28427d3b-e4c7-4845-8701-a45c8bcd0ef0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1938-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00110-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (tolau – LukiÅ¡kių TI-K) nepriimtinomis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, jog nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo per mažas, neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Teigia, kad nors pats nerÅ«ko, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Nurodo, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu ir duÅ¡u), nes pareiÅ¡kėjas buvo stebimas kitų nuteistųjų (suimtųjų) ir LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų. Priduria, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiama galimybė duÅ¡u pasinaudoti 2 kartus per savaitę. Tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės bendrauti telefonu su artimaisiais privatumo, o kartais net sutrumpindavo skambinimo trukmę, klaidindami pareiÅ¡kėjÄ , jog baigiasi pokalbio trukmė.

Nurodo, kad kartais tekdavo skambinti taksofonu ne sutartu laiku, dėl ko negalėdavo prisiskambinti savo artimiesiems. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, siekdama gerinti nuteistųjų (suimtųjų) socialinius ryÅ¡ius, žadėjo suteikti vaizdo skambučius, tačiau tokios galimybės LukiÅ¡kių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) neužtikrino. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu dėl veiklos už kameros ribų, užimtumo ir socialinės reabilitacijos stokos, didžiÄ jÄ dalį laiko pareiÅ¡kėjas praleisdavo kameroje.

Dėl užimtumo nebuvimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ praÅ¡ydamas suteikti pareiÅ¡kėjui darbÄ , tačiau, pareiÅ¡kėjo nuomone, LukiÅ¡kių TI-K administracijos manymu, pareiÅ¡kėjas nenusipelno gauti apmokamÄ darbÄ . PaaiÅ¡kina, kad jam nebuvo suteikiama galimybė apsipirkti LukiÅ¡kių TI-K maisto parduotuvėje, nes pareiÅ¡kėjas bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, tačiau jam maisto prekes pristatydavo į kamerÄ . Pristatytos maisto prekės kamerose yra laikomos spintelėse, ant palangių, ant stalo ir pan., jų laikyti Å¡aldytuve nėra galimybės. Teigia, kad praÅ¡omos pristatyti maisto prekės ne visada buvo pristatomos, o atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi galimybės apsipirkti parduotuvėje ir nusipirkti bÅ«tinų maisto prekių, jam buvo apribojama galimybė jas gauti.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, tokiu bÅ«du yra atimama galimybė pirkti reikiamus maisto produktus, laikyti ir gaminti maistÄ higieniÅ¡komis sÄ lygomis. Dėl tokių laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius nepatogumus bei neigiamus dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . PaaiÅ¡kina, kad neturi galimybės pateikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes nuteistųjų (suimtųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, tuo tarpu, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d. pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės),14.2. punktas nustato, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.

Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Pabrėžia, jog minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas, atsakovės atstovo nuomone, atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Nurodo, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Paaiškina, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių III skirsnio normomis.

Šio skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Vilniaus PN nurodo, kad neturi patikrinimų, atliktų ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, aktų. Vadovaudamasis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ atsakovės atstovas nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika pažymi, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas negali duÅ¡u naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių skg. 6 esančių korpusų duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

PaaiÅ¡kina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje reglamentuojama nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumÄ nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. BVK 102 straipsnio 3 dalis numato, kad telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ , Å¡io straipsnio 4 dalis – kad nuteistųjų pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami.

Siekdami įgyvendinti Å¡ių teisės aktų laikymÄ si, pareigÅ«nai privalo stebėti nuteistÄ jį, besinaudojantį teise paskambinti, ir, nustačius pažeidimÄ , jo pokalbį nutraukti. BVK nuostatos nenumato, kad nuteistųjų bendravimas su artimaisiais turi bÅ«ti konfidencialus. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali bÅ«ti suprantamas, kaip teisės pažeidimas. PareigÅ«nai, vykdantys nuteistųjų, besinaudojančių skambinimo ir kalbėjimo telefonu teise, priežiÅ«rÄ , įgyvendina jiems įtvirtintÄ pareigÄ užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pabrėžia, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu taip pat prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K internetinė telefonija nebuvo įdiegta nei LukiÅ¡kių TI-K, nei kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. 2018 m. baigus įgyvendinti reikalingus techninio pasirengimo darbus, internetinė telefonija laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo įdiegta centralizuotai. Nurodo, jog 2018 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie laisvÄ darbo vietÄ Ä¯monėje „MÅ«sų amatai“.

Jam buvo paaiÅ¡kinta praÅ¡ymo – pasižadėjimo dėl priėmimo į darbÄ Ä¯monėje pateikimo tvarka. PareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 24 d. resocializacijos specialistui pateikė praÅ¡ymÄ â€“ pasižadėjimÄ , kuris buvo svarstomas 2018 m. sausio 24 d. Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje. Posėdžio metu resocializacijos specialistas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 2 d. pareiÅ¡kėjas įraÅ¡ytas į linkusių užpulti asmenų įskaitÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio metu pateiktas tarnybų ir skyrių rekomendacijos buvo priimtas sprendimas neleisti pareiÅ¡kėjui dirbti įmonėje.

Teigia, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės buvo patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 ,,Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių patvirtinimo“. Atsakovės atstovas pažymi, jog pareiškėjas nuo atvykimo į Lukiškių TI-K iki perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse:

Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raÅ¡tingumo programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse; Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programoje. Buvo iÅ¡vedamas į laukÄ Å¾aisti krepÅ¡inį, tinklinį bei žaisti stalo tenisÄ , dalyvavo Å v. miÅ¡iose, koncertuose, renginiuose ir susitikimuose su nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis buvo iÅ¡vedamas į laisvalaikio užimtumo patalpas.

Lankė anglų kalbos, dailės, muzikos, Å¡achmatų bÅ«relius bei jogos, meditacijos užsiėmimus. Akcentuoja, jog dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, todėl nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Mano, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo specialiai įrengtų atskirų kamerų rÅ«kantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai.

PaaiÅ¡kina, kad atvykę į LukiÅ¡kių TI-K asmenys užpildydavo asmenų, atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ , apklausos anketÄ , kurioje nurodydavo, ar neprieÅ¡tarauja bÅ«ti laikomi su rÅ«kančiais asmenimis. Duomenys apie tai, ar asmuo sutinka bÅ«ti laikomas kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, yra saugomi nuteistojo asmens byloje. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykus į pataisos namus, kartu su juo pataisos įstaigai buvo perduota ir pareiÅ¡kėjo asmens byla, tačiau, nepaisant to, atkreipia dėmesį, jog ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų bÅ«ti laikomam kartu su nerÅ«kančiais asmenimis arba skundų dėl priverstinio laikymo kartu su rÅ«kančiais.

Paaiškina, kad nuteistųjų pretenzijos dėl prekių kokybės, kiekio, asortimento pasirinkimo sprendžiamos Lukiškių TI-K laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1-133 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo“ pakeitimo“ Nr. 1-357, nustatyta tvarka.

Asmeniui pagrįstai (kai atneÅ¡ama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dienÄ ) atsisakius paimti prekę ar visÄ užsakymÄ , suderinus su pareigÅ«nais, galimas prekių grÄ Å¾inimas. Prekės grÄ Å¾inamos, pinigai nuo sÄ skaitos nenuskaičiuojami. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų arba skundų dėl nepagrįstai nuraÅ¡omų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Nurodo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį.

Pasisakant Å¡iuo aspektu, pažymėtina, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si pirmiausiai tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Belgian Linguistic (pareiÅ¡kimo Nr. 1474/62)). Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę, kuri suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (įskaitant teismus).

Å iame kontekste pažymėtina, kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 straipsnis) (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 5493/72), 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)). Sprendime byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę EŽTT pažymėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , asmens teisių neužtikrinimÄ .

Taigi atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 64886/01)). Tai yra susiję su tuo, kad Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali bÅ«ti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų.

Kitaip tariant, pripažinus tik tiesioginį Konvencijos taikymÄ , minimos teisės negalėtų bÅ«ti garantuotos, nes pačioje Konvencijoje nėra nustatyta nei Å¡ių teisių realizavimo bÅ«dų jÄ ratifikavusiose valstybėse, nei pažeidėjų teisinės atsakomybės, nei reikiamų procedÅ«rų ir valstybių teisinių institucijų specialios jurisdikcijos. Å i sÄ veika lemia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti žvelgiama tiek į nacionalinį reguliavimÄ , tiek į Konvencijoje garantuojamas teises, tiek į individualiam ginčui reikÅ¡mingus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, ir jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr. pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)). Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas.

Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)). LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr. pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2480-1062/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018).

CK 1.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė paÅ¡tu 2020 m. sausio 10 d. (spaudas ant voko), todėl praleido terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 10 d. Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2082-502/2017).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. pvz., LVAT 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-290-822/2018). PareiÅ¡kėjas skunde teismui nepateikė argumentų, dėl ko jo reikalavimams negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių termino praleidimo kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos priteisimo priežasčių, kurios bÅ«tų laikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo praleisti senaties terminÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė neigiamais iÅ¡gyvenimais, todėl laikytina, kad jis turėjo ir galėjo suprasti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Taip pat pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo realias galimybes ginčo laikotarpiu domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ .

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio (lot. pagal pareigas) taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, be kita ko, įvertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos, byloje nesant duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, teismui ex officio (lot. pagal pareigas) taip pat nenustačius senaties termino atnaujinimo pagrindų, pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pritaikius ieÅ¡kinio senatį, byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų Å¡iais aspektais:

1) neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui;

2) kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais, nors pats yra nerūkantis;

3) neužtikrinant pareiškėjui privatumo sanitariniuose įrenginiuose (duše ir tualete) ir galimybės nusiprausti duše 2 kartus per savaitę;

4) neužtikrinant privatumo skambinant telefonu arba internetine telefonija;

5) neužtikrinant užimtumo už kameros ribų, socialinės reabilitacijos;

6) nesuteikiant apmokamo darbo;

7) nesuteikiant galimybės pateikti pretenzijas dėl pristatytų netinkamų maisto prekių, gaminti ir laikyti maisto produktus higieniÅ¡komis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui kartu su skundu nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovo byloje pateiktais įrodymais. Bylos duomenimis nenustatyta, kada pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių iÅ¡vyko 2019 m. vasario 13 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jis LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. 124) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka nuosekliai formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1672-261/2019). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr. pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2137-520/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1075-261/2019). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visÄ ginčo 2017 m. sausio 10 d. – 2019 m. vasario 13 d. laikotarpį. Ä®vertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų Nr. 57 ir Nr. 73 plotus (atitinkamai 7,31 kv. m, 7,94 kv. m, 8,02 kv.

m) ir kameroje buvusių asmenų skaičių, nustatyta, jog pareiškėjui būnant minėtose kamerose vienam ar laikomam kartu su dar vienu asmeniu ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m (nuo 4,01 kv. m iki 8,02 kv.

m) gyvenamojo ploto. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kamerų perpildymo ir dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių atmetami kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo motyvo, jog nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi CPT rekomendacija (CPT/Inf (2014) 19), pagal kuriÄ visuose pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuose bÅ«tina padidinti gyvenamojo ploto normÄ bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam iki 4 kv. m (neįskaitant kameroje esančių tualeto patalpų užimamo ploto ir baldų), nurodytina, jog tai yra rekomendacinio, o ne imperatyvaus (privalomo) pobÅ«džio nurodymas.

Å iuo aspektu svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau turi bÅ«ti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , t. y. pagal EŽTT praktikÄ , dominuojantis 3 kv. m ploto standartas vienam daugiavietėje kameroje kalinamam asmeniui yra aktualus minimalus reikalavimas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, privalu vadovautis Ä®sakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma – 3,6 kv. m (žr. pvz., LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017). PareiÅ¡kėjo argumentai, kad į minimalų asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuojamas kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotas, vertintini kritiÅ¡kai.

Ä®sakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos LVAT praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr. pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pripažįstamas anksčiau minėto 3 kv. m minimalaus standarto pažeidimas (žr. pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-196-822/2019). Tuo tarpu baldų užimamas kameros plotas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tik vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į tai, jog ginčo laikotarpiu galiojo Ä®sakymas Nr. V-124, kuriuo, be kita ko, nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje, remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, susijusių su jo laikymu kamerose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pažymėtina, jog LVAT praktikoje sprendžiant dėl nerÅ«kančių nuteistųjų laikymo kartu su rÅ«kančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normų (ginčo atveju aktualios HN 76:2010 14 p. ir HN 134:2015 7 p.) nuostatas, iÅ¡ esmės įtvirtinančias nerÅ«kančio asmens teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr. pvz., LVAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018).

Asmenų kalinimo tardymo izoliatoriuje atveju taip pat vertinama, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, praÅ¡ydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo, ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu paties pareiÅ¡kėjo deklaruotas žalingas įprotis – rÅ«kymas, skundai ar praÅ¡ymai dėl laikymo kartu su (ne)rÅ«kančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017).

PareiÅ¡kėjui kalinimo metu neteikus skundų ar praÅ¡ymų tardymo izoliatoriaus administracijai nebÅ«ti laikomam kartu su rÅ«kančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ sveikatai aplinkÄ nebuvo pažeista, o tardymo izoliatoriaus veiksmų Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Kita vertus, praktikoje atsižvelgiama ir į tai, ar tardymo izoliatoriaus administracija tinkamai įgyvendino pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, t. y. ar įstaiga uždraudė rÅ«kyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančiÄ informacijÄ (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, suimtieji, be kita ko, prašymus pateikia raštu, įteikdami juos tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtam administracijos darbuotojui (41 p., 43 p.). Žodiniai suimtųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos sistemoje (44 p.).

Atsakovės atstovas duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K deklaravo, jog yra rÅ«kantis, nepateikė, taip pat neginčija, kad jis yra nerÅ«kantis, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo. Atsakovės atstovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų į administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nenurodo, kad jis kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su minėto pobÅ«džio praÅ¡ymu.

Vertinant pareiškėjo išdėstytus argumentus, nurodytina, kad, nors pareiškėjas ir prieštarauja, jog buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nėra fiksuota, kad patalpose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, asmenys rūkė, o pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ LVAT praktikÄ , nenustačius, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija prieÅ¡ iÅ¡reikÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ sÄ moningai neužtikrino jo, kaip nerÅ«kančio, laikymo nekenksmingomis sÄ lygomis atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus Å¡iuo aspektu pripažinti neteisėtais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nepakankamai užtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimÄ ir socialinių poreikių tenkinimÄ , tačiau kokių konkrečiai renginių pareiÅ¡kėjui trÅ«ko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Vilniaus PN resocializacijos skyriaus 2020 m. vasario 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl V. P. nesuteikto mokamo darbo bei užimtumo“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo jo atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K iki perkėlimo į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirÄ jÄ kolonijÄ , dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raÅ¡tingumo programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse;

Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programoje. Be to, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų buvo vedamas į laukÄ Å¾aisti krepÅ¡inio, tinklinio bei stalo teniso. Taip pat pareiÅ¡kėjas dalyvavo LukiÅ¡kių TI-K vyksiančiose koncertuose, Å v. miÅ¡iose, renginiuose ir susitikimuose su nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis buvo vedamas į laisvalaikio užimtumo patalpas. Lankė anglų kalbos, dailės, muzikos, Å¡achmatų bÅ«relius bei jogos ir meditacijos užsiėmimus.

Kaip teisingai nurodo atsakovės atstovas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse yra pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, o tai reiÅ¡kia, kad nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobÅ«džio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo motyvo dėl apmokamo darbo pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra reglamentuojamas BVK 2 skirsnyje (125–135 str.). Å io kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.

Pagal minėto straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Taigi įstatymų leidėjas BVK nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai nustatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ). Pareigos kiekvienÄ nuteistÄ jį aprÅ«pinti darbu pataisos įstaigoms teisės aktai nenustato (LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad darbo vietų skaičius LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo ribotas ir LukiÅ¡kių TI-K administracija neturėjo objektyvių galimybių visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprÅ«pinti darbo vieta bei įtraukti į darbÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 10 d. buvo informuotas apie laisvÄ darbo vietÄ Ä¯monėje „MÅ«sų Amatai“. PareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 24 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl leidimo dirbti minėtoje įmonėje, kuris buvo svarstomas Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje.

Posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. spalio 2 d. yra įraÅ¡ytas į linkusių užpulti asmenų įskaitÄ . Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjui nebuvo leista dirbti minėtoje įmonėje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis ginčijamu aspektu aktualiu teisiniu reguliavimu, daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakė leisti dirbti pareiÅ¡kėjui minėtoje įmonėje dėl to, kad Å¡is buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitÄ , nesuteikia pagrindo pripažinti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.

Teisinis pagrindas, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiÅ¡kėjui dirbti yra objektyvus ir pagrįstas, pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių teisiÅ¡kai pagrįstų, atsakovės atstovo argumentams prieÅ¡taraujančių motyvų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju neaprÅ«pinant pareiÅ¡kėjo darbu buvo neteisėti, skunde apsiribota deklaratyviais teiginiais apie galimybę nuteistiesiems dirbti. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atstovo veiksmai (neveikimas) dėl teisės siÅ«lyti darbÄ nuteistajam negali bÅ«ti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o iÅ¡ teisėtų veiksmų negali atsirasti ir neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti duÅ¡u 2 kartus per savaitę, o duÅ¡uose nebuvo užtikrintas privatumas. Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, remiantis kuriomis LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė kartÄ Ä¯ savaitę iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e, tačiau pareiÅ¡kėjas nurodo, kad siekiant palaikyti asmeninę higienÄ turėtų bÅ«ti suteikiama teisė bent 2 kartus per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato kitokios duÅ¡e prausimosi tvarkos nei nustatyta ir, kad Å¡ios aplinkybės nepablogina pareiÅ¡kėjo asmeninės higienos laikymosi sÄ lygų, o pareiÅ¡kėjas dėl to neturėjo jokių nusiskundimų, laikytina, kad LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendino minėtÄ pareigÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo motyvo, kad naudojantis duÅ¡u buvo pažeistas jo privatumas, nurodytina, kad pertvarų duÅ¡o patalpose neįrengimas ar duÅ¡o patalpų įrengimas tokiu bÅ«du, kad besimaudantis duÅ¡e nuteistasis (suimtasis) yra (gali bÅ«ti) stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta Instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i Instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr. pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateikė LukiÅ¡kių skg. 6 esančių korpusų duÅ¡o patalpų pertvarų matmenis. Nurodė, kad pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

Tačiau net ir esant atsakovės atstovo pateiktiems formaliems duomenims bei remiantis ginčui aktualia anksčiau minėta LVAT praktika, vien pertvarų duÅ¡e įrengimas, nesant galimybės bent iÅ¡ dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ . Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas.

Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad duÅ¡o įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog duÅ¡o kabinos buvo įrengtos taip, kad pareiÅ¡kėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.

Pareiškėjas skunde teigia, kad sanitariniame mazge (tualete) nebuvo užtikrintas privatumas, todėl jis buvo matomas kameroje esančių arba ateinančių asmenų. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.

Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas (išskyrus nuotraukas), teismui nepateikė duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtus sanitarinius mazgus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 14 d., 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 3 d., nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. vasario 12 d., iš viso 377 paras buvo laikomas vienas.

Kitais laikotarpiais, iÅ¡ viso 321 parÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitu asmeniu kameroje. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atsižvelgiant į tai, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumÄ ir kontrolę, todėl Å¡iuo aspektu neteisėti Vilniaus PN veiksmai nekonstatuotini. Teismo vertinimu, 377 parų laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau 321 parÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ar asmenimis kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis teise paskambinti telefonu buvo pažeistas jo privatumas, netinkamai įrengta skambinimo patalpa. BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.

EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakos asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis EŽTT praktika, nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis (LVAT 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013). LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr. pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens susiraÅ¡inėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneÅ¡imai ir kitoks susižinojimas yra neliečiami. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ir neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Pagal KonstitucijÄ privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo bÅ«das, Å¡eimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė bÅ«klė, sveikata, garbė, orumas ir kt.

Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumÄ . Žmogaus teisė į privatumÄ apima asmeninio, Å¡eimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumÄ , asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumÄ , draudimÄ skelbti gautÄ ar surinktÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).

Tačiau žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).

Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lÅ«kesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamÄ valstybės institucijų reakcijÄ , kad už jo daromÄ (ar padarytÄ ) teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui.

NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų. Vadovaujantis Konstitucija, asmens, padariusio nusikaltimÄ , laisvė gali bÅ«ti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali bÅ«ti apribotos jo teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja BVK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir PÄ®VTT) ir LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr.1-340 patvirtintas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos apraÅ¡as (toliau–ir ApraÅ¡as). BVK 102 straipsnyje yra įtvirtina, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 dalis); skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių.

Kam skambinti pasirenka nuteistasis (2 dalis); telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (3 dalis); skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Taisyklės. PÄ®VTT 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Pagal PÄ®VTT127 punktÄ nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigÅ«nas suraÅ¡o motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos įstaigos vadovybei. ApraÅ¡o 9 punktas įtvirtina, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis paskambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos praÅ¡ymo blankÄ . Suimtasis ar nuteistasis praÅ¡ymo blanke nurodo datÄ , kuriÄ pageidauja skambinti ir kalbėti telefonu, taip pat praÅ¡ymo blanko pateiktoje lentelėje pildo 1 ir 2 lentelės skiltis bei pasiraÅ¡o nustatytoje vietoje.

PraÅ¡ymo blanko lentelėje nuteistasis ar suimtasis privalo nurodyti asmenį, kuriam jis nori paskambinti ir jo telefono numerį. Pagal ApraÅ¡o 21 punktÄ suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai iÅ¡vedami paskambinti ir kalbėti telefonu raÅ¡tiÅ¡kame praÅ¡yme nurodytÄ dienÄ . Atsižvelgiant į esamas sÄ lygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pareigÅ«nų vykdomas funkcijas, suimtųjų ir nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali bÅ«ti organizuotas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raÅ¡tiÅ¡kame praÅ¡yme nurodytos dienos.

Neorganizavus suimtajam ar nuteistajam skambinimo ir kalbėjimo telefonu per dvi dienas nuo raÅ¡tiÅ¡kame praÅ¡yme nurodytos dienos, apie tai tarnybiniu praneÅ¡imu informuojamas įstaigos direktorius. ApraÅ¡o 23 punktas įtvirtina, kad neprisiskambinusio telefonu suimtojo ar nuteistojo raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo vykdymas, Å¡iam suimtajam ar nuteistajam pageidaujant, perkeliamas į skambinančiųjų tÄ pačiÄ dienÄ eilės pabaigÄ . Toks pakartotinis suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimas paskambinti ir kalbėti telefonu organizuojamas tik esant galimybei ir atsižvelgiant į sudarytas sÄ lygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pareigÅ«nų vykdomas funkcijas.

ApraÅ¡o 31 punktas įtvirtina, kad pareigÅ«nas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimÄ ir kalbėjimÄ telefonu, suimtajam ir nuteistajam skambinti ir kalbėti telefonu leidžia tik įsitikinęs skambinančiojo tapatybės atitikimu su duomenimis, esančiais Elektroninėje apskaitos sistemoje, taip pat įsitikinęs, kad suimtasis ar nuteistasis telefono aparatu surinko tÄ abonento numerį, kurį nurodė raÅ¡tiÅ¡kame praÅ¡yme ar žodžiu (tik nuteistiesiems, paliktiems LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus).

IÅ¡ pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad BVK ir PÄ®VTT nustato pareigÄ pataisos įstaigoms suteikti galimybę nuteistiesiems paskambinti telefonu. Tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , yra numatyti ir tam tikri Å¡ios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, teisė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam yra skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardę.

Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nekonkretizavo, kokiomis dienomis naudojantis skambučio teise jam nebuvo užtikrinamas privatumas. PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad jam naudojantis Å¡ia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma Å¡i jo teisė.

IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė iÅ¡imtinai teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad pagal nurodytas ApraÅ¡o nuostatas, nuteistieji visais atvejais, norėdami paskambinti, turi pareigÄ praÅ¡yme nurodyti asmenį, kuriam norima paskambinti, ir jo telefono numerį. Taigi nuteistasis, naudodamasis teise paskambinti, gali skambinti tik praÅ¡yme nurodytam asmeniui. Å ios tvarkos laikymosi vykdymÄ užtikrina nuteistuosius lydintys pareigÅ«nai. Siekdami įgyvendinti Å¡iÄ teisės aktų jiems įtvirtinta pareigÄ , pareigÅ«nai privalo stebėti nuteistÄ jį besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimÄ jo pokalbį nutraukti.

Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali bÅ«ti suprantami, kaip teisių pažeidimas (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A67-756/2018). PareigÅ«nai, prižiÅ«rėdami asmenis, besinaudojančius skambučio teise, įgyvendina jiems įtvirtintÄ pareigÄ laisvės atėmimo vietose užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam naudojantis skambučiu teise nebuvo užtikrinamas privatumas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip Å¡i patalpa turi bÅ«ti įrengta, todėl negalima preziumuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K netinkamai įgyvendino pareigÄ sudaryti sÄ lygas naudotis skambučio teise. PareiÅ¡kėjo teigimu, skambutis nepagrįstai yra laikomas įvykusiu, net jeigu asmuo, kuriam skambinama, neatsiliepia.

Pažymėtina, kad BVK 102 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuteistiesiems teisę susiklosčius svarbioms aplinkybėms praÅ¡yti papildomo skambučio. Be to, ApraÅ¡as, taip pat suteikia galimybę, neprisiskambinus norimam asmeniui, pagal galimybes persikelti skambinimo laikÄ (ApraÅ¡o 23 punktas). Dėl to kas iÅ¡dėstyta, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, naudodamasis skambinimo teise, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus dėl asmenų buvimo patalpoje, papildomo triukÅ¡mo, bÅ«dingus kalinimo įstaigai, tačiau bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad neigiami iÅ¡gyvenimai bÅ«tų pasiekę tokį lygį, kuris galėtų bÅ«ti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų atlikusi tam tikrus neteisėtus veiksmus. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos bÅ«du nėra savarankiÅ¡kas skambinimo bÅ«das, Å¡is bÅ«das tik prilyginamas skambinimui telefonu.

Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Vilniaus PN atsiliepime pareiškėjui nurodė, kad tokia galimybė Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta, tačiau ir nebuvo atimta galimybė bendrauti telefonu bei palaikyti socialinius ryšius.

Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė, kad atsakovės atstovas bÅ«tų apribojęs Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo teisę. Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo argumento dėl maisto produktų netinkamumo, jų laikymo ir gaminimo antisanitarinėmis sÄ lygomis nurodo, kad PÄ®VTT 79 punkte nustatyta, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, bÅ«tiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprÅ«pinti ir pataisos įstaigos personalas.

Å iuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡duodamas praÅ¡ymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs praÅ¡ymÄ , patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sÄ skaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo praÅ¡ymÄ nebus virÅ¡yta pinigų suma, už kuriÄ nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam.

Å is pasiraÅ¡o praÅ¡yme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylÄ . LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų pretenzijos dėl prekių kokybės, kiekio, asortimento pasirinkimo sprendžiamos LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d.

įsakymo Nr. 1-133 ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos apraÅ¡o“ pakeitimo“ Nr. 1-357 13 punkte nustatyta, kad asmeniui pagrįstai (kai atneÅ¡ama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dienÄ ) atsisakius paimti prekę ar visÄ užsakymÄ , suderinus su pareigÅ«nais, galimas prekių grÄ Å¾inimas; prekės grÄ Å¾inamos, pinigai nuo sÄ skaitos nenuskaičiuojami; prekės gali bÅ«ti grÄ Å¾inamos tik nepažeidus įpakavimo ar kitaip nesugadinus; pasiraÅ¡ius čekyje už prekių gavimÄ , pretenzijos nepriimamos.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų arba skundų dėl nepagrįstai nuraÅ¡omų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto skundo matyti, kad savo argumentus pareiÅ¡kėjas grindžia iÅ¡imtinai tik teisės normomis ir subjektyvia nuomone. Turimais duomenimis nustatyta, kad vienintelį kartÄ pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su skundu, kuriame paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K parduotuvės užsisakė prailgintuvÄ USB.

Praėjus vieno mėnesio laikotarpiui, pareiÅ¡kėjas skundėsi negavęs užsakytos prekės. Minėtu skundu prašė LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus paaiÅ¡kinti, kada bus gauta užsakyta prekė. LukiÅ¡kių TI-K administracija 2018 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu Nr. 96-1845, atsakydama į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K parduotuvės administracija raÅ¡tu Nr. S-85 informavo LukiÅ¡kių TI-K, kad parduotuvėje yra prekiaujama dviejų rÅ«Å¡ių prailginimo laidais ir nėra aiÅ¡ku, kokio konkrečiai laido pareiÅ¡kėjas pageidauja, nes laidų asortimentas didelis.

Teismas, nustatęs tai, kad pagal bylos raÅ¡ytinius įrodymus pareiÅ¡kėjo užsakytos prekės negavimas yra vienkartinis atvejis, be to, sÄ lygotas paties pareiÅ¡kėjo, tiksliai nenurodžiusio pageidaujamos įsigyti prekės apibÅ«dinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, privatumo nebuvimÄ , kančiÄ , diskomfortÄ , tapo irzlus, prislėgtas, jaučia nuotaikų kaitÄ , dėl kurių patyrė emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , įvertino 30 000 Eur suma.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr. pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (duÅ¡u ir tualetu), teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 30 000 Eur suma yra neprotingai didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl ji mažintina iki 500 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė