2847875d-e044-4426-bd8c-eec35cee42b5 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-479-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00438-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.3.4; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alarix“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pakeisti 2018 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimo Nr. DGKS-710 darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalį dėl 104,99 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesius, 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų atlyginimo ir 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, kad ieÅ¡kovė atsakovui yra iÅ¡mokėjusi visÄ darbo užmokestį ir komandiruotės metu patirtas iÅ¡laidas, atsakovo praÅ¡ymus laikyti nepagrįstais ir juos atmesti;

2) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė Å¡iais argumentais: atsakovas nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. UAB „Alarix“ dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, numatytas darbo užmokestis per mėnesį – 495,00 Eur. Pasibaigus darbo santykiams ieÅ¡kovė su atsakovu atsiskaitė visiÅ¡kai, iÅ¡mokėjo visas iÅ¡mokas, įskaitant ir netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , tačiau atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, kurÄ , sumokėtus kelių mokesčius, delspinigius. Darbo ginčų komisija sprendimu atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 104,99 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 231,38 Eur komandiruotes metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų, 1 009,11 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius.

3. IeÅ¡kovė su Darbo ginčų komisijos sprendimu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų ir netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nesutiko. Dėl nepagrįstai priteisto darbo užmokesčio nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai rėmėsi tachografo duomenimis, kadangi Å¡ie duomenys nepatvirtina, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius ar iÅ¡ viso vykdė darbo funkcijas. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartÄ savavaliÅ¡kai atsisakė vykdyti ieÅ¡kovės nurodymus ar vykdė juos savo nuožiÅ«ra, todėl ieÅ¡kovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai laikytini tinkamu darbo laiko apskaičiavimo įrodymu.

Dėl nepagrįsto degalų įsigijimo ir kitų komandiruotės išlaidų išieškojimo ieškovė nurodė, kad nesutinka, jog ji yra atsakinga už atsakovo kelionėje patirtas išlaidas. Atsakovas buvo informuotas, kad negali pilti kuro ar mokėti už kelius naudodamasis ne įmonės transportu, tačiau atsakovas atsisakė naudotis darbdavio – ieškovės teikiamu transportu kelionei į komandiruotę ir atgal ir į komandiruotę vyko savo transportu ir savo lėšomis. Teigia, kad atsakovas grįžęs iš komandiruotės ieškovei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo turėtas kuro išlaidas, ir jų neprašė kompensuoti.

Darbo ginčų komisija nagrinėdama šį klausimÄ taikė netinkamÄ teisės aktÄ â€“ tarnybinių komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, kadangi ieÅ¡kovė yra ne biudžetinė įstaiga.

4. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kodėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys nesutampa su tachografo duomenimis, Nurodė, kad tachografo duomenys yra oficialÅ«s, teisėti ir pagrįsti įrodymai, patvirtinantys atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ . Pažymėjo, kad tachografo duomenų teisingumo, bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ieÅ¡kovė neginčijo. IeÅ¡kovei nepaneigus tachografo duomenų, nėra pagrindo teigti, kad Å¡i Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta. Nagrinėjant ginÄÄ buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, todėl darbo ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad už virÅ¡valandžius atsakovui turi bÅ«ti sumokėta.

5. Nurodė, kad Å¡alių susitarimu į komandiruotę Danijoje atsakovas vyko savo transportu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybės, jog atsakovas buvo informuotas, kad negali pilti kuro ar mokėti už kelius naudodamasis ne įmonės transportu ir kad jam nebus kompensuotos kelionės iÅ¡laidos. IÅ¡ bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ komandiruotę atsakovui sumokėjo 100,00 Eur kelionės iÅ¡laidų, likusiÄ dalį pažadėjo sumokėti, kai atsakovas pateiks iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, tačiau, atsakovui pateikus dokumentus, ieÅ¡kovė atsisakė atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės kuro sÄ naudų iÅ¡laidas atsakovo naudai. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos sprendime galbÅ«t nurodytas ne tas teisės aktas nedaro Å¡io sprendimo negaliojančio, kadangi ir pagal kitas taisykles komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo iÅ¡laidos yra apskaičiuojamos taip pat. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Alarix“ atsakovui T.

L. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, jog 2017 m. liepos 25 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasiraÅ¡ytos darbo sutarties Nr. 25 pagrindu atsakovas nuo 2017 m. liepos 28 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui mokėti 495,00 Eur dydžio darbo užmokestį, nustatė 8 val. per dienÄ darbo trukmę. Darbo sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 3 d. Darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimu atsakovo (darbo byloje ieÅ¡kovo) praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies: pakeistas atsakovo T. L. darbo santykių su ieÅ¡kove (darbo byloje atsakove) UAB „Alarix“ nutraukimo pagrindas iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies į 55 straipsnio 1 dalį; nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui T.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovės 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesius; iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui T. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ 231,38 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui T. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius; kitÄ atsakovo praÅ¡ymo dalį atmetė.

8. Byloje ginčas kilo ieÅ¡kovei nesutinkant su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui buvo priteista 104,99 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesius, 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų atlyginimo ir 1 009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius.

9. Teismas nustatė, kad byloje pateikti raÅ¡ytinai įrodymai: 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. spalio 27 d. tarnybiniai praneÅ¡imai dėl T. L. darbo pareigų neatlikimo, patvirtina, kad direktoriaus pavaduotoja konstatuoja atsakovÄ dirbus virÅ¡valandžius (dirbtas laikas 8 val. 47 min., 13–15 val.). IeÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimus, jog direktoriaus pavaduotoja Å¡iais tarnybiniais praneÅ¡imais tik konstatavo darbuotojo pažeidimus, tačiau Å¡ie praneÅ¡imai nėra teisiniai dokumentai, laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos padarytomis išvadomis, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neaiškūs. Pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti oficialiais tachografo duomenimis, be to, ieškovės atstovo posėdžio metu nurodyti teiginiai, jog vairuotojas – atsakovas važinėjo po parduotuves bei susipažino su miestu, į kurį buvo atvykęs, ir šiuos duomenis fiksavo tachografas, yra niekuo pagrįsti ir neįrodyti. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. 2B-107 patvirtintų Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 5 punkte pateikiamÄ tachografo apibrėžimÄ , jo paskirtis yra registruoti vairuotojo darbo laikotarpius.

10. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo dalies, kuria atsakovui priteistos 231,88 Eur komandiruotės metu patirtos degalų įsigijimo iÅ¡laidos, nustatė, jog ieÅ¡kovė nesutikimÄ su Å¡ia sprendimo dalimi grindžia Å¡iai motyvais: ieÅ¡kovė neturi kompensuoti ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų, kadangi ieÅ¡kovė siÅ«lė darbuotojÄ Ä¯ komandiruotę vežti įmonės transportu, be to, jis buvo įspėtas, jog jo patirtos iÅ¡laidos už kelionę nebus kompensuojamos; nesutinka su sprendimu dar ir dėl to, kad Darbo ginčų komisija priimdama Å¡iÄ sprendimo dalį vadovavosi netinkamu teisės aktu.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nebuvo informuotas apie negalėjimÄ pilti degalų ar mokėti už kelius naudojantis ne įmonės transportu. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės byloje jokiais raÅ¡ytinais įrodymais nepagrįstos. PrieÅ¡ingai, darbovietės priimtos darbo tvarkos taisyklės numatė, jog su komandiruote susijusios iÅ¡laidos yra kompensuojamos. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, jog Darbo ginčų komisija vadovavosi ne tuo teisės aktu, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.6 punktas numatė tÄ pačiÄ iÅ¡laidų skaičiavimo tvarkÄ , kaip ir komisijos sprendime nurodytas teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ 7.6 punktas, t. y. degalų įsigijimo iÅ¡laidas pripažįstant atskaitomomis iÅ¡ pajamų komandiruotės sÄ naudomis, atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančio vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).

Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog Å¡i dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra pagrįsta, todėl keisti jÄ nėra pagrindo.

12. Teismas pripažino, kad Darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo dalys, dėl kurių ieškovė kreipėsi su ieškiniu, yra pagrįstos. Teismas nustatė, jog iš ieškovės atsakovui yra pagrįstai nuspręsta išieškoti 104,99 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesius ir 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis) darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi, ieškovė nėra atsiskaičiusi su darbuotoju – atsakovu, darbdavys – ieškovė privalo mokėti netesybas, kuriuos Darbo ginčų komisijos sprendimu sudaro 1 009,11 Eur.

13. Teismas, iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė UAB „Alarix“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį, pakeisti Darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimÄ , pripažįstant, kad ieÅ¡kovė su atsakovu pasibaigus darbo santykiams yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, o nustačius, kad 131,88 Eur suma kaip kompensacija už degalus yra pagrįsta, priteisti Å¡iÄ sumÄ ir 395,64 Eur netesybas už Å¡ios sumos nesumokėjimÄ laiku.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis). Teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui (CPK 329 straipsnis). 14.2. Teismas, sutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu dėl priskaičiuotos 104,99 Eur sumos su mokesčiais už virÅ¡valandinį darbÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 119 straipsnį ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika. 14.3.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl virÅ¡valandinio darbo fakto, rėmėsi tik tachografo parodymais, neanalizavo Å¡io įrodymo visumos kontekste, be to, konstatavęs, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, nesiaiÅ¡kino, ar tai buvo daroma darbdavio nurodymu, jam žinant, leidus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 104,99 Eur priteisti už virÅ¡valandžius, kurie buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus. Nors Å¡ie argumentai sudarė ieÅ¡kinio pagrindo aplinkybes, teismas jų nevertino, dėl jų nepasisakė, kas laikytina procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles ir virÅ¡valandinį darbÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta. Å i teismo iÅ¡vada turėjo esminės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl 104,99 Eur priteisimo teisėtumui. Dėl netinkamo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu. 14.4. Teismas sprendimo dalyje, kurioje sutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvais, kad 231,88 Eur degalų įsigijimo iÅ¡laidos atsakovui priteistos pagrįstai, neatskleidė ir nevertino, kad atsakovas iÅ¡vykdamas į kelionę iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 100,00 Eur avansÄ bÅ«simoms iÅ¡laidoms padengti.

Nustačius, kad atsakovas iÅ¡ viso turėjo 231,88 Eur iÅ¡laidų už degalus, 100,00 Eur suma nebuvo įskaičiuota į bendrÄ iÅ¡laidų sumÄ ir 100,00 Eur nebuvo sumažintos patirtos iÅ¡laidos, kas akivaizdžiai yra neteisinga ir neteisėta. 14.5. Pagal egzistuojančiÄ ieÅ¡kovės įmonėje praktikÄ darbuotojai į darbo vietÄ nuvežami ieÅ¡kovės transportu, todėl nepatiria jokių iÅ¡laidų. Tik atsakovui praÅ¡ant, iÅ¡skirtinai jam buvo leista vykti į komandiruotę savu transportu atlyginant jam kelionės iÅ¡laidas, kurių suma 100,00 Eur.

Toks susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo nėra draudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas DK 107 straipsnio pažeidimu, kadangi tokia buvo abiejų Å¡alių valia. Nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo atsakovui priteisti 231,88 Eur kaip kompensacijÄ už degalus, o manant, kad priteista 231,88 Eur suma yra pagrįsta, iÅ¡ jos turėjo bÅ«ti iÅ¡minusuotas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas 100,00 Eur avansas ir kompensuojama suma turėjo bÅ«ti 131,88 Eur (231,88 – 100). 14.6. Apeliantė nurodė, kad įvertinus anksčiau nurodytus argumentus dėl priteistų 104,99 Eur ir 231,88 Eur sumų nepagrįstumo laikytina, kad 1 009,11 Eur netesybos atsakovui priteistos neteisėtai.

O sutinkant, kad kompensuojamų išlaidų suma vis tik buvo 131,88 Eur, tai ir netesybų suma turi būti atitinkamai mažesnė – 395,64 Eur (131,88 x 3 mėn. (iš uždelstų atsiskaityti dienų skaičiaus).

15. Atsakovas T. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prašė ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais: 15.1. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, apeliacinio skundo motyvus laiko nepagrįstais, neteisėtais ir todėl nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . 15.2. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 119 straipsnį ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino įrodymų visumos, nesiaiÅ¡kino, ar atsakovas virÅ¡valandžius dirbo darbdavio (ieÅ¡kovo) nurodymu, darbdaviui žinant ir jam leidžiant, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo, atsižvelgė ir vertino tachografo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis bei visus kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo darbo laiku, ir remdamasis jų visetu, nustatė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo yra teisėta.

Nesutikti su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nėra jokio pagrindo, todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis neturėtų bÅ«ti tenkinama. 15.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo jokio pagrindo atsakovui priteisti 231,88 Eur kaip kompensacijÄ už degalus, yra nepagrįsti ir atsakovas su Å¡iais argumentais nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. spalio 10 d. įsakymais atsakovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotes. Atsakovas į komandiruotę vyko savo transportu. Atsižvelgiant į tai ir į ieÅ¡kovės Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, ieÅ¡kovė privalėjo kompensuoti atsakovo su komandiruote susijusias iÅ¡laidas.

Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovui prieš komandiruotę avansu sumokėta 100,00 Eur suma turėjo būti išskaičiuota iš atsakovo patirtų su komandiruote susijusių išlaidų (231,88 Eur). 15.6. Atsakovas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad 1 009,11 Eur netesybų yra priteista neteisėtai. Taip pat nesutinka su tuo, kad netesybų suma turėtų būti mažinama iki 395,64 Eur. Pažymi, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2017 m. lapkričio 3 d. Darbo sutarties nutraukimo metu atsakovui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, o ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu ieškovė atsakovui vis dar buvo skolinga 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio bei 231,38 Eur komandiruotės išlaidų, t. y. iš viso 336,37 Eur (neatskaičius mokesčių).

Kadangi su atsakovu buvo neatsiskaityta ne dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovei atsirado pareiga sumokėti atsakovui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Atsakovui uždelsta sumokėti suma buvo mažesnė negu atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydis, todėl visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad netesybų suma už uždelstÄ laikÄ sudaro 1 009,11 Eur. 15.7. Apeliantė nurodydama, kad netesybų suma turėtų bÅ«ti sumažinta iki 395,64 Eur ir skaičiuojama tik nuo 131,88 Eur, prie Å¡ios sumos neprideda 104,99 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kai netesybos yra skaičiuojamos nuo visos nesumokėtos sumos.

Atsakovas pažymi, kad 100,00 Eur negali būti išskaičiuota iš atsakovo patirtų su komandiruote susijusių 231,88 Eur išlaidų, nes 100,00 Eur buvo sumokėta kaip komandiruotės avansas, vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 straipsniai).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pakeisti 2018 m. vasario 6 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-710 darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalį dėl 104,99 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesius, 231,88 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų atlyginimo ir 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, kad ieÅ¡kovė atsakovui yra iÅ¡mokėjusi visÄ darbo užmokestį ir komandiruotės metu patirtas iÅ¡laidas, atsakovo praÅ¡ymus laikyti nepagrįstais ir juos atmesti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas ieÅ¡kinį atmetė. Dėl užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ 19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui.

20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pažeidė procesinės teisės normas. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimų, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos, o, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifikÄ , visos abejonės vertintinos silpnesniosios Å¡alies, t. y. darbuotojo, naudai.

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu dėl priskaičiuotos 104,99 Eur sumos su mokesčiais už virÅ¡valandinį darbÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 119 straipsnį ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl virÅ¡valandinio darbo fakto, rėmėsi tik tachografo parodymais, neanalizavo Å¡io įrodymo visumos kontekste, be to, konstatavęs, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, nesiaiÅ¡kino, ar tai buvo daroma darbdavio nurodymu, jam žinant, leidus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad priteisti 104,99 Eur už virÅ¡valandžius, kurie buvo dirbami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

22. DK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad virÅ¡valandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiÅ¡kai dirba virÅ¡ydamas darbo laiko režimo jam nustatytÄ darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrÄ darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis). DK 119 straipsnio 2 dalis numato, kad virÅ¡valandžiai gali bÅ«ti dirbami tik su darbuotojo sutikimu (iÅ¡skyrus atvejus, kai turi bÅ«ti dirbama įvykus nelaimei ar gedimui, dėl kurio darbdaviui galėtų kilti didelė žala). Už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje virÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę. Taigi virÅ¡valandiniu gali bÅ«ti pripažįstamas toks darbas, kuriam bÅ«dingi Å¡ie požymiai, t. y. darbas, kuris:

1) dirbamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę;

2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia;

3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015).

24. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasiraÅ¡ytos darbo sutarties Nr. 25 pagrindu atsakovas dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl 8 val. per dienÄ darbo trukmės, ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui mokėti 495,00 Eur dydžio darbo užmokestį. Nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymais atsakovas buvo komandiruotas į DanijÄ , į komandiruotę vyko savo transportu.

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio bei darbo užmokesčio vidurkio pažymos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. numatytas darbo valandų skaičius per mėnesį 176 val., faktiškai atsakovas dirbo 187 val. (t. y. + 11 val.), tachografo duomenimis – 190,6 val.; 2017 m. rugsėjo mėn. numatytas darbo valandų skaičius per mėnesį – 168 val., faktiškai atsakovas dirbo 186 val. (t. y. + 18 val.), tachografo duomenimis – 197,5 val.; 2017 m. spalio mėn. numatytas darbo valandų skaičius per mėnesį – 175, faktiškai atsakovas dirbo 183 val. (t. y. + 8 val.), tachografo duomenimis – 183 val.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtinti UAB „Alarix“ direktoriaus, todėl teiginiai, kad atsakovas virÅ¡valandžių nedirbo arba juos dirbo be darbdavio (ieÅ¡kovės) žinios, yra nepagrįsti. Aplinkybes, jog apeliantė apie atsakovo virÅ¡valandinį darbÄ Å¾inojo, patvirtina ir kiti byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2013 m. birželio 18 d. įsakymas Nr.12-06/1 „Dėl darbuotojų, vairuojančių įmonės transporto priemones, darbo ir poilsio režimo“, kurio 1.1 punkte nurodyta, jog kasdienio vairavimo trukmė negali virÅ¡yti 9 valandų, tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali bÅ«ti pailginta daugiausiai iki 10 valandų. 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. spalio 27 UAB „Alarix“ direktoriaus pavaduotojos pasiraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose taip pat nurodoma, jog T.

L. darbo bendras laikas 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. spalio 24 d. yra ilgesnis nei 8 darbo valandos, taip pat minėtas aplinkybes patvirtina 2017 m. lapkričio 3 d. reikalavimas pasiaiškinti raštu.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodytais motyvais, jog darbo laikas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas tik pagal jos užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 2B-107 patvirtintų Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 5 punkte pateikiamÄ tachografo apibrėžimÄ , jo paskirtis yra registruoti vairuotojo darbo laikotarpius, todėl esant neatitikimų tarp darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų dirbtų valandų ir tachografo rodmenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pastarojo rodmenimis.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantė nurodydama, kad atsakovas galbÅ«t važinėjo po miestÄ savo asmeniniais tikslias, jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), todėl apeliantei nepateikus objektyvių įrodymų, jog atsakovas, jo teigimu, virÅ¡valandžių nedirbo arba juos dirbo be darbdavio sutikimo, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

27. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinusi byloje esančius duomenis nustatyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad atsakovas virÅ¡valandžius dirbo su apeliantės žinia ir už juos jam nebuvo sumokėta 104,99 Eur suma (neatskaičius mokesčių). Dėl komandiruotės metu patirtų iÅ¡laidų 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvais, jog 231,88 Eur degalų įsigijimo iÅ¡laidos atsakovui priteistos pagrįstai, neatskleidė ir nevertino ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių nurodytų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių.

Apeliantė nurodo, kad atsakovas iÅ¡vykdamas į komandiruotę iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 100,00 Eur avansÄ bÅ«simoms iÅ¡laidoms padengti. Pagal egzistuojančiÄ Ä¯monėje praktikÄ , darbuotojai į darbo vietÄ nuvežami ieÅ¡kovo transportu, todėl darbuotojai nepatiria jokių iÅ¡laidų. Tik atsakovui praÅ¡ant, iÅ¡skirtinai jam buvo leista vykti į komandiruotę savu transportu atlyginant jam kelionės iÅ¡laidas, kurių suma 100,00 Eur. Toks susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo nėra draudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas DK 107 straipsnio pažeidimu, kadangi tokia buvo abiejų Å¡alių valia.

Apeliantės teigimu, pripažinus, kad atsakovas iÅ¡ viso turėjo 231,88 Eur iÅ¡laidų už degalus, 100,00 Eur avansu gauta suma nebuvo įskaičiuota į bendrÄ iÅ¡laidų sumÄ ir 100,00 Eur nebuvo sumažintos atsakovo patirtos iÅ¡laidos, kas akivaizdžiai yra neteisinga ir neteisėta. Atsakovas nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais, nurodo, kad 100,00 Eur sumÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė dienpinigių avansu, privalomu sumokėti prieÅ¡ komandiruotę.

29. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sÄ naudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų iÅ¡laidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 1 ir 2 dalys). DK 107 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

IeÅ¡kovės priimtose Darbo tvarkos taisyklėse (Darbo tvarkos taisyklių 7.1 p.) numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.6 punkte numatyta, kad komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo iÅ¡laidos, jeigu į komandiruotę buvo važiuojama vieneto transporto priemone, vieneto iÅ¡sinuomota arba vienetui pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, arba vieneto komandiruotojo asmens transporto priemone, yra atskaitomos apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ .

Degalų įsigijimo iÅ¡laidas pripažįstant atskaitomomis iÅ¡ pajamų komandiruotės sÄ naudomis, atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančio vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymu atsakovas buvo komandiruotas į DanijÄ , Å¡alių susitarimu į komandiruotę vyko savo transportu. Å ios pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės apeliantė skunde neginčijo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Alarix“ 2017 m. lapkričio 3 d. komandiruotės apskaitos lape LT 02, (b. t. I, b. l 17) apskaičiuota dienpinigių suma – 974,95 Eur, iÅ¡ AB „Swedbank“ bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡o (b. t. II, b. l.

19) matyti, kad 2017 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovė atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 845,00 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama – dienpinigiai. 2017 m. spalio 10 d. atsakovui buvo pervesta 100,00 Eur, mokamų pinigų paskirtis nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi dėl įrodinėjimo pareigos, t. y. jog vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi bÅ«tent darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent apeliantė turi įrodyti, kad atsakovui iÅ¡mokėti 100,00 Eur yra avansas už komandiruotėje patirtas iÅ¡laidas, o ne dienpinigiai.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

32. Remdamasi byloje esančiais įrodymais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas patyrė 231,88 Eur su komandiruote susijusių išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 25 d. atsakovui buvo sumokėjusi 100,00 Eur. Atsakovas fakto, kad gavo 100,00 Eur, neneigia. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokio aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi ji atsakovui buvo sumokėjusi 100,00 Eur.

Atsakovo bankinių pavedimų operacijų sÄ raÅ¡e nenurodyta jokia mokėjimo paskirtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės, kaip Å«kio subjekto, ir darbdavio pareiga tinkamai atlikti ir įforminti pinigų iÅ¡mokėjimo faktÄ darbuotojams, o to nepadarius – prisiimti savo veiksmų padarinius. Darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes jos kyla iÅ¡ materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos.

Å alių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė Å¡alis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniu, todėl sukelia socialinę įtampÄ , tai turi įtakos visuomenės interesams, todėl nagrinėjant tokias bylas visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami silpnesniosios Å¡alies – darbuotojo – naudai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovui pervesta 100,00 Eur suma laikytina avansu už kelionėje patirtas iÅ¡laidas, o ne dienpinigių avansu, nes, kaip nurodyta nutarties 29 punkte, atsakovė ieÅ¡kovui buvo apskaičiavusi dienpinigių sumÄ â€“ 974,95 Eur.

Dėl 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius 33. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį – darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pažymėtina, kad pareiga mokėti netesybas siejama ne su darbdavio kalte dėl vėluojančio atsiskaitymo, o su darbuotojo kaltės nebuvimu.

34. Apeliantė, nurodė, kad, įvertinus nurodytus argumentus dėl priteistų 104,99 Eur ir 231,88 Eur sumų nepagrįstumo, laikytina, kad 1 009,11 Eur netesybos atsakovui priteistos neteisėtai. O sutinkant, kad kompensuojamų išlaidų suma vis tik buvo 131,88 Eur, tai ir netesybų suma turi būti atitinkamai mažesnė – 395,64 Eur (131,88 x 3 mėn. (iš uždelstų atsiskaityti dienų skaičiaus).

35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netenkinus apeliantės praÅ¡ymo dėl priteistų 104,99 Eur ir 231,88 Eur sumų nepagrįstumo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo, kadangi su atsakovu nebuvo atsiskaityta ne dėl atsakovo kaltės, todėl ieÅ¡kovei atsirado pareiga sumokėti atsakovui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Atsakovui uždelsta sumokėti suma buvo mažesnė negu jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydis, todėl visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad netesybų suma už uždelstÄ laikÄ sudaro 1 009,11 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties 36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie objektyvÅ«s argumentai, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atmesdamas skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

37. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Tai reiÅ¡kia, kad darbo ginčų komisijos iÅ¡nagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas Å¡ios nuostatos nepaisė, nes iÅ¡ esmės revizavo Darbo ginčų komisijos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas, dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is procesinis pažeidimas nėra esminis ir neturėjo reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

38. DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu Komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. DK 231 straipsnio 7 dalis numato, kad, teismo sprendimui ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

39. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimÄ , konstatuojama, jog kadangi ieÅ¡kinys nebuvo paduotas tik dėl tų Darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. DGKS-710 dalių, kuriomis buvo pakeistas ieÅ¡kovo T. L. darbo santykių su atsakovu UAB „Alarix“ nutraukimo pagrindas iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies į 55 straipsnio 1 dalį ir kita ieÅ¡kovo T. L. praÅ¡ymo dalis atsakovui UAB „Alarix atmesta kaip nepagrįsta, Å¡ios Darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. DGKS-710 dalys įsiteisėjo pasibaigus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui terminui.

40. Kadangi dėl visų kitų likusių Darbo ginčo komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. DGKS-710 dalių buvo paduotas ieÅ¡kinys, Å¡i sprendimo dalis neteko galios. Todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs darbo ginÄÄ teisme, net ir priimdamas sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės pritariama Darbo ginčo komisijos iÅ¡vadoms ir sprendimui, privalėjo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡ esmės pakartoti Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl ginčijamas sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, apeliantės UAB „Alarix“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Atsakovas T. L. su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas – 420,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Å ias iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstas, atitinkančias CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas visas priteisia iÅ¡ apeliantės UAB „Alarix“ (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. sprendimÄ patikslinti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“, į.k. (duomenys neskelbtini), 104,99 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesius.

Priteisti T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“, į.k. (duomenys neskelbtini), 231,38 Eur komandiruotės metu patirtų degalų įsigijimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1009,11 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nutraukus darbo santykius.“ Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ atsakovo T.

L. naudai 420,00 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė