285d4f8a-dede-4401-b73b-b20da8033ddc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėja Rimvida Zubernienė             Civilinė byla Nr. e2A-502-112/2015Teisėjas Giedrė Seselskytė             (Proceso Nr. 2-06-3-05477-2014-1) Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.3; 44.2.4.1; 21.14;121.18; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos m. savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės priteisti žalos, kuri atsirado jai iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginimÄ .

Nurodė, kad 2011-05-02 22.50 val. Klaipėdoje, LabrenciÅ¡kės g., J. F., vairuodama automobilį BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje įvažiavo į nepažymėtÄ kelio ženklais duobę ir apgadino minėtÄ automobilį, apdraustÄ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu. Dėl Å¡io įvykio draudikas iÅ¡mokėjo 2121,49 Lt. CK 6.266 str. pagrindu ir LR kelių įstatymo 4 str. 3 d. pagrindu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia savivaldybei, kaip atsakingai už kelių priežiÅ«rÄ .

CK 6.1015 str. numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2121,49 Lt, 54,00 Lt žyminį mokestį ir 95,94 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 6 procentų metines palÅ«kanas.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , nepateikė nė vieno įrodymo apie tiksliÄ autoįvykio vietÄ .

Ä® eismo įvykio vietÄ nebuvo kviesta policija, nepateikta autoįvykio schema, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima nustatyti, koks tiksliai objektas sukėlė ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės buvimo sÄ lygų. Pasak teismo, raÅ¡ytiniai įrodymai nėra pakankami, kad įrodytų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ .

Nepateikta įrodymų apie tiksliÄ autoįvykio vietÄ . IeÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėto veikimo / neveikimo, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėto veikimo ar neveikimo. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žala galėjo atsirasti ir dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, nes jis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Kadangi vairuotoja važiavo namo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kelias jai buvo žinomas ir turėjo galimybę pasirinkti tokį greitį, kad iÅ¡vengtų kliÅ«ties.

Teismas ieÅ¡kinį atmetė ir dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nesutinka su teismu, jog ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ , ir nurodo, kad teismas nepagrįstai senaties terminÄ skaičiavo nuo ieÅ¡kinio teisme gavimo dienos, o ne nuo jo iÅ¡siuntimo. Kadangi ieÅ¡kinys teismui iÅ¡siųstas 2014-05-02, todėl termino nepraleido.Nesutinka, kad neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

Nurodo, kad iÅ¡ karto po informacijos gavimo apie eismo įvykį pradėjo žalos administravimo procesÄ , t. y. apžiÅ«rėjo apgadintÄ transporto priemonę, įvertino eismo įvykio aplinkybes, nustatė žalos dydį ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .Nesutinka su teismu, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovės draudėja veikė tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti atsiradusios duobės. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarime nurodoma, kad automobilio vairuotoja pasirinko saugų greitį.Atsakovė atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nesutinka, kad VPK Kelių policijos biuro 2011-06-15 nutarimas įrodo, kad vairuotoja elgėsi apdairiai, nes iÅ¡ karto po eismo įvykio policija nebuvo kviesta, nutarimas suraÅ¡ytas remiantis tik pačios vairuotojos paaiÅ¡kinimais. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina faktÄ , kad minimas kelias buvo tvarkomas 2011, 2012, 2013, 2014 metais, todėl duobės buvimas tame kelyje kelia abejonių. Be to, byloje nepateikta nė vieno dokumento apie tiksliÄ autoįvykio vietÄ . Nuotraukos yra padarytos kitÄ dienÄ ir neaiÅ¡ku, ar toje pačioje vietoje, kur įvyko eismo įvykis.

Abejonių dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo kelia ir tai, kad vairuotoja tik kitÄ dienÄ pastebėjo sugadinimus. Atsakovė taip pat mano, kad vairuotoja autoįvykio galėjo iÅ¡vengti, nes jai kelias žinomas.Atsakovė nesutinka ir dėl žalos dydžio. Nėra pateikta duomenų apie automobilio sugadinimo vertinimÄ iÅ¡ karto po eismo įvykio, todėl neaiÅ¡ku, ar žala susijusi su eismo įvykiu. NeaiÅ¡ku, ar vertindama žalos dydį, ieÅ¡kovė įvertino padangos nusidėvėjimÄ ir ar nepažeidė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimoGinčas byloje yra kilęs dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. IeÅ¡kovė teigia, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, – neprižiÅ«rėjo kelių, dėl ko vairuotoja įvažiavo į duobę, apgadino automobilį ir patyrė žalÄ .

Atsakovė nesutinka su tuo ir mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Taigi ginčas yra dėl įrodymų vertinimo. Neteisėti veiksmai ir kaltė. ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Eismo įvykis įvyko dėl duobės, buvusios kelio važiuojamojoje dalyje. Tai yra kelio konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl kelio netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojai nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, t. y. atsakomybė be kaltės. AiÅ¡kindamas aptariamos normos reglamentavimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

VÄ® „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trÅ«kumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Statinio rÅ«Å¡ies – kelio – priežiÅ«ra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovei ir ji neginčija aplinkybės, kad ji nėra kelio savininkė ar valdytoja. Atsakovės veiksmų neteisėtumas vertinamas pagal tai, kaip ji atliko priežiÅ«rÄ , t. y. ar tinkamai vykdė paslaugų tiekimo sutartį, ar nepažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės normų.IeÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad eismo įvykis įvyko nurodytoje vietoje ir kad ten buvo duobė. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-05-02 22.50 val.

Klaipėdoje, LabrenciÅ¡kės g., J. F., vairuodama automobilį BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje apgadino minėtÄ automobilį, apdraustÄ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu. Eismo įvykis įvyko nakties metu, todėl apie jį draudikui vairuotoja pranešė tik kitÄ dienÄ . Taip pat kitÄ dienÄ apie įvykį praneÅ¡ta ir policijai. Draudimo bendrovė atliko žalos administravimo procesÄ , nustatė žalos dydį ir iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautų duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko LabrenciÅ¡kės gatvėje. Nors policija nebuvo kviesta į eismo įvykį iÅ¡ karto, tačiau netikėti eismo įvykio nurodyta vieta nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovės atliktu tyrimu, jos pateiktomis nuotraukomis, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad ant kelio yra duobė, jÄ draudiko atstovai iÅ¡matavo. Kad ieÅ¡kovės atstovai galėjo nufotografuoti duobę visai kitoje vietoje ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ esant neatitikimų vairuotojos parodymuose, mažai tikėtina.

Be to, nuotraukose užfiksuotas platesnis gatvės vaizdas, iÅ¡ kurio galima atpažinti vietovę, gatvę. Atsakovė nepateikė LabrenciÅ¡kės gatvės nuotraukų, kurių vaizdas nesutaptų su pateiktomis nuotraukomis. Taigi atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad LabrenciÅ¡kės gatvėje iÅ¡ viso nebuvo duobių. Tai, kad atsakovė tvarkė šį keliÄ nuo 2011 m. iki 2014 m., dar nepatvirtina, kad duobės ten negalėjo bÅ«ti. Tai, kad niekas pretenzijų dėl duobės nepareiÅ¡kė, dar nereiÅ¡kia, kad atsakovė nėra atsakinga už įvykusį eismo įvykį ir kad niekas dėl duobės negalėjo patirti žalos.

Esant tokiems duomenims, labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent vairuotojos nurodytoje vietoje (CPK 185 str.). Ä®vertinus atsakovės pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti kelius laikantis visų jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, kelių priežiÅ«ros institucijai keliamus tikslus, tai, kad atsakovė turi atlyginti žalÄ ir tuo atveju, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestinga ir atidi, konstatuotina, kad atsakovė netinkamai vykdė Klaipėdos miesto kelių priežiÅ«rÄ , t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme.

Kadangi atsakovė netinkamai prižiÅ«rėjo kelius, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Žala. Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovė nepagrindė ir žalos dydžio. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

CK 6.270 straipsnio 1 dalies normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalÄ reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigÄ â€“ žalÄ patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktÄ bei dydį ir žalos bei statinio trÅ«kumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trÅ«kumų lemtÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2011-05-02.

Nustatyta, kad transporto priemonę 2011-05-03 apžiūrėjo draudimo įmonės atstovas ekspertas M. P., kuris transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodė, kad sugadintas buvo kairės pusės ratlankis. Keistinos detalės: kairės pusės rato guolis ir kairės pusės padanga. Taip pat nurodyta, jog būtinas ratų geometrijos atkūrimas. Kad sugadinta padanga ir ratlankis, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Atsakovės teiginiai, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta ir vertinta iškart po eismo įvykio, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

IeÅ¡kovės draudėja bendrovei pateikė duomenis, kiek kainuos automobilio remontas. UAB „Solorina“ 2011-06-28 iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už atliktus remonto darbus, kurių bendra vertė yra             1 658,68 Lt. IeÅ¡kovė tokiÄ sumÄ iÅ¡mokėjo draudėjai. Tai patvirtina 2011-07-08 iÅ¡mokos aktas. Ä® nurodytus darbus nebuvo įtraukta padangos kaina, nors 2011-05-03 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad reikia pakeisti kairės pusės padangÄ .

IeÅ¡kovė 2011-12-12 už padangÄ draudėjai sumokėjo 462,81 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai dėl viso automobilio rinkos vertės nustatymo neturi reikÅ¡mės, nes draudikas iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ ne už visÄ automobilį, o tik už jo dalies remontÄ . Pažymėtina, kad remonto kaÅ¡tų dydžiui neturi įtakos paties automobilio vertė. IeÅ¡kovė įrodė žalos faktÄ ir jos dydį pagrindė dokumentais, todėl yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

Atsakovės argumentai dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo pažeidimo (CK 6. 251 str. 1 d.) neturi teisinės reikÅ¡mės, nes vairuotoja neginčijo jai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio. Ginčas yra dėl ieÅ¡kovės draudėjai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindÄ abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės, nustatyto žalos dydžio arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas (CPK 178 str.).

Byloje pateikti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Kadangi atsakovė netinkamai prižiÅ«rėjo kelius, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus.Dėl vairuotojos kaltės IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dėl eismo įvykio galėjo bÅ«ti kalta ir pati vairuotoja, nes elgėsi nepakankami rÅ«pestingai ir nepasirinko saugaus greičio, kad iÅ¡vengtų duobės. 2011-06-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarime nurodyta, kad administracinės bylos teisena dėl 2011-05-02 eismo įvykio nepradėta, kadangi nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Taip pat, įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuota, kad vairuotoja J. F., vairuodama automobilį, pasirinko saugų greitį (iki 40 km/h). Šie rašytiniai įrodymai nėra paneigti. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vairuotoja turėjo žinoti, kur yra duobė, ir turėjo galimybę jos išvengti, nes šiuo keliu dažnai važinėja. Kaip nustatyta, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Duomenų, kad duobė būtų buvusi pažymėta atitinkamais įsėjamaisiais ženklais, nėra.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad vairuotoja buvo neatidi ar nerÅ«pestinga. Å iuo konkrečiu atveju spręstina, jog atsakovė neįrodė, kad vairuotoja nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, o vien atsakovės samprotavimais dėl to, jog vairuotoja galimai pažeidė bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , remtis negali (CPK 178 str.).

Duomenų, kad vairuotoja bÅ«tų pažeidusi Kelių eismo taisykles, nėra. Todėl kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.Skolininkė privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio, t. y. 6 procentų, palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 2121,49 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-05-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoPirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido 3 metų senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinį pateikė 2015-05-05, o žala atsirado 2011-05-02. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė teismui pateikė 2015-05-02. Tai patvirtina ir EPP dokumentų kortelė, kuriÄ pateikė ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio užregistravimo teisme dienÄ traktavo kaip ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ . Esant Å¡iems duomenims konstatuotina, kad ieÅ¡kovė senaties termino nepraleido, todėl atmesti ieÅ¡kinį dėl senaties praleidimo nėra pagrindo (CPK 74 str. 1 d., 7 d., CK 1.122 str. 2 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovė praÅ¡o Juridinio skyriaus darbuotojų darbo apmokėjimÄ (95,94 Lt) už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ pripažinti bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

PraÅ¡yme ieÅ¡kovė nurodo, kad ji nesamdo teisininkų, o darbÄ dirba specialiai tam pasamdyti darbuotojai. Kadangi ieÅ¡kinį suruošė ieÅ¡kovės darbuotojai, kuriems už šį darbÄ ieÅ¡kovė privalo mokėti darbo užmokestį, nepaisant to, ar jie ruošė šį ieÅ¡kinį ar ne, todėl Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos atstovavimo iÅ¡laidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir nepriteistinos. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 54 Lt (15,63 Eur) žyminio mokesčio bei 16 Eur žyminio mokesčio sumokėjo paduodama apeliacinį skundÄ .

Tenkinus ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ visiÅ¡kai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ viso 31,63 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti.IÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kovei AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 614,42 Eur (2121,49 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“614,42 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-05-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 31,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Rimvida Zubernienė Kolegijos teisėjos                                                                      Jolanta Gailevičienė                                                                                 Raimonda Andrulienė