283a75c7-9cc9-4ad6-af91-e1ffbaf351a1 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-540-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07905-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų vieÅ¡osios įstaigos Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centro bei V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1206-894/2020 pagal ieÅ¡kovų A. B. bei P. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centrui bei V. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai P. B. ir A. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2018 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras perleido transporto priemonę Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui V.

K. už 7 500,00 Eur; taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti transporto priemonę Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centrui, o V. K. – 7 500,00 Eur; priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jų naudai 2018-2019 m. priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro yra priteistos įvairaus dydžio sumos, pradėtas vykdomasis procesas dėl sumų išieškojimo iš atsakovės, tačiau atsakovė įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų geruoju nevykdo. Nors iš atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad ji neturi piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau ieškovui P. B., kaip atsakovės dalininkui, žinoma, kad ji turėjo automobilį Škoda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodavosi atsakovas V.

K. (atsakovės vadovas). Automobilio Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) balansinė vertė 2017 m. pabaigos buvo 6 876,00 Eur. Tiek antstolio duomenimis, tiek atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis, ji automobilio nebeturėjo bent nuo 2018 m. lapkričio mėn., tačiau atsakovas V. K. automobiliu važinėjo ir 2018 m. lapkričio-gruodžio mėn., važinėjo ir tebevažinėja ir visus pirmuosius 2019 m. mėn. IeÅ¡kovai įrodinėjo, kad atsakovas V. K. sudarė su atsakove VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centru sandorį, kuriuo siekė sumažinti atsakovės turtÄ , kad nebÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai, kad vykdymo veiksmai nebÅ«tų nukreipti į likvidų atsakovės turtÄ .

Atsakovė savo nesÄ Å¾iningais veiksmais, siekdama iÅ¡vengti prievolės vykdymo ieÅ¡kovams, sÄ moningai pablogino savo turtinę padėtį, perleisdama savo turimÄ turtÄ , tikėtina – atsakovui V. K.. Atsakovas V. K., kaip atsakovės vadovas, tuo pačiu ir kaip tikėtinas trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininke sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieÅ¡kovų teises. Atsakovai, sudarydami ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, aiÅ¡kiai žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeis ieÅ¡kovų teises ir interesus.

Atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio tuo metu, kai abu atsakovai aiÅ¡kiai žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeis ieÅ¡kovų teises ir interesus, tuo labiau – atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio bÅ«tent su atsakovu V. K. (atsakovės vadovu), galimai palankiomis jam sÄ lygomis.

3. Atsakovai VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras bei V. K. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisi bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad ginčo automobilis parduotas 2018 m. balandžio 24 d. už 7 500,00 Eur, kai ieÅ¡kovai dar neturėjo jokių reikalavimo teisių į atsakovę. Automobilis parduotas už rinkos kainÄ pagal savo charakteristikas. Sprendimas ir pritarimas parduoti automobilį buvo priimtas atsakovės steigėjų sprendimu 2017 m. visuotiniame susirinkime (kaip atsakovės dalininkas tam pritarė ir ieÅ¡kovas P. B., bet klaidina teismÄ , nurodydamas, jog apie šį pardavimÄ nežinojo, tai nebuvo bÅ«tina ir t. t.).

Å is sprendimas buvo priimtas pritrÅ«kus lėšų darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams sumokėti, o ne siekiant sumažinti atsakovės turtÄ . Pagal panaudos sutartį Å¡is automobilis naudojamas įstaigos reikmėms. Kadangi pardavimo metu ieÅ¡kovai nebuvo atsakovės kreditoriai, jokių jų teisių ir / ar interesų ginčijama sutartis nepažeidė, o prieÅ¡ingai buvo naudinga atsakovei ir jos kreditoriams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: pripažino atsakovės VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centro 2018 m. balandžio 24 d. transporto priemonės Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovui V.

K., sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu; taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾ino transporto priemonę Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės nuosavybėn; ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteisė po 453,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, kaip VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centro kreditorius, neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į 8 730,54 Eur (priskaityta suma) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 391,29 Eur (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ Ä¯gijo nuo jo neteisėto atleidimo iÅ¡ Å¡ios įstaigos dienos – 2017 m. birželio 7 d. Teismas laikė, jog atsakovės, kaip darbdavio, prievolė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ atsirado nuo padaryto teisės pažeidimo – neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo momento. Kreditorius P. B. dar iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo kreipęsis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, todėl vien tai, kad dar nebuvo priimti galutiniai procesiniai teismo sprendimai dėl ieÅ¡kinio darbo ginčo byloje pagrįstumo, nepaneigia kreditoriaus reikalavimo teisės skolininkei.

6. Teismas aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu Kauno apylinės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-920/2018 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1684-601/2018 nagrinėjamoje byloje vadovavosi kaip prejudicinėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimo teisė į teismų minėtose bylose galutiniais procesiniais sprendimais priteistas sumas, 2005 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. sausio 18 d. patalpų nuomos sutarčių pagrindu, atsirado ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 20 d. (patalpų nuomos sutarčių 3.3 punktas). Atitinkamai atsakovei ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 20 d. atsirado prievolė sumokėti ieškovams teismo minėtose bylose galutiniais procesiniais sprendimais priteistas sumas.

7. Teismas konstatavo, kad ginčo sutarties sudarymo dienÄ (2018 m. balandžio 24 d.) kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų, kaip atsakovės VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centro kreditoriai, turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, atsiradusiÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo.

8. Teismas laikė, kad, kaip tÄ nurodė ir ieÅ¡kovai, jie apie ginčijamÄ sandorį sužinojo 2018 m. lapkričio 22 d. arba 2018 m. lapkričio 23 d., t. y. iÅ¡ antstolio R. S. 2018 m. lapkričio 22 d. pažymos. Atsakovams nepateikus prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai, neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie ginčo sandorį, todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2019 m. gegužės 6 d. Teismas konstatavo, kad nėra praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti sutartį actio Pauliana pagrindu. Kartu teismas pažymėjo, kad, net ir skaičiuojant šį terminÄ nuo ginčo sutarties sudarymo (2018 m. balandžio 24 d.), Å¡is terminas bÅ«tų praleistas nežymiai, t. y. 12 dienų. Kita vertus atsakovai neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

9. Teismas nustatė, kad bendra ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ atsakovės suma sudaro 19 663,52 Eur (19 599,08 Eur + 64,44 Eur). IeÅ¡kovui P. B. dar papildomai iÅ¡ieÅ¡kotina 9 975,34 Eur (2 301,03 Eur + 7,57 Eur + 8 730,54 Eur + 391,29 Eur – 1 455,09 Eur (antstolio iÅ¡ieÅ¡kota suma)). IeÅ¡kovei A. B. dar papildomai iÅ¡ieÅ¡kotina 2 308,60 Eur (2 301,03 Eur + 7,57 Eur). Teismas laikė, kad dėl atsakovų sudaryto ginčijamo sandorio sumažėjo atsakovės turto masė. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turi tokios vertės turto, kurio pakaktų įvykdyti prievolę ieÅ¡kovams, prieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė piniginių lėšų ir registruoto turto neturi.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pardavus ginčo automobilį atsakovė nebeturėjo jokio likvidaus turto, kurį bÅ«tų galima realizuoti vykdymo procese. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovų – atsakovės kreditorių, teises, kadangi neliko realios galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovais.

10. Teismas, įvertinęs atsakovės visuotinio dalininko susirinkimo metu priimto sprendimo dėl ginčo automobilio pardavimo aplinkybes ir sÄ lygas, sprendė, kad ginčo automobilio pardavimo sandoris buvo įvykdytas nesilaikant 2017 m. balandžio 27 d. atsakovės visuotiniame dalininkų susirinkime priimto sprendimo sÄ lygų, o atsakovai ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. Baigiamosiose kalbose atsakovų advokatė taip pat pripažino, kad ginčo sandorio atsakovė sudaryti neprivalėjo.

11. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju skolininkas juridinis asmuo vieÅ¡oji įstaiga sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas, todėl atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 3 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovams į bylÄ nepateikus kasos iÅ¡laidų orderių, mokėjimo žiniaraščių, bankinių pavedimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės darbuotojams darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas, juo labiau, nėra galimybės konstatuoti, kad darbo užmokesčiui iÅ¡mokėti buvo panaudotos atsakovo V.

K. už perkamÄ transporto priemonę grynaisiais pinigais įmokėtos lėšos. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsakovų bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiÅ¡kinimus, įrodymus, kuriais grindžiama ginčo automobilio vertė, taip pat sprendė, kad atsakovai nepateikė į bylÄ pakankamų ir objektyvių įrodymų, jog ginčo automobilio pardavimo kaina atitiko rinkos kainÄ , vertinant šį sandorį atsakovų sÄ Å¾iningumo aspektu. Teismas laikė, kad perleisdamas atsakovei priklausiusiÄ ginčo transporto priemonę sau, kaip fiziniam asmeniui, atsakovas V.

K. neabejotinai suvokė, kad tokiu bÅ«du jis mažina atsakovės turtÄ , į kurį teismų priimtų galutinių procesinių sprendimų dėl skolos ieÅ¡kovams priteisimo priverstinio vykdymo atveju bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi.

12. Teismas nustatė, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis bendra ieškovams, kaip atsakovės kreditoriams, išieškotina suma sudaro 31 947,46 Eur (19 663,52 Eur + 9 975,34 Eur + 2 308,60 Eur). Teismas sprendė, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė nesiekia ieškovams išieškotinos sumos (https://www.skoda.lt), tačiau nukreipiant ieškovų reikalavimus į šio turto vertę, būtų galima patenkinti bent dalį reikalavimų.

13. Dėl pinigų pagal ginčijamÄ pardavimo sandorį sumokėjimo fakto. Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai nuosekliai įrodinėjo, jog faktiÅ¡kai V. K. 7 500,00 Eur už perkamÄ ginčo automobilį jo pardavėjai-atsakovei nesumokėjo. Atsakovas V. K. turėjo įrodinėjimo pareigÄ (įrodinėja tas, kas teigia) pateikti į bylÄ pakankamus ir objektyvius įrodymus, patvirtinančius, jog ginčo pinigai vieÅ¡ajai įstaigai buvo sumokėti.

14. Teismas, įvertinęs atsakovų į bylÄ pateiktas kasos knygas, iÅ¡laidų orderiuose nurodytÄ informacijÄ , konstatavo, kad Å¡ie dokumentai parengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kasos pajamų orderis ir kasos knyga yra tik buhalterinės apskaitos dokumentai, jie nėra lemiamas įrodymas byloje ir patys savaime nepatvirtina pinigų pardavėjui sumokėjimo fakto. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, įrodinėdami, kad visi atsakovo V. K. sumokėti 7 500,00 Eur buvo panaudoti atsakovės darbuotojų atlyginimams sumokėti, mokesčiams į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus sumokėti, komunaliniams mokesčiams sumokėti, į bylÄ nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė nei kasos iÅ¡laidų orderių, nei mokėjimo žiniaraščių, nei bankinių pavedimų nurodymų.

Teismas taip pat sprendė, jog tuo atveju, jei atsakovas V. K. už perkamÄ ginčo automobilį perdavė grynuosius pinigus – 7 500,00 Eur, atsakovei, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas pinigų priėmimo kvitas, kuris į bylÄ nebuvo pateiktas.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovas V. K., kuris viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų advokatų, įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, bei savo vidiniu įsitikinimu, sprendė, esant labiau tikėtinu, kad atsakovas V. K. už ginčo transporto priemonę pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei 7 500,00 Eur grynųjų pinigų neperdavė.

16. Dėl restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad atsakovai, atstovaudami advokatų, nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma taikyti restitucija natÅ«ra sukeltų jiems didelių nepatogumų. Kadangi atsakovė faktiÅ¡kai negavo piniginių lėšų pagal nuginčytÄ transporto priemonės perleidimo sandorį, teismas sprendė, kad dviÅ¡alės restitucijos taikymas, kaip pažeidžiantis kreditoriaus interesus, neatitiktų bendrųjų sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principų, todėl taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino atsakovės nuosavybėn ginčo automobilį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Apeliaciniu skundu atsakovai VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras bei V. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Byloje esantys faktai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog atsakovai sudarydami ginčijamÄ sandorį buvo sÄ Å¾iningi.

IeÅ¡kovai neįrodė atsakovų – sandorio Å¡alių, nesÄ Å¾iningumo. 1.2. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl automobilio vertės susiformavo klaidingai, kadangi teismas kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir atsakovų nurodytÄ argumentÄ vertino izoliuotai. BÅ«tent visų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai buvo sÄ Å¾iningi, siekdami nustatyti automobilio vertę. Buvo vertinami ne tik internetiniame puslapyje www.autoplius.lt esantys panaÅ¡ių automobilių skelbimai, atsižvelgta į specialisto nuomonę, t. y. 2020 m. vasario 28 d.

UAB „Baltieva“ naudotų automobilių pardavimų vadovo E. N., bet ir į buvusius automobilio defektus. Tuo tarpu ieškovai, teigdami, kad ginčijamas sandoris sudarytas mažesne nei rinkos kaina, tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė. 1.3. Ginčo automobilio pardavimas buvo numatytas dar 2017 m.. Visi atsakovės dalininkai susirinkime priėję išvados, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, nutarė parduoti ginčo automobilį rinkos kainomis. Susirinkime dalyvavo ir balsavo pats ieškovas P. B..

Tai nebuvo nei slaptas, nei netikėtas atsakovės turto pardavimas, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai buvo padaryta su tikslu, kad atsakovė gautų lėšų, kurias galėtų panaudoti valstybei mokamiems mokesčiams apmokėti, atlyginimų darbuotojams iÅ¡mokėjimui, turto (kuriuo naudojosi ir ieÅ¡kovai) iÅ¡laikymui bei tolimesnės veiklos vykdymui. 1.4. Net ir nustačius faktÄ , kad ginčo sandorio sudarymo momentu atsakovė turėjo finansinių sunkumų, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieÅ¡kovų ir / ar kitų atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Kreditoriui neturėtų bÅ«ti sudarytos galimybės visiÅ¡kai be jokių teisėtų ir pagrįstų pagrindų nuginčyti skolininko sudarytÄ sandorį, vien dėl to, kad ieÅ¡kovai turi reikalavimo teisę, kuri iki Å¡iol nėra patenkinta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo automobilį nuspręsta parduoti atsakovei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas sandoris buvo ekonomiÅ¡kai naudingas atsakovei ir netgi bÅ«tinas atlikti tam, kad atsakovė ir toliau galėtų tęsti savo veiklÄ . 1.5.

Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ginčo sandorio sudarymas buvo bÅ«tinas įstaigos veiklos tolimesnio vykdymo užtikrinimui. Atsakovei neturint pakankamai lėšų, tačiau siekiant iÅ¡likti gyvybingai iki bus baigti visi teisminiai procesai, visi atsakovės steigėjai ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip padėti. Be to, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priimtas dalininkų sprendimas patvirtina, kad ginčijamÄ sandorį atsakovai sudaryti privalėjo siekdami įstaigos veiklos tęstinumo ir įsipareigojimų sumažinimui.

Ginčijamas sandoris leido iÅ¡vengti didesnių nuostolių ir kreditorinių reikalavimų, kadangi galėjo bÅ«ti apmokėtos bÅ«tiniausios iÅ¡laidos. Bylos duomenys patvirtina faktÄ , kad atsakovė, atstovaujama V. K., ginčo sandoriu perleisdama automobilį, veikė sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atsakovės bei jos kreditorių interesais, siekdama iÅ¡saugoti mokumo problemų turinčios įstaigos veiklÄ . Sudarius ginčo sandorį, jokia neigiama įtaka atsakovės turto vertei padaryta nebuvo, o automobilis buvo parduotas už realiÄ turto vertę. 1.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ atsakovams, kai tuo tarpu bÅ«tent ieÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimÄ ir teigė, kad atsakovas V. K. nesumokėjo atsakovei už įsigytÄ automobilį. PareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas nesumokėjo už ginčo automobilį, privalėjo tokį teiginį iÅ¡kėlę ieÅ¡kovai. Be to, teismas iÅ¡vadÄ dėl pinigų nesumokėjo fakto padarė iÅ¡ esmės remdamasis ieÅ¡kovo P. B. 2020 m. lapkričio 17 d. suraÅ¡ytais paaiÅ¡kinimais ir nevertindamas jų ir byloje esančių duomenų prieÅ¡taringumo, konstatuodamas visiÅ¡kai formalias ir ieÅ¡kovų suformuluotas iÅ¡vadas. 1.7.

Å iuo atveju nagrinėjamos bylos dalykas yra ne tai, ar atsakovės buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, bet ar piniginės lėšos už parduotÄ ginčo automobilį buvo įneÅ¡tos į atsakovės kasÄ . Å iuo atveju, net jei ir bÅ«tų nustatyti tam tikri buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai, faktas, kad atsakovas V. K. perdavė 7 500,00 Eur sumÄ atsakovei, nėra ir nebuvo paneigtas. Atsakovai teismui kaip esminį įrodymÄ pateikė kasos pajamų orderį, patvirtinantį 7 500,00 Eur sumos įneÅ¡imÄ Ä¯ atsakovės kasÄ .

Tai, kad atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė pinigų priėmimo kvito, kurio neturi – nepaneigia kasos pajamų orderio pagrįstumo ir fakto, kad pinigai buvo įneÅ¡ti į kasÄ . Pateiktas kasos pajamų orderis yra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas, taip pat yra galiojantis ir nenuginčytas, dėl to faktas dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ yra įrodytas ir pagrįstas. Tuo tarpu aplinkybės dėl atsakovės buhalterinės apskaitos vedimo ir įrodymų dėl 7 500,00 Eur sumos panaudojimo nebuvimo niekaip nepaneigia kasos pajamų orderyje užfiksuotos pinigų įneÅ¡imo į atsakovės kasÄ operacijos. 1.8.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybės dėl 7 500,00 Eur sumos panaudojimo, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju ieškovai neprašė priteisti žalos dėl neva „netinkamai“ panaudotų piniginių lėšų, ar dėl atsiskaitymo ne su tais asmeninis (kreditoriais), apskritai dėl to nebuvo keliamas klausimas. Dėl to kur ir kam buvo išleista 7 500,00 Eur suma – yra ne šios bylos dalykas, todėl atsakovai neturėjo jokios pareigos pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

Atitinkamai, nepateikęs Å¡ių dokumentų, atsakovas negali bÅ«ti kaltinamas kaip neva neįrodęs, jog 7 500,00 Eur sumÄ Ä¯nešė į atsakovės kasÄ . 1.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl vienaÅ¡alės restitucijos taikymo, neįsigilinęs į bylos medžiagÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus prieÅ¡ingai, t. y., kad sprendimas yra teisėtas dalyje dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai teismo praÅ¡o taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti abi Å¡alis į pradinę padėtį, t. y. atitinkamai atsakovui V.

K. iÅ¡ atsakovės priteisti 7 500,00 Eur sumÄ , sumokėtÄ už automobilį.

18. IeÅ¡kovai P. B. ir A. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skolininkė juridinis asmuo vieÅ¡oji įstaiga sudarė sandorį su fiziniu asmeniu V. K., kuris yra to juridinio asmens vadovas, todėl atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 3 punktas).

Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sandoris sudarytas nesiekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka atsakovams, t. y. atsakovai turėjo teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . Teismas teisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigas civiliniame procese. 2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų į bylÄ pateikti 2018 m. balandžio 23 d. skelbimai iÅ¡ interneto portalo www.autoplius.lt neįrodo, jog ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos kainÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ginčo automobilio ir skelbimuose nurodytų automobilių charakteristikas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų į bylÄ pateiktos fotonuotraukos neįrodo, jog ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos kainÄ . Teismas įvertino, kad iÅ¡ Å¡ių fotonuotraukų nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia transporto priemonė jose užfiksuota ir įvertinti ginčo transporto priemonės bÅ«klės, buvusios pardavimo dienÄ (2018 m. balandžio 24 d.).

Automobilio balansinė vertė, nurodyta balanse už 2017 metus, neįrodo, kad automobilis buvo parduotas už realiÄ rinkos kainÄ . UAB „Baltieva“ specialistų nuomonė taip pat nepatvirtina realios ginčo automobilio kainos – tokia nuomonė pateikta tik 2020 m. vasario 28 d., bet ne prieÅ¡ sudarant ginčo sandorį, kas patvirtina, kad sudarant ginčijamÄ sandorį automobilio kaina nebuvo tinkamai nustatinėjama. 2.3. IeÅ¡kovai neprivalėjo teikti įrodymų apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

PrieÅ¡ingai, atsakovai turėjo teisę ir pareigÄ teikti įrodymus, paneigiančius nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , t. y. įrodančius jų sÄ Å¾iningumÄ . Atsakovai savo sÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėjo ta aplinkybe, kad automobilis parduotas už realiÄ rinkos kanÄ , todėl bÅ«tent atsakovai turėjo teikti visus įrodymus, pagrindžiančius kainos realumÄ . 2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendra ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ atsakovės suma sudaro 19 663,52 Eur (19 599,08 Eur + 64,44 Eur).

Ieškovui P. B. dar papildomai išieškotina 9 975,34 Eur (2 301,03 Eur + 7,57 Eur + 8 730,54 Eur + 391,29 Eur – 1 455,09 Eur (antstolio išieškota suma)). Ieškovei A. B. dar papildomai išieškotina 2 308,60 Eur (2 301,03 Eur + 7,57 Eur). Atsakovai nurodytų neišieškotų sumų dydžių neginčija. Dėl atsakovų sudaryto ginčijamo sandorio sumažėjo atsakovės turto masė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi tokios vertės turto arba lėšų, kurio pakaktų įvykdyti prievolę ieškovams.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovų (atsakovės kreditorių) teises, kadangi neliko realios galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad už ginčijamÄ sandorį gauti pinigai buvo panaudoti atsakovės atsiskaitymams su kreditoriais dengti ir / ar komunaliniams mokesčiams mokėti. Atsakovė ginčijamo sudaryti sandorio, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, neprivalėjo. 2.5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai įrodė bÅ«tinÄ sias actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. 2.6. Teismų praktikoje vadovaujamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje atsakovas V. K. turėjo pareigÄ Ä¯rodyti jog ginčo automobilį valdo teisėtai ir sumokėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ 7 500,00 Eur sumÄ .

Reikalavimas ieÅ¡kovams įrodyti, kad atsakovas V. K. nesumokėjo pinigų už ginčo automobilį, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai neįrodė, kad atsakovas V. K. 2018 m. balandžio 24 d. bÅ«tų perdavęs atsakovei 7 500,00 Eur grynaisiais pinigais. 2.7. Pirmosios instancijos teisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , tinkamai įvertino atsakovų pateiktus įrodymus ir įrodymų nepateikimo faktÄ , pagrįstai atsakovų pateiktus įrodymus vertino kritiÅ¡kai ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas leidžiančias ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad 2018 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras už 7 500,00 Eur pardavė atsakovui V. K. transporto priemonę Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovai, atsakovės VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras kreditoriai, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami nuo sudarymo momento pripažinti 2018 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti transporto priemonę Å koda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras, o V.

K. – 7 500,00 Eur. Ieškovų teigimu, atsakovė viešoji įstaiga neprivalėjo sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sandorio, abu atsakovai žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeis ieškovų teises ir interesus, todėl sandoris turi būti panaikintas actio Pauliana pagrindu.

21. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad Å¡io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018). Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 ir jos 26 p. nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos tokios actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: pirma, actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; antra, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

23. Nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visais atvejais taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad dėl ginčijamų sandorių pasikeitė skolininko mokumas. Kitaip tariant, kreditorius turi įrodyti, jog ginčijami sandoriai yra turtinio pobÅ«džio, ir bÅ«tent dėl Å¡ių sandorių sudarymo skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. ReikÅ¡damas actio Pauliana reikalavimÄ , įrodyti Å¡io instituto taikymÄ pagrindžiančias aplinkybes turi ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

24. Aptariamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kinys actio Pauliana pagrindu pateiktas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino, taip pat nėra ginčijama ir ieÅ¡kovų, kaip atsakovės kreditorių, reikalavimo teisė skolininko, sudariusio actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį, atžvilgiu.

25. Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, bÅ«tina nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.).

26. Apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieÅ¡kovų ir / ar kitų atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad Å¡ios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Pažymėtina, kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

27. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai neįrodė, kad ginčo sutarties sudarymas pablogino atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir kad tokiu bÅ«du buvo padaryta žala VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras kreditoriams. IeÅ¡kovai byloje laikosi pozicijos, kad net ir sudarius atlygintinį sandorį, kreditorių teisės yra pažeidžiamos, nes atsakovų į bylÄ pateiktos įrodinėjimo priemonės neįrodo, jog ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos kainÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės sutikdamas su ieÅ¡kovų nurodytais argumentais, taip pat sprendė, kad pareiga įrodyti, kad automobilis parduotas už rinkos kainÄ tenka atsakovams.

28. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

29. Å ios nutarties 25 punkte minėta, kad actio Pauliana taikymo sÄ lygas, taip pat ir tai, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditorių teises t. y., kad ginčo sutartimi parduotas turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis). Kadangi Å¡i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, teismas kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

30. Objekto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo sutartimi perleistas turtas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo apskaitytas balansine verte 6 876,00 Eur, o atsakovui parduotas už 7 500,00 Eur sumÄ . Byloje, be įmonės atskaitomybės dokumentų, kuriuose pateikta atsakovės perleisto turto balansinė vertė, yra pateiktos įrodinėjimo priemones, apibÅ«dinančias įsigyto turto bÅ«klę, duomenys iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie ginčo automobilio markės pardavimo kainas.

31. Ä®monių finansinės atskaitomybės dokumentai ir jų pildymas yra griežtai reglamentuojamas įstatymų. Ä®monės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dienÄ (Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 punktas). Taigi balanse yra fiksuojamos tiek ilgalaikio turto eksploatavimo iÅ¡laidos, tiek ir jo pagerinimas. Byloje pateikus įrodinėjimo priemones apie automobilio balansinę vertę, jo bÅ«klę, ieÅ¡kovai apsiriboję teiginiais, kad juridiniam asmeniui priklausantis turtas perleistas juridinio asmens vadovui, neteikė įrodinėjimo priemonių, jog balanse įraÅ¡yta ginčo turto vertė neatitinka turto rinkos vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovams byloje neteikus įrodinėjimo priemonių, nenurodžius ir argumentų, kokia yra tikroji ginčo turto vertė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje pateiktos nuotraukos, internetinio portalo skelbimai apie tokios pačios markės automobilio pardavimus, naudotų automobilių pardavimų vadybininko elektroninis laiÅ¡kas neįrodo, jog ginčo automobilis buvo parduotas už rinkos kainÄ , netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Nors byloje, duomenis apie panaÅ¡aus automobilio kainas teikė atsakovai, tačiau aplinkybes, kad ginčo turtas parduotas už daug mažesnę, nei buvo reali, Å¡io turto rinkos vertė, privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ieÅ¡kovams nepateikus jokių objektyvių duomenų, paneigiančių įmonės balanse apskaitytÄ turto vertę, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog ginčo sutartimi parduotas automobilis buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ .

32. Skolininko finansinė padėtis, kai pasikeičia turimo turto iÅ¡raiÅ¡ka, bet ne jo vertė, savaime nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises, nes tokiu atveju kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimÄ Ä¯ pagal sandorį gautas lėšas. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovų buvo sudarytas atlygintinis sandoris, todėl atsakovės VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centras finansinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė tik turimo turto iÅ¡raiÅ¡ka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, atkreipė dėmesį į tai, kad nors formaliai ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes turtas parduotas už didesnę negu vidutinę tokio turto rinkos kainÄ , pinigai sumokėti, tačiau, atsakovui V.

K. neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, teismas turėtų įvertinti ir tai, kaip buvo panaudotos gautos lėšos pardavus turtÄ , t. y., ar skolininkės sudarytas sandoris nulėmė tai, kad reali galimybė skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko.

33. Nagrinėjau atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. K. už ginčo transporto priemonę Škoda Yeti, pagal šios transporto priemonės 2018 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovei VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui 7 500,00 Eur grynųjų pinigų neperdavė. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti.

Pinigai į kasÄ Â priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

34. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2020 m. kovo 2 d. buvo pateiktas kasos pajamų orderių kvitas, kuriame pateikti duomenys, kad VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 2018 m. balandžio 24 d. iš atsakovo V. K. priėmė 7 500,00 Eur. Pateiktas kasos pajamų orderio kvitas atitinka apskaitos dokumentui keliamus reikalavimus, be kita ko, juose yra nurodyta įvykusi ūkinė operacija, t. y. pateiktame kasos pajamų orderyje yra rekvizitai ūkinės operacijos tapatumui nustatyti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskaitos registrai, kurie yra apskaitos dokumentais remiantis parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), laikytini netiesioginiais įrodymais. Taigi, įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti.

Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos registruose, kuriuose apibendrinti Å«kinių operacijų ir įvykių suvestiniai duomenys, įraÅ¡ai daromi pagal apskaitos dokumentus, todėl bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas ir (ar) finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvimas, taip pat ir dokumentų neperdavimas, nepaneigia kasos pajamų orderiuose užfiksuotos Å«kinės operacijos. Dėl to, ieÅ¡kovų argumentai, kuriais jie grindžia pinigų nesumokėjimo faktÄ (kasos pajamų orderių tikrumÄ pagrindžiančių kitų bendrovės finansinių dokumentų nebuvimas), neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiamam ginčui.

Kaip minėta, bendrovės kasa ir / ar jos žurnalas gali tik patvirtinti kasos pajamų orderiuose užfiksuotÄ Å«kinę operacijÄ , tačiau vien tai, kad Å¡ių finansinių dokumentų (Å«kinių operacijų suvestinės) nėra, nepaneigia kasos pajamų orderyje užfiksuotos Å«kinės operacijos – piniginių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ .

36. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tuo atveju, jei atsakovas V. K. VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centrui bÅ«tų sumokėjęs už perkamÄ ginčo automobilį grynuosius pinigus, jos atskaitingi asmenys jam bÅ«tų iÅ¡rašę pinigų priėmimo kvitÄ , nes bÅ«tent kasos pajamų orderis, kaip apskaitos dokumentas ir grynųjų pinigų priėmimÄ Ä¯ Å«kio subjekto (bendrovės) kasÄ . Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kasos pajamų orderis yra pirminis buhalterinis apskaitos dokumentas, kuris patvirtina įvykusias Å«kines operacijas.

Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Todėl bÅ«tent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrÄ teisinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nagrinėjamu atveju – byloje esančiu kasos pajamų orderio kvitu įvykusiÄ Å«kinę operacijÄ . Juolab, kad tam tikram faktui patvirtinti iÅ¡ esmės yra remiamasi tiesioginiais įrodymais, kaip Å¡iuo atveju kasos pajamų orderiu, nes, kaip minėta, visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius pagrindžia bÅ«tent apskaitos dokumentai, kuriems priskirtini ir kasos pajamų orderiai.

Pažymėtina, kad pinigų perdavimo bendrovei faktui pagrįsti iš esmės pakanka įrodyti, jog minėtame orderyje kaip pinigų gavėjas yra pasirašęs bendrovės atsakingas asmuo – šiuo atveju neginčytina, kad tokiu asmeniu buvo V. K. (bendrovės vadovas).

37. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys yra laisvos sudaryti įstatymams neprieÅ¡taraujančius sandorius. Nagrinėjamu atveju įvertinus Å¡alių teisę laisvai nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, tai, kad juridinio asmens dalyviai priėmė sprendimus dėl ginčo turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo įmonės tikslams, kad turtas parduotas už didesnę nei balanse įraÅ¡yta turto vertė, darytina iÅ¡vada, jog ginčo sutartis savaime nepažeidė atsakovės VÅ¡Ä® Pasaulio lietuvių kultÅ«ros, mokslo ir Å¡vietimo centro kreditorių interesų. PrieÅ¡ingai, nereikalingo įmonės veikloje turto realizavimas už rinkos kainÄ galėtų bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ .

38. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo vertinimas tampa beprasmiÅ¡kas, todėl Å¡iuo aspektu detaliau nepasisakytina. Taip pat kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas nevertintinas ir pareigos sudaryti sandorį egzistavimas. Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, atmetamas ir ieÅ¡kinio reikalavimas taikyti restitucijÄ (CK 6.145 straipsnis).

39. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir į bylÄ pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas atsakovų apeliacinį skundÄ tenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo 40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Aptariamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetus, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

42. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas V. K., bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 742,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas – 300,00 Eur, pasirengimas bylai ir atstovavimas teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimas – 442,00 Eur (reg. Nr. DOK-137405). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo V. K. naudai priteisiama lygiomis dalims po 371,00 Eur (742,00 Eur / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 7,30 Eur. Kadangi nurodytos išlaidos, tenkančios kiekvienam iš ieškovų sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, jos valstybės naudai nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 44. Atsakovas V. K., bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 169,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis). Atsakovų apeliacinį skundÄ tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo V. K. naudai priteisiama lygiomis dalimis po 84,50 Eur (169,00 Eur / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ ieÅ¡kovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 371,00 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 84,50 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas