Legislator Case Law & Legislation
284df652-69d7-4858-acbd-c0d73d9912cf AI generated

284df652-69d7-4858-acbd-c0d73d9912cf · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 284df652-69d7-4858-acbd-c0d73d9912cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. nubaustas 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, n u s t a t ė: R. L. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. 1350 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 1525 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė su kita transporto priemone ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktÄ .Apeliaciniu skundu R.

Legislator headnote

AI generated

284df652-69d7-4858-acbd-c0d73d9912cf · Å iaulių apygardos teismas: parodymais, teigdamas, kad apeliantas delsė kviesti policijÄ , nors kaip apeliantas pažymi, pats A. Z. delsė ir vengė policijos savo elgesiu po įvykio, po to įvairiomis kalbomis, tame tarpe ir apie eismo įvykį, kad jis ne visai kaltas ir apeliantas buvo įsitikinęs, kad A. Z. policijÄ iÅ¡kvietė kai jis buvo rastas, todėl dar kartÄ tuo pat metu apeliantas neskambino, skambino vėliau.R. L. mano, kad turėtų bÅ«ti remiasi, liudytojo E. V. parodymais, o A. Z. parodymais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, atsižvelgiant į tai, kad jis siekė nuslėpti įvykio tiesÄ , ir į tai taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgta vertinant parodymus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                               Administracinė byla Nr. ATP-374-519/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01723-2016-6                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                        (S)                                                                           2.1.3.; 2.7.4.5.; 3.26.1         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. nubaustas 1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, n u s t a t ė: R. L. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. 1350 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 1525 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė su kita transporto priemone ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktÄ .Apeliaciniu skundu R.

L. praÅ¡o panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Å iaulių apylinkės teismo nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2222-900/2016 ir priimti nutarimÄ nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ R. L. atžvilgiu.Skunde apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje nebuvo sutrinkta jokių R. L. kaltės įrodymų dėl pažeidimo, už kurį jis yra nubaustas padarymo, teigia, kad yra nubaustas nepagrįstai bei netinkamai yra pritaikytas įstatymas, mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė kelių eismo taisyklių 219 punktÄ ir ATPK 130 str. nuostatas ir nepagrįstai netaikė ATPK 17 str., kuriame yra įtvirtintos bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos.

R. L. yra įsitikinęs, kad Å¡iuo atveju buvo visos bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos, nes eismo įvykį sukėlęs vairuotojas tyčia bėgo iÅ¡ įvykio vietos ir galimai apeliantui ir jo automobiliui žymiÄ Å¾alÄ padaręs vairuotojas bÅ«tų visiÅ¡kai nenustatytas ir nesurastas. R. L. nurodo, stengęsis, kad jo sugadinta nuosavybė bÅ«tų apginta ir kad apeliantas turėtų pagrįstÄ teisę į padarytos žalos atlyginimÄ , tačiau tai įmanoma tik nustačius pažeidimÄ padariusį asmenį, o Å¡ioje situacijoje nebuvo kitos galimybės kaip pasielgti, t. y. nepasitraukiant visiÅ¡kai iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes eismo įvykį padaręs asmuo net nestojo įvykio vietoje, o staigiai dingo iÅ¡ įvykio vietos ir stengėsi pasislėpti kiemuose.

Apeliantas nurodo, kad tokie jo veiksmai Å¡ioje situacijoje buvo bÅ«tini, be to, eismo įvykį padariusiam asmeniui nepadarė jokios žalos, prieÅ¡ingai savo veiksmais apeliantas stengėsi, kad bÅ«tų apsaugota jo nuosavybė, galimai apsaugoti kiti piliečiai nuo neatsakingo vairuotojo, bÅ«tų nustatytas asmuo padaręs eismo įvykį ir padaręs administracinės teisės pažeidimÄ , nes eismo įvykį sukėlęs asmuo tyčia elgėsi prieÅ¡ingai negu numato kelių eismo taisyklės. R. L. nurodo, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo iÅ¡ karto po įvykio nesustojo, neiÅ¡lipo eismo įvykio vietoje, nesiėmė jokių priemonių įvykio vietai apsaugoti.

Apeliantas nurodo, kad elgėsi pagal kelių eismo taisykles, iÅ¡ karto po įvykio sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo jo sugadinimus ir tik pamatęs sprunkantį vairuotojÄ , spontaniÅ¡kai nutarė bandyti jį surasti, kol dar visiÅ¡kai buvo nedingęs, nes manė, kad vėliau jis gali likti nesurastas, be to manė, kad gal eismo įvykį sukėlęs asmuo sprunka, nes yra neblaivus. R. L. teigia, kad tokiu bÅ«du elgėsi tiek gindamas savo teises ir teisėtus interesus bei nuosavybę bei stengėsi užtikrinti, kad bÅ«tų sulaikytas pažeidimÄ padaręs asmuo, bei neleisti jam pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio visiÅ¡kai, tačiau apylinkės teismas apie Å¡iÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę iÅ¡ viso nepasisakė.Taip pat apeliantas nurodo, kad jis, nukentėjęs nuo eismo įvykio, pats eismo įvykio nesukėlęs ir jo nepadaręs, padėjęs surasti ir nustatyti asmenį, kuris pažeidimÄ padarė, yra nubaustas daug griežčiau už vairuotojÄ , kuris pažeidimÄ padarė bei tyčia dėl padaryto pažeidimo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

R. L. teigia, kad teismas Å¡ioje situacijoje pripažindamas jį kaltu ir nubausdamas daug griežčiau negu eismo įvykio kaltininkÄ , tyčia siekusį iÅ¡vengti atsakomybės, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir LR Vyriausiojo administracinio teismo nutarčių.Apeliantas mano, kad teismas akivaizdžiai pažeidė ATPK 257 str., 256 str., darydamas iÅ¡vadas apie administracinį teisės pažeidimÄ , pripažindamas apelianto veiksmus administraciniu teisės pažeidimu, kai jo Å¡ioje situacijoje nebuvo, taip pat pasirėmė duomenimis, A.

Z. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi duomenys ir keliantys abejones prieÅ¡taraujantys kitai bylos medžiagai. Be to, mano, kad nepakanka formalaus nustatymo, jog R. L. pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos ir teismo turėjo bÅ«ti vertinamos visos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu, o ne vien formalus pasitraukimo faktas, ir jei toks visapusiÅ¡kas ir iÅ¡samus įrodymų vertinimas ir tyrimas bÅ«tų atliktas, tai bÅ«tų nustatyta, kad R. L. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. R. L. nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčinės kaltės pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas nuobaudÄ , nepagrįstai nenustatė R.

L. veiksmuose buvus lengvinančių aplinkybių, t. y., kai pažeidimas padaromas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.Be to skunde teigiama, kad R. L. iÅ¡ karto po eismo įvykio nekvietė policijos, nes kai R. L. surado pabėgusį eismo įvykio kaltininkÄ , manė, jog tai padarė eismo įvykį sukėlusio asmens giminaitis, nes taip nurodė eismo įvykio kaltininkas, todėl buvo nuspręsta laukti policijos. Skunde yra akcentuojama, kad iÅ¡ visų aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad ne R.

L. yra eismo įvykio kaltininkas ir, kad bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai eismo įvykio kaltininko parodymus. Apeliantas nurodo, kad nors apylinkės teismas konstatavo, kad teisės aktai neįpareigoja vytis, gaudyti pažeidimÄ padariusį asmenį, ir Å¡ias aplinkybes vertino, kaip apelianto kaltę, tačiau R. L. nurodo, kad pasielgė pilietiÅ¡kai ir to daryti nedraudžia įstatymas, be to, įstatymo yra reglamentuotas ir įtvirtintas bÅ«tinojo reikalingumo institutas ATPK 17 str. Mano, kad teismas rėmėsi, nepagrįstais A.

Z. parodymais, teigdamas, kad apeliantas delsė kviesti policijÄ , nors kaip apeliantas pažymi, pats A. Z. delsė ir vengė policijos savo elgesiu po įvykio, po to įvairiomis kalbomis, tame tarpe ir apie eismo įvykį, kad jis ne visai kaltas ir apeliantas buvo įsitikinęs, kad A. Z. policijÄ iÅ¡kvietė kai jis buvo rastas, todėl dar kartÄ tuo pat metu apeliantas neskambino, skambino vėliau.R. L. mano, kad turėtų bÅ«ti remiasi, liudytojo E. V. parodymais, o A. Z. parodymais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, atsižvelgiant į tai, kad jis siekė nuslėpti įvykio tiesÄ , ir į tai taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgta vertinant parodymus.

Teigia, kad teismas iÅ¡ viso nepasisakė apie A. Z. parodymus ir jų nevertina, tačiau apelianto kaltę grindžia bÅ«tent jo parodymais, dėl neva R. L. delsimo kviesti policijÄ . Apeliantas pažymi, kad pats A. Z. įvairiais bÅ«dais tik dėl jam vienam žinomų priežasčių, bandė pabėgti iÅ¡ eismo įvykio vietos, po to pats tempė laikÄ aiÅ¡kindamasis su juo apie įvykio aplinkybes ir pats policijos nekvietė. Apeliacinis skundas atmetamas Pagal ATPK 284 str., organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡ių nuostatų nepažeidė.IÅ¡ apeliacinio skundo galima suprasti, kad apeliuojama į bÅ«tinojo reikalingumo institutÄ (ATPK 17 str.), kurį nustačius asmuo administracinėn atsakomybėn netraukiamas, o teisės pažeidimo padarymas pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas gali bÅ«ti pripažintas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.). Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra minimo instituto požymių.ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas. Pirmoji, antroji ir trečioji bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygos yra realus, akivaizdus gręsiantis pavojus. Teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde R. L. teigė, kad veikÄ padarė siekdamas surasti ir pagauti eismo įvykį padariusį asmenį, be to skunde nurodoma, kad savo veiksmais apeliantas stengėsi, kad bÅ«tų apsaugota jo nuosavybė, galimai apsaugoti kiti piliečiai nuo neatsakingo vairuotojo, bÅ«tų nustatytas asmuo padaręs eismo įvykį ir padaręs administracinės teisės pažeidimÄ , nes eismo įvykį sukėlęs asmuo tyčia elgėsi prieÅ¡ingai negu numato kelių eismo taisyklės, be to manė, kad sprunkantis vairuotojas buvo neblaivus.

Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors R. L. vijosi ir surado eismo įvykį padariusį asmenį, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, R. L. delsė kviesti policijos pareigūnus, su A. Z. pastarojo automobiliu nuvyko į PC „Akropolis“, po to grįžo atgal prie muzikos mokyklos, nors įvykis įvyko 2016 m. balandžio 29 d. apie 13.50 val., tačiau policijai buvo pranešta tik tos pačios dienos 15.50 val., be to teismas pažymi, kad policijai pranešė ne kuris nors eismo įvykyje dalyvavęs ar su juo susijęs asmuo, o A.

Z. žentas T. D. (20 b. l.). Nors R. L. teigia, kad savo veiksmais norėjo, kad bÅ«tų nustatytas pažeidimÄ padaręs asmuo, kad bÅ«tų apsaugota jo nuosavybė, teigia siekęs pasielgti pilietiÅ¡kai, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų, tokių iÅ¡vadų negalima daryti, nes nors ir suradęs pažeidėjÄ , nesiekė, kad apie tai nedelsiant bÅ«tų informuoti policijos pareigÅ«nai, dėl neaiÅ¡kių aplinkybių su pažeidėju važiavo į PC „Akropolis“, nors R. L. skunde nurodė, kad pats eismo įvykį sukėlęs asmuo siÅ«lė tartis, teigė esantis neblaivus, tačiau nebuvo siekiama, kad bÅ«tų greitai nustatytas eismo įvykio kaltininko blaivumas, tačiau prieÅ¡ingai, buvo delsiama.

Å ios aplinkybės rodo, kad R. L. teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. jo nuosavybei po eismo įvykio negrėsė realus ir akivaizdus pavojus, nes byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio R. L. nuosavybei bÅ«tų iÅ¡kilęs pavojus. Nenustačius pirmos, antros ir trečios bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų, kad R. L. nuosavybei iÅ¡kilęs realus, akivaizdus pavojus, nėra pagrindo aptarinėti kitų bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų – galėjo ar negalėjo pavojus bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, ar padaryta žala daugiau/mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala, nes tokių sÄ lygų nėra.

Nenustačius nei vienos bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygos R. L. veikoje, nėra teisinio pagrindo spręsti ir klausimÄ dėl apelianto veikimo pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.).Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas nuobaudÄ , nepagrįstai nenustatė R. L. veiksmuose buvus lengvinančių aplinkybių, t. y., kai pažeidimas padaromas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu R.

L. buvo labai susijaudinęs, priešingai, R. L. veiksmai ieškant eismo įvykį sukėlusio asmenį, veiksmai suradus eismo įvykį sukėlusį asmenį rodo, kad R. L. veikė apgalvotai, tikslingai, nebuvo sutrikęs, todėl apelianto veiksmuose nėra ATPK 31 str. 1 d. 7 p. numatytos lengvinančios aplinkybės.Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014 ir kt.).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ jau paminėtų aplinkybių, t. y., kad R. L. suradęs pažeidėjÄ nesiekė, kad apie tai nedelsiant bÅ«tų informuoti policijos pareigÅ«nai, dėl neaiÅ¡kių aplinkybių su pažeidėju važiavo į PC „Akropolis“, rodo, kad R. L. suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykyje, tačiau Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, nepateikdamas objektyvių pateisinančių tokio savo elgesio priežasčių. Tai, kad, pareiÅ¡kėjo nuomone, jis nesukėlė eismo įvykio ir nebuvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d. galimybės, nes pagal ATPK 130 str. 1 d. atsako asmuo, kuris pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, t. y. nepriklausomai nuo asmens kaltės dėl paties eismo įvykio kilimo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad teisės aktai neįpareigoja su eismo įvykiu susijusių asmenų gaudyti, vytis, ieÅ¡koti kitų su eismo įvykiu susijusių asmenų. Tačiau teisės aktai įpareigoja įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyvius, kurie yra susiję su eismo įvykiu nedelsiat sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka; pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnis, Kelių eismo taisyklių 219 punktas).

R. L. minėtų reikalavimų nesilaikė.Skunde taip pat nurodoma, kad R. L. paskirta nuobauda per griežta, nes eismo įvykį sukėlęs ir pasiÅ¡alinęs A. Z. buvo nubaustas ne taip griežtai.Apygardos teismas pažymi, kad pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Kiekvienu atveju teismas skirdamas nuobaudÄ pažeidėjui jÄ individualizuoja, todėl paskirtos nuobaudos dydis negali bÅ«ti tiesiogiai siejamas su kitam pažeidėjui paskirtos nuobaudos dydžiu, t. y.

Å¡iuo atveju su A. Z. paskirta nuobauda. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas skirdamas nuobaudÄ R. L. atsižvelgė į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ar sunkinančių R. L. atsakomybę aplinkybių nenustatė, nuobauda buvo paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose, t. y. nuobaudos dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui, be to buvo paskirta Å¡velnesnė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – bauda su papildoma administracine nuobauda – specialios teisės vairuoti atėmimu, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje R.

L. pagal ATPK 130 str. 1 d. skiriant nuobaudÄ ATPK 30 str. 1 d. nuostatos pritaikytos tinkamai ir dar labiau Å¡velninti jam pagal šį ATPK straipsnį paskirtÄ nuobaudÄ nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens R. L. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , bei vertindamas tai, kad pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikti iÅ¡ esmės tapatÅ«s argumentai, kokius jis deklaravo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, iÅ¡samiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamame nutarime, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 5 d. nutarimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ ir argumentuotÄ procesinį sprendimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindoTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :              R. L. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.Teisėjas                                                                             Gražvydas PoÅ¡kus  Â