283b22f4-9931-4529-bc0d-ebdcef9bf39f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas NrTeikimas Nr. TS-21-1015/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-27 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo, n u s t a t ė:

O. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. liepos 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. spalio 25 d., ½ bausmės dalį atliko 2017 m. kovo 10 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 27 dienai – 1 metai 7 mėnesiai 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2020 m. vasario 27 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-5 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , 2020 m. kovo 33 d. nutarimu Nr. 59-27 nutarė netaikyti nuteistajam O.

J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Nuteistasis O. J. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimÄ Nr. 59-27 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisija svarstė jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, nesusipažinusi su jo asmens byla, nevertino ir neanalizavo visos turimos informacijos ir taip delegavo nutarimo priėmimÄ teismui.

Komisijai jis yra pateikęs pažymÄ dėl gyvenamosios vietos, kad pakeitus bausmės atlikimo režimÄ , jis neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos. Taip pat jis yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ , kad lygtinio paleidimo atveju jam yra saugoma darbo vieta ir teismui patvirtinus lygtinį paleidimÄ , jis pradės dirbti. Be to, nuteistojo teigimu, Komisijos priimtas nutarimas neatitinka reikalavimų, keliamų baigiamiesiems aktams, nes nėra pagrįstas teisiniais argumentais bei pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius, kadangi kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

Mano, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ prioritetas turi bÅ«ti teikiamas ne BK, o turi bÅ«ti vadovaujamasi bausmių vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, todėl priimant sprendimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi pataisymo tikslu, siekiant nuteistųjų resocializacijos/integracijos, o ne laikyti prioritetu nubaudimo tikslÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos – tai iÅ¡ esmės prižiÅ«rimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje, todėl pritaikius lygtinį paleidimÄ kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sÄ lygos, nes pakirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dienÄ .

Kadangi visi kaliniai anksčiau ar vėliau vėl gyvens laisvėje, lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ veiksmingiausių nuteistojo resocializacijos priemonių, mažinančių recidyvÄ . Vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatas ir Å¡io rezultato sumažėjimas. Jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nėra žemos rizikos grupėje, tuomet Å¡io balo pokytis turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo teigimu, jam nustatyti 50 nusikalstamo elgesio rizikos balai iÅ¡ 168 galimų sudaro pakankamai maÅ¾Ä pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tuo tarpu komisija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , jo OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir nevertino. Nuteistasis taip pat mano, kad Komisija privalėjo tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo arba pateikti įrodymus, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Jo manymu, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos turėtų bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, kurių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai yra mažesni nei 95 balai.

Jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra ženkliai mažesnis, todėl sprendimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo jis laiko atviru diskriminavimu bei nurodo teismų praktikÄ , pagal kuriÄ lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenis, kuriems buvo nustatytas panaÅ¡us į jo arba dar aukÅ¡tesnis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Taip pat skunde nurodoma, kad Komisijos siÅ«loma rekomendacija „dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose“ neturi jokio sÄ ryÅ¡io su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ , nes rekomendacijos turi bÅ«ti skiriamos atsižvelgiant į socialinio tyrimo iÅ¡vadose nurodytus kriminogeninius veiksnius ir jų įvykdymui turi bÅ«ti nustatytas reikalingas laiko tarpas.

Todėl pakartotinis jo praÅ¡ymo nagrinėjimas privalėjo bÅ«ti paskirtas ne vėliau, nei įmanoma įvykdyti rekomendacijas, o ne nurodant įstatymų leidžiamÄ maksimalų laikÄ . Tokiu bÅ«du mano, kad Komisija rekomendacijas teikia tik „dėl akių“ ir jai visiÅ¡kai nerÅ«pi jų vykdymas ar nevykdymas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, buvo skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymÄ taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principÄ pakeičiant bausmės atlikimo režimÄ , t.y. taikant jam lygtinį paleidimÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė. Nuteistojo O. J. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos iÅ¡ esmės negali bÅ«ti taikomas, nenustatyta. KlausimÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos iÅ¡vadÄ bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡io klausimo sprendimui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis O. J. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas devintÄ kartÄ . Komisija ankstesniu 2019 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-198, atsižvelgusi į nustatytÄ vidutinę pakartotinio elgesio rizikÄ (50 balų, iÅ¡ kurių 5 balai yra statiniai ir 45 balai dinaminiai), gyvenimo stilių ir draugus, mÄ stymÄ ir elgesį bausmės atlikimo metu (15 drausminių nuobaudų turėjimÄ ), lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų nesilaikymÄ , kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų palaikymÄ , darbinės patirties stokÄ , atsisakymÄ dirbti apmokamus ir neapmokamus darbus, nutarė netaikyti O.

J. lygtinio paleidimo ir pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus, ieškoti galimybių įsidarbinti. Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai. Remiantis asmens byloje turima informacija iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, O.

J. dalyvavo Socialinės reabilitacijos, psichokorekcijos, adaptacijos ir integracijos į visuomenę programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pasižymėjo aktyvumu dalyvaujant įvairiose sportinėse rungtynėse, 2016 m. rugsėjo 27 d. dalyvavo Konstitucijos egzamine, 2016 m. lapkričio 18 d. dalyvavo projekte „Atrask save“. Vilniaus pataisos namuose nuteistais lanko vokiečių kalbos kursus, sportuoja, skaito knygas, tačiau dirbti neketina, teigdamas, kad negali darbui skirti laiko, nes nori gerai iÅ¡mokti vokiečių kalbÄ .

Pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistajam du kartus buvo siÅ«loma dirbti apmokamus darbus ir tris kartus neapmokamus darbus, tačiau jis dirbti atsisakė ir apskritai neieÅ¡kojo galimybių įsidarbinti pataisos namuose. Be to, iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad O. J. pripažįsta, kad palaiko kriminalinės subkultÅ«ros nuostatas. SubkultÅ«ros palaikymÄ patvirtina ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenys, anketoje apie klausimų, susijusių su subkultÅ«ros palaikymu, nuteistuoju buvo pažymėta varnelė „taip“.

Taip pat, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose, nuteistasis bausmę atlikinėjo bÅ«ryje, į kurį skiriami nuteistieji, sÄ moningai ir motyvuotai propaguojantys kriminalinės subkultÅ«ros nuostatas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nėra motyvuotas darbui ir suteikia pakankamÄ pagrindÄ abejoti jo pasiryžimu įsidarbinti išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos. Konstatavus aplinkybę, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra formalaus pagrindo O.

J. taikyti lygtinį paleidimÄ . Be to, vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad jis, akivaizdu, nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Bausmės atlikimo metu O. J. 4 kartus buvo skatintas, paskutinį kartÄ â€“ 2018 m. kovo 29 d. ir penkiolika kartų baustas. Å iuo metu jis turi 6 galiojančias nuobaudas, paskirtas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. liepos 25 d. už atsisakymÄ dirbti apmokamÄ darbÄ be pateisinamų priežasčių, nurodymo nevykdymÄ tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas be pateisinamų priežasčių, masinių neramumų kėlimÄ , niokojant kamerose esančias duris ir kitÄ inventorių.

Å ie byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti nustatytus režimo reikalavimus ir kad jis nedėjo visų pastangų elgtis nepriekaiÅ¡tingai, kas duotų pakankamo pagrindo teismui manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Sutiktina su skundo argumentu, kad vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatas ir Å¡io rezultato sumažėjimas.

Tačiau, kaip jau iÅ¡plaukia iÅ¡ minėto teisinio reguliavimo, jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nėra žemos rizikos grupėje, iÅ¡vadÄ apie tai, jog nuteistasis, pritaikius jam lygtinį paleidimÄ , laikysis įstatymų ir nenusikals, galima daryti įvertinus, ar yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y. ar asmuo deda visas pastangas, mažindamas nurodytÄ rizikÄ . Nagrinėjamu atveju nuteistojo O. J. nusikalstamo elgesio rizika, priimant skundžiamÄ nutarimÄ , buvo vidutinė (50 balų), todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad svarstant nuteistojo elgesį Komisijoje 2018 m. balandžio mėnesį buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 30 balų iki 15 balų. Teismui atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl O. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vėlesniais 2018 m. spalio 19 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. spalio 3 d., 2020 m. kovo 3 d. Komisijos nutarimais buvo atsisakyta taikyti O. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bei nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika didėjo iÅ¡ pradžių iki 24 balų, o svarstant jo elgesį 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2020 m. vasario 27 d.

Komisijos posėdžiuose buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra padidėjusi net iki 50 balų (vidutinė rizika), iÅ¡ kurių statinių veiksnių taÅ¡kai yra tik 5, dinaminių – 45. Tad akivaizdu, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ 2020 m. vasario 24 d. buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, palyginti su ankstesniu įvertinimu, liko nepasikeitęs. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad yra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nepaisant to, kad tokia galimybė, įvertinus dinaminių veiksnių taÅ¡kus, yra pakankamai reali.

Dėl nuteistojo skundo argumento, jog, jo manymu, lygtinai turėtų bÅ«ti paleisti visi nuteistieji, kurių rizika yra mažesnė nei 95 balai, pažymėtina, jog toks manymas Å¡iuo atveju nėra niekuo pagrįstas, prieÅ¡ingai, jau nurodytas teisinis reguliavimas numato, kad esant vidutinei rizikai, galimybę lygtinai paleisti lemia nuteistojo pažanga mažinant tokiÄ rizikÄ , t. y. konkretÅ«s asmens veiksmai, elgesys, rodantis, jog asmuo imasi priemonių tokiÄ rizikÄ sumažinti, taip parodydamas savo pasiryžimÄ daugiau nebenusikalsti, laikytis atitinkamų visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių.

Kaip minėta, Å¡iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nors iÅ¡ nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo akivaizdu, jog O. J. galimybės sumažinti Å¡iÄ rizikÄ yra pakankamai reikÅ¡mingos, nes nustatyti tik 5 statiniai ir net 45 dinaminiai Å¡ios rizikos taÅ¡kai, taigi teismas nemato pagrindo tikėti, jog nuteistasis nebenusikals, kas ir yra esminė sÄ lyga, darant iÅ¡vadÄ apie galimybę konkretaus asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Taigi nuteistajam neatitinkant aukščiau nurodytų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų (individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymo visa apimtimi ir nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ), kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo pagrindo vertinimu, nenagrinėjami.

Atsižvelgiant į nuteistojo nepakitusį vidutinę nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , Å¡eÅ¡ių galiojančių drausminių nuobaudų turėjimÄ , atsisakymÄ dirbti pataisos namuose siÅ«lomÄ apmokamÄ ir neapmokamÄ darbÄ , kriminalinės subkultÅ«ros palaikymÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu O. J. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atmesti nuteistojo O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-27 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė