284f83cc-ae23-40d0-9faa-210ab4cbb783 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-4112-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02168-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui prof. dr. R. J., atsakovo atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. PK E-494 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. V-89, 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatų bei 5 p. įtvirtintų nesavanaudiÅ¡kumo ir padorumo principų pažeidimÄ ir tuo padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , panaikinimo, grÄ Å¾inimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Nurodo, kad Skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis IÅ¡vada Nr. TPI-11, kuri buvo suraÅ¡yta atsakovo direktoriaus R. M. 2020-03-23 pavedimu atliktus tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo galimai neteisėto poveikio kitiems (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nams darymo.

Teigia, jog IÅ¡vadoje Nr. TPI-11, kuri yra sudėtinė Skundžiamo įsakymo dalis, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas M. K. padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kÄ pasiÅ«lyta jį atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos. SiÅ«lymas realizuotas Skundžiamu įsakymu, tačiau toks sprendimas negalėjo bÅ«ti priimtas, kadangi buvo pažeistos pastarojo dokumento priėmimo procedÅ«ros. ProcedÅ«riniai pažeidimai lėmė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu vertindamas surinktus duomenis, pažeidė M. K. nekaltumo prezumpcijÄ , kadangi surinktus faktinius duomenis vertino ne visumoje, nepaÅ¡alino atsiradusių prieÅ¡taravimų ir abejonių, todėl dėl M.

K. kaltės padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 esančių faktinių duomenų. Tokiu bÅ«du atsakovas, priimdamas SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ vadovavosi klaidingais duomenimis ir iÅ¡vadomis dėl pareiÅ¡kėjo kaltės padarius tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Å¡is individualus administracinis aktas buvo priimtas remiantis IÅ¡vada Nr. TPI-11, kurioje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas neatitinka iÅ¡samumo, visapusiÅ¡kumo ir objektyvumo reikalavimų, surinkti duomenys nepagrindžia, kad M.

K. veikė neteisėtai, tyčia ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas esminis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o“ patvirtinto apraÅ¡o (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) tikslas – sudaryti sÄ lygas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sÄ lygas, nustatyti kaltus pareigÅ«nus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Pažymi, kaip matyti iÅ¡ IÅ¡vados Nr. TPI-11, atsakovas pareiÅ¡kėjo kaltę padarius tarnybinį nusižengimÄ grindžia A. F. 2020-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriuo grindžiami duomenys yra klaidingi ir neatitinkantys tikrovės. Ir nors atsakovas gavo paties pareiÅ¡kėjo M. K. 2020-04-20 tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodoma, kad A. F. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija yra klaidinga, neatitinkanti realių faktinių įvykių, atsakovas Å¡ių duomenų netikrino ir nepaÅ¡alino tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių prieÅ¡taravimų ir abejonių.

IÅ¡ prie Å¡io skundo pridedamo antstolių G. P. ir A. P. kontoros Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (ir susijusios medžiagos) Nr. FA-173/20/06 (toliau - FAK protokolas) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M. K. pokalbio su A. F. ir kitais asmenimis garso įraÅ¡Ä darė 2020-02-10 savo mobilaus ryÅ¡io telefonu „(duomenys neskelbtini)“, garso įraÅ¡o bendra trukmė - 40:20 min. IÅ¡ Å¡iame FAK protokole esančios su nagrinėjamu įvykiu susijusios aktualaus garso įraÅ¡o stenogramos matyti, kad skirtingai nei nurodė A.

F. 2020-04-03 tarnybiniame pranešime, judviejų su pareiškėju M. K. pokalbis apima įvairias temas, tame tarpe ir klausimus, susijusius su M. K. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo (dėl 2019 m. gruodžio 8 ir 9 d. įvykių) aplinkybėmis ir pan. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad abu asmenys (M. K. ir A. F.) aptarinėja pareiškėjui aktualius klausimus apie tai, kaip pasiteisinti dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau nei pokalbio atskiros detalės, nei jo kontekstas neleidžia daryti net prielaidos apie tai, kad M.

K. tiesiogiai ar netiesiogiai bando paveikti A. F. kad Å¡is tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame praneÅ¡ime, paaiÅ¡kinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad Å¡ie pateisintų M. K. 2020-12-08 padarytÄ neteisėtÄ veikÄ ir pan. PrieÅ¡ingai, paties A. F. iniciatyva bandoma kurti įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas ir jas pirÅ¡ti M. K. PareiÅ¡kėjo manymu, A. F. 2020-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime esantys duomenys, kad M. K. bandė jį paveikti kaip liudytojÄ siekiant sau palankesnio pateisinimo, yra klaidingi.

Be to, A. F. tarnybinio praneÅ¡imo turinyje esantis teiginys, kad „Įėjus T. U., M. K. dar kalbėjo apie neteisingų parodymų teikimÄ , tačiau pokalbį stengėsi nutraukti“ taip pa yra iÅ¡galvotas ir paremtas subjektyviais vertinimais, kadangi garso įraÅ¡as ir jo stenograma to nepatvirtina. Galiausiai pastebėtina ir tai, kad A. F. 2020-04-03 tarnybinio praneÅ¡imo turinio nepatikimumÄ ir klaidingumÄ patvirtina ir prie Å¡io skundo pridedama Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020-03-20 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nų veiksmų 2019-12-08 — 2020-12-09 bei 2020-01-05 Nr. TPI-8 (toliau — IÅ¡vada Nr. TPI-8), kurios 4 psl. yra cituojamas paties A.

F. 2020-03-16 tarnybinis praneÅ¡imas apie M. K. galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ (2019-12-08 ir 2020-12-09). Minėtame A. F. tarnybiniame praneÅ¡ime neužsimenama apie kokius nors M. K. veiksmus, susijusius su poveikiu jam kaip liudytojui ir pan. Teigia, jog iÅ¡ IÅ¡vados Nr. TPI-11 matyti, kad atsakovas pareiÅ¡kėjo kaltę grindžia ir T. U. 2020-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriuo IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 remiamasi be didesnio atidumo, tačiau ir su Å¡iais duomenimis kategoriÅ¡kai negalima sutikti, nes T.

U. 2020-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esÄ pasakė M. K. bei A. F., citatos kabutėse yra iÅ¡galvotos ir neatitinka objektyvios kilmės duomenų. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, suraÅ¡ydamas IÅ¡vadÄ Nr. TPI-11, visiÅ¡kai nevertino ir netikrino gautų faktinių duomenų teisingumo, jų tarpusavio ryÅ¡io, nebandė Å¡alinti esančių prieÅ¡taravimų ir abejonių. Tokiu bÅ«du atsakovas tarnybinį patikrinimÄ dėl 2020-02-10 įvykio M. K. atžvilgiu atliko nerÅ«pestingai, aplaidžiai, ko rezultate konstatavo M.

K. tarnybinio nusižengimo, kurio įvykio nebuvo, menamÄ sudėtį. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, jog IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 kaip nepagrįstais ir nepatikrintais duomenimis remiamasi ir K. K. 2020-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esÄ pasakė M. K., frazės neatitinka objektyvios kilmės duomenų - FAK protokole esančio garso įraÅ¡o ir jo stenogramos turinio, iÅ¡ kurio matyti, kad pokalbio metu tarp A. F. ir M. K. pastarajam neduodami jokie nurodymai ar patarimai praÅ¡yti K.

K. elgtis neteisėtai. Tokiu bÅ«du, Å¡is K. K. tarnybinis praneÅ¡imas nepatvirtina iÅ¡vados, kad M. K. lygiai taip pat dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir tyčia, tuo pačiu tikslu siekė paveikti ir K. K., kad Å¡is tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame praneÅ¡ime, paaiÅ¡kinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad Å¡ie pateisintų M. K. 2019-12-08 padarytÄ neteisėtÄ veikÄ . Tai, kad Å¡is K. K. tarnybinis praneÅ¡imas yra tendencingai neatitinkantis tikrovės ir kenkiantis M.

K., patvirtina ir M. K. 2020-04-20 tarnybinis praneÅ¡imas. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad K. K. 2020-04-03 tarnybinio praneÅ¡imo teiginius apie neva neteisėtÄ M. K. elgesį jo atžvilgiu paneigia ir IÅ¡vadoje Nr. TPI-8 esantys duomenys. Å ios iÅ¡vados 8 psl. cituojamas paties K. K. 2020-02-11 tarnybinio praneÅ¡imo, kuris buvo suraÅ¡ytas praėjus vienai dienai po 2020-02-10 turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad dar 2020-02-11 K. K. Å¡iame savo paaiÅ¡kinime net neužsimena apie kokius nors esÄ neteisėtus M.

K. veiksmus 2020-02-10 pas jį darbo kabinete. Taigi Å¡ie duomenys paneigia K. K. 2020-04-03 tarnybinio praneÅ¡imo teiginius apie galimÄ kokį nors M. K. neteisėtÄ veikimÄ . Teigia, jog atsakovas, vadovaudamasis IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 nurodytais A. F., T. U. ir K. K. tarnybinių praneÅ¡imų duomenimis, jų tarpusavyje neanalizavo, nelygino su kitais atsakovo turimais duomenimis, esančiais IÅ¡vadoje Nr. TPI-8, nepanaikino Å¡ių duomenų prieÅ¡taravimų, A. F. ir T. U. tarnybiniuose praneÅ¡imuose esančios informacijos sistemiÅ¡kai neanalizavo ir nelygino su pareiÅ¡kėjo M.

K. pateiktu 2020 m. vasario 10 d. daryto garso įraÅ¡o ir jo stenogramos dalimis, aktualiomis nagrinėjamam įvykiui. Tokiu bÅ«du nebuvo dėta jokių pastangų siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimuose nurodytos faktinės aplinkybės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neatsispindi minėtame garso įraÅ¡e ir stenogramoje. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 nepagrįstai nurodoma, kad tarnybinį patikrinimÄ atlikęs pareigÅ«nas nesivadovauja M. K. iniciatyva daryto garso įraÅ¡o ir jo stenogramos dalimi, aktualia nagrinėjamam įvykiui.

Nurodoma, kad esÄ pareiÅ¡kėjo M. K. darytas garso įraÅ¡as neapima viso pokalbio su A. F. VSKP patalpoje, esÄ Å¡is garso įraÅ¡as tendencingai parodo A. F. ir T. U. nesÄ Å¾iningumÄ ir pan., todėl Å¡iuo įraÅ¡u ir jo stenograma nesivadovaujama kaip nepatikimu įrodymu. Atkreipia dėmesį, kad pridedamas garso įraÅ¡as ir jo stenogramos dalis, konkrečiai aktuali nagrinėjamam įvykiui, neabejotinai patvirtina paties pareiÅ¡kėjo M. K. atsakovui teikto 2020-04-20 tarnybinio praneÅ¡imo turinį, o kartu ir paneigia A.

F., T. U. ir K. K. 2020-04-03 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas minėto garso įrašo dalimi Išvadoje Nr. TPI-11 vadovaujasi tiek, kiek tai palanku pačiam atsakovui. Būtent, Išvados Nr. TPI-11 5 lape atsakovas analizuodamas galimas M. K. 2019-12-08 veiksmų pateisinimo versijas, remiasi ne tik tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais kai kuriais tarnybiniais pranešimais, bet ir paties M. K. atsakovui pateiktu 2020-02-10 pokalbio garso įrašu. Vadinasi, atsakovas, elgdamasis prieštaringai, M.

K. pateikto garo įrašo, kiek tai nepalanku atsakovui, nevertina kaip patikimo įrodymo, tuo tarpu ta garso įrašo dalimi, kuri yra palanki atsakovui, vadovaujamasi. Pareiškėjas teigia, kad jis niekuomet neslėpė viso 2020-02-10 garso įrašo, juo nebandė kompromituoti savo kolegų, o tik siekė, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliekamas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Taigi, pridedamas įrodymas laikytinas atitinkančiu patikimumo ir leistinumo reikalavimus, nes šis objektyvios kilmės įrodymas sudaro prielaidas apginti M.

K. pažeistas teises dėl nesÄ Å¾iningo tarnybinio patikrinimo atlikimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, aukščiau nurodyti procedÅ«riniai tarnybinio patikrinimo, kurio rezultatai apraÅ¡yti IÅ¡vadoje Nr. TPI- 11, pažeidimai lėmė, kad pareiÅ¡kėjui M. K. buvo be pagrindo konstatuotas tarnybinis nusižengimas, susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie nei minėtoje IÅ¡vadoje, nei Skundžiamame įsakyme detaliai neapraÅ¡yti, pažeidimu (Etikos taisyklių 6.1 punktas), pareigÅ«no vardo pažeminimu (Etikos taisyklių 6.10 punktas) ir, galiausiai, neteisėtos įtakos darymu kitiems pareigÅ«nams dėl jų atliekamo darbo (Etikos taisyklių 6.22 punktas).

Aukščiau iÅ¡dėstytos nesutikimo su Skundžiamu įsakymu faktinės ir teisinės aplinkybės lemia, kad pareiÅ¡kėjo M. K. atžvilgiu IÅ¡vada Nr. TPI-11 buvo suraÅ¡yta pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡o principines nuostatas, pareiÅ¡kėjo elgesys buvo be pagrindo kvalifikuotas kaip atitinkantis tarnybinio nusižengimo požymius, kadangi SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ pagrindžiančiuose patikrinimo dokumentuose nėra atskleista, kaip reiÅ¡kėsi M. K. neteisėta įtaka kitiems tarnybos pareigÅ«nams, kaip tai susiję su Å¡ių pareigÅ«nų darbine veikla, koks yra M.

K. veikos ir kaltės turinys. Apibendrintai galima teigti, kad IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 esantys duomenys nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir paties įvykio. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, jog priimant SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ nebuvo vadovautasi VTS 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe — „tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų“. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog Skundžiamas įsakymas pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir jo naikinti pagrindo nėra. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiÅ¡kėjas - statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (Departamento Etikos taisyklių nuostatų nesilaikymas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri pasireiÅ¡kė sÄ moningu Departamento Etikos taisyklių nuostatų nesilaikymu. Tarnybinio patikrinimo metu objektyvių ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėjo jam sutrukdyti tinkamai vykdyti Departamento Etikos taisyklių reikalavimus, nenustatyta.

Atsakovas teigia, kad parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį pareiÅ¡kjui buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau kaip tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad pareiÅ¡kėjui už netinkamÄ pareigų atlikimÄ Departamento direktoriaus 2020-01-07 įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Departamento direktoriaus 2020-04-16 įsakymu Nr. PK E-450 skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, t. y., pareiÅ¡kėjas turi galiojančias tarnybines nuobaudas.

Taip pat atsižvelgta į tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (Statuto 40 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Statuto 40 straipsnio 2 dalies 5 punkto Ä®sakyme nenurodymas, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, neturi esminės įtakos Ä®sakymo teisėtumui, kadangi nuorodos į konkrečias specialiÄ sias normas (tame tarpe ir į Statuto 40 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ) yra pateiktos Ä®sakymo motyvuojamojoje dalyje, t. y. IÅ¡vadoje Nr. TPI-11. Be to, tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, galiojimas taip pat yra kaip kvalifikuojanti aplinkybė, nustatyta Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte.

Pažymi, kad kiti pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojantys duomenys (OAV P1 skyriaus virÅ¡ininko 2020-04-20 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. TP-1253 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. K. charakteristikos) taip pat patvirtina, kad nuo 2019 m. pradžios pastebimas pareiÅ¡kėjo pasikeitęs požiÅ«ris į tarnybÄ . PareiÅ¡kėjas ne visada vykdo OAV darbo tvarkos apraÅ¡e nustatytus reikalavimus (netinkamas darbuotojų ir svečių pasitikimas ir iÅ¡lydėjimas), jis buvo kelis kartus perspėtas ir instruktuotas žodžiu bei pasiraÅ¡ytinai dėl OAV darbo tvarkos apraÅ¡e nustatytų reikalavimų laikymosi.

Tačiau pareiÅ¡kėjas į pastabas nesureagavo, o tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas savo pareigas atlieka nepriekaiÅ¡tingai. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – pastaba, griežtas papeikimas bei pareiÅ¡kėjui taikytos kitos poveikio priemonės (ne kartÄ Å¾odžiu buvo perspėtas), buvo neefektyvios, todėl atsakovas turėjo pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju nebus pasiekti pareiÅ¡kėjui paskyrus Å¡velnesnę už atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos nuobaudÄ , t. y., bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus pareiÅ¡kėjui Å¡velnesnę nuobaudos rūšį, todėl pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta.

Paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, jÄ paskiriant įvertinta pareiÅ¡kėjo asmenybė. Pažymi ir tai, kad, kaip teisingai nurodyta IÅ¡vadoje Nr. TPI-11, Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pareigÅ«nas nuo pareigų gali bÅ«ti nuÅ¡alintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigÅ«no veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimÄ arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigÄ ir rezultatus. Å iuo atveju pareigÅ«nas nuo pareigų nuÅ¡alinamas tarnybinio patikrinimo laikui.

Tai reiÅ¡kia, kad veikos, kuri nagrinėjamu atveju inkriminuojama pareiÅ¡kėjui, sunkumas apibrėžtas įstatymo lygmenyje. Ir nors pareiÅ¡kėjas dėl tam tikrų aplinkybių (dėl informacijos gavimo momento, t. y. informacija gauta tik tarnybinio patikrinimo (TPM-4) pabaigoje) nebuvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, tai nesumažina jo veikos pavojingumo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pasielgė neatsakingai ir aplaidžiai. Toks elgesys laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba. PareiÅ¡kėjas savo veiksmais suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai tarnybos metu gali nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis nesÄ Å¾iningai, nes siekimas paveikti tarnybinio patikrinimo eigÄ ir rezultatus negali bÅ«ti laikomas elgesiu, atitinkančiu visuomenėje galiojančias tiek teisės, tiek moralės normas, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigÅ«nais, menkina Å¡ios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sÄ Å¾iningai tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų prestiÅ¾Ä visuomenėje.

Nurodo, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagÄ Nr. TPM-4 ir tarnybinio patikrinimo medžiagÄ Nr. TPM-8, taip pat pareiÅ¡kėjo teismui pateiktÄ FAK protokolÄ , akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pats pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo jam suteikta galimybe pasinaudoti teise į gynybÄ â€“ delsė tarnybinį patikrinimÄ atliekančiam tikrintojui pateikti savo paaiÅ¡kinimus dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, teikė praÅ¡ymus, kurie galėjo užtęsti tarnybinio patikrinimo atlikimÄ (pavyzdžiui, teikė praÅ¡ymus susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nors su tarnybinio patikrinimo medžiaga jis jau buvo susipažinęs), siekdamas paveikti tarnybinio patikrinimo eigÄ ir rezultatus darė poveikį Departamento pareigÅ«nams, kėlė įvairias savo neteisėtÄ veikÄ pateisinimo versijas (pavyzdžiui, sveikatos problemos; poilsio laiko jam suteikimas; specialiosios užduoties jam suformulavimas), tarnybinį patikrinimÄ atliekančiam tikrintojui teikė melagingus paaiÅ¡kinimus (pavyzdžiui, kad 2019-12-08 jis neva turėjo sveikatos problemų ir jo draugas į saugomÄ objektÄ turėjo atneÅ¡ti jam vaistus (2020-02-18 pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas Nr. TP-538 (IÅ¡vada Nr. TPI-8), su savo 2020-04-20 paaiÅ¡kinimu Nr. TP-1243 pateikė ne visÄ Ä¯raÅ¡ytÄ pokalbį, o tik dalį, iÅ¡imdamas iÅ¡ konteksto, tokiu bÅ«du kliudydamas nustatyti tiesÄ tarnybinio patikrinimo procese.

Atsakovas pažymi, kad pažeista teisė turi bÅ«ti ginama tam, kad bÅ«tų apginti sÄ Å¾iningų asmenų teisėti interesai. Minėta, kad įstatymo draudžiama įgyvendinti teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo bÅ«tų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieÅ¡taraujama subjektinės teises paskirčiai. Be to, vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur).

Å ių fundamentalių teisės principų svarbÄ yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ v. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). Tai reiÅ¡kia, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos prieÅ¡ingai jos tikslams ir paskirčiai.

Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia šį įstatymo nustatytÄ imperatyvÄ , laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise. Tai konstatavus, galima atsisakyti ginti tokiÄ subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Atsakovo teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo veiksmai, susiję su tiesos nustatymu tarnybinio patikrinimo procese, taip pat teismo procese, yra nesÄ Å¾iningi, pažeidžiantys vieÅ¡osios teisės normas, pareiÅ¡kėjas, kaip nesÄ Å¾ininga Å¡alis, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sÄ Å¾ininga Å¡alis, ir yra pagrindas pareiÅ¡kėjo ginamÄ subjektinę teisę, kuria jis piktnaudžiaujama, atsisakyti ginti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkinamas. Byloje ginčas kilo dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. PK E-494, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. V-89, 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatų bei 5 p. įtvirtintų nesavanaudiÅ¡kumo ir padorumo principų pažeidimÄ ir tuo padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis atsakovo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo statutinis valstybės tarnautojas, t. y. užėmė (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, dirbo Departamento saugomame objekte – Lietuvos Respublikos Seime, ir buvo atsakingas už fizinę Seimo pastato ir jo teritorijos apsaugÄ . 2020-01-22 Departamento direktoriaus pavedimu dėl pareiÅ¡kėjo 2019-12-08 – 2019-12-09 ir 2020-01-05 veiksmų/neveikimo tarnybos metu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinis patikrinimas užbaigtas 2020-03-20 suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nų veiksmų 2019-12-02 – 2019-12-09 bei 2020-01-05“ Nr. TPI-8. 2020-03-20 Departamento direktorius patvirtino IÅ¡vadÄ TPI-8 ir atsižvelgdamas į IÅ¡vados TPI-8 5 punkte nurodytÄ siÅ«lymÄ , 2020-03-23 pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimÄ . Tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2020-05-27 suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€œDėl Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M.

K. veiksmų siekiant paveikti liudytojus“ Nr. TPI-11. Išvadoje Nr. TPI-11 VAD Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius nurodė, jog pagal tarnybinio patikrinimo metu gautus duomenis, konstatuotina, kad 2020-02-10, maždaug nuo 10:30 val. iki 11 val., M. K., pasilikęs po instruktažo ir pasinaudojęs aplinkybe, jog liko vienas su VSKP dirbančiu A. F., siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo (t. y., dėl savanaudiškų paskatų), tyčia, paprašė A.

F. tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente?(tarnybiniame praneÅ¡ime, paaiÅ¡kinime) pateikti melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad Å¡ie pateisintų jo (M. K.) 2019-12-08 padarytÄ neteisėtÄ veikÄ . M. K. lygiai taip pat dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir tyčia, tuo pačiu tikslu siekė paveikti ir K. K., kad Å¡is tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame praneÅ¡ime, paaiÅ¡kinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis, taip, kad Å¡ie pateisintų jo (M. K.) 2019-12-08 padarytÄ neteisėtÄ veikÄ .

Minėtoje Išvadoje taip pat nurodyta, kad nors M. K. savo tikslui pasiekti ir nenaudojo fizinių ar psichologinių prievartos priemonių, tai tik nesunkina jo veikos pavojingumo laipsnio. M. K. teiginiai, jog parodymus jo nenaudai davę pareigūnai šio tarnybinio patikrinimo metu melavo, o A. F. liepė jam (M. K.) nueiti ir bandyti daryti poveikį K. K., nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini ir vertintini kritiškai, kaip tiriamojo pareigūno gynybinė taktika. M. K. pateiktas garso įrašas taip pat vertintinas kritiškai, kaip iš tendencingai konteksto išimta dalis pokalbio.

Pažymėta, kad tokie M. K. veiksmai yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi pareigÅ«no (bendrÄ ja prasme), kurio viena iÅ¡ pareigų yra teisės pažeidimų prevencija bei užkardinimas, taip pat pareigos nustatyti (arba padėti nustatyti) objektyviÄ tiesÄ , tikslams. Konstatuota, jog Å¡iais savo veiksmais M. K. pažeidė Etikos taisyklių 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatas bei 5 p. įtvirtintus nesavanaudiÅ¡kumo ir padorumo etikos principus, tuo padarydamas tarnybini nusižengimÄ . Taip pat konstatuota, jog Tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi Statuto 40 str. 2 d. 3 p. (M.

K. už netinkamÄ pareigų atlikimÄ Departamento direktoriaus 2020-01-07 įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda - pastaba, bei Departamento direktoriaus 2020-04-16 įsakymu Nr. PK E-450 skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas t. y., pareigÅ«nas turi galiojančias tarnybines nuobaudas) bei Statuto 40 str. 2 d. 5 p. (tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų) numatytos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat pažymėta, kad sprendžiant M. K. tarnybinės atsakomybės taikymo klausimÄ , tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo, galiojimas yra taip pat ir kaip kvalifikuojanti aplinkybė, nustatyta Statuto 39 str. 3 d. 8 p. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ tokių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kokiais atvejais gali bÅ«ti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, nurodytų Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte – už tarnybinį nusižengimÄ , jei prieÅ¡ tai pareigÅ«nui nors vienÄ kartÄ per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda bei 10 punkte – kitus nusižengimus, kuriais Å¡iurkščiai nusižengiama pareigÅ«no pareigoms ar tarnybinės etikos principams.

Taigi, byloje nustatyta, kad Skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į IÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89, 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatų bei 5 p. įtvirtintų nesavanaudiÅ¡kumo ir padorumo principų pažeidimÄ ir pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.), tačiau taip pat yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad tokio pobÅ«džio bylose, administracinio teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos neplečiamos. Ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos persikėlus į teismÄ bÅ«tent vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–395/2013). Pažymėtina, kad LVAT taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz.

LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadoje, kurioje bÅ«tina tarnybinį nusižengimÄ dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/202, 2013-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje N. A-689-552/2018).

IÅ¡ byloje esančios IÅ¡vados matyti, kad atsakovas pareiÅ¡kėjo kaltę dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo iÅ¡ esmės grindžia pareigÅ«nų A. F., K. K. ir T. U. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta informacija. Nors tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui ir 2020-02-10 vykusio pokalbio tarp pareiÅ¡kėjo ir A. F. garso įraÅ¡o iÅ¡traukÄ bei jo stenogramÄ , IÅ¡vadoje keliamos abejonės minėto garso įraÅ¡o patikimumu ir autentiÅ¡kumu, nurodoma, jog garso įraÅ¡as pateiktas ne visas, kad pateiktos tik tendencingos dalys iÅ¡imtos iÅ¡ pokalbio konteksto.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktÄ visÄ minėto pokalbio garso įraÅ¡Ä su FAK protokole užfiksuotu garso įraÅ¡o stenogramos turiniu bei kartu pateiktus raÅ¡ytinius pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus dėl garso įraÅ¡o atsiradimo aplinkybių, garso įraÅ¡Ä palyginęs su 2020-02-10 vaizdo įraÅ¡u (LED-12), bei po garso įraÅ¡o dalies perklausos teismo posėdžio metu jo autentiÅ¡kumÄ patvirtinus pačiam pareiÅ¡kėjui bei liudytojui A. F., konstatuoja, jog minėtas garso įraÅ¡as su FAK protokole užfiksuotu garso įraÅ¡o stenogramos turiniu atitinka įrodymų liečiamumo ir leistinumo kriterijus (ABTÄ® 56 str. 1 d.), todėl teismas jo autentiÅ¡kumo nekvestionuoja.

Pažymėtina, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pozicija dėl minėto įrodymo leistinumo pasikeitė ir atsakovas minėto garso įraÅ¡o autentiÅ¡kumo taip pat neginčija. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Å¡ioje byloje ginčo dėl to, kad iÅ¡ties pareiÅ¡kėjas M. K. tarnybos metu 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val.— 11.00 val. buvo atėjęs į VSKP, Å¡ioje patalpoje bendravo su kitais pareigÅ«nais, tame tarpe ir A. F., o vėliau ir su K. K., nėra. Tačiau Å¡ioje byloje ginčas keliamas dėl to, ar pareiÅ¡kėjas atliko veiksmus, sudarančius IÅ¡vadoje formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ apimtį, t. y. ar jis 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val.— 11.00 val. vykusio pokalbio metu, siekdamas iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, bandė paveikti tarnybinio patikrinimo eigÄ ir rezultatus savo veiksmais darydamas poveikį VSKP dirbančiam A.

F. bei bandydamas daryti poveikį pamainos vadovui K. K., siekdamas, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje atsirastų tikrovės neatitinkanti informacija (kad 2019-12-08 pareiÅ¡kėjas neva informavo VSKP apie į saugomÄ objektÄ ateisiantį draugÄ ir, kad 2019-12-08 nuo 22 val. pareiÅ¡kėjui pamainos vadovas neva buvo suteikęs poilsio laikÄ ), ir ar tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas galėjo pažeisti Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016-03-21 įsakymu Nr. V-89 (toliau – Etikos taisyklės), 6.10, 6.22 ir 6.1 papunkčių nuostatas bei 5 punkte įtvirtintus nesavanaudiÅ¡kumo ir padorumo etikos principus, taip padarydamas tarnybinį nusižengimÄ .

Etikos taisyklių 5 punktas numato, kad pareigūnų veikla grindžiama šiais etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Etikos taisyklių 6.1 papunktis numato, kad pareigūnas tarnybos metu privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Etikos taisyklių 6.10 papunktis numato, kad pareigūnas tarnybos metu privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nepažemintų pareigūno vardo; nedaryti neteisėtos įtakos kitiems pareigūnams dėl jų atliekamo darbo (Etikos taisyklių 6.22 papunktis).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutiko su jam inkriminuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl galimo tarnybinio nusižengimo / pareigÅ«no vardo pažeminimo, ir tiek savo 2020-04-20 tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nei A. F., nei K. K. nedarė jokio poveikio, taip pat nesiekė jokio poveikio daryti. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 nurodytÄ dienÄ ir laiku bendravo tiek su A. F., tiek ir su K. K. bei kitais asmenimis apie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamÄ tarnybinį patikrinimÄ dėl anksčiau pareiÅ¡kėjo padarytų nusižengimų, tačiau jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų pažemintas pareigÅ«no vardas ar padarytas tarnybinis nusižengimas, neatliko ir tokio sumanymo neturėjo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. F. savo 2020-03-16 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. TP-793 paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nas M. K. 2020-02-10 apie 11 val. atėjo į VSKP apsaugos postÄ ir paklausė, ar A. F. nebÅ«tų prieÅ¡, jeigu M. K. savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų, kad turėjo sveikatos sutrikimų ir kad jam draugas atneÅ¡ vaistų. PareigÅ«nas M. K. minėjo, kad jam taip siÅ«lė raÅ¡yti profesinės sÄ jungos teisininkas. A. F. pareiÅ¡kėjui atsakė, kad nesutinka ir kad jis pateiks informacija taip, kaip buvo, jog pareiÅ¡kėjas A.

F. neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste. 2020-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. TP-1093 A. F. taip pat nurodė, jog 2020-02-10 apie 10 val. pasibaigus instruktažui visi iÅ¡ VSKP išėjo, liko tik M. K. Jiems likus dviese pareiÅ¡kėjas A. F. paklausė, ar nebÅ«tų prieÅ¡, jeigu jis savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų, kad turėjo sveikatos sutrikimų ir, jog jam draugas atneÅ¡ vaistų. Å is atsakė, kad nesutinka ir informacijÄ pateiks taip, kaip buvo, jog pareiÅ¡kėjas A.

F. neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste. Taip pat pasakė, kad nežino, ar jam K. (K. K.) nebuvo davęs specialios užduoties, bet jeigu to nebuvo, K. „nepasiraÅ¡ys“. Nurodė, kad jų pokalbio metu į VSKP įėjo T. U., kuris galėjo girdėti dalį pokalbio. Įėjus T. U., M. K. dar kalbėjo apie neteisingų parodymų teikimÄ , tačiau įėjus T. U. pokalbį stengėsi nutraukti. Dar jiems pora minučių pakalbėjus apie darbÄ apsaugos poste (dėl bendros tarnybos drausmės, dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir pan.), M.

K. išėjo iÅ¡ VSKP. T. U. 2020-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. TP-1094 nurodė, kad 2020-02-10 apie 10:30 val.-11 val. pareiÅ¡kėjas su A. F. apie kažkÄ bendravo, jų pokalbis jau buvo į pabaigÄ . Įėjęs T. U. nuėjo prie kompiuterio ir tikrino DVS sistemÄ . Kiek jis nugirdo ir atsiminė, tai M. K. A. F. pasakė: „jei aÅ¡ taip paraÅ¡yčiau, gautųsi, kad biskį pakiÅ¡u tave, bet taip raÅ¡yti man siÅ«lė profsÄ junga.“ Ä® tokį M. K. pasakymÄ A. F. atsakė: „AÅ¡ taip nesutinku, eik pas K. (t. y., Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K.

K.), bet jei taip nebuvo, tai jis nepasiraÅ¡ys“. Dar trumpai jiems pabendravus apie darbÄ apsaugos postuose, M. K. iÅ¡ VSKP išėjo. K. K. savo 2020-04-03 savo tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. TP-1108 nurodė, kad 2020-02-10 apie 11.00 val. į kabinetÄ atėjo M. K. Å is pasakė, kad A. F. pasiÅ«lė ateiti pas jį ir susitari, kad nuo 22.00 val. jam buvo paskirtas poilsio laikas, nes tuo laiku nesilaikė visų nustatytų reikalavimų kaip numato Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Objektų apsaugos valdybos darbo tvarkos apraÅ¡as.

K. K. pareiškėjui atsakė, kad jis nesutinka, nes pareiškėjui nebuvo paskirtas poilsio laikas. M. K. iš kabineto išėjo. Išvadoje Nr. TPI-11, įvertinus minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas darė poveikį Departamento pareigūnams (A. F. ir K. K.), siekdamas tikrovės neatitinkančios informacijos tarnybinio patikrinimo procese atsiradimo, todėl iš esmės dėl šios priežasties, t. y. dėl poveikio darymo arba siekio daryti poveikį pareigūnams buvo pripažinta, kad M.

K. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir dėl Å¡io tarnybinio nusižengimo padarymo jis buvo atleistas iÅ¡ tarnybos. Tačiau, teismo vertinimu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateikto antstolių G. P. ir A. P. kontoros Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (ir susijusios medžiagos – patekto garso įraÅ¡o) Nr. FA-173/20/06 matyti, kad nei minėto 2020-02-10 vykusio tarp pareiÅ¡kėjo ir A. F. pokalbio atskiros detalės, nei jo kontekstas neleidžia daryti prielaidos apie tai, kad M. K. tiesiogiai ar netiesiogiai bandė paveikti A.

F., kad Å¡is tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame praneÅ¡ime, paaiÅ¡kinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad Å¡ie pateisintų M. K. 2019 m. gruodžio 8 d. padarytÄ neteisėtÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ FAK protokolo matyti, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir A. F. vyko neoficialus pokalbis apie atliekamÄ jų tarnybinės veiklos patikrinimÄ ir galimai 2019 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kėjo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ bei įvairias galimas gynybines pozicijas, siekiant iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. IÅ¡ minėto pokalbio matyti, kad įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas (dėl tarnybinio nusižengimo padarymo metu buvusio poilsio laiko, arba dėl to, kad pareiÅ¡kėjas blogai jautėsi ir jam draugas atnešė vaistus) kÅ«rė tiek pareiÅ¡kėjas, tiek A.

F. Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. F., kuris pripažino, kad 2020-02-10 pokalbis tarp jo ir pareiÅ¡kėjo vyko abiejų iniciatyva, kad versijÄ , dėl draugo, kuris atnešė vaistus iÅ¡kėlė M. K., o versijÄ dėl poilsio laiko pasiÅ«lė pats A. F. Nors A. F. 2020-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2020-02-10 vykusio pokalbio metu M. K. jo paklausė, ar jis nebÅ«tų prieÅ¡, jei jis (A. F.) savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų, kad M. K. turėjo sveikatos sutrikimų ir todėl jam draugas atnešė vaistų, tačiau jis jam atsakė, kad nesutinka ir informacijÄ pateiks taip, kaip buvo, t. y. jog jis (M.

K.) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste, ir A. F. minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tačiau minėtas A. F. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes FAK protokolo garso įraÅ¡o stenograma patvirtina tik dalies. IÅ¡ FAK protokolo garso įraÅ¡o stenogramos matyti, jog M. K. iÅ¡ tiesų kaip vienÄ iÅ¡ gynybinių versijų dėl jam siekiamo inkriminuoti 2019-12-08 tarnybinio nusižengimo iÅ¡kelia versijÄ , jog jam buvo pablogėjusi sveikata, todėl atėjęs draugas atnešė jam vaistus:

„(Keiksmažodis), o tai jeigu aÅ¡ karočia, bet nenoriu žinai sakykim suvartyt tavęs, nes tu tuo metu dirbai, jeigu aÅ¡ pasakyčiau, kad aÅ¡ perspėjau vaizdo kontrolės postÄ , kad čia ateis draugas ir mane pažadėjo pridengt“; „Dvi, dvi du variantai, arba man buvo chujova ir jis atitempė kokius vaistus, bet tai tada žiÅ«rės ar kažkÄ perdavė žinai; Arba kitas dalykas karočia, kad nu va kaip tu sakai, nes jis realiai yra teisininkas tas draugelis, aiÅ¡ku mes apie niekÄ Å¡nekėjom, bet sakykim nu, kad gal situacijos atėjo pakonsultuot“ (FAK protokolo 4 psl.).

Tačiau FAK protokolo garso stenograma paneigia A. F. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek teismo posėdžio metu nurodytÄ aplinkybę, jog jis su M. K. iÅ¡kelta versija dėl pablogėjusios sveikatos ir vaistų atneÅ¡imo nesutiko ir jog jis nurodė, kad informacijÄ pateiks taip, kaip buvo, jog jis (M. K.) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ FAK protokolo stenogramos matyti, kad A. F. palaiko M. K. iÅ¡keltÄ versijÄ sakydamas: „Tas pridengt tai gerai, gerai, kad pridengt, sakys, o kodėl tu leidai (keiksmažodis) tÄ draugÄ ateit, sakysiu sakė, kad, reik sugalvot, kad kÄ jis tau turėjo atneÅ¡t ar kažkÄ tai; pakonsultuot dėl kažko gal;

Gali sakyt, kad vaistus ...Draugas atnešė vaistų ar ko tau ten reikėjo, ir temperatÅ«ra buvo ir tu tiesiog nuo deÅ¡imt ėjai iki dviejų iÅ¡gėręs vaistus ilsėtis, bet kol draugas atnešė vaistus, viskÄ laukė, tu dar su juo paÅ¡nekėjai ten kÄ reikėjo ir vsio“ (FAK protokolo 4-5 psl.). Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog ir paties A. F. iniciatyva bandoma kurti įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas ir jas siÅ«lyti M. K. (pvz. A. F. pareiÅ¡kėjui sako „Jeigu tu tÄ už, sakau man tai gerai, kad tu nueitum su K. paÅ¡nekėtum dėl to poilsio, tai ten jie iÅ¡ vis ant gaidžio liktų konkrečiai, nes jie daugiau įraÅ¡o nebeturi toliau, kas vyko.

Viskas; Sakau, geriausia juos suvartyt tai jeigu sakau su K. susiderint (keiksmažodis), kad buvo suteiktas nes K. tau gali suteikt, tau negali, o tau suteikia iki keturių valandų poilsio, kaip vyriausiais specialistas suteikia iki keturių valandų poilsio, aÅ¡ sakau žmogus dirbo tam poste visÄ parÄ vienas; Bet sakau dėl Å¡ito nueik su K. pabazarink dėl to poilsio, nes aÅ¡ sakau jis dirba visÄ Å¾mogus ten visÄ parÄ vienas...“(FAK protokolo 4-6 psl.). Å ie A. F. teiginiai taip pat paneigia jo teismo posėdžio metu iÅ¡keltÄ versijÄ , jog jis tik pasiÅ«lė M.

K. nueiti pas K. K. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jam nebuvo skirtas poilsio laikas. Taigi, Å¡io garso įraÅ¡o duomenys paneigia A. F. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad pareiÅ¡kėjas esÄ darė jam neleistinÄ poveikį. Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad A. F. 2020-03-16, 2020-04-03 tarnybiniuose praneÅ¡imuose esantys duomenys, kad M. K. bandė jį paveikti kaip liudytojÄ siekiant sau palankesnio pateisinimo, yra klaidingi. Taigi, teismo vertinimu, minėti įrodymai paneigia IÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjui inkriminuotÄ veikÄ , sudarančiÄ tarnybinio nusižengimo objektyviÄ jÄ pusę – jog pareiÅ¡kėjas darė poveikį A.

F. siekdamas, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje atsirastų tikrovės neatitinkanti informacija. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir K. K. 2020-04-03 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad „<...> apie 11.00 val., į minėtÄ kabinetÄ atėjo M. K. K. K. teigimu, M. K. pasakė, kad A. F. pasiÅ«lė eiti pas jį (K. K.) ir susitarti, kad nuo 22.00 val. (2019-12-08) jam buvo paskirtas poilsio laikas, nes tuo laiku nesilaikė visų nustatytų reikalavimų <...>. <...> K. K. teigė M. K. atsakęs, kad nesutinka, nes poilsio laikas jam (M.

K.) nebuvo paskirtas“. Minėtas aplinkybes, t. y. kad M. K. pokalbio metu nurodė, jog jam ateiti ir susitarti dėl poilsio laiko su K. K. pasiÅ«lė pats A. F., K. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Be to, jis nurodė, kad tarp jo ir M. K. vyko tik minėtas trumpas pokalbis, kurio metu jis jokio bandymo jį paveikti nejautė. Atsižvelgęs į tai, teismas IÅ¡vadoje nurodytÄ argumentÄ , jog K. K. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina pareiÅ¡kėjo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , t. y. jog jis siekė paveikti K.

K., kad Å¡is tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente pateiktų melagingus duomenis, vertina kaip nepagrįstÄ . Teismas taip pat pastebi, kad K. K. 2020-04-03 tarnybinio praneÅ¡imo teiginius patvirtina ir kiti IÅ¡vadoje Nr. TPI-8 esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios IÅ¡vados 8 puslapyje cituojamas paties K. K. 2020-02-11 tarnybinio praneÅ¡imo, kuris buvo suraÅ¡ytas praėjus vienai dienai po 2020-02-10 įvykusio pokalbio turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad dar 2020-02-11 K. K. Å¡iame savo paaiÅ¡kinime net neužsimena apie kokius nors neteisėtus M.

K. veiksmus 2020-02-10 pas jį darbo kabinete. Ä®vertinęs tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys paneigia IÅ¡vados teiginius apie galimÄ M. K. neteisėtÄ veikimÄ K. K. atžvilgiu. IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 atsakovas pareiÅ¡kėjo kaltę grindžia ir T. U. 2020-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame raÅ¡oma, kad 2020-02-10 vykusio pokalbio metu M. K. A. F. pasakė: „jei aÅ¡ taip paraÅ¡yčiau, gautųsi, kad biskį pakiÅ¡u tave, bet taip raÅ¡yti man siÅ«lė profsÄ junga.“ Ä® tokį M.

K. pasakymÄ A. F. atsakė: „AÅ¡ taip nesutinku, eik pas K., bet jei taip nebuvo, tai jis nepasiraÅ¡ys“. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. U. nurodė, kad jis girdėjo tik minėto pokalbio pabaigÄ , gerai nesuprato apie kÄ buvo kalbama, neprisiminė savo minėtame pokalbyje pasakytų frazių, kas patvirtina, jog jis negalėjo praėjus beveik dviem mėnesiams po pokalbio detaliai prisiminti ir 2020-04-03 savo tarnybiniame praneÅ¡ime cituoti M.

K. ir A. F. žodžių. Tuo labiau, kad T. U. 2020-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esÄ pasakė M. K. bei A. F., citatos kabutėse neatitinka objektyvios kilmės duomenų, t. y. FAK protokole esančio garso įraÅ¡o ir jo stenogramos turinio. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Tvarka) 20 p., tikrinamas pareigÅ«nas turi Statuto 39 straipsnio 91 dalyje nurodytas teises.

Statuto 39 straipsnio 91 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nas ir iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas pareigÅ«nas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: turėti atstovÄ , turintį tokias pačias teises, kaip ir asmuo tarnybinio patikrinimo metu, kuriam jis atstovauja; bÅ«ti raÅ¡tu informuotas apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo praÅ¡ymu susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ arba gauti Å¡iuos duomenis; teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus ir įrodymus ar kitÄ informacijÄ dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo; dalyvauti vietoje tikrinant su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; pareikÅ¡ti motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ tarnybinį nusižengimÄ tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo Å¡aliÅ¡kumo ir apskųsti Å¡ių asmenų veikimÄ ar neveikimÄ ; baigus tarnybinį patikrinimÄ , gauti priimtÄ sprendimÄ , jo praÅ¡ymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga arba gauti jos kopijÄ ; skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimÄ .

Taigi, minėta norma patvirtina, kad tikrinamas pareigÅ«nas, įgyvendindamas fundamentaliÄ teisę į gynybÄ , turi teisę pateikti savo paaiÅ¡kinimÄ dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, kuriame gali nurodyti įvairias gynybines pozicijas, kai tuo tarpu atsakovas privalo, iÅ¡samiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, argumentuotai atmesti pareiÅ¡kėjo gynybines versijas kaip nepagrįstas ir įrodyti, kad yra pagrindas pareigÅ«nui taikyti drausminę atsakomybę. Taigi, teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius tarnybinius praneÅ¡imus, liudytojų A, F., K.

K., T. U. parodymus, FAK protokolo garso stenogramÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nedarė neteisėto poveikio pareigÅ«nams, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tokį pareiÅ¡kėjo elgesį, kai jis ieÅ¡kodamas bÅ«dų kaip save apginti bendraudamas su kolegomis aptarinėja įvairias galimas gynybines versijas dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, teismas vertina kaip savo teisės į gynybÄ realizavimÄ , o ne kaip neteisėtÄ veikÄ , kuri savaime gali lemti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ tarnybos – taikymÄ .

Teismas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas yra pareigÅ«nas, kad vadovaujantis Statuto 17 str. jis davė pareigÅ«no priesaikÄ , kad jam kaip pareigÅ«nui taikomi aukÅ¡tesni etikos standartai, savaime negali paneigti jo fundamentalios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtintos teisės į gynybÄ . Teismo įsitikinimu, atsakovas suraÅ¡ydamas IÅ¡vadÄ Nr. TPI-11, nevertino ir netikrino tarnybinio tyrimo medžiagoje gautų faktinių duomenų teisingumo, jų tarpusavio ryÅ¡io, nebandė Å¡alinti esančių prieÅ¡taravimų ir abejonių, todėl tarnybinį patikrinimÄ dėl 2020-02-10 įvykio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko nerÅ«pestingai, aplaidžiai, ko rezultate neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo M.

K. tarnybinio nusižengimo sudėtį ir jo objektyviÄ jÄ pusę. Minėti procedÅ«riniai pažeidimai lėmė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu vertindamas surinktus duomenis, pažeidė M. K. nekaltumo prezumpcijÄ surinktus faktinius duomenis vertino ne visumoje, nepaÅ¡alino atsiradusių prieÅ¡taravimų ir abejonių, todėl dėl M. K. kaltės padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias IÅ¡vadoje Nr. TPI-11 esančių faktinių duomenų. Tokiu bÅ«du atsakovas, priimdamas SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ vadovavosi klaidingais duomenimis ir iÅ¡vadomis dėl pareiÅ¡kėjo kaltės padarius tarnybinį nusižengimÄ , todėl Skundžiamas įsakymas naikintinas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 2 p.).

Statuto 79 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡io sprendimo įvykdymo dienos. Pagal VAD Finansų skyriaus 2020-06-05 pažymÄ pareiÅ¡kėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 1425,95 Eur neatskaičius mokesčių.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktÄ , 2020 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 21,1 darbo diena. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 67,58 Eur (1425,95 Eur/21,1 d.) neatskaičius mokesčių. Taigi, pareiÅ¡kėjui priteistina suma už 6 mėn. ir 15 darbo dienų sudaro 9569,40 Eur (1425,95 Eur x 6 mėn. + 67,58 Eur x 15 d. d.) neatskaičius mokesčių.

Be to, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis po 67,58 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ iki Å¡io procesinio sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 3189,50 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Ä® bylÄ pareiÅ¡kėjo atstovas pateikė įrodymus apie pareiÅ¡kėjo patirtas 2947,50 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai Å¡ioje byloje apmokėti taip pat patirtas 242 Eur iÅ¡laidas dėl kreipimosi į antstolių G. P. ir A. P. kontorÄ dėl Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-173/20/06 suraÅ¡ymo. Atstovavimo iÅ¡laidoms – skundo suraÅ¡ymui - taikytinas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – 1358,6 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimalus užmokestis už skundo parengimÄ â€“1358,6 Eur x 2,5 = 3396,5 Eur, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 990 Eur skundo parengimo suma gali bÅ«ti priteista. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ , už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai numatytas koeficientas 0,4, todėl maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už 2019 m. spalio 12/13 d. paaiÅ¡kinimų teismui parengimÄ dydis galėtų bÅ«ti 559,4 Eur (0,4 x 1398,5 Eur (2020 m.

II ketvirtis). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 360 Eur suma nevirÅ¡ija rekomenduojamos maksimalios sumos, todėl Å¡i suma priteistina. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktÄ , už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ numatytas koeficientas - 0,1, todėl dokumentų analizės, konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui maksimalus dydis už valandÄ bÅ«tų 139,85 Eur (0,1 x 1398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis). IÅ¡ teismui pateiktų sÄ skaitų už teisines paslaugas matyti, kad atsiliepimo ir atsakovo pateiktų dokumentų analizė užtruko 8 val., rengimasis posėdžiui užtruko taip pat 8 val., kas įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo teikto skundo turinį, atsakovo atsiliepimo turinį, taip pat tai, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje nereikalavo itin sudėtingos teisinės analizės, vertintina kaip per ilgas laiko tarpas, todėl minėtas laikas trumpintinas iÅ¡ viso iki 8 val. ir už jį priteistina 720 Eur.

Už teismo posėdį, kuris užtruko 1,75 val. priteistina 157,50 Eur. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, viso pareiÅ¡kėjui priteistina 2469,50 Eur (990 Eur + 360 Eur + 720 Eur + 157,50 Eur + 242 Eur) patirtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d.

įsakymÄ Nr. PK E-494 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, skyrimo M. K.“, kuriuo pareiÅ¡kėjas M. K. atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ M. K. į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (buvęs Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K. iÅ¡ Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos vidutinį darbo užmokestį - 9569,40 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčų) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos, t. y. nuo 2020-06-01 iki Å¡io sprendimo paskelbimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) ir po 67,58 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvienÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo paskelbimo iki jo įvykdymo.

Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K. iÅ¡ Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos 2469,50 Eur bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė