284728b7-072b-4cfe-bc8a-892de21073d7 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1583-951/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27676-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.;1.1.8.12.; 1.2.14.5.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 26 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, kaltinamajai R. B., jos gynėjams advokatams Stanislavai Šulcaitei, Anatolij Šichovcov, nukentėjusiajai J.

J., jos atstovei advokatei L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. B. nuo 2018 m. balandžio 4 d. 15.00 val. iki 2018 m. birželio 5 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), grožio salone (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), prie centrinės „(duomenys neskelbtini)" turgavietės, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningÄ tikslÄ , apgaule, tai yra piktnaudžiaudama nukentėjusiosios J.

J. pasitikėjimu, sudarydama patikimos aiÅ¡kiaregės įvaizdį, psichologiÅ¡kai įbaugindama jÄ dėl tariamai gresiančių nelaimių, už apeigas, turinčias pagerinti gyvenimÄ , sveikatÄ ir verslÄ , aiÅ¡kiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, iÅ¡ J. J. per 13 kartų apgaule įgijo 955 eurus ir 100 eurų vertės auksinį žiedÄ , tačiau realios pagalbos nesuteikė, pinigų ir žiedo negrÄ Å¾ino, su nukentėjusiÄ ja ryÅ¡ius nutraukė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , J.

J. priklausantį 1055 eurų vertės turtÄ . Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d. Sutinka, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ nukentėjusiajai priklausantį turtÄ , kurio vertė yra 1055 eurai. Jos vardas yra R., o kitas vardas yra M. . Dažniausiai jÄ vadina M. . Ji gyvena K., ten nėra kirpyklų. Autobusu atvažiavo į Å iaulius ir užėjo į kirpyklÄ , kur dirba nukentėjusioji, ji dažosi plaukus, dėl to ėjo į salonÄ .

Buvo uždarytos durys, paskambino, išėjo nukentėjusioji. PasiÅ«lė jai iÅ¡mesti kortas, tuo pačiu nusidažyti plaukus. Plaukų nenusidažė. Buvo pas nukentėjusiÄ jÄ , metė jai kortas, kortas meta, nes tai paprotys. Už kortų metimÄ ji jai atskirai mokėjo po 20 Eur. Kartu gerdavo kavÄ , susidraugavo. Apie gresiančias bėdas, nelaimes su nukentėjusiÄ ja nekalbėjo. Viskas buvo draugiÅ¡kai, net nemanė, kad taip iÅ¡eis. Ji „varažino“ nukentėjusiajai. KÄ rodė kortos, tÄ ir sakė.

Neprisimena, kÄ jai rodė kortos. KažkÄ apie gyvenimo knygÄ kalbėjo, bet neprisimena, čia nukentėjusioji apie jÄ kalbėjo. Nežino, ar į gyvenimo knygÄ galima įdėti pinigų. Kitus kartus ji pati jÄ kviesdavo, kalbėdavosi, pasakodavo, kad nesugyvena su seserimi. Ji jai parodė nuotraukų albumÄ , rodė žmones, ant kurių „pavaražintų“, bet atsisakė. Nukentėjusioji jai sakydavo, kad tas žmogus negeras, kad kÄ nors ant jo padarytų, pati rodė žmones. Ji nukentėjusiosios per daug negÄ sdino – ji tik metė kortas.

Nežino, ar nukentėjusioji ja pasitikėjo. Gali bÅ«ti, kad ji suprato, jog yra aiÅ¡kiaregė. Gal ji pasakė kokį žodį apie gresiančias nelaimes, bet dabar visko nebeprisimena. Gali bÅ«ti, kad sakė nukentėjusiajai, kaip galima pagerinti jos gyvenimÄ ir sveikatÄ . Gailisi, kad suklaidino nukentėjusiÄ jÄ . Ateityje nieko panaÅ¡aus nebus – tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Ne kaskart atėjusi gaudavo pinigų. Ji pati siÅ«lydavo jai pinigus. IÅ¡ nukentėjusiosios gavo 955 Eur ir 100 Eur vertės auksinį žiedÄ .

Neatsimena, per kiek kartų gavo pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios, gal per 12 kartų. Neturi to auksinio žiedo, neprisimena, kur jį padėjo. Žiedo grÄ Å¾inti neturėjo. Nukentėjusioji pasakė, kad paimtų, parduotų lombarde, nusipirktų valgyti. Nukentėjusioji pasiÅ«lė jos paslaugas savo dukrai, bet atsisakė. Ji mokytas žmogus, tai, jei manė, kad jÄ apgaudinėja, kam siÅ«lė apgauti jos dukrÄ . Nukentėjusioji paėmė jos pasÄ , savo ranka surašė raÅ¡tÄ , kad jai skolina pinigus, nes ji nemoka raÅ¡yti, suprato, kad turės tuos pinigus grÄ Å¾inti.

Tuos pinigus, kuriuos skolino, ruošėsi grÄ Å¾inti. Pinigai, žiedas nebuvo iÅ¡vilioti iÅ¡ nukentėjusiosios. Jei bÅ«tų viliojusi, nebÅ«tų gėrusi kavos. Nukentėjusioji jai pati davė pinigus. Per visÄ bendravimÄ nukentėjusioji jos neprašė grÄ Å¾inti pinigus, to neprisimena. Ji jai paskolino, dar ne visus atidavė. Atidavė 300 Eur. Jei ji manė, kad ji jÄ apgauna, tai kaip rašė raÅ¡tÄ , kad ji skolina pinigus. Nori grÄ Å¾inti pinigus, bet nebeturi sveikatos. Neturėjo realios galimybės grÄ Å¾inti pinigus anksčiau.

Turi mergaitę, kuri yra neįgali. Jos finansinė padėtis prasta. Jei bÅ«tų galėjusi, pinigus bÅ«tų atidavusi. Nieko vertingo neturi, neturi turto. PirmÄ kartÄ yra tokioje situacijoje. Nuo to, kai pradėjo bendrauti su nukentėjusiÄ ja J. J., nebandė jos įbauginti ar grasinti jos artimiesiems, kad pablogės jų sveikata, jei nukentėjusioji kreipsis į policijÄ . Po įvykio taip pat nebandė J. J. kaip nors paveikti, su ja nekalbėjo, nes susitiko tik teisme. Neprašė, kad skolintųsi pinigų iÅ¡ dukros.

Nespaudė nukentėjusiosios, kad imtų pinigus iÅ¡ kitų. Nesakė, kad ji mirs, jei nepaduos pinigų. Nukentėjusioji jÄ siuntė į kapines. Sutinka su 765,83 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu turtinei žalai atlyginti, jos nėra atlyginusi, bet ketina tai padaryti. Dėl 3000 eurų neturtinės žalos nesutinka, nes nežino, ar nukentėjusioji galėjo patirti kokiÄ nors neturtinę žalÄ , ji irgi galėtų eiti per gydytojus, susirinkti čekius už vaistus ir reikalauti atlyginti žalÄ . Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-04 apie 15.00 val. į grožio salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), atėjo romų tautybės moteris, kuri pasiÅ«lė jai iÅ¡burti ateitį. Buriant ateitį, ji jai pasakė, kad jai yra uždėtas prakeiksmas, kurį ji neva žadėjo panaikinti.

Už bÅ«rimÄ ji paprašė duoti jai 50 eurų. Ji jai padavė 50 eurų. Tada minėta moteris jai pradėjo sakyti, kad ji gali nuimti prakeiksmÄ bei pagydyti jos sveikatÄ , tačiau tam, kad tai padaryti, ji jai turi duoti dar 50 eurų, nes ritualui jai reikia nupirkti žvakių, užsakyti miÅ¡ias bažnyčioje ir panaÅ¡iai. Ji jai padavė dar 50 eurų. 2018-04-13, laiko tiksliai neprisimena, pas jÄ Ä¯ grožio salonÄ atėjo vėl ta pati moteris ir paprašė 200 eurų, nes tam, kad jos sveikata pagerėtų ir verslas klestėtų, juos reikia įdėti į „gyvenimo knygÄ â€œ ir palaikyti.

Pinigus ji žadėjo grÄ Å¾inti kitÄ dienÄ , tačiau negrÄ Å¾ino. Susisiekus su ja telefonu Nr. 860421592 ir paklausus, kada ji jai grÄ Å¾ins pinigus, (duomenys neskelbtini) tautybės moteris jai pasakė, kad juos grÄ Å¾ins 2018-05-01 susitikus su ja (duomenys neskelbtini)turgavietėje. 2018-05-01 apie 12.00 val. susitikus su minėta moterimi (duomenys neskelbtini)turgavietėje, ji jai pasakė, kad ji yra M. R. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir prašė jÄ vadinti bÅ«rėja M. arba R.. Susitikus R. jai 200 eurų negrÄ Å¾ino, o paprašė duoti dar 100 eurų, nes neįdėjusi kitų pinigų ji negali iÅ¡imti iÅ¡ „gyvenimo knygos" 200 eurų.

Ji vėl davė 100 eurų. Jie buvo skirti prakeiksmui nuimti. Taip pat jos susitarė susitikti kitÄ dienÄ pas jÄ darbe. 2018-05-02 apie 13.00 val. pas jÄ Ä¯ darbÄ atėjo bÅ«rėja M. ir paprašė 200 eurų už tai, kad jos anÅ«kė P. nesirgtų ir bÅ«tų sveika. Kadangi ji turėjo tik 100 eurų, todėl jai padavė 100 eurų, o nuo rankos nusiėmė savo auksinį vestuvinį žiedÄ , kuris yra apie dviejų gramų svorio, 100 eurų vertės, ir padavė bÅ«rėjai M. i. Taip pat ji paaiÅ¡kino, kad žadėtų 200 eurų ji neatnešė, nes Å¡iuo metu negali iÅ¡ „gyvenimo knygos" jų paimti, nes jeigu juos paims, tai jai atsitiks nelaimė. 2018-05-03 apie 13.00 val. pas jÄ vėl atėjo bÅ«rėja M. , kuri jai pasakė, kad į „gyvenimo knygÄ â€œ vėl praÅ¡o jos įneÅ¡ti 200 eurų.

Ji Å¡iuos pinigus padavė bÅ«rėjai M. i. Å iuos 200 eurų ji pasiskolino iÅ¡ savo dukros J., nes pati pinigų neturėjo. Pinigus dukra jai pervedė į sÄ skaitÄ . Kadangi jau per tÄ knygÄ nebeturėjo pinigų, kitÄ dienÄ paskambino bÅ«rėjai M. i ir paprašė uždaryti Å¡iÄ knygÄ ir grÄ Å¾inti jai 200 eurų. BÅ«rėja M. sutiko, tačiau paaiÅ¡kino, kad negalės iÅ¡ knygos paimti 200 eurų, kol ji jai neduos 50 eurų, kuriuos ji turės padėti į knygÄ vietoj paimtų 200 eurų.

Ji pas jÄ atvyko 2018-05-05 apie 13.00 val. ir vėl jÄ užbÅ«rė savo žodžiais, negrÄ Å¾ino 200 eurų, o dar iÅ¡viliojo 100 eurų, kurios neva žadėjo įdėti į „gyvenimo knygÄ ". Per gegužės mėnesį bÅ«rėja M. pas jÄ buvo atėjusi dar kelis karus, tačiau tikslių datų neprisimena. Per tÄ laikÄ iÅ¡ jos apgaulės bÅ«du iÅ¡viliojo dar 100 eurų, kurios neva įdėjo į „gyvenimo knygÄ ", kuri jos prašė tai padaryti. Jai duodavo po 10, 20 eurų, tačiau kiek ir kada, neprisimena.

Žino, kad bendroje sumoje smulkiomis kupiÅ«romis jai davė 100 eurų. Paskutinį kartÄ bÅ«rėjai M. i davė 55 eurus, tai buvo 2018-06-05 apie 13.00 val. savo darbe, t. y. grožio salone „(duomenys neskelbtini)". Å iuos pinigus ji kaip visada turėjo įdėti į „gyvenimo knygÄ ". Dabar nuo jos hipnozės truputį atsipeikėjo ir suprato, kad yra apgaudinėjama, bÅ«rėja M. melagingai įtikinėja jÄ , kad nuims prakeiksmÄ maldomis, pagydys jÄ , jos anÅ«kę, nors tokių sugebėjimų ji neturi ir jokios „gyvenimo knygos" nėra, čia tik bÅ«das iÅ¡vilioti iÅ¡ jos pinigus.

Å iuo metu daugiau nieko papildyti negali, nes dar yra labai iÅ¡siblaÅ¡kiusi, suprato, kad yra apgauta. Dėl Å¡io įvykio patyrė 1055 eurų turtinį nuostolį. Papildomų apklausų metu nukentėjusioji J. J. parodė, kad R. B. anksčiau nepažinojo. Ji jÄ Ä¯tikino ir psichologiÅ¡kai jÄ Ä¯baugino, teigdama, kad ji susirgs, kad pablogės artimųjų sveikata. R. B. iÅ¡ jos apgaulės bÅ«du per 13 kartų iÅ¡viliojo 955 eurų ir aukso žiedÄ , 100 eurų vertės. Žiedas neturėjo iÅ¡skirtinių požymių, buvo paprastas, lygus ir siauras.

R. pas jÄ atvykdavo, kai nebÅ«davo klientų salone, nes ji pati paderindavo taip, kad prieÅ¡ atvykstant R.i, salone nebÅ«tų klientų ir niekas netrukdytų. IÅ¡ bankomato pinigus gryninosi du kartus prekybos centruose „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" . Abu kartus R. buvo Å¡alia. Pinigus R.i paduodavo išėjus iÅ¡ prekybos centro. Kai jai pinigus skolino dukra, ji dukrai nesakė, dėl kokių priežasčių skolinasi. Jai buvo gėda pasakoti apie tai dukrai. R. jos atžvilgiu jokių burtų neatliko, „gyvenimo knygos" jai nerodė.

Ji jokio pagerėjimo nejuto ir verslas klestėti nepradėjo. Ji R.i turi skundų, kad ji apgaulės bÅ«du iÅ¡ jos iÅ¡viliojo 955 eurus ir aukso žiedÄ , 100 eurų vertės. Su R. buvo suraÅ¡iusi raÅ¡telį, kad R. jai grÄ Å¾ins pinigus, raÅ¡telis yra pas R.. R. jai pinigų negrÄ Å¾ino. Taip pat parodė, kad raÅ¡telį, kurį jai parodė tyrėja ir kurį pateikė R. B., ji atpažįsta. Jį rašė ji pati. Å io raÅ¡telio turinio iniciatorius yra ji. Jį parašė viena iÅ¡ anksto ir kitÄ dienÄ padavė jį R.i.

Ä®vardino jį „skolos raÅ¡teliu" todėl, kad kai jai dukra J. M., gyv. (duomenys neskelbtini) m., M. M. g., namo numerio neatsimena, nieko nežinodama apie bÅ«rėjÄ R. (M.), jai paskolino 200 eurų, ji vėliau pradėjo jos praÅ¡yti, kad ji tuos pinigus jai grÄ Å¾intų. Todėl ji sutarė su R. (M. ), kad jai dovanos visus tuos pinigus, kuriuos davė jai už bÅ«rimus, svarbu, kad ji jai grÄ Å¾intų tuos 200 eurų, kuriuos jai reikia grÄ Å¾inti dukrai. Iki to skolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo ji jau R.i buvo davusi apie 830 eurų ir aukso žiedÄ , 100 eurų vertės. RaÅ¡telyje surašė, kad R. pasiskolino 200 eurų, kuriuos ji įsipareigojo jai grÄ Å¾inti iki 2018-05-11.

Tačiau iki nurodytos datos R. jai minėtų pinigų negrÄ Å¾ino. Skolos grÄ Å¾inimo terminÄ abipusiu susitarimu jos pratęsė du kartus ir galutinė skolos grÄ Å¾inimo data buvo 2018-06-11. Dėl terminų pratęsimo naujų raÅ¡telių nerašė, tai pasižymėjo savo asmeniniame kalendoriuje. Jos suraÅ¡yto skolos raÅ¡telio egzempliorius yra tik vienas, kurį turėjo R.. Šį skolos raÅ¡telį dar rašė todėl, kad taip norėjo sužinoti R. asmens duomenis, jei ji kartais sugalvotų jÄ apgauti, tai yra nepagerinti jos sveikatos savo apeigomis, negrÄ Å¾intų pinigų iÅ¡ „gyvenimo knygos".

Nepaisant to, R. jÄ vis tiek apgavo. Ji sakė, kad, kai rašė skolos raÅ¡telį, bÅ«tų dovanojusi visus pinigus, kuriuos R.i buvo davusi už paslaugas, bet tuomet dar ji laukė savo sveikatos pagerėjimo, kaip kad jai žadėjo R.. Jei ji nebÅ«tų sulaukusi pagerėjimo, ji bÅ«tų reikalavusi grÄ Å¾inti visus pinigus ir žiedÄ . To reikalauja dabar, nes tikrai jokio pagerėjimo nejuto. R. jai siÅ«lė tokias paslaugas, kaip kad kortomis iÅ¡mesti, apeigas su „gyvenimo knyga", apeigas su pinigais bažnyčioje, apeigas kapinėse su žvakėmis bei jai nešė gerti užburtÄ vandenį dėl sveikatos gerinimo.

IÅ¡ visų Å¡ių minėtų paslaugų ji pati matė tik kortų iÅ¡metimÄ ir gėrė jos atneÅ¡tÄ vandenį. Kitų R. apeigų atlikimo ji nematė ir nepatyrė, tik pati R. jai pasakojo, kaip jas atlieka. Sutinka taikytis su R. B., kadangi ji savo kaltę pripažino, atlygino civilinio ieÅ¡kinio dalį, tai yra 100 eurų, o likusiÄ dalį - 955 eurus pažadėjo atlyginti per 9 mėnesius pervesdama į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ po 106,11 eurų kas mėnesį. Su tokiomis sÄ lygomis sutinka, atleidžia R.

B. ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas kaip susitaikius (1 t., b. l. 83-86, 99-101, 104-106, 108). Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį (tikslios datos neprisimena) jos mama J. J., paskambinusi telefonu papasakojo, kad pas jÄ darbo metu (duomenys neskelbtini), į grožio salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)" atėjusi nepažįstama moteris iÅ¡metė kortas ir pradėjusi burti paėmė iÅ¡ mamos Å¡imtÄ eurų. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji atidavė 100 eurų, ji tiksliai nežino, kadangi tuo metu su ja nebuvo ir paties įvykio nematė.

Jos mama pasipasakojo, kad Å¡iÄ moterį matė pirmÄ kartÄ , R. B. ji asmeniÅ¡kai nepažįsta ir jos niekada gyvai nematė. Žino, kad R. B. yra aferistė, kadangi „facebook" tinklalapyje paskelbus Å¡ios moters nuotraukÄ (nuotraukÄ jai persiuntė mama, kadangi ji buvo nufotografuota jos mamos) su skelbimu dėl nežinomos moters pinigų iÅ¡viliojimo, daug žmonių atsiliepė į patalpintÄ skelbimÄ . R. B. iÅ¡ jos mamos reikalavo pinigų aiÅ¡kindama, kad jeigu neatiduos tam tikros nurodytos pinigų sumos, jos mama ar jos artimieji susirgs.

Jokių paslaugų mama iÅ¡ R. B. niekada neužsakinėjo, tiesiog Å¡i moteris, įkyriai vaikščiodama pas jÄ Ä¯ grožio salonÄ , reikalaudavo pinigų. IÅ¡ viso, kiek jai žinoma, jos mama R. B. davė 1000 eurų ir auksinį vestuvinį žiedÄ (kurio vertės nežino), per kiek laiko ir kiek kartų, taip pat nežino. AsmeniÅ¡kai ji į mamos sÄ skaitÄ pervedė 200 eurų, kadangi mama 2018-05-03 prašė jos atlikti pavedimÄ , kadangi jai reikėjo pinigų, kokiu tikslu, tuo metu ji nežinojo.

Tik vėliau 2018-05-07 iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gavus žinutę, kad paskambintų, ji 2018-05-20 paskambino nurodytu telefonu, kur atsiliepusi moteris iÅ¡ jos reikalavo pinigų, sakydama, kad jeigu ji neperves pinigų savo motinai, tai jai ar jos artimiesiems įvyks kažkas baisaus. Bendraujant telefonu su Å¡ia moterimi, ji siÅ«lė jÄ iÅ¡burti, nurodydama, kad prieÅ¡ tai ji turi pervesti jai pinigus. Kokia tai turėtų bÅ«ti pinigų suma, ji neįvardino, tačiau siÅ«lė jai bÅ«rimo paslaugas. 2018-05-20 paskambinusi R.

B. pasakė, kad ji sugrÄ Å¾intų jos motinai visus pinigus, tačiau ji atsakė, kad jos mama jai pinigus duodavo savo valia ir ji nieko nesugrÄ Å¾ins. Su R. B. gyvai bendrauti neteko, su ja kalbėjo tik telefonu, prieÅ¡ tai su Å¡ia moterimi nieko bendro neturėjo ir jos nepažinojo (1 t., b. l. 114). IÅ¡ 2018-06-11 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusioji J. J. pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 9-10). IÅ¡ 2018-06-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmame aukÅ¡te esantis grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 16-23).

IÅ¡ 2018-07-03 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji savanoriÅ¡kai pateikė pinigų iÅ¡gryninimo kvitus (1 t., b. l. 38-42). IÅ¡ 2018-07-19 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atlikus J. J. priklausančios banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir vaizdo analizę, matyti, jog J. J. dukra J. M. pervedė jai 200 eurų. J. J. kelis kartus, jos nurodytomis datomis, atliko pinigų iÅ¡gryninimo operacijas bei iÅ¡ pateiktų bankomatų vaizdo stebėjimo įraÅ¡ymo sistemos 87 fotonuotraukų matyti, kad trijose fotonuotraukose užfiksuota R.

B., stovinti atokiau nuo bankomato, prie kurio tuo metu pinigus išsiėmė J. J. (1 t., b. l. 49-52). Iš 2018-07-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamoji R. B. pateikė skolos raštelį (1 t., b. l. 53). Iš 2018-09-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. J. pateikė savo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines už 2018 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, o iš 2018-10-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad J.

J. su R. B. trumpųjų žinučių ir skambučių pagalba bendravo 2018 m. balandžio mėnesį (12 kartų), gegužės mėnesį (26 kartus), birželio mėnesį (10 kartų) (1 t., b. l. 54-77, 78-80). Iš 2019-06-03 nukentėjusiosios J. J. prašymo matyti, kad R. B. laiku neatlygino padarytos turtinės žalos, nevykdydama 2018-10-11 susitarimo dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55, 56). Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad 2019-01-31 nukentėjusiajai buvo pervesta 150 Eur, o 2019-03-13 – 50 Eur (2 t., b. l. 63, 64).

Pagal LR BK 182 straipsnio 1dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Pažymėtina, kad sukčiavimu gali bÅ«ti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

Esminis sukčiavimo požymis, iÅ¡skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė. Sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimÄ turtÄ . Apgaulės bÅ«dų gali bÅ«ti labai įvairių, tÄ atspindi ir gausi teismų praktika: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013, 2K-336/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt. Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui bÅ«dinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-697/2016).

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji R. B., piktnaudžiaudama nukentėjusiosios J. J. pasitikėjimu, sudarydama patikimos aiÅ¡kiaregės įvaizdį, psichologiÅ¡kai įbaugindama jÄ dėl tariamai gresiančių nelaimių, už apeigas, turinčias pagerinti gyvenimÄ , sveikatÄ ir verslÄ , aiÅ¡kiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, apgaule įgijo svetimÄ , nukentėjusiajai J. J. priklausantį, turtÄ â€“ 955 eurus ir auksinį, 100 eurų vertės, žiedÄ , t. y. apgaule įgijo svetimÄ 1055 eurų vertės turtÄ .

Nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamoji pripažino tokias aplinkybes, paaiÅ¡kindama, kad nukentėjusioji galėjo suprasti, kad ji yra aiÅ¡kiaregė, ji nukentėjusiajai galėjo pasakyti apie gresiančias nelaimes, kalbėjo ir apie tai, kaip galima pagerinti jos gyvenimÄ ir sveikatÄ , gailisi suklaidinusi nukentėjusiÄ jÄ ir iÅ¡ jos gavusi 955 Eur ir 100 Eur vertės auksinį žiedÄ . Teismas remiasi ne tik tokiu pačios kaltinamosios prisipažinimu, bet ir tyrimo metu duotais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į turto, kurį R. B. įgijo apgaule, vertę, kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.). Skirdamas kaltinamajai R.

B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . R. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neteista, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , vadovaujantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis, tačiau kaltinamajai be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sÄ lygų, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 119-120; 2 t., b. l. 47-49, 73-74), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 122-133), nedirbanti (1 t., b. l. 134), Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 135), turinti nustatytÄ neįgalumÄ (nustatytas 55 procentų darbingumas), auginanti vidutinį neįgalumo lygį turinčiÄ dukrÄ (2 t., b. l. 150).

Ä®vertinęs Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas R. B. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiria sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (LR BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (LR BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.). Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 1055 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95).

Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 779,78 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį ir palaikė (2 t., b. l. 119-120, 147-148). Civiliniame ieÅ¡kinyje dėl turtinės žalos atlyginimo J. J. nurodė, kad R. B. apgaule pasisavino jai priklausančio turto, kurio vertė 1055 Eur, taip pat dėl Å¡io įvykio ji pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 24,78 Eur. Kas reiÅ¡kia, kad turtinę žalÄ sudaro 1079,78 Eur. Tačiau nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji jai yra atlyginusi 300 eurų, todėl likusi neatlyginta ir praÅ¡oma priteisti suma dėl turtinės žalos atlyginimo yra 779,78 Eur.

Teismas, pripažinęs nukentėjusiosios parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti jos nurodytų piniginių sumų, apgaulės įtakoje perduotų kaltinamajai, dydžiu, ar netikėti, kad ji perdavė nurodytÄ auksinį žiedÄ . Be to, su tokia kaltinime įvardinta suma, kuriÄ dėl apgaulės prarado nukentėjusioji, sutiko ir pati R. B.. Bylos duomenys liudija, jog kaltinamoji ir nukentėjusioji 2018-10-11 pasirašė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo dalimis. Tame pačiame susitarime nurodyta, kad kaltinamoji R.

B. nukentėjusiajai J. J. grÄ Å¾ino 100 Eur (2 t., b. l. 56). IÅ¡ J. J. praÅ¡ymo (2 t., b. l.

55) bei mokėjimo dokumentų (2 t., b. l. 63, 64) matyti, kad 2019-01-31 nukentėjusiajai buvo pervesta 150 Eur, o 2019-03-13 – 50 Eur. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji nukentėjusiajai J. J. yra atlyginusi 300 Eur. Kas reiÅ¡kia, kad likusi nusikaltimu padaryta ir neatlyginta žala yra 755 Eur. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusioji, teikdama 2019-09-25 civilinį ieÅ¡kinį, nurodė, kad dėl jai paskirto gydymo už vaistus ji sumokėjo 10,83 Eur, o 2019-11-11 teikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad papildomai už pirktus vaistus sumokėjo 13,95 Eur (pateikė tai patvirtinančių mokėjimo čekių kopijas (2 t., b. l. 122, 149)).

Pateikti dokumentai liudija, kad nukentėjusioji, pirkdama vaistus, turėjo iÅ¡laidų, kurių suma sudaro 24,78 Eur. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad nukentėjusioji po Å¡io nusikaltimo padarymo kreipėsi į medikus, jai buvo skirtas gydymas, dėl ko turėjo pirkti vaistus (2 t., b. l. 121). Kaltinamoji taip pat sutiko su praÅ¡oma atlyginti suma dėl vaistų pirkimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios J. J. praÅ¡oma atlyginti suma dėl patirtos turtinės žalos yra pagrįsta bylos medžiaga, Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamosios R.

B. veiksmų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 779,78 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi. Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios R. B. veiksmų patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , dėl tariamai gresiančių nelaimių buvo įbauginta psichologiÅ¡kai, patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, sutriko sveikata, teko kreiptis į gydytojÄ , pirkti vaistus, pablogėjo jos savijauta, prarado pasitikėjimÄ Å¾monėmis, kurie, siekdami pasipelnyti, bet kokiais nedorais bÅ«dais stengiasi iÅ¡vilioti iÅ¡ kitų žmonių pinigus.

Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į LR CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai turėjo neigiamÄ poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei bÅ«senai, dėl ko teko lankytis pas gydytojus, kurie padėtų susidoroti su neigiamomis emocijomis ir nuostatomis, likusiomis po prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdytos nusikalstamos veikos, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai J. J. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios turtÄ , kaltinamosios veiksmų pobÅ«dį - tai, kad nusikalstama veika tęsėsi palyginti ilgÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2018-04-04 iki 2018-06-05 (t. y. du mėnesius), o kaltinamoji iÅ¡ nukentėjusiosios apgaulės bÅ«du turtÄ Ä¯gijo net per 13 kartų, kaltinamosios kaltę – tyčinę formÄ , įgyto turto vertę (1055 Eur, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip itin didelė), taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus, nes J.

J. pateiktas medicininis pažymėjimas liudija, kad jai buvo nustatytas bÅ«senos pablogėjimas po psichotraumuojančios situacijos (2 t., b. l. 121), medikamentų vartojimÄ po nusikaltimo padarymo. Sprendžiant klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamosios prastÄ finansinę padėtį, į tai, kad ji rÅ«pinasi neįgalia dukterimi, pati turi nustatytÄ neįgalumo lygį, Å¡eimyninę padėtį – yra naÅ¡lė, taip pat į tai, kad nusikalstama veika žala buvo padaryta nukentėjusiosios turtui, o ne sveikatai.

Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad J. J. sveikatos pažymėjime nurodyta, kad nukentėjusioji Psichikos sveikatos centre lankosi ir gydosi ambulatoriÅ¡kai jau eilę metų. Kas rodo, kad sveikatos problemų nukentėjusioji jau turėjo ir iki jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo.

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios J. J. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ kaltinamosios 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Nagrinėjant bylÄ , nukentėjusiajai J. J. buvo skirta atstovė advokatė L. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-6344, iÅ¡ kurios matyti, kad už J. J. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 212,29 Eur. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenys liudija, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019-11-11 sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-19-T-2574-17711 kaltinamajai R. B. buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba, nes buvo nustatyta, kad jos pajamos yra mažos. Taip pat spęsdamas klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra nedirbanti, gauna mažas pajamas, turi neįgalumÄ , yra naÅ¡lė, viena prižiÅ«ri neįgaliÄ dukterį, jos finansinė padėtis sunki.

Atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu buvo visiÅ¡kai patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ dalies patenkintas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už nukentėjusiajai suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ kaltinamosios nepriteisintos. Daiktinis įrodymas - skolos raÅ¡telis (prisegtas prie bylos pirmo tomo virÅ¡elio), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Daiktinis įrodymas - viena skaitmeninė laikmena su banko AB „Swedbank" pateiktomis fotonuotraukomis (prisegta prie bylos pirmo tomo virÅ¡elio), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalies 2 punktu, R.

B. skirti draudimus ir įpareigojimus: nesilankyti nukentėjusiosios J. J. darbovietėje - grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieÅ¡koti jokių ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja J. J.; per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. J. 500 (penkis Å¡imtus) eurų padarytos turtinės žalos dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintÄ bausmę R.

B. nustatyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalies 2 punktu, R. B. skirti draudimus ir įpareigojimus: nesilankyti nukentėjusiosios J. J. darbovietėje - grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieÅ¡koti jokių ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja J. J.; per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J.

J. 500 (penkis Å¡imtus) eurų padarytos turtinės žalos dalį. Nukentėjusiosios J. J. pareikÅ¡tÄ 779,78 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamosios R. B. priteisti nukentėjusiajai J. J. 779,78 Eur sumÄ turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios J. J. pareikÅ¡tÄ 3000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamosios R. B. priteisti nukentėjusiajai J. J. 500 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nepriteisti iÅ¡ R. B. 212,29 eurų valstybei už nukentėjusiajai J. J. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Daiktinį įrodymÄ - skolos raÅ¡telį (prisegtÄ prie bylos pirmo tomo virÅ¡elio), palikti saugoti prie bylos medžiagos. Daiktinį įrodymÄ - vienÄ skaitmeninę laikmenÄ su banko AB „Swedbank" pateiktomis fotonuotraukomis (prisegtÄ prie bylos pirmo tomo virÅ¡elio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė