285b00a0-45a1-4f88-b3c0-48751c99a0d8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-244-1020/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30717-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.9; 1.2.14.3.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei ir Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam D.

B. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, nukentėjusiajai A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du bei D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 5 d. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

IÅ¡ D. B. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. J. 2 200 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. J. – 1 071 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui P. J. – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D.

B. nuteistas už tai, kad padarė plėšimÄ ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė K. J., o bÅ«tent: 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 21 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje D. B. sėdinčiam nukentėjusiajam K. J. ranka sugriebęs už marÅ¡kinėlių pastarÄ jį pakėlė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į kairiÄ jÄ veido pusę ir padarė muÅ¡tinę kiaurinę virÅ¡utinės lÅ«pos žaizdÄ , virÅ¡utinio žandikaulio 21, 22, 23 dantų dantenų vientisumo pažeidimÄ â€“ plėštinę žaizdÄ su dantenų atkėlimu, pogleivinę kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje bei poodines kraujosruvas veido kairėje.

Po pavartoto fizinio smurto D. B. iÅ¡ ant sofos padėtų K. J. kelnių pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus, apie 25 eurus, ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. K. J. padaryti sužalojimai virÅ¡utiniame žandikaulyje ir virÅ¡utinėje lÅ«poje komplikavosi kraujavimu į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ , dėl to nukentėjusysis K. J. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 06.00 val. nuo uždusimo, skrandžio turiniui (apvirÅ¡kintam kraujui) užpildžius kvėpavimo takus, įvykio vietoje mirė, tokiu bÅ«du D.

B., pavartodamas fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė K. J.. Å iais veiksmais D. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir BK 180 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas jį pripažino kaltu ir paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę ne už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , tačiau atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus už smurtinius nusikaltimus ir į tai, kad prieÅ¡ padarydamas nusikaltimÄ , už kurį jis nuteistas Å¡ioje byloje, jis buvo neseniai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

Be to, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neįvykdė teisingumo. D. B. teigimu, nuo pat to momento, kai buvo sulaikytas, jis pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį, tai patvirtino ir kiti liudytojai, tačiau, nepaisant to, teismo nuosprendyje buvo konstatuota, jog nukentėjusiajam jis sudavė du smÅ«gius. Be to, apelianto teigimu, jis ir liudytojai J. G. bei E. B. nurodė, kad įvykių metu nebuvo jokios kalbos apie pinigus, o taip pat minėti liudytojai nenurodė matę, kad jis iÅ¡ K.

J. rÅ«bų bÅ«tų ėmęs pinigus. Pasak apelianto, tik liudytoja E. V. nurodė apie tai, kad jiems bÅ«nant bute jis reikalavo pinigų iÅ¡ K. J.. Nuteistojo teigimu, liudytoja E. V. jį Å¡meižia, nes pati turi kÄ slėpti. Skunde nurodoma, kad E. V. 2020 m. rugpjūčio 2 d. nubudusi apie 6 val. ryto ir pamačiusi kruvinu veidu į grindis gulintį K. J., pirmiausia, susitvarkė kambarį, iÅ¡plovė grindis, pakeitė patalynę ir iÅ¡metė viskÄ , kas buvo kruvina, ir tik tada ėjo ieÅ¡koti pagalbos.

Pasak nuteistojo, byloje yra užfiksuota, jog nuo to momento, kai liudytoja pamatė kruvinÄ K. J., iki pagalbos iÅ¡kvietimo praėjo beveik keturios valandos. Nuteistojo manymu, 6 val. ryto K. J. dar galėjo bÅ«ti gyvas, ir jei liudytoja bÅ«tų laiku iÅ¡kvietusi pagalbÄ , galbÅ«t jis bÅ«tų likęs gyvas. Skunde nurodoma, kad E. V. teisiamajame posėdyje prisipažino esanti kalta dėl to, kad neiÅ¡kvietė pagalbos, visgi, kaip atsakingas už K. J. mirtį, nuteistas tik apeliantas. Apeliantas taip pat teigia, jog ekspertas teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti dėl kokios priežasties K.

J. mirė – ar nuo smÅ«gio sukelto vėmimo, ar nuo per didelio iÅ¡gerto alkoholio kiekio sukelto vėmimo. Nuteistasis D. B. teigia, kad tikrai nenorėjo nužudyti žmogaus, todėl nežino, kaip įrodyti, kad K. J. trenkė tik kartÄ ir kad kalbų apie pinigus tarp jų nebuvo. Apeliantas Å¡iuo aspektu sutinka bÅ«ti tikrinamas ir melo detektoriumi.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundÄ bei jį iÅ¡teisinti dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, o jam inkriminuotÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , perkvalifikuoti į BK 132 straipsnį, t. y. iÅ¡ tyčinio nužudymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimÄ . Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡vados dėl to, kad nuteistasis D. B. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir teisingos, tačiau nustatydamas faktines inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis D. B. nukentėjusiajam K. J. sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į veido sritį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tik vienÄ nuteistojo smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį.

Visas kitas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai ir klaidų kvalifikuodamas veikas, paskirdamas nuteistajam bausmę, iÅ¡skyrus sprendimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, bei iÅ¡spręsdamas byloje pateiktus civilinius ieÅ¡kinius nepadarė. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

5. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

6. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.“ (LAT 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

7. Atsižvelgdama į minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. B. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl K. J. nužudymo ir jo apiplėšimo, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį pagrįstai grindė ne tik gynybos ginčijamais liudytojos E. V. parodymais, tačiau ir juos patvirtinančių bei atitinkamai papildančių bylos duomenų iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka analize.

8. Pirmiausia, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojos E. V., kurios namuose vyko išgertuvės bei kilo konfliktas tarp D. B. ir K. J., parodymus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios liudytojos parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko iš esmės nepakitę ir buvo nuoseklūs, todėl jie pagrįstai įvertinti kaip vieni iš pagrindinių duomenų, bylojančių apie tai, jog D. B. atėmė gyvybę K. J. bei jį apiplėšė.

9. Apklausta iÅ¡kart po įvykio liudytoja E. V. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vakare K. J. grįžo į namus nusipirkęs maisto ir alaus. Vėliau į jos namus, prisistatė dar trys vyrai ir jie visi kartu pradėjo vartoti alkoholį. IÅ¡gertuvių metu, aukščiausias iÅ¡ atėjusių trijų vyrų paklausė K. J. kada jis atiduos skolÄ , o Å¡is prašė palaukti, nes pinigų tuo metu neturėjo. Po šių žodžių, minėtas vyras priėjo prie K. J. ir sudavė vienÄ smÅ«gį į kairįjį skruostÄ , po kurio K.

J. nugriuvo ant fotelio ir jam iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas. Po to, smÅ«gį sudavęs vyras, liudytojai matant, paėmė kambaryje buvusias K. J. kelnes ir iÅ¡ jų kiÅ¡enės išėmė 10 Eur smulkiomis monetomis ir vienÄ 20 Eur kupiÅ«rÄ . Ä® liudytojos klausimÄ kÄ jis daro, vyriÅ¡kis atsakė, kad pasiėmė skolÄ . Vėliau minėtiems trims vyrams pasiÅ¡alinus iÅ¡ namų, E. V., matydama K. J. iÅ¡ burnos vis dar bėgantį kraujÄ , pakvietė kaimynÄ , kad jį apžiÅ«rėtų.

ApžiÅ«rėjęs K. J., kaimynas nematė nieko rimto ir nusprendė, kad pagalba nereikalinga. Pasak E. V., nei ji, nei K. J. mobiliojo telefono neturėjo, todėl ji negalėjo iÅ¡kviesti pagalbos. Kitos dienos rytÄ apie 6.00 val. ji rado K. J. Å¡alia savo lovos kraujo klane be gyvybės ženklų. IÅ¡valiusi namuose buvusį kraujÄ ir sutvarkiusi kambarius, ji apie 9.00 val. nuėjo iki netoliese patruliavusių policijos pareigÅ«nų, kuriems pranešė apie įvykį. Ji tvarkėsi kambarius, nes manė, jog nėra skubu apie tai informuoti atitinkamas tarnybas (t. 1, b l. 122–125).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodė iÅ¡ K. J. ir minėto vyro pokalbio supratusi, kad jie yra pažįstami ir kad žodinis konfliktas tarp jų kilo dėl kažkokios skolos – atrodo, buvo kalbama apie 20 Eur dydžio skolÄ . Ji matė, kaip minėtas vyras iÅ¡ K. J. kelnių iÅ¡traukė 20 Eur kupiÅ«rÄ ir dar kažkiek metalinių monetų, todėl mano, kad galėjo bÅ«ti apie 25 Eur. K. J. sakė, kad atlyginimÄ gaudavo kiekvienÄ savaitę penktadieniais. DienÄ iki minėto įvykio jis buvo gavęs pinigų.

Ji nežino kiek K. J. uždirbdavo, bet sakydavo, jog per savaitę paprastai uždirba porÄ Å¡imtų eurų (t. 1, b. l. 126–128). Minėtus parodymus E. V. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, kuriame nurodė ir tai, kad bÅ«tent kaltinamasis sudavė smÅ«gį K. J. ir iÅ¡ jo rÅ«bų iÅ¡traukė pinigus. Kai kaltinamasis iÅ¡traukė pinigus, ji buvo kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių (t. 4, b. l. 8–9).

10. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki E. V. parodymai yra užfiksuoti ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose bei vaizdo medžiagoje. Policijos pareigÅ«nų pateiktuose „Body“ kamerų darytuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kaip E. V. 2020 m. rugpjūčio 2 d. pasakoja policijos pareigÅ«nams apie K. J. sužalojimo aplinkybes. E. V., kaip K. trenkusį vyrÄ , įvardija smulkaus sudėjimo aukÅ¡tÄ vyrÄ , kurį vadina „ilgÅ¡iu“; kalba apie tai, kad ginčas kilo dėl skolos, jog „ilgÅ¡is“ savavaliÅ¡kai pasiėmė 20 ar 30 Eur, įvardindamas kaip skolÄ (detaliau žr. 2020 m. lapkričio 5 d. apžiÅ«ros protokolÄ (t. 2, b. l. 62–67) ir kompaktinį diskÄ Nr. 2, esantį 3-iajame bylos tome).

11. Liudytojos E. V. parodymus apie D. B. smurtÄ prieÅ¡ K. J. ir jo apiplėšimÄ atitinka, juos papildo bei į loginę ir nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę apjungia bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų Å . V. ir A. Å . parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teisme duoti Å . V. ir A. Å . parodymai patvirtina E. V. parodymus apie įvykio dienÄ K. J. turėtus pinigus ir jo sužalojimo dėl skolos faktines aplinkybes.

12. Liudytojas A. Å . apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vakare kaimynės E. V. praÅ¡ymu atėjo į jos namus, kur virtuvėje ant fotelio sėdėjo vyriÅ¡kis, kaip vėliau sužinojo, vardu K., kuriam stipriai kraujavo iÅ¡ burnos. Liudytojas atÅ¡aldė žaizdÄ ir sustabdė kraujavimÄ , ir jam atrodė, kad situacija nėra pavojinga, todėl pasakė K., kad jis nueitų atsigulti ir pailsėtų. Kai E. V. paklausė, kodėl K. buvo sužalotas, ji pasakė, kad dėl kažkokios skolos. Pasak jo, E. neturėjo mobiliojo telefono (t. 1, b. l. 166–168). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Å . patvirtino tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ bei nurodė, kad kitÄ dienÄ po K. J. mirties E. V. papasakojo, jog konfliktas kilo dėl skolos (žr. 2021 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä ir protokolÄ ).

13. Liudytojas Å . V. tyrimo metu nurodė, kad dirbo kartu su K. J.. Atlyginimas darbe buvo mokamas kiekvienÄ savaitę penktadienį. Å . V. žiniomis, 2020 m. rugpjūčio 1 d. K. J. turėjo pinigų, tik nežino kokiÄ sumÄ . Pasak liudytojo, K. J. minėtÄ dienÄ per pietus pirko cigarečių ir alaus. Pasak jo, K. J. neturėjo mobiliojo telefono (t. 1, b. l. 161–163). Apeliacinės instancijos teisme Å . V. patvirtino tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ ir papildomai nurodė nematęs, kiek K.

J. 2020 m. rugpjūčio 1 d. dar vykdamas namo iÅ¡ darbo turėjo pinigų. Liudytojo teigimu, jie buvo sustoję parduotuvėje, tačiau K. J. daug pinigų iÅ¡leisti negalėjo, nes pirko tik alaus ir cigarečių (žr. 2021 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä ir protokolÄ ). Vertinant tokius liudytojo Å . V. parodymus pastebėtina, kad juos visiÅ¡kai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. P., t. y. Å . V. ir K. J. tuometinio darbdavio, parodymai apie tai, kad 2020 m. liepos 31 d. jis K.

J. išmokėjo 110 Eur (t. 1, b. l. 177–178).

14. Taigi minėtų liudytojų parodymai esminių Å¡iai bylai faktinių aplinkybių kontekste apjungia E. V. parodymus į logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ bylos duomenų visumÄ . Å ie parodymai visumoje leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vakare K. J. turėjo pinigų ir kad buvo sužalotas dėl skolos. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina visiÅ¡kai nuoseklių liudytojos E. V. parodymų patikimumÄ ir neleidžia abejoti tuo, jog įvykio dienÄ D. B., prieÅ¡ tai panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ K. J. (byloje neginčijama vieno smÅ«gio sudavimo aplinkybė), iÅ¡ jo kelnių pagrobė apie 25 Eur. Pagrobtos piniginės sumos dydį patvirtina E. V. parodymai apie matytÄ iÅ¡ K. J. kiÅ¡enės iÅ¡trauktÄ 20 Eur kupiÅ«rÄ ir kelias eurų monetas.

15. Liudytojos E. V. parodymų patikimumo nepaneigia ir gynybos argumentai, kad E. V. įvykių metu buvo neblaivi. IÅ¡ jos parodymų ir paaiÅ¡kinimų matyti, kad jos neblaivumas nebuvo toks, dėl kurio ji neprisimintų įvykio aplinkybių, be to, jos parodymus esminėse dalyse patvirtino nagrinėjamos bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai (pažymėtina, ir tai, jog 2020 m. rugpjūčio 2 d. rytÄ liudytojos neblaivumas tesiekė 0,06 promilės (t. 2, b. l. 26)). PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, E. V. iÅ¡reikÅ¡tas gailestis dėl to, jog ji anksčiau neiÅ¡kvietė pagalbos, taipogi negali bÅ«ti vertinamas kaip kaltės prisiėmimas ar kaip siekis nuslėpti tam tikras įvykio aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio 1 d. vakare K.

J. nenustojant kraujuoti bÅ«tent liudytoja E. V. ieÅ¡kojo pagalbos. Vadovaujantis liudytojų parodymais, nei ji, nei K. J. neturėjo telefono ir negalėjo iÅ¡kviesti kitos pagalbos, todėl E. V. pasikvietė į pagalbÄ kaimynÄ A. Š.. IÅ¡ jos ir liudytojo A. Å . parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad pastarieji svarstė apie medikų pagalbÄ , bet kartu nutarė, jog pagalbos kreiptis nereikia. Be to, bÅ«tent liudytoja E. V. 2020 m. rugpjūčio 2 d. rytÄ kreipėsi į pareigÅ«nus dėl K. J. mirties.

Taigi apelianto teiginiai apie galimÄ E. V. kaltę dėl kilusių padarinių, vertintini kritiÅ¡kai bei kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynybos teiginiu, kad aplinkybę, jog konfliktas įvyko dėl skolos, E. V. nurodė tik kaip prielaidÄ . BÅ«tina pabrėžti, jog tokiÄ pozicijÄ gynyba grindžia ne pačios E. V., bet kito liudytojo – A. Å . parodymais apie tai, kad E. V. jam pasakojo, jog konfliktas įvyko „lygtais dėl skolos“. Teisėjų kolegija pažymi, jog pati E. V. viso proceso metu nuosekliai ir neabejodama teigė, kad nuteistasis ir nukentėjusysis susiginčijo dėl skolos bei tai buvo smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį priežastis.

16. Visiškai kitaip nei liudytojos E. V. parodymus teismas vertina nuteistojo akcentuojamų liudytojų J. G. ir E. B. parodymus, kurie kartu su nuteistuoju taip pat dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 1 d. išgertuvėse, tačiau nenurodė matę, kad nuteistasis iš K. J. rūbų būtų ėmęs pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. G. ir E. B. parodymai nėra patikimi, nes pastarieji netrukus po konflikto kartu su nuteistuoju tarėsi, kaip nuslėpti įvykio aplinkybės ir sunaikinti galimus nusikaltimo pėdsakus.

Antai, J. G. tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., t. y. po to, kai sužinojo, jog K. J. negyvas, buvo susitikęs su E. B. ir D. B.. Susitikimo metu D. B. liepė sulaužyti telefonus, kad jų nesusektų policija. Jo akivaizdoje E. B. ir D. B. sulaužė telefonus, o jis savojo nelaužė, nes galėjo iÅ¡imti telefono baterijÄ (t. 1, b. l. 150–151). Å ių parodymų teisingumÄ J. G. patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 9–10). Apie nuteistojo D. B. praÅ¡ymÄ sulaužyti telefonus, apie jo ir D.

B. sulaužytus telefonus ir iÅ¡ J. G. telefono iÅ¡imtÄ baterijÄ tyrimo metu parodė ir E. B. (t. 1, b. l. 138–140). Be to, teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog minėti liudytojai negalėjo nurodyti tikslios tarp D. B. ir K. J. kilusio konflikto priežasties; jie nei patvirtino, nei paneigė pinigų pagrobimo iÅ¡ K. J. aplinkybės (E. B. teisiamajame posėdyje apskritai nurodė negalintis pasakyti, kodėl D. B. konfliktavo su K. J. ir teigė, kad minėtÄ vakarÄ iÅ¡gėrė 8 litrus 7,5 laipsnio stiprumo alaus (t. 3, b. l. 186–187);

J. G. teisiamajame posėdyje tiksliai negalėjo nurodyti, kodėl kilo konfliktas ir tik kėlė galimas įvykio versijas (t. 4, b. l. 8–9, t. 1, b. l. 150–151)).

17. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, akivaizdu, jog gynybos versijos dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo nepasitvirtino – pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kuriais parodymais vadovautis, o kuriais ne, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Todėl, turint omenyje ir byloje neginčijamÄ faktÄ apie D. B. suduotÄ smÅ«gį K. J. į veidÄ , Å¡iame sprendime jau aptarti bylos duomenys – liudytojų E. V., A. Å ., Å . V. parodymai, tyrimo veiksmų protokolai ir kiti duomenys – sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nuteistasis įvykių dienÄ , panaudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį K. J., iÅ¡ jo rÅ«bų pagrobė apie 25 Eur.

18. Teismo iÅ¡vadÄ apie D. B. panaudoto fizinio smurto nulemtÄ K. J. mirtį patvirtina ne tik Å¡iame teismo sprendime jau aptarti įrodymai, tačiau ir byloje esančios specialistų iÅ¡vados bei vieno iÅ¡ specialistų pateikti paaiÅ¡kinimai.

19. Antai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 410/2020 (03) konstatuota, kad K. J. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė sužalojimai viršutiniame žandikaulyje ir viršutinėje lūpoje. K. J. padaryta muštinė kiaurinė viršutinės lūpos žaizda, viršutinio žandikaulio 21, 22, 23 dantų dantenų vientisumo pažeidimas – plėštinė žaizda su dantenų atkėlimu, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje.

Tai komplikavosi kraujavimu į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ , uždusimu užpildžius kvėpavimo takus skrandžio turiniu (t. 2, b. l. 84–86). Be to, byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1255/2020 (03), kurioje konstatuota, kad D. B. nustatytas odos nubrozdinimas deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje II deÅ¡inio sÄ nario projekcijoje, kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo padarytas nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar pagrindu, maždaug 3–4 paros iki apžiÅ«ros (t. 2, b. l. 98).

20. Kaip jau minėta, byloje neginčijama, jog D. B. sudavė smÅ«gį ranka K. J. į veidÄ , po kurio nukentėjusiajam prasidėjo kraujavimas burnos srityje. Vien jau tai, kad esminiai sužalojimai, kurie vėliau sukėlė komplikacijas pasibaigusias mirtimi, K. J. nustatyti bÅ«tent veido srityje, leidžia spręsti, kad juos nulėmė bÅ«tent D. B. smÅ«gis. Tai netiesiogiai patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 1255/2020 (03), kurioje konstatuota, kad prieÅ¡ 3–4 paras iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. atliktos apžiÅ«ros, D. B. susižalojo deÅ¡inę rankÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje aktualių įvykių metu D. B. ranka kontaktavo su kietu buku daiktu ar pagrindu, o Å¡is kontaktas buvo stiprus, nes pats nuteistasis dėl to patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

21. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 410/2020 (03) konstatuota, kad K. J. nustatyti veido srities sužalojimai buvo padaryti keliais trauminiais poveikiais. Todėl, gynėjo teigimu, turint omenyje, kad D. B. K. J. į veidÄ sudavė tik kartÄ , kyla abejonių ar bÅ«tent D. B. smurtas, o ne kiti faktoriai (pvz., stiprus nukentėjusiojo neblaivumas, jo griuvimas ir pan.) nulėmė K. J. mirtį, t. y. gynyba ginčija priežastinį ryšį tarp D. B. smurto ir K. J. mirties.

22. Minėtų gynybos argumentų ir reiÅ¡kiamų abejonių kontekste teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenys dėl K. J. nustatytų sužalojimų nėra vienareikÅ¡miai. Specialistas R. P. pirminėje iÅ¡vadoje iÅ¡ tiesų nurodė, kad K. J. konstatuoti pažeidimai buvo padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais (visgi pastarasis Å¡iame kontekste įvertino ir ant nukentėjusiojo dilbio nustatytÄ sužalojimÄ (t. 2, b. l. 84–86)). Vėliau, atlikęs papildomÄ tyrimÄ , minėtas specialistas 2020 m. spalio 19 d. iÅ¡vadoje Nr. pM10/2020(03) konstatavo ir tai, jog K. J. nustatyti sužalojimai veido kairėje pusėje, virÅ¡utinėje lÅ«poje bei virÅ¡utinio žandikaulio dantenų srityje negalėjo susidaryti nuo vieno trauminio smÅ«ginio poveikio (t. 2, b. l. 91–93).

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios specialisto R. P. išvados ir tapo gynybos keliamų abejonių pagrindu. Visgi pažymėtina, jog siekiant išsiaiškinti aptariamas aplinkybes ir pašalinti galimus neaiškumus (pvz., ar nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu, ar minėti sužalojimai galėjo būti jo mirties priežastimi ir pan.), specialistas R. P. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, kuriame apygardos teismo teisėjų kolegija ir proceso dalyviai galėjo jam užduoti atitinkamus klausimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti specialisto paaiškinimai, juos vertinant kitų bylos duomenų kontekste, paneigia gynybos keliamas abejones dėl K. J. mirties priežasties.

23. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas R. P. nurodė, kad K. J. nustatytus sužalojimus lÅ«poje ir virÅ¡utiniame žandikaulyje galima iÅ¡modeliuoti ir vienu smÅ«giu (poveikiu), nors labiau tikėtina, kad tai galima padaryti dviem smÅ«giais. Pasak specialisto, minėti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti krumpliais arba asmeniui rankose turint tam tikrÄ daiktÄ , o tam, kad bÅ«tų atkeltos dantenos, reikalingas iÅ¡ tiesų stiprus smÅ«gis. Kadangi nukentėjusiajam lÅ«pa buvo nukirsta per pirÅ¡tÄ ir virÅ¡utinio žandikaulio dantenos atkeltos nuo dantų, kraujavimas turėjo bÅ«ti masyvus.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, specialistas nurodė, kad nors kraujo praradimas ir asmens neblaivumas blogina bendrÄ organizmo bÅ«klę, nesužalojus audinių ir nesant kraujavimo, asmens mirtis neiÅ¡tiktų. Be to, specialistas įžvelgė tiesioginį ryšį tarp nukentėjusiojo sužalojimo, prasidėjusio kraujavimo ir paspringimo krauju. Taip pat, R. P. įsitikinimu, nukentėjusysis dantenų negalėjo susižaloti krisdamas, nes nesužalotos labiausiai atsikiÅ¡usios jo veido dalys – nosis ir skruostas.

Krentant, pirmiausia kliūva nosis, o dantenos dar yra saugomos ir lūpų (t. 4, b. l. 10–11).

24. Taigi posėdyje apklaustas specialistas ne tik neatmetė galimybės, jog K. J. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu ar dviem smÅ«giais, tačiau nurodė, kad juos galėjo sukelti ir smÅ«gis kumščiu į veidÄ pataikant krumpliais. Specialistas pabrėžė ir tai, kad pats smÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus, nes buvo atkeltos nukentėjusiojo dantenos. Gynybos keliamų abejonių kontekste itin svarbu ir tai, kad R. P. atmetė teiginius apie galimÄ K. J. konstatuotų sužalojimų susidarymÄ nukentėjusiajam griÅ«vant. Be to, specialistas taip pat įžvelgė tiesioginį ryšį tarp K. J. patirto sužalojimo, Å¡io sužalojimo nulemto kraujavimo ir paspringimo krauju, atmesdamas esminę kitų gynybos įvardijimų faktorių įtakÄ tokiai įvykių eigai (pvz., nukentėjusiojo neblaivumo).

25. Minėti specialisto paaiÅ¡kinimai, turint omenyje ir po 3 dienų nuo įvykio ant D. B. deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡aus užfiksuotÄ odos nubrozdinimÄ , paties nuteistojo bei liudytojų parodymus apie vienÄ D. B. smÅ«gį K. J. į veidÄ , skirtingų liudytojų parodymus apie stiprų kraujavimÄ K. J. iÅ¡ burnos įvykio dienÄ , teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog bÅ«tent D. B. suduotas stiprus smÅ«gis ranka K. J. į veidÄ ir buvo tolesnių įvykių priežastis. Kitaip tariant, dėl minėto smÅ«gio K. J. pradėjo gausiai kraujuoti, o dideliam kraujo kiekiui pateikus į skrandį ir kvėpavimo takus, nukentėjusysis juo užspringo ir mirė. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai rodo, kad byloje nustatytas bÅ«tinas ir akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp D. B. panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ K. J. ir jo mirties.

26. Visgi aptarti specialisto paaiÅ¡kinimai kartu su kitais bylos duomenimis rodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis nukentėjusiajam K. J. ranka sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į kairiÄ jÄ veido pusę yra neteisinga ir iÅ¡ esmės pagrįsta tik specialisto vertinimu, kuris dėl minėtos aplinkybės nebuvo tvirtas ir kategoriÅ¡kas. Ä®vertindamas specialisto R. P. paaiÅ¡kinimÄ , jog K. J. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti iÅ¡modeliuoti ir vienu smÅ«giu, paties nuteistojo nurodytÄ ir kitų įvykio liudytojų matytÄ tik vienÄ nuteistojo smÅ«gį ranka K. J. į veidÄ bei valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl D. B. suduoto ne mažiau vieno smÅ«gio K. J. į veidÄ (t. 4, b. l.

13) bei vadovaudamasis principu, jog visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai (lot. in dubio pro reo), apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių paÅ¡alina vienÄ iÅ¡ dviejų nuteistajam inkriminuotų smÅ«gių, nes ne mažiau dviejų smÅ«gių sudavimas nėra pagrįstas abejonių nekeliančiais ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

27. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad nuteistasis D. B. veikė neatsargiai ir todėl jo veika kvalifikuotina ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , o pagal atitinkamÄ BK 132 straipsnio dalį. TokiÄ savo pozicijÄ gynėjas grindė prieÅ¡ daugiau nei deÅ¡imtmetį vieno iÅ¡ LAT teisėjų pateikta atskirÄ ja nuomone dėl LAT BBS plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009. Pasak gynėjo, byloje kyla rimtų abejonių ar jo ginamasis galėjo suvokti, kad vienas jo smÅ«gis lems nukentėjusiojo mirtį: D. B., smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į veidÄ , rėmėsi savo ir kitų asmenų savybėmis ir turima patirtimi, kad gavus kumščiu į nosį, iÅ¡ jos gali bėgti kraujas ir nuo to nemirÅ¡tama. Teisėjų kolegija tokius gynybos argumentus atmeta ir remdamasi aktualia LAT praktika nužudymo bylose konstatuoja, jog D. B. nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

28. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia ir kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-20-648/2021).

29. LAT yra pažymėjęs ir tai, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smÅ«gis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (dažniausiai į galvÄ ar pilvÄ ) gali bÅ«ti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018, 2K-20-648/2021). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, kad ir vienÄ kartÄ didele jėga smÅ«giuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organÄ , negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali patirti traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį.

Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smÅ«gio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma iÅ¡vada, kad, pasirinkęs tokį pavojingÄ elgesio bÅ«dÄ , laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumÄ dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtinÄ traumÄ , taigi sÄ moningai leido mirčiai kilti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-648/2021).

30. Byloje nustatyta, jog D. B. nukentėjusiajam sudavė vienÄ stiprų smÅ«gį ranka į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no sritį, t. y. į galvÄ . Gynėjo iÅ¡sakytų teiginių kontekste pabrėžtina ir tai, kad Å¡iuo smÅ«giu K. J. buvo sužeista ne nosis, o nukirsta dalis lÅ«pos, nuo dantų buvo atkeltos virÅ¡utinio žandikaulio dantenos, o tai rodo apie itin stiprų smÅ«gį. Svarbu pažymėti, kad pats D. B. tvirtino, jog po jo smÅ«gio, nukentėjusiajam iÅ¡kart pradėjo stipriai bėgti kraujas.

D. B. taip pat nurodė, jog suduodamas smÅ«gį dar buvo blaivus, taigi, galėjo valdyti savo veiksmus ir suvokė suduodamo smÅ«gio jėgÄ . Jau minėta ir tai, kad D. B. ranka po Å¡io smÅ«gio buvo sužalota, kas taip pat objektyviai byloja apie K. J. suduoto smÅ«gio stiprumÄ . Po suduoto smÅ«gio D. B. nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam, ir neatliko veiksmų, kurie vertinant ir kitas bylos aplinkybes kartais teismų praktikoje vertinami kaip taip pat rodantys jo veiksmų neatsargumÄ (pvz., LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019), o dar ir apiplėšė nukentėjusįjį, pasiÅ¡alino iÅ¡ E. V. namų, o vėliau, susitikęs su kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis, siekė bei tarėsi kaip nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, sunaikinti telefonus ir pan.

31. Kaip jau minėta, nuteistojo D. B. smurtÄ lėmė menkavertė priežastis – konfliktas dėl skolos. Jam buvo visiÅ¡kai nesvarbu, kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Dėl to, akivaizdu, jog D. B., smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į veidÄ , nesirėmė savo ir kitų asmenų savybėmis ir turima patirtimi, kad sudavus smÅ«gį į veidÄ ar nosį, iÅ¡ jos tik gali bėgti kraujas ir nuo to nemirÅ¡tama. Jis buvo visiÅ¡kai abejingas dėl to, kokie padariniai iÅ¡tiks nukentėjusįjį ir sÄ moningai leido jiems kilti, nes nepaisydamas akivaizdžiai matomų sunkių jo suduoto smÅ«gio padarinių, jis ir toliau nuosekliai vykdė savo nusikalstamÄ sumanymÄ neteisėtai įgyti svetimÄ nukentėjusiajam priklausiusį turtÄ .

32. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. B., suduodamas K. J. smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvos sritį, nors ir nesiekė nukentėjusiojo mirties, suprato savo veiksmų pavojingumÄ , suvokė, kad egzistuoja aiÅ¡ki ir reali tikimybė pavojingoms, taip pat ir mirtinoms pasekmėms kilti, ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti, t. y. K. J. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kaip suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo, įvykių metu blaivaus proto žmogus, D. B., vienÄ kartÄ didele jėga smÅ«giuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbiÄ vietÄ , negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali patirti traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį.

33. Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia abejoti ir tuo, kad D. B. pagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Akivaizdu, jog jis nužudymÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nes jo veikimas buvo susijęs su siekiu įgyti turtinės naudos, kÄ patvirtino ir po smÅ«gio sudavimo jo atlikti veiksmai apiplėšiant nukentėjusįjį. Dėl D. B. paskirtos bausmės 34. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

35. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos tik dvi bausmės rÅ«Å¡ys – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Savo ruožtu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas taipogi įtvirtino dvi bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimÄ iki 6 metų arba areÅ¡tÄ . Sprendžiant dėl D. B. paskirtos bausmės individualizavimo teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y., pirmiausia, kad D.

B. veikdamas netiesiogine tyčia iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, o taip pat nukentėjusįjį apiplėšė bei taip padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , kad nenustatyta D. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat teisėjų kolegija įvertina baudžiamojoje byloje pateiktus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, t. y. jog D. B. anksčiau teistas net 10 kartų: daugiausia už vagystes ir turto sugadinimÄ , tačiau taip pat jis teistas ir už iÅ¡ties pavojingas smurtinio pobÅ«džio veikas – už nepilnamečio išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ , plėšimÄ , tyčinį nesunkų bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir pan., taip pat, jog už minėtas nusikalstamas veikas D.

B. iš esmės visais atvejais buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės (griežčiausia bausmė – 4 metai laisvės atėmimo (t. 2, b. l. 158–170)). Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad D. B. 9 kartus baustas administracine tvarka – tarp padarytų pažeidimų dominuoja nusižengimai, susiję su smulkiomis vagystėmis iš parduotuvių ir važiavimu be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, tačiau nustatyti ir narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, pataisos įstaigos tarnautojų įžeidimo necenzūriniais žodžiais ir jų reikalavimų nevykdymo atvejai.

Už Å¡ių nusižengimų padarymÄ nuteistajam buvo paskirtos baudos, tačiau informacijos, kad jos bÅ«tų sumokėtos, nėra (t. 2, b. l. 149–157).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. B. asmenybės ir jo daromų veikų pavojingumas, nepaisant jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių (tarp jų ir ne kartÄ jau taikytos laisvės atėmimo bausmės), nemažėja – Å¡ioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos yra net pavojingesnės už anksčiau D. B. padarytas nusikalstamas veikas. Ä®vertinusi anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tiek skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D.

B. už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra 1 metais didesnė už Å¡ios normos sankcijoje nustatytÄ terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tiek už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra nežymiai didesnė už Å¡ios normos sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tiek paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, nėra nei aiÅ¡kiai per griežtos, nei aiÅ¡kiai per Å¡velnios – yra teisingos ir atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas D. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai individualizavo, teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydį, o ne, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tik vadovavosi ankstesniais nuteistojo teistumais ir faktu, jog padarydamas nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje, jis buvo neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir faktas, kad Å¡iuo teismo sprendimu susiaurinta D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis, t. y. eliminuotas D. B. inkriminuotas vienas iÅ¡ smÅ«gių K. J., nesudaro pagrindo Å¡velninti jam paskirtos bausmės. Duomenys apie D. B. asmenybės pavojingumÄ , jam bÅ«dingÄ nesikeičiantį smurtinį elgesį, jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių neefektyvumÄ , o ypač byloje nustatyti nuteistojo atsainÅ«s ir savanaudiÅ¡ki veiksmai po smÅ«gio sudavimo K.

J., rodo akivaizdžiÄ griežtų poveikio priemonių skyrimo bÅ«tinybę. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas teigė, kad tuo atveju, jei jo ginamojo veika bÅ«tų perkvalifikuota iÅ¡ tyčinio nužudymo į neatsargų gyvybės atėmimÄ , nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos turėtų bÅ«ti atitinkamai sumažintos. Visgi pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo D. B. padarytas veikas, taigi gynėjo nurodyta aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

39. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

40. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, K. J. tėvams priteisdamas po 15 000 Eur, o jo seseriai – 10 000 Eur, kaip padarytos neturtinės žalos ekvivalentÄ (bendroje sumoje – 40 000 Eur), laikėsi teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir nevirÅ¡ijo tokio pobÅ«džio bylose priteisiamų sumų dydžių. Antai, už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ , nužudytojo motinai (tėvui) priteisiama nuo 14 481 iki 29 000 Eur neturtinės žalos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-693/2016, 2K-330-507/2016, 2K-233-788/2016), o nužudytojo seseriai (broliui) – nuo 5 792 iki 29 000 Eur (LAT nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-482-139/2015, 2K-233-788/2016, 2K-330-507/2016).

Taigi jau vien iš pateiktų praktikos pavyzdžių matyti, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė tiek nužudytojo tėvams, tiek seseriai priteisiamų neturtinės žalos sumų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžių, pirmosios instancijos teismas ne tik detaliai išanalizavo K. J. ir jo giminaičių santykių pobūdį bei juos siejantį ryšį (pvz., jog jie pastaruoju metu susitikdavo retai, tačiau jų bendravimas ir socialiniai ryšiai galutinai visgi nebuvo nutrūkę ir pan.), tačiau įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį bei kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes.

Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas veikė ne formaliai ir atsižvelgė į visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei K. J. artimųjų civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos tenkindamas tik iÅ¡ dalies (kiekvienas iÅ¡ nukentėjusiųjų prašė priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ), priteisė proporcingÄ bei teisingÄ Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies atlyginimÄ . Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 42. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (12.32Mr) PT–3152 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-1020/2021.

Å ioje pažymoje nurodoma, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam D. B., buvo patirtos 198,46 Eur dydžio iÅ¡laidos, kurios iÅ¡ nuteistojo priteistinos valstybės naudai.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėtų BPK nuostatų kontekste pažymėtina, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo D. B., pastarajam ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo jis nuteistas dėl jau minėtų nusikaltimo padarymo.

Taigi apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva, o jo apeliacinio skundo argumentai (iÅ¡skyrus, argumentus dėl jo nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiaus) pripažinti nepagrįstais. Visgi pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. B. teigė, jog jam apskritai nereikalingas valstybės paskirtas gynėjas, jei jis už jį turi mokėti (t. 4, b. l. 64). Svarbu ir tai, jog baigiamosiose kalbose tiek VGTPT parinktas bei nuteistÄ jį gynęs advokatas R. Vanagas, tiek prokurorė antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų atstovaujant D.

B. apeliacinės instancijos teisme, esant tokiai situacijai, prašė nepriteisti (žr. 2021 m. birželio 30 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä ir protokolÄ ).

44. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertindama duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį (nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos) bei skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo priteistÄ 40 000 Eur neturtinę žalÄ , teisėjų kolegija laiko, kad valstybės patirtų iÅ¡laidų, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ D. B. priteisimas iÅ¡ nuteistojo, kuris nepageidavo gynėjo ir kuriam jis buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieÅ¡tarautų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei nepagrįstai apsunkintų Å¡ioje byloje nukentėjusiųjų asmenų teisėtų lÅ«kesčių užtikrinimÄ .

Taigi VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti: Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo D. B. suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiajam K. J. ir pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad nuteistasis D. B. sudavė ranka K.

J. vienÄ smÅ«gį į kairiÄ jÄ veido pusę. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti. Teisėjai Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis Linas Å iukÅ¡ta