284cbd93-a2be-4e4f-833b-eea24ce1cfff · Lietuvos apeliacinis teismas

?Bylos Nr. 1S-374-1076/2020 Proceso Nr. 1-01-1-07911-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L.

K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 5 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. L. K. kaltinamas tuo, kad, jis 2020 m. vasario 23 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau septyniolikos smÅ«gių nukentėjusiajam S. M.

į rankas ir galvÄ , padarydami poodines kraujosruvas plaÅ¡takose ir kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus plaÅ¡takose, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir deÅ¡inio akytkaulio lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, ko pasėkoje nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė S. M. bei pagrobė jo turtÄ ‑ pilkos spalvos grandinėlę 100 eurų vertės. Å iais savo veiksmais L.

K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

2. L. K. 2020 m. kovo 20 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2020 m. birželio 5 d. pagal Europos areÅ¡to orderį perduotas Lietuvos Respublikai. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, kuria L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo L. K. sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 5 d.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Kaltinamojo L. K. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir kaltinamÄ jį L.

K. iš suėmimo paleisti. 4.1. Skunde nurodoma, kad nors L. K. yra kaltinamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau vien kaltinimo sunkumas teismų praktikoje nelaikomas pakankamu pagrindu pačios griežčiausios kardomosios priemonės ilgalaikiam taikymui. Gynėjas teigia, kad kaltinamasis L. K. po nusikalstamos veikos padarymo tik dėl labai jauno amžiaus, socialinės brandos stokos pasielgė neatsakingai ir išvyko iš Lietuvos. Tačiau, anot gynėjo, toks momentinis neatsakingas poelgis neturėtų būti vertinamas kaip pakankamas išvadai, kad šiuo metu, jei kaltinamasis būtų paleistas iš suėmimo, jis vėl bėgtų ir slėptųsi.

Iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos L. K. gyveno su tėvais, buvo susietas su jais pakankamai tvirtais Å¡eimyniniais ryÅ¡iais. Tėvai sÅ«numi rÅ«pinasi ir Å¡iuo metu, tik dėl nesuprantamų priežasčių ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusi prokurorė uždraudė L. K. palaikyti bet kokius ryÅ¡ius su tėvais, todėl Å¡iuo metu Å¡ie ryÅ¡iai silpnėja. Gynėjas nurodo, kad L. K. anksčiau neteistas, neturi ryÅ¡ių užsienyje. Gynėjo manymu, visuma Å¡ių aplinkybių neduoda pagrindo spręsti, kad L.

K. paskyrus Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, kiltų bent kiek didesnė jo pasislėpimo tikimybė. Gynėjo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam L. K. intensyviÄ priežiÅ«rÄ kartu su kitomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo L. K. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Å ie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo L. K. parodymuose, liudytojų D. Ž., S. T., K. O., J. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti bei daiktų apžiÅ«ros protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti.

Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Å ie klausimai sprendžiami bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡ esmės, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir iÅ¡samaus byloje surinktų duomenų vertinimo prieÅ¡ingai nei priimant galutinį procesinį sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės. Å ioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

7. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Panevėžio apygardos teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam L. K. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo pagrindÄ .

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumÄ Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių. L. K. kaltinamas padaręs du tyčinius turtinio ir smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijoms. Už visų L. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už labai sunkų nusikaltimÄ skiriama iÅ¡imtinai tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė.

Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymÄ .

11. L. K. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, iki sulaikymo gyveno su tėvais. Tai rodo, kad L. K. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. L. K. yra nevedęs, nedirba, baustas administracine tvarka; iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo L. K. pabėgo į užsienį, jam buvo paskelbta paieška, jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir išduotas Lietuvos Respublikai.

Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pabėgti ir pasislėpti. Todėl Å¡iuo atveju kaltinamÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryÅ¡ius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. IÅ¡vardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis L. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati L. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Å iuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebÅ«tų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iÅ¡ suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Ä®vertinus L. K. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumÄ , gresiančiÄ bausmę, kad kaltinamasis iÅ¡ karto po nusikaltimų padarymo buvo pabėgęs į užsienį, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtÄ L.

K. į laisvę ir skirti jam vienÄ ar kelias kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia bÅ«tinumo Å¡ioje proceso stadijoje ir toliau L. K. taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, todėl skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundÄ atmesti. Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam L. K. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 5 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Alenas Piesliakas