28418f70-2af9-451a-bc93-cefcaeb3238d · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr. Baudžiamoji byla Nr.PK-5-246/2015Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00159-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.6.1.;2.1.10.1.;1.2.4.7.;2.1.14.;2.3.6.4.4. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 24 d.       Kaunas                              Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A.

B., jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, kaltinamajam L. R., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ Â bylÄ , kurioje                  L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas,                 nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A.

B. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 139 str. 1 d., aprašyto 2014 m. spalio 6 d. skunde, padarymu,                   n u s t a t ė:                  L. R. nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. buvo kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo, t.y. tuo, kad 2010 m. gegužės 22 d., apie 23 val., dalyvaudamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) organizuotojoje medžioklėje, vykusioje Kauno r., Vandžiogalos sen., Vigių k., Vigių miške, netyčia peršovė nukentėjusiajam A.

B. kojÄ , padarydamas jam Å¡autinę žaizdÄ , tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , tai yra buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 139 str. 1 d., padarymu.                   Kaltinimas buvo iÅ¡dėstytas nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. 2014 m. spalio 6 d. skunde, vėliau jis pareiÅ¡kė ir 10000 litų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.                 Toliau iÅ¡dėstomų argumentų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A.

B. įrodymais įvardinti duomenys atmestini LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu.                 Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas teisiamajame posėdyje kaltinimÄ grindė savo parodymais, liudytojų V. B., A. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada, nuotraukomis.                  Visi Å¡ie įrodymai buvo iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu apklausus proceso dalyvius, paskelbus byloje esančius duomenis bei peržiÅ«rėjus nuotraukas, apklausus specialistę.

                  Kaltinamojo parodymai.                  Kaltinamasis L. R. parodė, kad nukentėjusįjį A. B. jis pažįsta apie devynerius metus. Pradžioje su A. B. normaliai bendraudavo, tačiau laikui bėgant įvyko pasikeitimų. Negali pasakyti, ar 2010 m. gegužės 22 d. jis buvo medžioklėje kartu su A. B., tokios datos konkrečios prisiminti negali. Kokie santykiai su A. B. buvo 2010-05-22 jis nepamena. Tuo metu jis buvo medžiotojas, medžiodavo.

Su A. B. jų santykiai pablogėjo, kai jis buvo išrinktas medžioklės plotų prižiūrėtoju, kai pamatė, kad A. B. medžioklės būdas ne visiškai tinkamas ir pasakė apie tai A. B., kad reikia sustoti. Kaltės nepripažįsta. Gydytojas R. G., jo pusbrolis, dirba Panevėžyje. Jis nevežė pas savo pusbrolį nukentėjusiojo žaizdų perrišimui. Medžioklėje, kurios metu būtų sužeistas A. B. jis nedalyvavo. Jam nežinoma apie tai, kad A. B. buvo siuvama žaizda, tokių kalbų medžiotojų būrelyje nebuvo.

Buvo kalbos prieš tris – keturis metus, kad kažkas nutiko, ar šuo įkando. To, kad jis medžiotų tik su A. B. dviese, negali prisiminti. Jis nevežė A. B. nei į gydymo įstaigas, nei pas gydytojus. A. B. konfliktuodavo su kitais medžiotojais. Mano, kad jį A. B. apkaltino dėl to, kad susidorotų. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.                   Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. B. išdėstė savo skunde, kad 2010 m gegužės 22 d. dalyvavo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) organizuotojoje medžioklėje, kuri vyko Kauno r., Vandžiogalos sen., Vigių k., Vigių miške.

Ä® medžioklės vietÄ atvyko kartu su kitu medžiotoju - L. R.. Vigių miÅ¡ke tuo metu niekas daugiau nemedžiojo. Apie 23 val. paskambino L. R. pasakydamas, kad jau baigia medžioklę, lipa iÅ¡ bokÅ¡telio ir ateina iki jo automobilio. Nuo bokÅ¡telio iki L. R. automobilio buvo apie 400 metrų atstumas. Link L. R. automobilio ėjo pamiÅ¡ke, paskui lauko galu. Likus apie 100 metrų iki automobilio, iÅ¡girdo Å¡Å«vį ir pajuto skausmÄ deÅ¡inėje kojoje. Nuo smÅ«gio nukrito, pradėjo Å¡aukti, kad L.

R. neÅ¡autų antro Å¡Å«vio, nes suprato, kad Å¡ovė bÅ«tent jis. Paskui atsikėlė ir sunkiai priėjo prie L. R. ir jo automobilio. Jam buvo kiaurai perÅ¡auta deÅ¡inė koja, žemiau klubo (kulkos likę nebuvo). L. R. tai pamatęs pradėjo Å¡aukti - „kÄ aÅ¡ padariau". Kad perÅ¡ovė L. R., suprato ir iÅ¡ to, kad daugiau nieko nebuvo. L. R. buvo taip iÅ¡sigandęs, kad sakė, jog jis pats nori nusiÅ¡auti, klausinėjo kÄ darom. Jis paprašė kuo greičiau jį nuvežti į medicinos įstaigÄ .

L. R. žadėjo „viskÄ sutvarkyti" ir visÄ patirtÄ Å¾alÄ atlyginti, prašė nekviesti policijos. Jis sakė, kad turi pažįstamÄ medikÄ - savo pusbrolį. Dabar žino, kad tai R. G.. Tada L. R. jį nuvežė pas R. G. į klinikÄ - (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) Ten R. G. jam suteikė pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Paskui apie 2 mėnesius perriÅ¡imams L. R. ten vežiodavo kas antrÄ dienÄ . Gydytojas paraÅ¡ydavo ant lapelio ar ant recepto (tiksliai nežino) vaistų, kuriuos visada jam pirkdavo pats L.

R.. Tikslesnės datos neprisimena, maždaug 2010 m. birželio mėn., L. R. jį nuvežė į Panevėžio centrinę ligoninę, kur chirurgas žaizdÄ susiuvo. Paskui buvo ten dar kartÄ jam buvo persiųta žaizda, nes ji buvo plyÅ¡usi. Po to dar maždaug du mėnesius žaizdÄ persiriÅ¡inėjo namuose pats.                  Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. medžiojo kartu su L. R. Vigių miÅ¡ke. Ä®vykio metu jie buvo dviese.

Atstumu apie 300 metrų vienas nuo kito. Jie tikėjosi sumedžioti Å¡ernÄ . Medžioklės lapas buvo užpildytas. Tuo metu L. R. pats vadovavo bÅ«reliui. Ä®vykio metu jo santykiai su L. R. buvo geri. Baigus medžioklę, apie 23 valandÄ jis paskambino L. R.. Paskambinęs pasakė, kad nieko nėra ir jis ateina. Buvo tamsu. Ateinant prieÅ¡ pat L. R. jis pajuto Å¡Å«vį. MiÅ¡ko plote jie medžiojo dviese, tačiau dar jo sÅ«nus kažkur medžiojo. Ar kiti medžiotojai girdėjo Å¡Å«vį pasakyti negali.

Iki kaltinamojo automobilio buvo apie 100 metrų atstumas nuo jo. Jis matė kaltinamojo automobilį. Jis mano, kad kaltinamasis sumaišė Å¡ernÄ su juo, dėl to Å¡ovė. Kai jis po įvykio priėjo prie kaltinamojo, kaltinamasis pergyveno, sakydamas kÄ jis padarė. Kaltinamasis garsiai rėkė, pergyvendamas kÄ padarė, tuomet jis paprašė, kad kaltinamasis jį vežtų pas gydytojus. Iki Å¡iol jo striukė, kuriÄ dėvėjo įvykio dienÄ yra iÅ¡likusi. Kai paprašė kaltinamojo, kad Å¡is nuvežtų jį pas gydytojus, kaltinamasis pasiskambino savo pusbroliui, paprašė, kad priimtų.

Nuvykus pas kaltinamojo pusbrolį jam buvo suleisti vaistai nuo stabligės. Kadangi turi praeiti gydymo procesas, iÅ¡ karto žaizda nebuvo susiÅ«ta. Buvo sutarę, kad niekam nieko nesakys apie tai kas įvyko, o sakys, kad Å¡uo įkando į kojÄ . Jau apžiÅ«rint pas gydytojÄ , jam sesutė paminėjo, kad galimai Å¡uo su metaliniais dantimis buvo, kadangi jam buvo iÅ¡imamos skeveldros. Jis turi nuotraukas, kurios buvo darytos po įvykio, kai jam buvo antrÄ - trečiÄ kartÄ perriÅ¡ama žaizda. Ne R. G., kaltinamojo pusbrolis, jam siuvo žaizdÄ , jį vežė pas kitÄ gydytojÄ .

Apie tai, kad lankėsi gydymo įstaigose niekur neregistruota. Apie įvykį niekur nepranešė, kadangi tuo metu bÅ«relyje sunku buvo, nenorėjo, kad bÅ«relis iÅ¡irtų. Ir taip tuo metu bÅ«relyje jau buvo fiksuoti du grubÅ«s pažeidimai, jei dar kas bÅ«tų sužinoję, kad medžiotojas perÅ¡ovė medžiotojui kojÄ , tuomet bÅ«relis galėjo iÅ¡irti. Jam L. R. žadėjo, kad jį visur vežios, pas medikus, kur reikės. Apie du mėnesius, kas antrÄ dienÄ , L. R. jį vežiojo pas medikus, apie 100 kilometrų atstumu.

Nors jis ir gyvena Kaune, tačiau pas medikus vykdavo į Panevėžį, kad niekas apie įvykį nesužinotų. Žaizda jam buvo siÅ«ta du kartus. Dar Å¡iuo metu jaučiasi pasekmės, jam tirpsta koja. Ä®vykio metu jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Po įvykio jis sakė L. R., kad jam sunku, kad jis sužeistas, niekur nedirba. L. R. jam vienÄ kartÄ davė 100 litų, kitÄ kartÄ atvežė malkų. Jam gydytojas sakė, kad pasekmes po įvykio jis jaus visÄ gyvenimÄ . Å iuo metu Å¡lubuoja.

Apie įvykį jis pasipasakojo savo šeimai, kai kuriems medžiotojams. Kai kurie medžiotojai jam padėkojo, kad jis taip išgelbėjo būrelį. Medžiotojai, kurie apie įvykį žinojo neateina paliudyti, kadangi nenori konfliktų. Apie tai, kad 2010-05-22 buvo organizuojama medžioklė turi būti išlikę dokumentai. Medžioklės lapai turi būti saugomi apie trejus - ketverius metus. Prašo priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.                 Aprašęs nukentėjusiojo skunde išdėstytus duomenis ir nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo skunde ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai nėra identiški, jie skiriasi.

Skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nukentėjusysis nurodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. medžiojo tik dviese su L. R.. Teisiamajame posėdyje jis jau nurodė, kad kažkur medžiojo ir jo sÅ«nus V. B..                  Liudytojas V. B. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo A. B. sÅ«nus. Realiai jis medžioja nuo 10 metų, anksčiau jis buvo varovu. Medžioja nuo 18 metų, Å¡iuo metu jam 27. 2010-05-22 jau buvo medžiotojas. TÄ dienÄ , 2010-05-22, dalyvavo medžioklėje.

Kiek dar asmenų dalyvavo medžioklėje tiksliai pasakyti negali. Mano, kad penki. Å Å«vį jis girdėjo. Kai tėvas grįžo namo, tada sužinojo, kad tėvui į kojÄ pataikė. Jis namo grįžo anksčiau, nei jo tėvas. Jis atvyko pas tėvÄ medžioklės pabaigoje, tėvas jam pasakė, kad pas jį yra problemų, kad jis važiuotų namo, o jį parveÅ¡. Kai jis paskambino tėvui, tėvas pasakė, kad grįš su L.. Ä® namus tėtis įėjo vienas jau paryčiais. Jis tiksliai žino, kad tėvÄ parvežė L..

TÄ patį rytÄ sužinojo, kad tėvas buvo Panevėžyje. Matė tėvÄ visÄ pabalusį, matė žaizdÄ . Tėtis jam pasakė, kad jį paÅ¡ovė L.. Jis Å¡nekėjo apie įvykį su tėvu, klausė, kodėl tėvas nesikreipė į policijÄ . Tuo metu tėvo ir L. R. santykiai buvo geri, o bÅ«relyje buvo ne kokia situacija, dėl to nenorėjo problemų. Jis žino, kad L. R. nuvežė tėvÄ Ä¯ Panevėžį. Nežino, kiek tiksliai kartų tėvas lankėsi pas medikus, tačiau visus kartus tėvÄ pas medikus vežė L.

R.. Jis negali pasakyti kodėl tik dabar, praėjus tiek laiko, tėtis kreipėsi į teismÄ . Jis matė, kaip po įvykio tėvÄ parvežė L. R.. L. R. pažįsta, kadangi kartu medžiodavo. Kai pamatė tėvo kojoje žaizdÄ suprato, kad tai plėštinė žaizda, mano, kad tai Å¡autinė žaizda. Kas medžiojo kartu dar tÄ dienÄ pasakyti negali. Å i data jam tiksliai įsiminė dėl to, kad kitÄ dienÄ tėvo jubiliejus. Turėjo bÅ«ti daroma didelė Å¡ventė.                  Aprašęs liudytojo V.

B. parodymus teismas konstatuoja, kad šio liudytojo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę: nukentėjusiojo skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nurodoma, kad 2010 m. gegužės 22 d. jie su L. R. medžiojo dviese, tuo metu daugiau niekas nemedžiojo.                 Liudytoja A. B. parodė, kad ji nukentėjusiojo A. B. žmona. 2010-05-22 įvykio ji pati nematė. Jai gerai įsiminė ta diena, kadangi tai viskas įvyko vyro jubiliejaus išvakarėse.

TÄ naktį vyras namo negrįžo. Paprastai jis medžioklėse užtrukdavo. Ji miegojo, kai vyras ryte grįžo pabalęs, sutvarstyta koja. Jai vyras pasakė, kad nebus jokios gimtadienio Å¡ventės, o buvo ruoÅ¡tasi 50 metų jubiliejui. Turėjo atÅ¡aukti Å¡ventę. Jai vyras papasakojo, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ bokÅ¡telio ėjo link maÅ¡inos. Buvo tamsu ir jį palaikė Å¡ernu, perÅ¡ovė kojÄ . Tai padarė L. R., kaip jai vyras sakė. Apie tai jai vyras pasakė tÄ pačiÄ dienÄ , kai grįžo namo.

Jos vyras aistringas medžiotojas. BÅ«relis, kiek jai žinoma, turėjo nusižengimų, dar vienas nusižengimas bÅ«tų iÅ¡formavęs bÅ«relį, dėl to niekam apie tai nepasakojo. Å Å«vio pasekmes vyras jaučia iki Å¡iol. Nežino kas pasikeitė Å¡iuo metu, kad vyras kreipėsi į teismÄ , bet kažkas pasikeitė, gal bÅ«t tarpusavio santykiuose tarp kaltinamojo ir jos vyro. Matydavo, kad L. R. atvykdavo, veždavo vyrÄ pas gydytojus į Panevėžį. Pradžioje kas antrÄ dienÄ jos vyrÄ L.

R. vežiojo pas medikus. Kiek jai žinoma, kad gydytojas, pas kurį vežiojo jos vyrÄ L. R. giminaitis. Kai vyrui apgijo žaizda, tuomet jam buvo padaryta operacija. Jos vyrui buvo atlikta operacija. Jai atrodo keista paskaičius, kad vyro sveikata sutriko 10 dienų, tačiau iÅ¡ tiesų jos vyrui sveikata sutrikusi buvo ilgesnį laikÄ . Padarinius jos vyras jaučia iki Å¡iol, jam tirpsta koja.                  Aprašęs liudytojos A. B. parodymus teismas konstatuoja, kad Å¡ios liudytojos parodymų nėra pagrindo vertinti kaip neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę: nukentėjusysis dėl kojos sužalojimo į policijÄ kreipėsi tik 2014-01-27, tai yra praėjus beveik ketveriems metams po tikrojo ar tariamo įvykio.

                 Dėl tokio pavėluoto kreipimosi nebėra galimybės patikrinti nukentėjusiojo parodymų tikrumo: nebėra galimybės paskirti teismo balistinę ekspertizę, nebėra galimybės nustatyti, kokiu ginklu buvo padaryta žaizda; nebėra galimybės nustatyti, kada tai buvo padaryta; nebėra galimybės tuoj po įvykio apžiÅ«rėti žaizdÄ , ir taip toliau. Kartu teismas pastebi, kad niekas iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio narių nesutiko atvykti į teisiamÄ jį posėdį ir patvirtinti ar paneigti vienokių ar kitokių aplinkybių.

IÅ¡ teismui pateiktų medžioklės lapų nematyti, kad 2010-05-22 bÅ«tų buvusi organizuojama medžioklė. IÅ¡ teismui pateiktų medžioklės lapų matyti, kad po 2010-05-22 nukentėjusysis A. B. aktyviai dalyvavo medžioklėse.                 Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis, kreipdamasis dėl jam padaryto sužalojimo beveik po ketverių metų nuo sužalojimo padarymo, pats užkirto kelius neginčijamiems įrodymams, galintiems patvirtinti kaltinamojo kaltę, surinkti.                 Nukentėjusysis pateikė teismui nuotraukas, kuriose matyti sužalota koja.

Teismas jas apžiÅ«rėjo, dalyvaujant ekspertei.                  Ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad ji tvirtina savo iÅ¡vadÄ (specialisto iÅ¡vada nutrauktojoje byloje, b. l. 31). Pateikus ekspertei fotonuotraukas, kuriose užfiksuota žaizda parodė, kad Å¡ias nuotraukas nukentėjęs A. B. buvo atsinešęs tÄ dienÄ , kai buvo vertinamas randas. Kadangi nuotraukos nėra jų tyrimo objektas, tai tik papildoma medžiaga, todėl ji jų nevertino. ApžiÅ«rėjus fotonuotraukas, kurias į bylÄ pateikė nukentėjusysis, ekspertė parodė, kad fotonuotraukose užfiksuota žaizda panaÅ¡i į kiauryminę, Å¡autinę žaizdÄ .

Nuotraukoje matyti dvi žaizdos. Siauresnė žaizda, tai galimai kulkos įėjimas, platesnė žaizda, tai kulkos išėjimas. Platesnė žaizda, netaisyklingos formos, dėl to, kad iÅ¡plėšiami audiniai. Kulkos išėjimo anga bÅ«na platesnė, netaisyklingos formos. Kai patenka kulka į audinius, jie yra iÅ¡plėšiami. Įėjimo angoje bÅ«na sutepimo suodžiais žymės. Patvirtino savo iÅ¡vadÄ , kuriÄ teikė. Tai nesunkus kÅ«no sužalojimas, kadangi randas buvo deformuojantis žaizdos pavirÅ¡iui.

Jei gytų pirminiu būdu, tai yra be komplikacijų žaizda, tai nebūtų anatominės kūno vietos deformacijų. Antriniu būdu, tai, kuomet būna pūliavimas, tuomet žaizda sugyja grubiai, susiformuoja grubus randas. Ar ši žaizda kada buvo siūta pasakyti negali, nematyti žaizdos siūvimo žymių. Šiuo atveju nesimato siuvimo žymių, jos gali matytis, gali ir nesimatyti. Neatmestina, kad tai šautinė žaizda, tačiau kategoriškai ji to netvirtino. Šautiniai sužalojimai dažniausia gyja daugiau nei dešimt dienų, kadangi ne tik žaizda būna, bet sužeidžiami aplinkiniai audiniai, vadinama konfūzijos zona aplinkiniuose audiniuose, tuomet pažeidžiama daugiau audinių aplinkui, todėl gijimas ilgiau užtrunka, tai yra daugiau nei dešimt dienų.

Jei supÅ«liuoja, savaime aiÅ¡ku, kad gyja daugiau nei deÅ¡imt dienų. Jei pažeisti audiniai arti kaulo, tuomet gijimas dar labiau užsitęsia. Duomenų apie kaulo pažeidimÄ nebuvo Å¡iuo atveju. Pagal šį sužalojimÄ nukentėjęs tuoj pat po sužalojimo, jei nepažeistas nei kaulas, nei kraujagyslės, judėti galėjo, skausmÄ justi turėjo, bet judėti yra galimybė. Rekomenduojamas stacionarinis gydymas. Gydymas pasireiÅ¡kia tuo, kad iÅ¡pjaunami žaizdos kraÅ¡tai, sutvarkoma žaizda. PerriÅ¡imai yra bÅ«tini, kadangi eina Å¡Å«vio faktoriai, tai nesterilu.

Pagal pateiktas fotonuotraukas negali pasakyti kada padarytas sužalojimas. Negalėjo pasakyti kiek po įvykio praėjus laiko buvo padarytos fotonuotraukos. Pagal randÄ gali pasakyti, kad tai ne mažiau nei vieneri-dveji metai, kai pas jÄ buvo atvykęs nukentėjęs. Kaip parodyta fotonuotraukoje žaizda matyti Å¡viežia. Jei vertinti aplink žaizdÄ , kur gelsva, nežinia kas tai yra, gal tai dezinfekuojanti medžiaga, bet mano, kad tai Å¡viežias sužalojimas. Negalėjo pasakyti kieno tai kojos fragmentas. Negali kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad tai Å¡autinis sužalojimas.

Gali toks, analogiškas sužalojimas atsirasti su metalu praduriant, bet vienoje fotonuotraukoje matyti suodžių sutepimai, todėl tai matyt šautinis sužalojimas, tai daugiau būdinga šautiniam sužalojimui. Kad liktų parako žymės iš audinių reikia šauti iš arti, iki metro atstumu. Jei būtų šauta iš penkiasdešimt metrų atstumo, tuomet parako žymių nebūtų. Kai šaunama per drabužius, dalis parako žymių lieka ant drabužių, dalis žaizdoje. Esant tokiam sužalojimui reikia bent jau ambulatorinio gydymo.

Reikia perrišinėti ir bent jau ambulatorinio gydymo, kadangi esant tokiai žaizdai yra infekcijos pavojus. Esant tokiam šviežiam sužalojimui, žmogus judėti gali, jam labai skaudėtų, bet judėti galėtų, jei nepažeistas kaulas, kraujagyslės.                  Nukentėjusysis parodė, kad gydymo procedūras jam atliko kaltinamojo pusbrolis, gydytojas R. G., dirbantis Panevėžyje ir tame mieste dirbantis chirurgas. Iš gydytojo R. G. gydymo įstaigos 2014-02-24 pažymos Nr. 37 (b.l.27) matyti, kad A.

B. 2010 metais Panevėžio gydymo įstaigoje, kurioje dirba gydytojas R. G., nebuvo gydomas. Å ios pažymos teisingumu teismui abejoti nėra jokio pagrindo. Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. B., kreipdamasis dėl kÅ«no sužalojimo, galimai padaryto medžioklės, buvusios 2010 m. gegužės 22 d. - praėjus beveik ketveriems metams po įvykio, pats užkirto kelius neginčijamiems kokio nors asmens kaltę pagrindžiantiems įrodymams surinkti ir teismui jų nepateikė.             IÅ¡ kaltinamojo pateiktų medžioklės lapų matyti, kad medžioklės 2010-05-22 medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) neorganizavo, kad nukentėjusysis aktyviai medžioklėse dalyvavo tuoj po 2010 m. gegužės 22 d.

                 Teismas byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu konstatuoja:                  nukentėjusysis ir privatus kaltintojas į policijÄ kreipėsi tik 2014-01-27 (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), tai yra praėjus daugiau kaip trejiems metams po įvykio, kurį nukentėjusysis apraÅ¡o savo skunde. Nukentėjusiojo parodymai dėl 2012-05-22 įvykio nėra nuoseklÅ«s.                 Teismas daro iÅ¡vadÄ : nukentėjusysis ir privatus kaltintojas jokiais nenuginčijamais įrodymais nepagrindė kaltinimo, kad kaltinamasis L.

R. padarė nusikaltimÄ , kurio padarymu yra kaltinamas.                 IÅ¡ teismui turimų duomenų matyti, kad pats A. B. yra teistas (b.l.37-41).                 Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir LR BPK 44 str. 6d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei su juo susietu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini kaltininko naudai. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ , tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms (Å¡iuo atveju – pačiam nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. B.), kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).                 IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas mano, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2010 m. gegužės 22 d., apie 23 val., medžioklėje dėl neatsargumo perÅ¡ovė nukentėjusiajam kojÄ , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .                 Aptartų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L.

R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d., todėl jis iÅ¡teisintinas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Teisiamajame posėdyje nėra surinkta pakankamų ir nenuginčijamų duomenų ir įrodymų, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. 2014-10-06 skunde iÅ¡dėstytÄ nusikalstamÄ veikÄ .                 Civilinis ieÅ¡kinys, proceso iÅ¡laidos.                 Civilinis nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A.

B. ieškinys atmestinas LR BK 115 str. 3 d. pagrindu.         L. R. iš A. B. priteistini 289.62 eurai advokato gynybos išlaidų (LR BPK 105 str. 6 d.).                 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 str.,                  n u s p r e n d ž i a:                     L. R. byloje dėl privataus kaltinimo pagal KR BK 139 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).                 Civilinį nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A.

B. ieÅ¡kinį atmesti LR BK 115 str. 3 d. pagrindu.                     L. R. iÅ¡ A. B. priteisti 289.62 eurus (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 62 euro centus) advokato gynybos iÅ¡laidų.                      Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .                  Teisėjas                                                                                                    Rimantas Sipavičius            Â