2025-10-29 Nr. AB-17710-3-61-3-02014-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2671-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02014-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.2

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 25S85646 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. .Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad bijo grįžti į kilmės valstybę, bijodamas teisėsaugos institucijų persekiojimo, kadangi: jo motina ir patėvis buvo prisijungę prie vykusių protestų, jo patėvis buvo pateikęs prašymą savo darbdaviui, kad jungiasi į nacionalinį streiką ir sulaukė grasinimų iš darbovietės, po to buvo atleistas; patėviui su motina bei pareiškėjo nepilnamečiui broliui pabėgus pirmiems iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjui likus mokytis koledže, studijų kuratorius pasikvietė jį į kabinetą, darė jam spaudimą, kad jis įtikintų tėvus grįžti į (duomenys neskelbtini), vėliau jis perspėtas nesiimti veiklos prieš (duomenys neskelbtini) režimą, nes grės realus įkalinimas, dar vėliau išsikvietus, buvo patikrintas jo mobilusis telefonas dėl ekstremistinėmis pripažintų Telegram pokalbių grupių programėlių; po kelių dienų po patikrinimo pareiškėjui buvo „patarta“ nutraukti studijas, ką jis ir padarė, nes jam nepagrįstai ėmė mažinti pažymius, užduoti didesnį krūvį ir pan.; tarpininkaujant viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) pabėgo iš kilmės valstybės; gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu dalyvavo mitinge paminėti (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybingumo pradžią; taip pat bijo būti pašauktas atlikti karinę tarnybą ir įtrauktas į Rusijos karinį konfliktą su Ukraina (tarnauti savaime nebijo, bet nenori tarnauti su jo politiniais įsitikinimais nesuderinamai valstybei). Papildomai nurodė, kad į Lietuvą atvyko teisėtai (išduota viza) ir vėliau gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi, išduotus pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Dokumentuose teigiama, kad I. S. negali grįžti į kilmės valstybę, nes nukentėtų nuo nedemokratinio režimo.

2.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, atmetė pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl jo šeimos narių veiksmų (patėvio ir motinos), konstatavęs, kad jo šeimos nariams nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, bei nurodžius, kad jiems (duomenys neskelbtini) nekyla joks tarptautinis apsaugos reikalaujantis pavojus. Šie atsakovo sprendimai dar nėra įsiteisėję, todėl tokia atsakovo išvada nepagrįsta. Be to, viešai prieinama kilmės valstybės informacija patvirtina politiškai aktyvių asmenų šeimos narių persekiojimo atvejus.

2.3. Pareiškėjo pasakojimas apie patirtą spaudimą nutraukti studijas, vykusį jo telefono patikrinimą, teiravimąsi apie šeimos narių lokaciją ir daromą spaudimą įtikinti tėvus sugrįžti į kilmės valstybę atmestas nepagrįstai, nes pareiškėjo pasakojimo daliai, nepatvirtintai tiesioginiais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai netaikyta abejonės privilegija, kaip tai numato Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 99 punktas. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra nurodyta, kokie esminiai prieštaravimai pareiškėjo pasakojime įgalino Migracijos departamentą laikyti pasakojimą nepatikimu.

2.4. Nors pareiškėjas baimę patirti persekiojimo veiksmus siejo su jo ryšiais su VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie šią įstaigą buvo neišsamus, nedetalizuotas, iš esmės pagrindžiantis tik tai, kad minėtoje organizacijoje dirbę asmenys, bendradarbiaudami su (duomenys neskelbtini), padėjo jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas neatliko vertinimo, ar VšĮ (duomenys neskelbtini) tarpininkavus organizuojant pareiškėjo išvykimą iš (duomenys neskelbtini), kuri kilmės valstybėje laikytina ekstremistine organizacija, jį grąžinus į kilmės valstybę, jo atžvilgiu gali būti pareiškiami kaltinimai dėl bendradarbiavimo su nurodyta organizacija.

2.5. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimas mitinge gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu paminėti (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybingumo pradžią nėra susijęs su persekiojimu, kaip tai yra nurodoma 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) ir Įstatymo 86 straipsnyje. Atsakovas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad savanoriško grįžimo ar priverstinio grąžinimo (išsiuntimo) atveju į (duomenys neskelbtini) jo tapatybė būtų patikrinta dar pasienyje. Šios atsakovo išvados prieštarauja viešai prieinamai kilmės valstybės informacijai, patvirtinančiai, kad ir užsienyje protestuose / akcijose dalyvaujantys asmenys, grąžinus juos į (duomenys neskelbtini), susiduria su persekiojimo veiksmais.

2.6. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis, grįžęs į (duomenys neskelbtini), bus pašauktas atlikti karinę tarnybą ir bus pasiųstas į Rusijos karą Ukrainoje. Atsakovas nevertino, ar asmeniui, kurio politinių įsitikinimų jis nekvestionuoja, yra saugu atlikti karinę tarnybą, kai jo turimi politiniai įsitikinimai yra akivaizdžiai nesuderinami su (duomenys neskelbtini) režimu. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, jis atitinka asmenų, kurie kviečiami atlikti karinę tarnybą, kriterijus (jam nėra 27 m.); nėra duomenų, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo karinės tarnybos (neturi sveikatos problemų) ar pasinaudoti teise į alternatyvią karo tarnybą, kas reiškia, kad jis, tikėtina, turės atlikti karinę tarnybą, o atsisakius ją atlikti – jam gresia baudžiamasis persekiojimas. Asmens atsisakymas atlikti karinę tarnybą, kurią jis turėtų atlikti savo kilmės valstybėje, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmoniškumui, yra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės informacija patvirtina, kad šauktiniai buvo naudojami rimtiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti malšinant nacionaliniu mastu vykusius civilių protestus, kurių metu buvo naudojamos itin žiaurios smurto apraiškos, kankinimai ir pan., todėl mažai tikėtina, kad tie patys šauktiniai nebus įtraukti į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą. Į tai būtina atsižvelgti vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas bus priverstas tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti darant rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, o šį vertinimą turi atlikti Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2.7. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jis negali grįžti į kilmės valstybę, nes nukentėtų nuo nedemokratinio režimo, todėl nėra suprantama, kodėl, nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, konstatuojama, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos ir pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų bei nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti prieglobsčio prašytoją į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Priimant sprendimą dėl jo grąžinimo / išsiuntimo, nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, kas lėmė nepagrįstą sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę.

2.8. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, tačiau draudimas atvykti į Lietuvą motyvuojamas vien tuo, kad jis nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos jo skundo dėl Sprendimo nagrinėjimo teisme metu. Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra neproporcingas, jame nėra motyvų, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS (Šengeno informacinę sistemą). Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, todėl sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 straipsnio 2 dalį metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nėra proporcingas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso priimtas dėl to, jog tyrimo metu nenustatyta visiškai pagrįstos baimės, kad kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo baimė būti nubaustam dėl giminystės ryšių, visuomeninės veiklos ir karo tarnybos yra grindžiama išskirtinai subjektyviu vertinimu, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais: jis nebuvo sulaikytas, jo atžvilgiu nebuvo pradėtos administracinio arba baudžiamojo pobūdžio bylos, jam nebuvo uždrausta išvykti iš kilmės valstybės, be to, jis nėra paskelbtas paieškomu asmeniu, nors nuo menamų įvykių yra praėję daugiau nei 3–4 m. Pareiškėjo įžvelgiamos grėsmės vertintos kaip išskirtinai hipotetinės. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmės, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Be to, pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

3.2. Skundo teiginiai dėl grėsmės patirti persekiojimą dėl sąsajų su jo tėvais atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motinos ir patėvio profiliai neatitinka surinktoje kilmės valstybės informacijoje apibūdintų profilių, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad egzistuoja reikšmingai padidinta rizika jų artimiesiems patirti persekiojimui prilyginamus veiksmus.

3.3. Pareiškėjo pateikiami šaltiniai apie padėtį kilmės valstybėje ir straipsniai buvo žinomi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, jie nurodyti Sprendime ir įvertinti pareiškėjo situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad Migracijos departamento surinkta informacija yra esmingai pasikeitusi. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

3.4. Sprendime įvertintas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas, siejamas su VšĮ (duomenys neskelbtini) suteikta pagalba organizuojant pareiškėjo pabėgimą iš (duomenys neskelbtini), o surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijos nustato asmenis, kuriems VšĮ (duomenys neskelbtini) padeda išvykti iš (duomenys neskelbtini), taip pat ir Lietuvos Respublikos institucijos tokios informacijos (duomenys neskelbtini)i neteikia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dalyvauja VšĮ (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuojamuose mitinguose, o tai reiškia, kad jis nėra aktyvus veikėjas. Pareiškėjo pasakojimas apie VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo neišsamus, nedetalizuotas, iš esmės pagrindžiantis tik tai, kad minėtoje organizacijoje dirbę asmenys, bendradarbiaudami su (duomenys neskelbtini), padėjo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

3.5. Pareiškėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis, gyvendamas Lietuvoje, dalyvavo viename mitinge paminėti (duomenys neskelbtini) valstybingumo pradžią, savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieš pareiškėją būtų panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – apklausos, sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, bausmės skyrimas „už akių“ ir kt. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį ar būtų paskelbta jo paieška. Atsakovo duomenimis, (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, o pareiškėjas neatitinka minėtų asmenų profilio.

3.6. Pareiškėjas skunde baimę būti persekiojamu taip pat sieja su galimybe būti pašauktam į karinę tarnybą, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra gavęs šaukimo, kvietimo atvykti į medicininę apžiūrą ar kitų pranešimų / veiksmų, kurie leistų teigti, jog jis gali būti pašauktas į karinę tarnybą. Karinės tarnybos vengimas bei nenoras ją atlikti savaime nėra pagrindas užsieniečiui suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą, kadangi, kaip ir kitose valstybėse, kuriose karo tarnyba yra privaloma, vengimas atlikti karo prievolę (duomenys neskelbtini) yra laikomas įstatymo pažeidimu ir už tai numatytos atitinkamos sankcijos. Be to, karinė prievolė yra asmens pilietinė pareiga ir savaime nėra diskriminacinė dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikimų, jeigu tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis.

3.7. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nesudaro pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) 2024 m. kovo 20 d. rašte Nr. (20.7.1E)3-1564 nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjo pilietinę veiklą arba politiškai motyvuotą persekiojimą (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, taip pat nenustatyta, kad jam gresia persekiojimas. Sprendime buvo įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai, kurie, pasak jo, pagrindžia išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindą, tačiau juos įvertinus visų duomenų kontekste nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas. Leidimo laikinai gyventi išdavimas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nesudaro pagrindo besąlygiškai gauti prieglobstį Lietuvoje.

3.8. Priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl perspėjimo įtraukimo į SIS, buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės (buvimas Lietuvoje, ryšiai su Lietuva ir kt.), o įvertinus tai, kad pareiškėjas bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos jam neįvykdžius savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos, ir tai, kad jis ateityje gali siekti pasislėpti ir neteisėtai pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS. Šios Sprendimo dalys bus įvykdytos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįvykdys įpareigojimo savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jam suteikiama galimybė savanoriškai išvykti iš Lietuvos ir tokiu atveju nebus uždrausta atvykti į Lietuvą. Be to, Sprendimas priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl šie skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes tai nėra bylos dalykas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog iš kilmės valstybės išvyko 2022 m. vasario 28 d., į Lietuvą atvyko 2022 m. balandžio 1 d., t. y. iš (duomenys neskelbtini), galiausiai – į Lietuvą, tačiau kitose valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė ir neturi (neturėjo) kitų valstybių išduotų vizų ar leidimų gyventi. Pareiškėjas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą humanitariniu pagrindu, o dėl prieglobsčio kreipėsi dar galiojant leidimui laikinai gyventi, kadangi bijo būti deportuotas iš Lietuvos. Teismas išsamiai išdėstė pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį ir apklausos metu nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo prieglobsčio prašymą.

5.2. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 3 d. priėmė Sprendimą: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti asmenį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu asmuo savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nustatytą terminą, išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 4) uždrausti I. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 5) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo I. S. atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ar išvykimo iš kitos Šengeno acquis teritorijos.

6. Teismas įvertino Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 86 ir 87 straipsnių, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kilmės valstybė – (duomenys neskelbtini).

7. Teismas išdėstė Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, Aprašo 97, 99.1 punktų nuostatas.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia būtinybę gauti prieglobstį ((duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijos vykdo persekiojimą jo šeimos narių atžvilgiu dėl jų dalyvavimo 2020 m. protesto akcijose, o pareiškėjas dėl to turėjo nutraukti studijas), pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje buvo ginčijamas atsakovo sprendimas nesuteikti prieglobsčio pareiškėjo motinai, patėviui ir nepilnamečiam broliui, konstatavo, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog jiems kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjui būtų pareikšti kaltinimai, įtarimai, jis būtų ieškomas ar kitaip persekiojamas, kad būtų paskelbta jo paieška ar kad jis patyrė grasinimų būdamas Lietuvoje. Pareiškėjas laisvai išvyko iš kilmės šalies, nuvyko į Rusiją, tačiau nė vienoje šalyje nebuvo sulaikytas ar kitaip persekiojamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepripažino pareiškėjo šeimos narių baimės būti persekiojamiems (duomenys neskelbtini) pagrįsta, teismas sprendė, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo šeimos nariams neva gresiančio pavojaus taip pat neįrodyta.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje ir telefone prenumeravo ekstremistine pripažintą „Telegram“ pokalbių grupę, pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu po tariamo mobiliojo telefono patikrinimo nebuvo pradėta nei administracinė, nei baudžiamoji byla, ir padarė išvadą, kad pokalbių grupės, kurias pareiškėjas prenumeravo, neatkreipė teisėsaugos dėmesio. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė jokių dokumentų (sutarčių, pažymėjimų ir pan.), kurie pagrįstų jo aktyvų dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje, duomenų apie pareiškėjo veiklą šioje organizacijoje, apie konkrečias jo vykdytas funkcijas taip pat nepateikta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad vien aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) galimai padėjo pareiškėjui atvykti į Lietuvą, kelia realią jo persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) Respublikoje.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo dalyvavimo mitinge Lietuvoje, nurodė, kad vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo manyti, jog dėl to jam gresia persekiojimas kilmės valstybėje, todėl pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas būtų pašauktas kariauti prieš Ukrainą, todėl jo baimę vertino kaip nepagrįstą. Teismas įvertino atsakovo nustatytas aplinkybes (nėra duomenų apie plataus masto tebevykdomus patikrinimus pasienyje; pareiškėjas nėra laikomas režimo oponentu, todėl jis nepatenka į sąrašą asmenų, kurie galėtų būti sulaikyti pasienyje; Interpolo duomenų bazėje nėra duomenų apie paskelbtą pareiškėjo paiešką, pareiškėjas nėra įtrauktas į asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąrašą), ir sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis negalėtų grįžti į savo kilmės valstybę dėl jo persekiojimo ar kitokios kylančios grėsmės, neįrodė, kad egzistuoja savarankiški pagrindai, dėl kurių gali būti pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl jo pasisakymų, dalyvavimo mitinge jam grėstų pavojus grįžus į kilmės šalį, byloje nėra įrodymų, kad jo dalyvavimas atitinkamose veiklose yra patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį ar kad teisėsauga bandytų imtis veiksmų dėl jo pasisakymų, dalyvavimo mitinguose ar pan. Pats pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jo atitinkami veiksmai galėjo tapti žinomi (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Pareiškėjas nepateikė jokios aktualios informacijos apie savo, kaip asmens, kuris būtų šaukiamas tarnauti, statusą (duomenys neskelbtini), todėl jo baimė būti pašauktam kariauti iš esmės neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Vien fakto, kad pareiškėjas yra šaukiamo amžiaus vyras, nepakanka konstatuoti, kad jis grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų siunčiamas dalyvauti kariniame konflikte.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. balandžio 1 d. su galiojusia nacionaline „D“ tipo viza, kuri vėliau išduota antrą kartą. Nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau šiuo metu URM neturi informacijos dėl pareiškėjui individualiai kylančio pavojaus patirti persekiojimą dėl Konvencijoje įtvirtintų nuostatų. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas jau kurį laiką gyvena ir dirba Lietuvoje, o anksčiau jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nesudaro pagrindo prieglobsčiui suteikti, nes šis institutas yra skirtas apsaugai nuo kilmės valstybėje kylančios grėsmės suteikti, o duomenų, kad pareiškėjas dėl kylančios grėsmės negalėtų gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, jis taip pat nėra laikomas pažeidžiamu asmeniu. Teismas nurodė, kad pagrįstai pareiškėjo nurodoma grėsmė patirti persekiojimą šiuo atveju vertinama kaip hipotetinė, nepagrindžianti tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikio, o pareiškėjo baimė patirti persekiojimą pripažinta nepagrįsta, nė vieno pareiškėjo pasakojimo aspekto negalima susieti su Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytomis persekiojimo priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo situacija išnagrinėta individualiai, o ginčijamo Sprendimo turinys atskleidžia, jog atsakovas itin išsamiai įvertino tiek tuo metu galiojusią situaciją kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo pasakojimą.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu. Bylos medžiaga neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

18. Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o pareiškėjui to nepadarius – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, įvertino Aprašo 105.4 punkto, Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atsakovo nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes (jo šeiminius, ekonominius ryšius ir kt.), ir padarė išvadą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir jo gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra tikrasis pareiškėjo tikslas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota ir nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo, o Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta, todėl, jam savanoriškai neišvykus, jis pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

19. Teismas, remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 48, 44.1 punktų nuostatomis, konstatavo, kad, pareiškėjui atsisakius savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, priimtas sprendimas jį išsiųsti (ne grąžinti) iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl draudimo 1 metus atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir pagrįstas.

20. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, nuostatomis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

22. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rusėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

24. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl jo šeimos narių veiklos, argumentuodamas, kad jo šeimos narių prieglobsčio prašymas atmestas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo šeimos nariai 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, išskirdami naujai atsiradusias aplinkybes, pagrindžiančias teisėsaugos institucijų susidomėjimą, t. y., kad jų socialinės medijos kanalas teismo sprendimu pripažintas ekstremistinio turinio medžiaga, ir tai patvirtina, kad pareiškėjo šeima jau yra patekusi į teisėsaugos institucijų akiratį (teismo sprendimas priimtas) ir jau jų atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis politizuotas persekiojimas.

24.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė ne išimtinai jo šeimos narių dalyvavimu protestuose, o jų (šeimos) viešai, aktyviai ir sistemingai reiškiamomis politinėmis pažiūromis, nesuderinamomis su (duomenys neskelbtini) propagandiniu režimu, ir jam kylančia grėsme patirti persekiojimo veiksmus, valdžios institucijoms siekiant jį nubausti už šeimos narių veiklą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad toks šeimos narių persekiojimas yra realus, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tų aplinkybių nevertino.

24.3. Pareiškėjas dalyvavo protestuose Lietuvoje, be to, kartu su skundu pateikė aktualią kilmės valstybės informaciją, patvirtinančią, kad užsienyje protestuose bei akcijose dalyvaujantys asmenys, grąžinus juos į (duomenys neskelbtini), susiduria su persekiojimo veiksmais, tačiau atsakovas šią pareiškėjo baimę laikė nepagrįsta, nes pareiškėjas nėra patekęs į teisėsaugos akiratį. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs atsakovo išvadoms, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjui yra apribota teisė išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, todėl, jį grąžinus į kilmės valstybę bei kilus įtarimų dėl jo ar jo šeimos viešai reikštų politinių įsitikinimų, dalyvavimo protestuose ir kt., jis bus iš karto sulaikytas ir jo atžvilgiu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, galbūt pasibaigsiantis įkalinimu. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jo nurodytos baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumo.

24.4. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar V(duomenys neskelbtini) tarpininkavus organizuojant pareiškėjo išvykimą iš (duomenys neskelbtini), jį grąžinus į kilmės valstybę, jo atžvilgiu gali būti pareiškiami kaltinimai dėl bendradarbiavimo su nurodyta organizacija. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie savo įsitraukimą į minėtos organizacijos veiklą (dalyvavimą protestuose, ukrainiečių rėmimą ir kt.), kurių teismas nevertino.

24.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie patirtą spaudimą nutraukti studijas, vykusį jo telefono patikrinimą, teiravimąsi apie šeimos narių lokaciją ir daromą spaudimą įtikinti tėvus sugrįžti į kilmės valstybę, ir nepagrįstai konstatavo, kad jo pasakojimas nenuoseklus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pareiškėjo baimė būti pašauktam atlikti karinę tarnybą yra pagrįsta.

24.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę kontekste įvertino aplinkybę, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y. konstatavus, jog jis yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų.

24.7. Netinkamai suformuluotas bei motyvuotas atsakovo sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos taip pat pagrindžia Sprendimo neteisėtumą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

24.8. Atsakovas nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 1 metus, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, atvyko į Lietuvą teisėtai, jo prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo vertinti. Be to, sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacine sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

25. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas, papildomai nurodant:

25.1. Pareiškėjas apeliaciniame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog jo tėvai pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, nurodydami naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tačiau pareiškėjo tėvų paskesnis prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo tėvai yra identifikuoti kilmės valstybėje, patirs persekiojimą ir pan. Be to, baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) Respublikoje paprastai yra individualizuotas, todėl nepagrįsta daryti prielaidą, kad visiems (duomenys neskelbtini) Respublikos režimo oponentų giminaičiams / pažįstamiems gresia persekiojimas. Be to, šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos priimant skundžiamą Sprendimą.

25.2. Pareiškėjas į bylą nepateikė esmingai pasikeitusios ar ginčijamą sprendimą paneigiančios kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamose šaltiniuose iš esmės yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, nėra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą ar suteikti pareiškėjui prieglobstį.

25.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad į bylą pateiktas įrodymas, t. y. ekrano momentinė nuotrauka iš (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemos, patvirtina, kad pareiškėjui yra apribota teisė išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, ir įrodo, jog jis yra identifikuotas kaip opozicinis veikėjas, laikytini spekuliatyviais, nes nėra aišku, dėl kokių priežasčių, nuo kada, iki kada ir kokiu pagrindu jo atžvilgiu yra priimtas laikinas ribojimas išvykti iš (duomenys neskelbtini). Šis įrodymas savaime neįrodo, kad kilmės valstybė yra identifikavusi pareiškėją kaip nelojalų pilietį ir pasiryžusi jį persekioti ir nubausti dėl jo politinių įsitikinimų, šeiminių ryšių ar dėl kitų priežasčių.

25.4. Migracijos departamentas, vertindamas, ar pareiškėjas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, įvertino jo individualią situaciją, tačiau nenustatė tokių individualių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie pavojų jam kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieš pareiškėja būtų panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – apklausos, sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį, būtų paskelbta jo paieška. (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau pareiškėjas neatitinka minėtų asmenų profilio

25.5. Pareiškėjas nurodo aktyviai dalyvaujantis (duomenys neskelbtini), tačiau ne visi asmenys, kurie yra siejami su šia organizacija, susilaukia persekiojimo. Dažniausiai tam reikia, kad kilmės valstybė asmenį suprastų ne tik kaip pilietį, siejamą su ekstremistine organizacija, bet ir tai, kad tokio piliečio veikla iš esmės yra kelianti pavojų režimui. Taip pat vien dalyvavimas protesto akcijoje ar jos organizavimas nepatvirtina visiškai pagrįstos baimės, kuri yra laikoma įrodinėjimo standartu politiškai motyvuotose prieglobsčio bylose. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Persekiojimas dėl dalyvavimo minėtos organizacijos veikloje yra vertinamas kritiškai, kai ši veikla nėra didelio masto, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra aktyvus šios organizacijos veikėjas.

25.6. Migracijos departamentas surinko aktualią ir naują informaciją dėl karinės tarnybos atlikimo ar vengimo atlikti (duomenys neskelbtini), tačiau tokios informacijos surinkimas / egzistavimas, savaime nesuponuoja, kad pareiškėjas patirs baudžiamąjį persekiojimą, nes pareiškėjas nėra gavęs šaukimo, kvietimo atvykti į medicininę apžiūrą ar kitų pranešimų / veiksmų, kurie leistų teigti, jog jis gali būti pašauktas į karinę tarnybą. Todėl pareiškėjo baimė būti pašauktam į karinę tarnybą vertintina kaip išskirtinai hipotetinė.

25.7. Nors pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai, išduodant leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, neįpareigoja Migracijos departamento atlikti tyrimą vertinant asmenų baimę grįžti į kilmės valstybę prieglobsčio teisės kontekste.

25.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

28. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, taip pat nurodo, kad jo šeimos nariai pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

31. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

32. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).

33. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. balandžio 1 d., turėdamas nacionalinę „D“ tipo vizą, kuri vėliau išduota antrą kartą. Nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija tarpininkavo išduodant užsieniečiams leidimus laikinai gyventi dėl to, kad jie negali grįžti į kilmės valstybę, nes nukentėtų nuo nedemokratinio režimo. 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, kad jis negali grįžti į kilmės valstybę, bijodamas persekiojimo dėl savo motinos ir patėvio vykdomos veiklos ir politinių pažiūrų, jų dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini); dėl to, kad jis gali būti pašauktas į armiją; dėl dalyvavimo mitinguose Lietuvoje; dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje, dėl telefone prenumeruotos ekstremistine pripažintos „Telegram“ pokalbių grupės.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame Sprendime pasisakė, objektyviai ir pakankamai detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar iš viso nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, dėl to pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekyla grėsmė dėl jo šeimos narių (motinos ir patėvio) viešai reiškiamų politinių pažiūrų ir vykdomos veiklos. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tėvų veiklos buvo apklausiamas mokymo įstaigoje, buvo verčiamas nutraukti mokslus.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 25M19945 atsisakė suteikti pareiškėjo šeimos nariams – motinai, patėviui ir nepilnamečiui broliui – prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjai šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2025 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas šį sprendimą apskundė apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2025 atsakovo apeliacinį skundą patenkino, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjų N. H., R. H. ir K. H. skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjų pasakojimus, nėra pagrindo spręsti, jog jų nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individualios situacijos atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų, pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius apie tai, jog jie gali būti persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, todėl pareiškėjų pasakojimai pagrįstai nepripažinti patikimais įrodymais, patvirtinančiais jų nurodytų aplinkybių tikrumą.

39. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo šeimos nariams nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas nenustačius individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo šeimos nariams neva gresiančio pavojaus taip pat neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjui būtų pareikšti kaltinimai, įtarimai, jis būtų ieškomas ar kitaip persekiojamas ar būtų paskelbta pareiškėjo paieška, ar kad jis patyrė grasinimų būdamas Lietuvoje.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo šeimos nariai 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, išskirdami naujai atsiradusias aplinkybes, tarp jų – ir aplinkybę, kad jo patėvio R. H. paskyra „TikTok“ platformoje (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu buvo įtraukta į ekstremistinės medžiagos sąrašą, ir tai patvirtina didelę (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų susidomėjimo pareiškėjo šeimos narių vykdoma veikla galimybę. Pažymėtina, kad pareiškėjo šeimos narių paskesnis prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, nėra nustatyta, kad jų nurodytos naujos aplinkybės pagrindžia tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį, todėl nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo pasakojimui apie patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas.

42. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą apie tai, kad jis dėl tėvų išvykimo į Lietuvą ir dėl jų politinių pažiūrų buvo apklausiamas mokymosi įstaigoje, jam buvo siūloma ją palikti, buvo tikrinami jo ir kitų studentų mobilieji telefonai, todėl pareiškėjas buvo priverstas palikti mokymosi įstaigą, taip pat jam skambino nežinomi telefono numeriai, nepažįstami asmenys jo ieškojo namuose (t. y. jis buvo persekiojamas dėl šeimos narių veiklos), vertino kaip nenuoseklų ir nedetalų.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį bei apklausos Migracijos departamente metu nurodytas aplinkybes dėl jo patirto spaudimo mokymosi įstaigoje, dėl mobilaus telefono tikrinimo, dėl jo persekiojimo ir kt., pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime pakankamai išsamiai analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrindė, kodėl pareiškėjo atžvilgiu netaikytas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytas abejonės privilegijos principas. Pareiškėjas iš karto negalėjo tiksliai pasakyti, kada (kelintais metais) jis buvo klausinėjamas mokymosi įstaigoje, išsamiau nepapasakojo, kokių programėlių ir pokalbių grupių prenumeratos buvo rastos jo telefone, kokios buvo realios to pasekmės, nustačius ekstremistinių pokalbių grupių prenumeravimo atvejus, be to, nors pareiškėjo šeimos nariai iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 metų rudenį, pareiškėją dėl tėvų veiklos ėmė klausinėti tik po metų, pareiškėjo nurodyti persekiojimo veiksmai (telefono skambučiai iš nežinomų numerių, jo paieškos gyvenamosios vietos adresu) prasidėjo pareiškėjui savo noru palikus mokymosi įstaigą ir kt.

44. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimą, nėra pagrindo spręsti, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė objektyvių ir svarių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tai, jog jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžios institucijų dėl jo paties ar jo šeimos narių politinių pažiūrų ir vykdomos veiklos, todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

45. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis gali būti persekiojamas dėl savo ryšių su (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, byloje esantys pareiškėjo paaiškinimai apie jo sąsajas su (duomenys neskelbtini) apsiriboja tuo, kad ši organizacija padėjo jam atvykti į Lietuvą, tačiau duomenų apie pareiškėjo aktyvią veiklą organizacijoje (duomenys neskelbtini), apie konkrečias jo vykdytas funkcijas nepateikta. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo dalyvavęs keliuose šios organizacijos organizuotuose renginiuose, pareiškėjo paaiškinimai ir kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo prieiti išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimas organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje, taip pat jo dalyvavimas mitinguose kelia realią jo persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) Respublikoje ar pagrindžia baimę būti sulaikytam pasienyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau tam, kad asmuo sulauktų persekiojimo, reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog vien prieglobsčio prašytojo savanoriška veikla ekstremistine pripažintoje organizacijoje nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1024-815/2024).

46. Apeliantas nurodo, kad bijo būti pašauktas atlikti karo tarnybą, kadangi jis nenori tarnauti šalyje, kurios politiniam režimui nepritaria, be to, jis gali būti priverstas kariauti už Rusijos Federaciją kare su Ukraina. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad kaip ir kitose valstybėse, kuriose karo tarnyba yra privaloma ir laikoma piliečio pareiga, vengimas atlikti karinę prievolę (duomenys neskelbtini) yra laikomas įstatymo pažeidimu ir už tai numatytos atitinkamos sankcijos. Pažymėtina, kad karinė prievolė yra asmens pilietinė pareiga ir savaime nėra diskriminacinė dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

47. Be to, byloje esanti medžiaga nepagrindžia tikimybės, jog karo tarnybai atlikti pareiškėjas būtų siunčiamas į ginkluotą vidaus ar tarptautinį konfliktą. Taip pat nenustatyta pagrindo prielaidai, jog (duomenys neskelbtini) numatyta bausmė už karo tarnybos vengimą būtų „neproporcingai griežta“ ar prieštaraujanti žmogaus teisių apsaugos principams. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) būtų vykdoma mobilizacija arba tai, kad šalis yra tiesiogiai įsitraukusi į ginkluotą konfliktą, dėl ko būtų panaudotos karinės pajėgos. Tyrimo metu nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu ruoštųsi skelbti karo padėtį. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog jis bijo būti pašauktas į karinę tarnybą ir būti priverstas kariauti už Rusijos Federaciją kare su Ukraina, atmestini kaip nepagrįsti.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kaip asmeniui, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir tai paneigia atsakovo teiginius, kad jam nėra jokių grėsmių grįžti į (duomenys neskelbtini).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai, išduodant leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, neįpareigoja Migracijos departamento atlikti tyrimą vertinant asmenų baimę grįžti į kilmės valstybę prieglobsčio teisės kontekste, t. y. tokiam leidimui išduoti pakanka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pateikto tarpininkavimo rašto. Be to, Užsienio reikalų ministerija 2024 m. kovo 20 d. rašte Nr. (20.7.1E)3-1564 atsakovui nurodė, kad neturi informacijos dėl pareiškėjui individualiai kylančio pavojaus patirti persekiojimą dėl Konvencijoje įtvirtintų nuostatų. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime išanalizavo informaciją apie pareiškėją ir jo šeimą bei galimą jų persekiojimą kilmės valstybėje (patikrinta Interpolo duomenų bazė apie pareiškėjų tarptautinę paiešką, pareiškėjo ir jo šeimos narių duomenų nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše, informacijos apie pareiškėjus nerasta ir Rusijos Federacijos opozicionierių naujienų portalo „Mediazona“ paskelbtoje Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, kurioje yra duomenys apie Rusijos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos paieškomus asmenis). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje yra pateikiama informacija, kad jam yra apribota teisė išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, nesant informacijos apie tokio apribojimo įvedimo priežastis, trukmę ir kt., neįrodo, kad kilmės valstybė yra identifikavusi pareiškėją kaip nelojalų pilietį ir yra pasiryžusi jį persekioti ir nubausti dėl jo politinių įsitikinimų, šeiminių ryšių ar dėl kirų priežasčių.

50. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

51. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei su perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) įtraukimu į SIS.

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuo aspektu aktualias aplinkybes bei nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Įstatyme nustatytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas galėtų likti Lietuvos Respublikoje, priėjo prie išvados, kad Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra adekvatus nustatytų jo atvykimo į Lietuvą aplinkybių kontekste. Teismas taip pat kaip pagrįstą ir proporcingą vertino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo į SIS, todėl šios Sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

55. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl plačiau nevertinami kaip neturintys esminės reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui.

56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė