2021-02-17 Nr. AB-3480-3-61-3-01694-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-263-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01694-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alaus puta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-71/19 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo skirta 570 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu grindė aplinkybėmis, kad: skundžiamas Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą; Departamentas nepagrįstai sutapatino barmenės veiksmus su pareiškėjo veiksmais; pareiškėjas laikėsi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir dėjo visas įmanomas pastangas, kad įstatymas nebūtų pažeistas darbuotojų veiksmais; Nutarime neįrodyta pareiškėjo kaltė.

3. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kompetentinga taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Pareiškėjo įsitikinimu, 2 mėnesių terminas Nutarimo atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 27 d., kadangi būtent šią dieną buvo nustatytos visos pagrindinės su pažeidimo padarymo susijusios aplinkybės. Policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino skaičiavimui iš naujo.

4. Pareiškėjo teigimu, barmenės veiksmais padaryti pažeidimai buvo nepagrįstai sutapatinti su pareiškėjo veiksmais, barmenė veikė prieš įmonės interesus ir viršijo suteiktus įgaliojimus, taigi padarė darbo drausmės pažeidimą, o jos veiksmai negali užtraukti atsakomybės UAB „Alaus puta“. Pareiškėjas teigė, kad visus darbuotojus yra pasirašytinai supažindinęs su Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimais bei įpareigojęs jų laikytis, baro patalpoje iškabinti informaciniai pranešimai, periodiškai organizuojami pasitarimai su darbuotojais, taigi pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo kaltės nebuvimą nustatytuose pažeidimuose. Nutarime nėra aptarta pareiškėjo kaltė dėl pažeidimų, taigi Nutarimas neteisėtas.

5. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikė nepagrįstas prielaidas, skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimų sudėtį. Atsakovo vertinimu, 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, nebuvo praleistas, kadangi tik Departamentui nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo. Prekybą vykdantys darbuotojai veikia pareiškėjo vardu ir interesais, todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šio įstatymo normos dispozicijoje, faktą, tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Nutarime nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė, kadangi vien pažeidimo padarymo fakto užtenka konstatuoti kaltės buvimą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alaus puta“ skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. ATK2-71/19 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 4 dalies 3 punkto pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta 570 Eur ekonominė sankcija.

10. Byloje nustatyta, kad Departamentui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. 20-S-6327 pateikė medžiagą dėl ekonominių sankcijų taikymo iš kurios nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 26 d. apie 08.19 val. pareiškėjo darbuotoja R. D., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui A. U., jaunesniam kaip 20 metų (toliau – ir Pirkėjas), pagal kasos kvitą Nr. 282341 už 1,48 euro pardavė vieną skardinę alaus „Carlsberg“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio), kurį supylė į vieną vienkartinį bokalą, o Pirkėjas jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčijo fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam negu 20 metų asmeniui bei kad gėrimas nebuvo vartojamas viešojo maitinimo vietoje. Pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, motyvuodamas, kad Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą; Departamentas nepagrįstai sutapatino barmenės veiksmus su pareiškėjo veiksmais; Nutarime nėra įrodyta pareiškėjo kaltė.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. apie 08.19 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje darbuotoja R. D., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam Pirkėjui, jaunesniam kaip 20 metų, pagal kasos kvitą Nr. 282341 už 1,48 euro pardavė vieną skardinę alaus „Carlsberg“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio), kurį supylė į vieną vienkartinį bokalą, o Pirkėjas jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20 iki 10 valandos prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šias aplinkybes patvirtino Skyriaus tyrėjo 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybinis parnešimas dėl kontrolinio pirkimo (b. l. 35), 2019 m. lapkričio 26 d. kontrolinio pirkimo ataskaita (b. l. 37), pareiškėjos darbuotojos R. D. paaiškinimai (b. l. 41–42), 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkėjo paaiškinimai (b. l. 38–39), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 33–34) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 63 ANR-N-169-2019, kurio pagrindu pareiškėjo darbuotojai R. D. buvo paskirta 70 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 4 dalies 3 punkto pažeidimą (b. l. 31–32).

13. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas 2019 m. vasario 11 d. gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus medžiagą apie pareiškėjo galimai padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir pareiškėjui 2019 m. kovo 6 d. surašė protokolą Nr. ATK2-47 (b. l. 26) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo. Ginčijamas Nutarimas buvo priimtas bei ekonominė sankcija paskirta 2019 m. balandžio 4 d. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą ir šio termino eigos pradžią, teismas sprendė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų nepažeidė, o pareiškėjo argumentai dėl termino naikinamojo pobūdžio ir Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyto 2 mėnesių termino eigos skaičiavimo atmesti kaip nepagrįsti.

14. Remdamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 34 straipsnio 3, 7, 8 ir 9 dalimis, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku bei asmeniui, neturinčiam 20 metų, pardavė pareiškėjo darbuotoja R. D. – asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginė šios darbuotojos funkcija. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte bei 4 dalies 3 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojų, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo darbuotojų padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Pareiškėjas tik formaliai skunde nurodė, kad darbuotoja, parduodama alkoholinius gėrimus ne laiku ir asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų amžiaus, veikė priešingai įmonės interesams, tačiau nepagrindė šių savo teiginių, todėl jie laikyti abstrakčiais. Šiuo atveju nors pareiškėjas ir grindė skundo argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl juridinių asmenų atsakomybės, tačiau šiuo atveju tokia praktika nėra taikytina, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią teismų praktiką dėl įmonės atsakomybės už darbuotojų padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, kuri ir yra taikytina nagrinėjamu atveju. Kaip minėta, tokio pobūdžio ginčuose juridinio asmens kaltė yra neatsiejama nuo darbuotojų kaltai padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, todėl atmesti pareiškėjo teiginiai, kad Nutarime neaptartas UAB „Alaus puta“ kaltės klausimas, kadangi kaltė yra patvirtinta surinktų įrodymų, detaliai išdėstytų Nutarime, visuma.

15. Pareiškėjo argumentai, kad jis instruktuoja darbuotojus apie Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, o bare buvo iškabinęs atitinkamus informacinius pranešimus pirkėjams, vertinti kaip teisiškai nereikšmingi. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi.

Pareiškėjas, pasirinkdamas verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami neleistinu laiku išsinešimui bei jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Juridiniam asmeniui pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi.

Nustatytų draudimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių – kaltės – pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis imasi prevencinių priemonių, jog nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės įvykus teisės pažeidimui. Pareiškėjo darbuotojos padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi minėta įstatymo nuostata nustato pareigą iš asmens, kuris atrodo jaunesnis nei 25 metai, pareikalauti asmens dokumento, o jei dokumentą atsisakoma pateikti, nustatoma pareiga atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus.

16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo skundas atmestas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Alaus puta“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinta, kad Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatoje numatytas terminas yra naikinamasis. Sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) objektyviai galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Šiuo atveju ne tik Departamentas, bet ir policija yra kompetentinga skirti baudas. Būtent 2018 m. lapkričio 27 d. turi būti laikoma pažeidimo nustatymo diena, nes jau tą dieną policijos pareigūnai pagal turimą informaciją (medžiagą) objektyviai galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Aktualu ir tai, kad jau policija šio pažeidimo medžiagą Departamentui perdavė pažeisdama įstatyme nustatytą 2 mėn. terminą, t. y. tik 2019 m. vasario 7 d., kai 2 mėnesių terminas baigėsi 2019 m. sausio 27 d.

18.2. Teismas nepagrįstai pareiškėjo darbuotojos veiksmus sutapatino su pareiškėjo veiksmais. Teismas nenagrinėjo nei pareiškėjo kaltės, nei to, ar pareiškėjo darbuotoja veikė intra vires, taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti tiek barmenę, tiek pirkėją. Byloje pateikti įrodymai dėl aktyvių pareiškėjo veiksmų, siekiant įgyvendinti tinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymą. Pareiškėjo darbuotoja įstatymo pažeidimą galėjo padaryti tik veikdama prieš įmonės interesus ir viršijusi jai suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjas elgėsi rūpestingai ir griežtai kontroliavo darbuotojus, siekdamas užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi, yra parengęs bei bare iškabinęs informacinius pranešimus dėl alkoholio vartojimo vietoje nuo 20 val. iki 10 val.

18.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai fizinio asmens atsakomybę sutapatino su juridinio asmens atsakomybe. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinančia juridinių asmenų atsakomybės taikymo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui ar preziumuojama. Teismas sutapatino juridinio asmens darbuotojos veiksmus, kuriais buvo viršyti jai suteikti įgaliojimai ir pažeista pareiškėjo nustatyta galiojanti tvarka, su pačiu juridiniu asmeniu.

18.4. Skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo analizuojama pareiškėjo kaltė. Pareiškėjui taikoma atsakomybė prilyginama administracinei atsakomybei, todėl konstatuojant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, be kita ko, turi būti nustatoma, ar įstatymas pažeistas esant traukiamo atsakomybėn asmens kaltei.

18.5. Teismas neįvertino pareiškėjo veiksmų, kuriais buvo (yra) siekiama laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų nepažeistų darbuotojai. Pareiškėjas visus darbuotojus yra pasirašytinai supažindinęs su Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimais bei įpareigojęs jų laikytis. Bare pareiškėjas gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinęs išsamius ir aiškius informacinius pranešimus, kuriais pirkėjai yra papildomai informuojami apie pareigą iš pareiškėjo įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Be to, pareiškėjas nuolat organizuoja neoficialius susirinkimus ir pasitarimus su darbuotojais, kurių metu darbuotojams yra primenami bei aiškinami Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai, pabrėžiama pareiga laikytis šių reikalavimų ir jų nepažeisti.

19. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas ignoruoja nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies aiškinimu (2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-326/2007), nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2018 m. lapkričio 27 diena, kadangi atsakovas visapusišką ir neginčijamą informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2019 m. vasario 11 d. Nuo 2019 m. kovo 6 d. įstatymo pažeidimo protokolo Nr. ATK2-47 dienos skaičiuotinas dviejų mėnesių terminas. Nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai, t. y. konkrečiu atveju atsakovui. Tai reiškia, kad tik atsakovui nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti.

21. Atsakovo vertinimu, kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nepagrįstai sutapatino barmenės veiksmus su pareiškėjo veiksmais. Pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo. Prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia pareiškėjo vardu ir interesais. Nustatytų draudimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Pareiškėjo skunde pateikiamus argumentus dėl ūkio subjekto darbuotojų veikimo ultra vires (viršijant įgaliojimus) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą negarinėj ir atmetė. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjo skunde dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalis – kaltės – pasireiškimas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis ėmėsi veiksmų užtikrinant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo sąlygų įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-71/19 teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje darbuotoja, veikdama pareiškėjo vardu, kontrolinį pirkimą atliekančiam Pirkėjui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė vieną skardinę alaus „Carlsberg“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio), kurį supylė į vieną vienkartinį bokalą, o Pirkėjas jį išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20 iki 10 valandos prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

24. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alaus puta“ skundą atmetė.

25. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, manydamas, kad skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinta, jog Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą. Anot pareiškėjo, darbuotoja įstatymo pažeidimą galėjo padaryti tik veikdama prieš įmonės interesus ir viršijusi jai suteiktus įgaliojimus. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai fizinio asmens atsakomybę sutapatino su juridinio asmens atsakomybe ir be pagrindo nevertino pareiškėjo kaltės bei pareiškėjo veiksmų, kuriais siekiama laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų nepažeistų darbuotojai.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam negu 20 metų asmeniui bei kad gėrimas nebuvo vartojamas viešojo maitinimo vietoje. Pareiškėjas mano, kad Nutarimas priimtas praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

29. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-975 redakcija) numatyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

30. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1016-525/2018).

31. Šiuo atveju atsakovas galutinius duomenis apie galimą pareiškėjo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą gavo 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. kovo 6 d. surašė protokolą Nr. ATK2-47, o skundžiamą Nutarimą skirti sankciją priėmė 2019 m. balandžio 4 d., todėl atsižvelgdama į Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą (per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos), teisėjų kolegija vertina, kad priimdamas Nutarimą atsakovas nepraleido įstatyme numatyto baudos skyrimo termino.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia (be kita ko) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

33. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku asmeniui, jaunesniam nei 20 metų, pardavė pareiškėjo darbuotoja (barmenė), t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Kalbant apie minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų nesilaikymą, pažymėtina, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto ir byloje nustatytų aplinkybių, buvo neefektyvios. Skirtingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo veiksmus, kuriais siekiama laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų nepažeistų darbuotojai, ir pagrįstai sprendė, kad jie nebuvo efektyvūs. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nesiėmė tinkamų veiksmų užtikrinti, jog alkoholiniai gėrimai būtų geriami tik vietoje ir nebūtų parduodami jaunesniems negu 20 metų asmenims.

34. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė