÄ , pagal kurį plotas sudaro 584 kv.m., tačiau jis nėra įstatymų nustatyta tvarka sutvarkytas, nėra gretimų sklypų savininkų parašų (Å¡iems nesutikus, jų nesutikimas gali bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka), neaiÅ¡ku kiek jis atitinka faktinį naudojimÄ , todėl jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu ir atspindinčių tikrÄ jÄ padėtį.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė abiejų Å¡alių reikalavimus. Kiti ieÅ¡kovo ir atsakovių apeliacinių skundų argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų taip pat atmetami, kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės ginčui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Keisti ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo ir atsakovių apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės lygiomis dalimis priteistina valstybei 12,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo D. R. ir M. K. lygiomis dalimis 12,45 Lt (dvylika litų 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Andžej Maciejevski Teisėjos                                                                                                                     Danutė Kutrienė                                                                                                                                   Dalia ViÅ¡inskienė