284df652-69d7-4858-acbd-c0d73d9912cf · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 130 str. 1 d. nubaustas 1 013 Eur bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 4 metams, n u s t a t Ä: R. L. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. 1350 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 1525 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonÄ âSAAB 9-5â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rÄ su kita transporto priemone ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktÄ .Apeliaciniu skundu R.
Legislator headnote
AI generated284df652-69d7-4858-acbd-c0d73d9912cf · Å iaulių apygardos teismas: parodymais, teigdamas, kad apeliantas delsÄ kviesti policijÄ , nors kaip apeliantas pažymi, pats A. Z. delsÄ ir vengÄ policijos savo elgesiu po įvykio, po to įvairiomis kalbomis, tame tarpe ir apie eismo įvykį, kad jis ne visai kaltas ir apeliantas buvo įsitikinÄs, kad A. Z. policijÄ iÅ¡kvietÄ kai jis buvo rastas, todÄl dar kartÄ tuo pat metu apeliantas neskambino, skambino vÄliau.R. L. mano, kad turÄtų bÅ«ti remiasi, liudytojo E. V. parodymais, o A. Z. parodymais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, atsižvelgiant į tai, kad jis siekÄ nuslÄpti įvykio tiesÄ , ir į tai taip pat turÄtų bÅ«ti atsižvelgta vertinant parodymus.
Full text
AdministracinÄ byla Nr                                                                               AdministracinÄ byla Nr. ATP-374-519/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01723-2016-6                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                        (S)                                                                           2.1.3.; 2.7.4.5.; 3.26.1         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Gražvydas PoÅ¡kus, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal administracinÄn atsakomybÄn patraukto R.
L. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 130 str. 1 d. nubaustas 1 013 Eur bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 4 metams, n u s t a t Ä: R. L. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. 1350 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 1525 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonÄ âSAAB 9-5â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rÄ su kita transporto priemone ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktÄ .Apeliaciniu skundu R.
L. praÅ¡o panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Å iaulių apylinkÄs teismo nutarimÄ administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2222-900/2016 ir priimti nutarimÄ nutraukti administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ R. L. atžvilgiu.Skunde apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje nebuvo sutrinkta jokių R. L. kaltÄs įrodymų dÄl pažeidimo, už kurį jis yra nubaustas padarymo, teigia, kad yra nubaustas nepagrįstai bei netinkamai yra pritaikytas įstatymas, mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ kelių eismo taisyklių 219 punktÄ ir ATPK 130 str. nuostatas ir nepagrįstai netaikÄ ATPK 17 str., kuriame yra įtvirtintos bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos.
R. L. yra įsitikinÄs, kad Å¡iuo atveju buvo visos bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos, nes eismo įvykį sukÄlÄs vairuotojas tyÄia bÄgo iÅ¡ įvykio vietos ir galimai apeliantui ir jo automobiliui žymiÄ Å¾alÄ padarÄs vairuotojas bÅ«tų visiÅ¡kai nenustatytas ir nesurastas. R. L. nurodo, stengÄsis, kad jo sugadinta nuosavybÄ bÅ«tų apginta ir kad apeliantas turÄtų pagrįstÄ teisÄ Ä¯ padarytos žalos atlyginimÄ , taÄiau tai įmanoma tik nustaÄius pažeidimÄ padariusį asmenį, o Å¡ioje situacijoje nebuvo kitos galimybÄs kaip pasielgti, t. y. nepasitraukiant visiÅ¡kai iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes eismo įvykį padarÄs asmuo net nestojo įvykio vietoje, o staigiai dingo iÅ¡ įvykio vietos ir stengÄsi pasislÄpti kiemuose.
Apeliantas nurodo, kad tokie jo veiksmai Å¡ioje situacijoje buvo bÅ«tini, be to, eismo įvykį padariusiam asmeniui nepadarÄ jokios žalos, prieÅ¡ingai savo veiksmais apeliantas stengÄsi, kad bÅ«tų apsaugota jo nuosavybÄ, galimai apsaugoti kiti pilieÄiai nuo neatsakingo vairuotojo, bÅ«tų nustatytas asmuo padarÄs eismo įvykį ir padarÄs administracinÄs teisÄs pažeidimÄ , nes eismo įvykį sukÄlÄs asmuo tyÄia elgÄsi prieÅ¡ingai negu numato kelių eismo taisyklÄs. R. L. nurodo, kad eismo įvykį sukÄlÄs asmuo iÅ¡ karto po įvykio nesustojo, neiÅ¡lipo eismo įvykio vietoje, nesiÄmÄ jokių priemonių įvykio vietai apsaugoti.
Apeliantas nurodo, kad elgÄsi pagal kelių eismo taisykles, iÅ¡ karto po įvykio sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rÄjo jo sugadinimus ir tik pamatÄs sprunkantį vairuotojÄ , spontaniÅ¡kai nutarÄ bandyti jį surasti, kol dar visiÅ¡kai buvo nedingÄs, nes manÄ, kad vÄliau jis gali likti nesurastas, be to manÄ, kad gal eismo įvykį sukÄlÄs asmuo sprunka, nes yra neblaivus. R. L. teigia, kad tokiu bÅ«du elgÄsi tiek gindamas savo teises ir teisÄtus interesus bei nuosavybÄ bei stengÄsi užtikrinti, kad bÅ«tų sulaikytas pažeidimÄ padarÄs asmuo, bei neleisti jam pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio visiÅ¡kai, taÄiau apylinkÄs teismas apie Å¡iÄ atsakomybÄ Å¡alinanÄiÄ aplinkybÄ iÅ¡ viso nepasisakÄ.Taip pat apeliantas nurodo, kad jis, nukentÄjÄs nuo eismo įvykio, pats eismo įvykio nesukÄlÄs ir jo nepadarÄs, padÄjÄs surasti ir nustatyti asmenį, kuris pažeidimÄ padarÄ, yra nubaustas daug griežÄiau už vairuotojÄ , kuris pažeidimÄ padarÄ bei tyÄia dÄl padaryto pažeidimo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.
R. L. teigia, kad teismas Å¡ioje situacijoje pripažindamas jį kaltu ir nubausdamas daug griežÄiau negu eismo įvykio kaltininkÄ , tyÄia siekusį iÅ¡vengti atsakomybÄs, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir LR Vyriausiojo administracinio teismo nutarÄių.Apeliantas mano, kad teismas akivaizdžiai pažeidÄ ATPK 257 str., 256 str., darydamas iÅ¡vadas apie administracinį teisÄs pažeidimÄ , pripažindamas apelianto veiksmus administraciniu teisÄs pažeidimu, kai jo Å¡ioje situacijoje nebuvo, taip pat pasirÄmÄ duomenimis, A.
Z. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi duomenys ir keliantys abejones prieÅ¡taraujantys kitai bylos medžiagai. Be to, mano, kad nepakanka formalaus nustatymo, jog R. L. pasitraukÄ iÅ¡ įvykio vietos ir teismo turÄjo bÅ«ti vertinamos visos aplinkybÄs, susijusios su eismo įvykiu, o ne vien formalus pasitraukimo faktas, ir jei toks visapusiÅ¡kas ir iÅ¡samus įrodymų vertinimas ir tyrimas bÅ«tų atliktas, tai bÅ«tų nustatyta, kad R. L. veiksmuose nÄra pažeidimo sudÄties. R. L. nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyÄinÄs kaltÄs pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas nuobaudÄ , nepagrįstai nenustatÄ R.
L. veiksmuose buvus lengvinanÄių aplinkybių, t. y., kai pažeidimas padaromas dÄl didelio susijaudinimo, kurį sukÄlÄ neteisÄti nukentÄjusiojo veiksmai.Be to skunde teigiama, kad R. L. iÅ¡ karto po eismo įvykio nekvietÄ policijos, nes kai R. L. surado pabÄgusį eismo įvykio kaltininkÄ , manÄ, jog tai padarÄ eismo įvykį sukÄlusio asmens giminaitis, nes taip nurodÄ eismo įvykio kaltininkas, todÄl buvo nusprÄsta laukti policijos. Skunde yra akcentuojama, kad iÅ¡ visų aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad ne R.
L. yra eismo įvykio kaltininkas ir, kad bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai eismo įvykio kaltininko parodymus. Apeliantas nurodo, kad nors apylinkÄs teismas konstatavo, kad teisÄs aktai neįpareigoja vytis, gaudyti pažeidimÄ padariusį asmenį, ir Å¡ias aplinkybes vertino, kaip apelianto kaltÄ, taÄiau R. L. nurodo, kad pasielgÄ pilietiÅ¡kai ir to daryti nedraudžia įstatymas, be to, įstatymo yra reglamentuotas ir įtvirtintas bÅ«tinojo reikalingumo institutas ATPK 17 str. Mano, kad teismas rÄmÄsi, nepagrįstais A.
Z. parodymais, teigdamas, kad apeliantas delsÄ kviesti policijÄ , nors kaip apeliantas pažymi, pats A. Z. delsÄ ir vengÄ policijos savo elgesiu po įvykio, po to įvairiomis kalbomis, tame tarpe ir apie eismo įvykį, kad jis ne visai kaltas ir apeliantas buvo įsitikinÄs, kad A. Z. policijÄ iÅ¡kvietÄ kai jis buvo rastas, todÄl dar kartÄ tuo pat metu apeliantas neskambino, skambino vÄliau.R. L. mano, kad turÄtų bÅ«ti remiasi, liudytojo E. V. parodymais, o A. Z. parodymais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, atsižvelgiant į tai, kad jis siekÄ nuslÄpti įvykio tiesÄ , ir į tai taip pat turÄtų bÅ«ti atsižvelgta vertinant parodymus.
Teigia, kad teismas iÅ¡ viso nepasisakÄ apie A. Z. parodymus ir jų nevertina, taÄiau apelianto kaltÄ grindžia bÅ«tent jo parodymais, dÄl neva R. L. delsimo kviesti policijÄ . Apeliantas pažymi, kad pats A. Z. įvairiais bÅ«dais tik dÄl jam vienam žinomų priežasÄių, bandÄ pabÄgti iÅ¡ eismo įvykio vietos, po to pats tempÄ laikÄ aiÅ¡kindamasis su juo apie įvykio aplinkybes ir pats policijos nekvietÄ. Apeliacinis skundas atmetamas Pagal ATPK 284 str., organas (pareigÅ«nas), nagrinÄdamas administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinÄn atsakomybÄn, ar yra atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas.
PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡ių nuostatų nepažeidÄ.IÅ¡ apeliacinio skundo galima suprasti, kad apeliuojama į bÅ«tinojo reikalingumo institutÄ (ATPK 17 str.), kurį nustaÄius asmuo administracinÄn atsakomybÄn netraukiamas, o teisÄs pažeidimo padarymas pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas gali bÅ«ti pripažintas pažeidÄjo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.). Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nÄra minimo instituto požymių.ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisÄs pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dÄl administracinių teisÄs pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klÄje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, pilieÄių teisÄms ir laisvÄms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybÄmis negalÄjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonÄmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.
Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisÄtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisÄtumo sÄ lygas. Pirmoji, antroji ir treÄioji bÅ«tinojo reikalingumo teisÄtumo sÄ lygos yra realus, akivaizdus grÄsiantis pavojus. Teismo posÄdyje ir apeliaciniame skunde R. L. teigÄ, kad veikÄ padarÄ siekdamas surasti ir pagauti eismo įvykį padariusį asmenį, be to skunde nurodoma, kad savo veiksmais apeliantas stengÄsi, kad bÅ«tų apsaugota jo nuosavybÄ, galimai apsaugoti kiti pilieÄiai nuo neatsakingo vairuotojo, bÅ«tų nustatytas asmuo padarÄs eismo įvykį ir padarÄs administracinÄs teisÄs pažeidimÄ , nes eismo įvykį sukÄlÄs asmuo tyÄia elgÄsi prieÅ¡ingai negu numato kelių eismo taisyklÄs, be to manÄ, kad sprunkantis vairuotojas buvo neblaivus.
Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nors R. L. vijosi ir surado eismo įvykį padariusį asmenį, taÄiau kaip teisingai pažymÄjo apylinkÄs teismas, R. L. delsÄ kviesti policijos pareigÅ«nus, su A. Z. pastarojo automobiliu nuvyko į PC âAkropolisâ, po to grįžo atgal prie muzikos mokyklos, nors įvykis įvyko 2016 m. balandžio 29 d. apie 13.50 val., taÄiau policijai buvo praneÅ¡ta tik tos paÄios dienos 15.50 val., be to teismas pažymi, kad policijai praneÅ¡Ä ne kuris nors eismo įvykyje dalyvavÄs ar su juo susijÄs asmuo, o A.
Z. žentas T. D. (20 b. l.). Nors R. L. teigia, kad savo veiksmais norÄjo, kad bÅ«tų nustatytas pažeidimÄ padarÄs asmuo, kad bÅ«tų apsaugota jo nuosavybÄ, teigia siekÄs pasielgti pilietiÅ¡kai, taÄiau iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, tokių iÅ¡vadų negalima daryti, nes nors ir suradÄs pažeidÄjÄ , nesiekÄ, kad apie tai nedelsiant bÅ«tų informuoti policijos pareigÅ«nai, dÄl neaiÅ¡kių aplinkybių su pažeidÄju važiavo į PC âAkropolisâ, nors R. L. skunde nurodÄ, kad pats eismo įvykį sukÄlÄs asmuo siÅ«lÄ tartis, teigÄ esantis neblaivus, taÄiau nebuvo siekiama, kad bÅ«tų greitai nustatytas eismo įvykio kaltininko blaivumas, taÄiau prieÅ¡ingai, buvo delsiama.
Å ios aplinkybÄs rodo, kad R. L. teisÄms ir teisÄtiems interesams, t. y. jo nuosavybei po eismo įvykio negrÄsÄ realus ir akivaizdus pavojus, nes byloje nÄra duomenų, kad po eismo įvykio R. L. nuosavybei bÅ«tų iÅ¡kilÄs pavojus. NenustaÄius pirmos, antros ir treÄios bÅ«tinojo reikalingumo teisÄtumo sÄ lygų, kad R. L. nuosavybei iÅ¡kilÄs realus, akivaizdus pavojus, nÄra pagrindo aptarinÄti kitų bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų â galÄjo ar negalÄjo pavojus bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonÄmis, ar padaryta žala daugiau/mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala, nes tokių sÄ lygų nÄra.
NenustaÄius nei vienos bÅ«tinojo reikalingumo teisÄtumo sÄ lygos R. L. veikoje, nÄra teisinio pagrindo sprÄsti ir klausimÄ dÄl apelianto veikimo pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.).Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas nuobaudÄ , nepagrįstai nenustatÄ R. L. veiksmuose buvus lengvinanÄių aplinkybių, t. y., kai pažeidimas padaromas dÄl didelio susijaudinimo, kurį sukÄlÄ neteisÄti nukentÄjusiojo veiksmai. Teismas pažymi, kad byloje nÄra duomenų apie tai, jog administracinio teisÄs pažeidimo padarymo metu R.
L. buvo labai susijaudinÄs, prieÅ¡ingai, R. L. veiksmai ieÅ¡kant eismo įvykį sukÄlusio asmenį, veiksmai suradus eismo įvykį sukÄlusį asmenį rodo, kad R. L. veikÄ apgalvotai, tikslingai, nebuvo sutrikÄs, todÄl apelianto veiksmuose nÄra ATPK 31 str. 1 d. 7 p. numatytos lengvinanÄios aplinkybÄs.Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinÄ atsakomybÄ inter alia (be kita ko) kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijÄs, vietos pažeidžiant KET.
PažymÄtina, kad Å¡is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyÄia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijÄs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukÄlÄs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisÄtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklÄms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslÄpti savo neblaivumÄ , paslÄpti eismo įvykio pÄdsakus ir pan. (nutartys administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014 ir kt.).
Kartu nagrinÄjamos bylos kontekste atkreiptinas dÄmesys į tai, kad kaltÄs, jos formos, rūšies subjektyvių (vidiniųâpsichinių) administracinio teisÄs pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidÄjo prisipažinimu padarius administracinį teisÄs pažeidimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ administracinio teisÄs pažeidimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio teisÄs pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ jau paminÄtų aplinkybių, t. y., kad R. L. suradÄs pažeidÄjÄ nesiekÄ, kad apie tai nedelsiant bÅ«tų informuoti policijos pareigÅ«nai, dÄl neaiÅ¡kių aplinkybių su pažeidÄju važiavo į PC âAkropolisâ, rodo, kad R. L. suvokÄ savo pareigÄ pasilikti eismo įvykyje, taÄiau Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, nepateikdamas objektyvių pateisinanÄių tokio savo elgesio priežasÄių. Tai, kad, pareiÅ¡kÄjo nuomone, jis nesukÄlÄ eismo įvykio ir nebuvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, nepaneigia administracinÄn atsakomybÄn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d. galimybÄs, nes pagal ATPK 130 str. 1 d. atsako asmuo, kuris pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijÄs, t. y. nepriklausomai nuo asmens kaltÄs dÄl paties eismo įvykio kilimo.
Kartu atkreiptinas dÄmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.
Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apygardos teismas pritaria apylinkÄs teismo iÅ¡vadoms, kad teisÄs aktai neįpareigoja su eismo įvykiu susijusių asmenų gaudyti, vytis, ieÅ¡koti kitų su eismo įvykiu susijusių asmenų. TaÄiau teisÄs aktai įpareigoja įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyvius, kurie yra susijÄ su eismo įvykiu nedelsiat sustoti ir pažymÄti eismo įvykio vietÄ Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka; pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnis, Kelių eismo taisyklių 219 punktas).
R. L. minÄtų reikalavimų nesilaikÄ.Skunde taip pat nurodoma, kad R. L. paskirta nuobauda per griežta, nes eismo įvykį sukÄlÄs ir pasiÅ¡alinÄs A. Z. buvo nubaustas ne taip griežtai.Apygardos teismas pažymi, kad pagal ATPK 20 str. administracinÄ nuobauda yra atsakomybÄs priemonÄ, skiriama administracinį teisÄs pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklÄti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisÄs pažeidÄjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisÄs pažeidimų.
Nuobauda už administracinį teisÄs pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ teisÄs pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dÄl administracinių teisÄs pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, pažeidÄjo asmenybÄ bei atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes (ATPK 30 str.). Kiekvienu atveju teismas skirdamas nuobaudÄ pažeidÄjui jÄ individualizuoja, todÄl paskirtos nuobaudos dydis negali bÅ«ti tiesiogiai siejamas su kitam pažeidÄjui paskirtos nuobaudos dydžiu, t. y.
Å¡iuo atveju su A. Z. paskirta nuobauda. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas skirdamas nuobaudÄ R. L. atsižvelgÄ Ä¯ pažeidimo pobÅ«dį, pažeidÄjo asmenybÄ, lengvinanÄių ar sunkinanÄių R. L. atsakomybÄ aplinkybių nenustatÄ, nuobauda buvo paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose, t. y. nuobaudos dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui, be to buvo paskirta Å¡velnesnÄ ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis â bauda su papildoma administracine nuobauda â specialios teisÄs vairuoti atÄmimu, todÄl apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamoje administracinio teisÄs pažeidimo byloje R.
L. pagal ATPK 130 str. 1 d. skiriant nuobaudÄ ATPK 30 str. 1 d. nuostatos pritaikytos tinkamai ir dar labiau Å¡velninti jam pagal šį ATPK straipsnį paskirtÄ nuobaudÄ nÄra teisinio pagrindo.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens R. L. apeliaciniame skunde nÄra jokių objektyvių argumentų, dÄl kurių reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginÄijamÄ nutarimÄ , bei vertindamas tai, kad pažeidÄjo apeliaciniame skunde pateikti iÅ¡ esmÄs tapatÅ«s argumentai, kokius jis deklaravo bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, iÅ¡samiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamame nutarime, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, ir pritaria žemesnÄs instancijos teismo sprendimo motyvams.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių apylinkÄs teismas, priimdamas 2016 m. liepos 5 d. nutarimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priÄmÄ teisÄtÄ , pagrįstÄ ir argumentuotÄ procesinį sprendimÄ .
DÄl Å¡ių priežasÄių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra teisinio pagrindoTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :              R. L. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis įsiteisÄja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.TeisÄjas                                                                             Gražvydas PoÅ¡kus  Â