2021-10-27 Nr. AB-22659-3-61-3-01328-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4086-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49, 51.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biovatas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. balandžio 9 d. nutarimą O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ (toliau – ir Nutarimas); 2) pripažinti, jog pareiškėjas UAB „Biovatas“ yra nereguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Biovatas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bylos nagrinėjimo pabaigos uždrausti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai atlikti bet kokias su Tarybos Nutarimo įgyvendinimu susijusias administracines procedūras pareiškėjo atžvilgiu (įskaitant ir pradėtą administracinę procedūrą dėl pareiškėjo investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos nustatymo).

Pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad šioje byloje teismui tenka spręsti sudėtingus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus (susijusius su specialiu šilumos ūkio reglamentavimu, Europos Sąjungos paramos naudojimo reguliavimo, Europos Sąjungos teise ir t. t.), taip pat būtų tikslinga teismui išsiaiškinti visas faktines aplinkybės, nes daugelį jų pirmosios instancijos teismas įvertino klaidingai.

Pareiškėjas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, taip pat nurodo, kad tokį prašymą jis teikia dėl to, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas ne tik patirs didelę turtinę žalą, bet teismas iš esmės leis susidaryti situacijai, kad realias pasekmes sukeltų skundžiamas Nutarimas (nors analogiškas administracinis aktas (ankstesnis sprendimas) teismų jau buvo pripažintas neteisėtu). Be to, Nutarimo pagrindu jau pradėtos procedūros pareiškėjo atžvilgiu (pareiškėjas buvo priverstas pateikti Tarybai Projektą), o tai tik patvirtina būtinybe, jog byloje būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Nutarimo įgyvendinimo sustabdymas (juolab, kad Taryba pareiškėjui jau skyrė ir įspėjimą už tariamą reguliuojamos veiklos pažeidimą – VERT 2021 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. O3E-1223 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“).

2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina skundo prima facie pagrįstumą, todėl šiuo konkrečiu atveju egzistuoja būtinoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonėms pritaikyti. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius Nutarimo galiojimo, Taryba pareiškėjo atžvilgiu galimai priims dar ne vieną administracinį aktą ir pareiškėjas turės juos ginčyti atskirose bylose, prašyti jų galiojimo sustabdymo. Būtinybę šioje byloje pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nulemia ir ta aplinkybė, jog teismas, sustabdydamas Nutarimo galiojimą, iš esmės sustabdytų akto, kuris teismų jau buvo pripažintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ankstesnio sprendimo), galiojimą. Tai, kad teismas jau buvo panaikinęs analogišką administracinį aktą (ankstesnį sprendimą), patvirtina ir šioje byloje reiškiamų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Be to, teismas, siekdamas išvengti neproporcingai didelės pareiškėjo patirsimos žalos, turi užkirsti kelią tam, jog Nutarimas sukels neigiamas pasekmes pareiškėjui.

3. Nutarimo galiojimas, bei šio administracinio akto pagrindu atliekami veiksmai (pavyzdžiui, pareiškėjo vykdomos šilumos gamybos bazinės kainos nustatymas) prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI4-2448-890/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2199-968/2021 bei ABTĮ 16 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui. Atsakovas ir toliau sistemingai veiks prieš pareiškėją. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjo pažeistų teisių gynyba iš esmės taps deklaratyvi, kadangi realios pasekmės pareiškėjui jau bus kilusios, o neuždraudus atsakovui atlikti atitinkamus veiksmus bei nesustabdžius Nutarimo galiojimo, atsakovas ir toliau galės nevaržomai veikti bei sistemingai pažeidinėti pareiškėjo teises. Vien jau ta aplinkybė, kad po Nutarimo priėmimo Taryba itin operatyviai siekė nustatyti pareiškėjo vykdomos šilumos gamybos bazinę kainą, įrodo, jog atsakovas nori kiek įmanoma greičiau pareiškėjui sukelti kiek įmanoma didesnes pasekmes. Šių pasekmių atgręžimas po įsiteisėjusio teismo sprendimo būtų itin sudėtingas ar netgi neįmanomas (nes yra susijęs ne tik su šios bylos dalyviais, bet ir su Alytaus miesto šilumos tiekėju bei šilumos vartotojais).

4. Dėl Tarybos veiksmų pareiškėjas jau dabar patiria tiesioginius finansinius nuostolius, o jeigu nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas apskritai patirs itin didelę žalą, kurią ateityje atitaisyti bus iš esmės neįmanoma. Pareiškėjo skaičiavimais, jeigu Nutarimas realiai bus pradėtas taikyti, pareiškėjas kasmet praras maždaug 300 000 Eur pajamų. Jeigu po daugiau negu vienerius metus tebesitęsiančio teisminio proceso (vien procesas dėl skundo užtruko nuo 2021 m. balandžio iki lapkričio mėn.) teismas Nutarimą pripažins neteisėtu ir nepagrįstu, pareiškėjui tektų itin neproporcinga našta reikalauti padarytos žalos atlyginimo – šiuo atveju pareiškėjas savo reikalavimus galimai turėtų nukreipti ne į Tarybą, bet arba į valstybę, arba į kiekvieną šilumos vartotoją, kuris, taikant privalomą šilumos gamybos kainodarą, buvo realus naudos (t. y. pareiškėjo pelno dalies) gavėjas. Tai reiškia, kad dėl neteisėtų Tarybos veiksmų pareiškėjo patirtą žalą turėtų kompensuoti valstybė (t. y. visos visuomenės lėšomis), nors naudą būtų gavę tik Alytaus miesto gyventojai. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas, jeigu teismas Nutarimą panaikins kaip neteisėtą ir nepagrįstą, šiuo konkrečiu atveju sukeltų visiškai neproporcingas pasekmes pareiškėjui ir tai prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, reikalaujančiai, kad būtų laikomasi proporcingumo principo. Tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau teismas skundžiamo sprendimo nepanaikintų ir Nutarimas liktų galioti (nors akivaizdu, kad yra neteisėtas ir nepagrįstas), pareiškėjo nepagrįstai gautas pelnas būtų grąžinamas vartotojams ateityje sumažinant šilumos kainą. Bet kuriuo atveju, jei teismas pritaikys reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas (kaip nepriklausomas šilumos gamintojas) neturės galimybės vartotojų atžvilgiu taikyti tokios kainodaros, dėl kurios nukentėtų vartotojai ir tokią situaciją nulemia Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – ir ŠŪĮ) įtvirtintas šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų reguliavimas.

Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Aptartoje įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Dory prieš Švediją (pareiškimo Nr. 28394/95)).

Pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka argumentavo tuo, kad byloje teismui sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai ir teismas turės išsiaiškinti visas faktines aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino klaidingai.

Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo argumentas dėl byloje keliamų klausimų, susijusių su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, nepatvirtina būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė, kokias faktines aplinkybes nori patikslinti, dėl kokių argumentų papildomai pasisakyti. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjo atstovui (advokatui) ir įmonės direktoriui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti pareiškėjo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas vadovaujasi, be kita ko, ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punktu (viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus) ir prašo iki bylos nagrinėjimo pabaigos uždrausti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai atlikti bet kokias su Tarybos Nutarimo įgyvendinimu susijusias administracines procedūras pareiškėjo atžvilgiu (įskaitant ir pradėtą administracinę procedūrą dėl pareiškėjo investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos nustatymo).

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. balandžio 9 d. nutarimo O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ panaikinimo bei pripažinimo, jog pareiškėjas UAB „Biovatas“ yra nereguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad priimdama Nutarimą Taryba pagrįstai ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė kaip specialųjį įstatymą, kurio nuostatos (taip pat ir kiti šilumos ūkio reguliavimą reglamentuojantys teisės aktai) nenustato kokių nors išimčių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams, o privalomą šilumos gamybos kainodarą sieja išskirtinai su faktu, jog šilumos gamybos įrenginio statybai (modernizavimui) yra naudojamasi ar buvo pasinaudota Europos Sąjungos finansine parama, taip pat Taryba Nutarimu pagrįstai nustatė, jog privaloma šilumos gamybos kainodara pareiškėjui taikoma nuo nuosavybės teisių pagal sutartį perėmimo momento. Teismo vertinimu, Tarybos Nutarimas vertintinas kartu su Tarybos skyriaus parengta 2021 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. O5E-424, kurioje yra išdėstomi visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasi Taryba padarė Nutarime nurodytas išvadas. Tiek Nutarimas, tiek Pažymos išvados yra pagrįstos ir teisės aktų nuostatomis. Taryba spręsdama dėl privalomos šilumos kainodaros taikymo pareiškėjui, tinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismui pripažinus, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo – pripažinti, jog pareiškėjas UAB „Biovatas“ yra nereguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamas Nutarimas yra analogiškas ankstesniam Tarybos priimtam spendimui (Tarybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. R2-(ŠGK)-468 „Dėl privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo“), kuris teismų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, Taryba skuba įgyvendinti pareiškėjo ginčijamą Nutarimą ir jau yra pradėjusi procedūrą dėl investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos nustatymo bei tuo, kad pareiškėjas patirs itin didelę žalą, kurią ateityje atitaisyti bus iš esmės neįmanoma.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo minimas ankstesnis Tarybos sprendimas – Tarybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. R2-(ŠGK)-468, panaikintinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-2448-809/2020 nustačius, jog sprendime nenurodyti jokie faktiniai duomenys ir motyvai, kuriais remiantis Taryba padarė išvadą pripažindama UAB „Biovatas“ veiklą reguliuojama, t. y. viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas nemotyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2199-968/2021 atsakovo Tarybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, minėtoje administracinėje byloje nebuvo spręstas klausimas ar pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomas ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas reguliavimo pagrindas. Vien tai, kad ankstesnis atsakovo priimtas sprendimas, kuris panaikintas iš esmės dėl to, kad buvo nemotyvuotas, savaime nereiškia, kad šioje byloje ginčijamas Nutarimas, kuris pareiškėjo teigimu yra analogiškas panaikintajam sprendimui, yra akivaizdžiai neteisėtas.

Pareiškėjas nurodo, kad jau dabar patiria tiesioginius finansinius nuostolius, o jeigu nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas apskritai patirs itin didelę žalą, kurią ateityje atitaisyti bus iš esmės neįmanoma. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlygina valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Taigi, žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), atlyginimo mechanizmas yra nustatytas, todėl ši žala, jei ji bus nustatyta, galės būti pareiškėjui atlyginta.

Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo siekiant išvengti galimų naujų teisminių procesų, kurie sukels jam finansinių nuostolių, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-438/2016; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-502/2018).

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo UAB „Biovatas“ prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodytas priežastis, dėl kurių turi būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsižvelgdama į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo prašymas taikyti pageidaujamas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 141 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ prašymo nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka netenkinti.

Administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė