2025-07-16 Nr. BB-3559-1-01-1-15989-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2562/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15989-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Mildos Laurinavičės kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo, šio nuosprendžio bei nutarties vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. B. gynėja kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį dėl A. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį bei taikyti BK 75 straipsnį; kitoje dalyje dėl BK 284 straipsnio taikymo nuosprendį ir nutartį panaikinti, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 ir 75 straipsnius, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, klaidingai vertino įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad buvo padarytas nusikaltimas, taip padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų.

Kasaciniame skunde dėstomos įvykių aplinkybės, kad A. B. sulaukė įžeidimų iš jaunuolių dėl jam uždėtos apykojės, dėl to kilo konfliktas ir buvo suduoti smūgiai nukentėjusiesiems N. A. bei T. V.; po to paėjus A. B. apie 100 m prie jo sustojo automobilis, kurį vairavo A. P., ir klausė, ko A. B. „kabinėjasi“, tada įvyko susistumdymas; nuteistasis buvo streso būsenoje ir visą situaciją suvokė kaip grėsmę, šios aplinkybės nepatvirtina chuliganiškų paskatų buvimo. Kasatorė nesutinka su teismų padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes nuteistųjų elgesys šokiravo nukentėjusiuosius ir liudytojus, kurie betarpiškai dalyvavo įvykyje, neįvertintos aplinkybės, jog būtent šie asmenys atvyko dviem automobiliais ir ėjo į kito nuteistojo A. N. gyvenamosios vietos teritoriją, turėdami tikslą įvykdyti savo teisingumą. Be to, nebuvo nagrinėjamos A. B. sužalojimo (sulaužyta koja) aplinkybės, taip liko neatskleistos inkriminuoto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį aplinkybės. Teismai A. B. kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neįvertino, kad nuteistasis keičia savo elgesį, įsidarbino, sukūrė šeimą ir žmona laukia gimstančio vaiko.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniu skundu iš esmės buvo skundžiamasi tik dėl paskirtos per griežtos bausmės, prašant pakeisti nuosprendį – taikyti A. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas – pripažinimo, neginčijant kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo gi atveju paduotame kasaciniame skunde yra dėstoma gynybos versija dėl įvykusių dviejų įvykių aplinkybių ir kartu keliami klausimai, kurie nebuvo nurodyti nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. dėl nuteistojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 284 straipsnyje (dvi veikos) bei veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikavimo teisingumo. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 284 straipsnio (dvi veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo negali būti apskundimo pagrindas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kartu pažymėtina, kad tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, dėstant kasaciniame skunde savą įvykių versiją, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, kadangi kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Kasaciniame skunde keliami netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 75 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo klausimai grindžiami vien subjektyvia nuomone, kad A. B. pripažino savo kaltę dėl suduotų smūgių N. A., T. V. ir A. P., taip pat naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistojo elgesyje ir gyvenime atsiradusiais pokyčiais. Dėl tokių klausimų, kurie, kaip minėta, buvo nurodyti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 11-18 punktuose. Kasaciniame skunde nėra išdėstyta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytas minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidas.

Kasaciniame skunde nėra ir teisinių argumentų dėl esminių BPK normų pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kas duotų pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – dalyje dėl BK 284 straipsnio taikymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka kartu panaikinant ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį – suformuluotas netinkamai, kadangi toks sprendimas pagal BPK 382 straipsnio nuostatas negali būti priimtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Mildos Laurinavičės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė