283a5aef-8ffa-40ed-8bd1-e185917e26fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6934-331/2014                                   Proceso Nr. 3-61-3-00622-2013-9                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovei Rasai Bernatonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–6) ir praÅ¡o:

1) įpareigoti atsakovę papildyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2013-01-29 įsakymo Nr. TE-19 pirmÄ punktÄ teiginiu, kad R. V. nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas iÅ¡eitinei kompensacijai gauti yra 20 metų 6 mėnesiai ir 1 diena;2) įpareigoti atsakovę pakeisti Tarnybos 2013-01-29 direktoriaus įsakymo Nr. TE-19 antro punkto 2.2 papunktį ir nurodyti, kad R. V. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (didinant tris kartus) iÅ¡eitinė kompensacija;3) priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ ;4) priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ dėl jos kaltės už uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju;5) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2013-07-02 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovę papildyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-01-29 įsakymo Nr. TE-19 „Dėl R. V. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ pirmÄ punktÄ teiginiu, kad „R. V. nepertraukiamasis vidaus tarnybos stažas iÅ¡eitinei kompensacijai gauti yra 20 metų 6 mėnesiai ir 1 diena“, ir pakeisti antro punkto 2.2 papunktį, t. y.

„R. V. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (didinant tris kartus) iÅ¡eitinė kompensacija“, priteisti iÅ¡ atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ â€“ 6 931,40 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 40 ct) ir 100 (vienÄ Å¡imtÄ litų) Lt žyminio mokesčio.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 81-88). Tarnyba ir pareiÅ¡kėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) apeliacinius skundus (b. l. 90-93, 97-99). LVAT, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2014-03-05 nutartimi pareiÅ¡kėjo R. V. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-02 sprendimo dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti, ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

LikusiÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-02 sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Atsakovės Tarnybos apeliacinį skundÄ atmetė (b. l. 124-135).Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimus (b. l. 141-143, 166-167), kuriuose palaiko savo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 52 110,83 Lt dydžio kompensacijÄ už uždelstÄ laikÄ pilnai atsiskaityti po atleidimo iÅ¡ tarnybos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

PaaiÅ¡kino, kad pagal atsakovo iÅ¡duotÄ pažymÄ jo vieno mėnesio dydžio vidutinis darbo užmokestis sudaro 3 746,53 Lt, o vidutinis dienos uždarbis sudaro 179,26 lt. Kadangi uždelsimo pilnai atsiskaityti su juo atleidžiant iÅ¡ tarnybos laikotarpis yra nuo 2013-01-30 (kita diena po atleidimo iÅ¡ tarnybos) iki 2014-03-19 (diena iki LVAT 2014-03-05 nutarties įvykdymo), viso atsakovė uždelsė atsiskaityti 13 mėnesių 19 dienų, todėl atsakovė jam privalo iÅ¡mokėti 52 110,83 Lt (3 746,53 x 13 = 48 704,89) + (179,26 x 19 = 3 405,94).

Atsakovė nesistengė sÄ Å¾iningai su juo atsiskaityti, visaip vilkino ir vengė atsiskaityti, jau po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-02 sprendimo, kuriuo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, atsakovė galėjo atsiskaityti, tačiau pateikė apeliacinį skundÄ LVAT.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 166-167).Atsakovė su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti 52 110,83 Lt dydžio kompensacijÄ už uždelstÄ laikÄ pilnai atsiskaityti po atleidimo, nesutinka, praÅ¡o šį reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikė savo papildomus atsiliepimus (b. l. 148-151, 156-161), kuriuose teigia, kad atsakovė, 2013-01-29 įsakymu Nr. TE-19 nuo 2013-01-29 atleisdama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, didžiÄ ja dalimi su juo atsiskaitė. Jam buvo iÅ¡mokėtos visos pagrindinės su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos - piniginė kompensacija už 3,63 kalendorinės dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2013 metus ir jo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija.

Nebuvo iÅ¡mokėta tik dalis iÅ¡eitinės kompensacijos (dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Atsakovė nevengė, nesiekė tyčia nepilnai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju jo atleidimo dienÄ , o buvo įsitikinusi, kad su pareiÅ¡kėju atsiskaito pilnai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir LVAT konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo atleidimo dienÄ su juo buvo nevisiÅ¡kai atsiskaityta bei nusprendus priteisti pareiÅ¡kėjui dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , atsakovė nedelsdama įvykdė teismų sprendimus, apskaičiavo ir 2014-03-20 iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui priklausančias pinigų sumas.

PraÅ¡o sprendžiant klausimÄ dėl atsakovei taikytinos sankcijos, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 3 dalimi už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju iÅ¡ darbo jo atleidimo dienÄ , įvertinti minėtas bei kitas konkrečias faktines aplinkybes ir atsakovei taikyti mažesnį sankcijos dydį, nei pareiÅ¡kėjo vidutinio darbo užmokesčio dydis už visÄ uždelsimo laikÄ .Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus, teismui priteisus kompensacijÄ už uždelstÄ laikÄ pilnai atsiskaityti po atleidimo, praÅ¡o taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir iÅ¡dėstyti iÅ¡mokėjimÄ dalimis.

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti.Å iuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė su pareiÅ¡kėju visiÅ¡kai atsiskaitė jo atleidimo dienÄ - 2013-01-30, ar delsė atsiskaityti, ar jam turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti.LVAT 2014-03-05 nutartyje konstatavo: „atsakovės 2013-01-29 įsakymu Nr. TE-19 pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija padidinta tris kartus, o ne du kartus.

IÅ¡mokėdama mažesnę (padidintÄ du, o ne tris kartus) iÅ¡eitinę kompensacijÄ , atsakovė atleidimo su pareiÅ¡kėjui dienÄ neatsiskaitė su juo visiÅ¡kai, t. y. iÅ¡mokėjo mažiau, nei priklausė. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jis Å¡ioje byloje ginčija Ä®sakymÄ Nr. TE-19 ta apimtimi, kuria jam buvo nustatyta ir iÅ¡mokėta mažesnė iÅ¡eitinė kompensacija. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas neginčijo Ä®sakymo Nr. TE-19 ta prasme, kad atsakovas atleidimo dienÄ su juo neatsiskaitė visiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo nenagrinėjo iÅ¡ esmės, t.y. netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas (ABTÄ® 142 str. 1 d., 143 str.). IÅ¡sprendus šį reikalavimÄ apeliacinės instancijos teisme, kai jis nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, nebÅ«tų užtikrinta bylos proceso Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Å i aplinkybė yra kliÅ«tis pirmosios instancijos teismui Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti, naikintina ir Å¡i bylos dalis grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo”.Taigi teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ dėl jos kaltės už uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju laiko, kad byloje esančios aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, tai konstatavo ir LVAT, jog atsakovė pareiÅ¡kėjui turėjo iÅ¡mokėti jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , padidintÄ tris kartus, o ne du kartus.

Todėl iÅ¡mokėdama mažesnę (padidintÄ du, o ne tris kartus) iÅ¡eitinę kompensacijÄ , atsakovė atleidimo su pareiÅ¡kėju dienÄ neatsiskaitė su juo visiÅ¡kai, t. y. iÅ¡mokėjo mažiau, nei priklausė. Å ių faktinių aplinkybių atsakovė neginčija, su jomis sutinka, teigdama, jog nevengė, nesiekė tyčia nepilnai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju jo atleidimo dienÄ , o buvo įsitikinusi, kad su pareiÅ¡kėju atsiskaito pilnai.PareiÅ¡kėjas skunde ir paaiÅ¡kinimuose pabrėžia, kad su juo nebuvo visiÅ¡kai atsikaityta ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad atsakovė netinkamai vertino faktines aplinkybes, nesistengė sÄ Å¾iningai su juo atsiskaityti, visaip vilkino ir vengė atsiskaityti, jau po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-02 sprendimo, kuriuo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, atsakovė galėjo atsiskaityti, tačiau pateikė apeliacinį skundÄ LVAT.IÅ¡ atsakovės ginčo įsakymo aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėjo nepertraukiamas tarnybos stažas iÅ¡eitinės kompensacijos dydžiui apskaičiuoti (Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 57 str. 2 d.) yra daugiau nei 20 metų (22 metai, 6 mėnesiai, 1 diena), todėl pareiÅ¡kėjui priklausanti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė kompensacija turėjo bÅ«ti didinama tris, o ne du kartus.

Tačiau atsakovė iÅ¡mokėjo dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , didinamÄ du kartus, o ne tris kartus.Pagal Statuto 58 straipsnio 1 dalies nuostatas su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ . Atsižvelgiant į atsakovo Ä®sakyme Nr. TE-19 nurodytÄ pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ (2013-01-29), Statuto 58 straipsnio 1 dalies prasme diena, kuriÄ atsakovas turėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju, yra 2013-01-30.

Administracinio akto dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos priėmimo dienÄ buvo Statuto 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad pareigÅ«nas atleidžiamas (t. y. turi bÅ«ti atleistas) per įstatymo leidėjo nustatytÄ terminÄ (kitÄ dienÄ po to, kai Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme darbdavys gauna CMEK iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos). Taigi pareiÅ¡kėjo atleidimo dienÄ atsakovas turėjo vykdyti Statuto 53, 56, 57 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus.Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu priskirtinas prie atvejų, kai atleidžiama iÅ¡ tarnybos nesant pareigÅ«no kaltės. Statutas numato atitinkamÄ socialinę apsaugÄ pareigÅ«nams, kurie atleidžiami iÅ¡ tarnybos nesant jų kaltės – iÅ¡eitines kompensacijas, kurių dydis priklauso nuo nepertraukiamos tarnybos stažo (Statuto 57 straipsnis).

Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja klausimų, susijusių su iÅ¡skaitomis iÅ¡ atleidžiamam valstybės tarnautojui iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ar kitų iÅ¡mokų, todėl, vadovaujantis Statuto 5 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Å¡iems klausimams spręsti taikytinas DK 224 straipsnis.Kadangi valstybės tarnybos vidus tarnybos statutinėse įstaigose teisinius santykius reguliuojantis specialusis įstatymas (Vidaus tarnybos statutas) nereglamentuoja, kaip turėtų bÅ«ti ginama statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos dienÄ visas jam priklausančias su tarnybos santykiais susijusias iÅ¡mokas, LVAT, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Statuto 5 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies (taip pat analogiÅ¡ko Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 37 straipsnio), Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra pasisakęs ir suformavęs praktikÄ (ABTÄ® 13 str. 1 d.), jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (LVAT administracinėse bylose: Nr. N3-583/2007; Nr. A438-1021/2009; Nr.A662-1078/2009;

Nr. A146-1296/2009; Nr. A822-1534/2009; Nr. A662-877/2010). Tai, kad Vidaus tarnybos statute nėra numatyta Å¡io Statuto bendrosios taisyklės, kad su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ (iÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos), įgyvendinimo tvarka, nepaneigia statutinio valstybės tarnautojo teisės, remiantis Statuto 58 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi reikalauti iÅ¡ statutinės įstaigos (darbdavio) sumokėti vidutinį darbo užmokestį (kompensuoti) už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju prašė teismo apginti jo pažeistÄ teisę į visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ atleidimo dienÄ tuo aspektu, kad atsakovas, atleisdamas jį Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto ir Statuto 57 straipsnio 2 dalimi pagrindu, pareiÅ¡kėjui turėjo iÅ¡mokėti jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinÄ kompensacijÄ , padidintÄ tris kartus, o ne du kartus, todėl pareiÅ¡kėjas prašė teismo taikyti atsakovo atžvilgiu Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotÄ praktikÄ Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymui bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu.

Å i darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (LAT civilinėse bylose: Nr. 3K-3-82/2008; Nr. 3K-3-625/2008; Nr. 3K-3-305/2009; Nr. 3K-3-66/2011, Nr. 3K-3-130/2012 ir kt.). Ä® Å¡iuos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgta ir LVAT praktikoje (LVAT administracinėse bylose: Nr. A662-1078/2009; Nr. A822-1534/2009; Nr. A662-877/2010; Nr. A146-1143/2010; Nr. A492-1779/2012 ir kt.).Apie tai, ar darbdavys pažeidė įstatymu nustatytÄ pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ , ir ar jo atžvilgiu taikytinos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, sprendžiama pagal darbuotojo atleidimo dienos padėtį.

Pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus pareiÅ¡kėjui jo atleidimo dienÄ (2013-01-30) buvo iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė kompensacija - 14 986,14 Lt (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ didinant du kartus), piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas - 448,15 Lt, ligos paÅ¡alpa - 3226, 68 Lt, viso - 18 660,97 Lt (b. l. 59). Taigi pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė kompensacija (Statuto 57 str.), t. y. jam nebuvo iÅ¡mokėta 7 493,07 (3 746,53 x 2) iÅ¡eitinė kompensacija.

Po LVAT 2014-03-05 nutarties atsakovė 2014-03-20 pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėjo dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , Å¡ių aplinkybių neneigia nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovė. Tačiau pareiÅ¡kėjas siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ (52 110,83 Lt) dėl jos kaltės už uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti nuo 2013-01-30 iki 2014-03-19. LAT jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo kompensuojami darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra, tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ .

Aptariamosios iÅ¡mokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ â€“ nustatytas įstatymu ir negali bÅ«ti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant prieÅ¡ingai, bÅ«tų paneigiamas įstatymas. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiÅ¡kai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visÄ uždelsimo laikÄ atitiks teisės normos tikslus, tačiau, jeigu atleidžiamam darbuotojui neiÅ¡mokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos iÅ¡mokos dydžio nustatymas, taikant vien gramatinį Å¡ios normos aiÅ¡kinimÄ , prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei reikÅ¡tų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymÄ .

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (LAT civilinėse bylose:

Nr. 3K-3-82/2008; Nr. 3K-267/2008; 3K-3-66/2011 ir kt.). Taip pat LAT dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies tikslai gali bÅ«ti pasiekti bei efektyvÅ«s tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimai.

Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (LAT civilinėse bylose:

Nr. 3K-3-267/2008;  Nr. 3K-3-284/2009; Nr. 3K-3-365/2010). LVAT, nagrinėdamas tarnybinius ginčus, kuriuose turi bÅ«ti taikomos ir Darbo kodekso normos, atsižvelgia į minėtus LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A438-1318/2011; Nr. A438-1321/2012; Nr. A261-1988/2012 ir kt.).Atsakovas neneigia, kad iÅ¡skaitydamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kuris buvo atleistas iÅ¡ tarnybos nesant jo kaltės (Statuto 53 str. l d. 4 p.), jis klydo taikydamas įstatymus. Byloje nustatyta, kad 2013-02-14 praÅ¡ymu (b. l. 25-27) pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ didinant tris kartus, o ne du, kaip nurodyta ginčo įsakyme, prašė klausimÄ iÅ¡spręsti taikiai, nesikreipiant į teismÄ .

Atsakovas, reaguodamas į šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kreipėsi į vidaus reikalų ministerijos VieÅ¡ojo saugumo politikos departamentÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo (b. l. 31-34). Gavęs atsakymÄ (b. l. 33-34) iÅ¡ Departamento, 2013-03-08 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad praÅ¡ymas nebus tenkinamas, nes jo vidaus tarnybos stažas negali bÅ«ti prilyginamas Statuto 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam nepertraukiamam tarnybos stažui. Tačiau ginčo įsakymo 1 punkte (b. l.

24) aiÅ¡kiai konstatuotas pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos stažas 2013-01-29 - 22 metai 6 mėnesiai 1 diena. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė neteisingai apibrėžia Statuto 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (pareiÅ¡kėjas iÅ¡dirbo daugiau 20 metų, tai konstatuota ginčo įsakyme), todėl pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacijÄ , didinant jÄ tris kartus. Atsakovė to nepadarė, iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , padidinus jÄ du kartus.

Šį skirtumÄ pareiÅ¡kėjas atgavo tik po teisminio proceso, t. y. daugiau nei po vienerių metų. Todėl atsakovo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos, kartu atsižvelgiant į nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes ir pirmiau aptartÄ Å¡ios įstatymo normos taikymo praktikÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Už laikotarpį nuo 2013-01-30 iki 2014-03-19 atsakovės atžvilgiu taikytinos sankcijos pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ materialioji iÅ¡raiÅ¡ka sudarytų 52 110,83 Lt (3 746,53 x 13 = 48 704,89) + (179,26 x 19 = 3 405,94).

Pagal atsakovo iÅ¡duotÄ Â pažymÄ jo vieno mėnesio dydžio vidutinis darbo užmokestis iÅ¡mokant kompensacijÄ sudaro 3 746,53 Lt, o vidutinis dienos uždarbis sudaro 179,26 lt. Atsakovė uždelsė visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju 13 mėnesių 19 dienų. Å i sankcija kelis kartus virÅ¡ija neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ kompensacijos sumÄ . PareiÅ¡kėjui papraÅ¡ius iÅ¡mokėti visÄ priklausomÄ pagal Statuto 57 straipsnio 2 dalį numatytÄ kompensacijÄ , atsakovas atsisakė tai padaryti, nors visas kitas iÅ¡mokas ir darbo užmokestį iÅ¡mokėjo.

Akivaizdu, kad atsakovė neteisingai taikė teisę ir todėl neteisėtai neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ 7 493,07 (3 746,53 x 2). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, priteisiant iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui visÄ minėtÄ sumÄ , bÅ«tų pernelyg didelė disproporcija tarp teisės pažeidimo ir darbdaviui taikytinos sankcijos. Neadekvačios sankcijos taikymas pažeistų DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus sankcijos darbdaviui taikymo tikslus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija adekvačia ir kompensuojančia pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atsakovės padarytÄ teisės pažeidimÄ sankcijÄ laiko 10 000 Lt sumÄ . IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui priteisia iÅ¡ atsakovės 10 000 Lt. Atsakovė praÅ¡o taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir iÅ¡dėstyti iÅ¡mokėjimÄ dalimis.Teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti toks, kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikÅ¡mingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). ABTÄ® 851 straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovės praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinęs valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarkÄ bei procedÅ«ras, teismas sprendžia, kad yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas iki 2015-02-01.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. V. iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų).Atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatyti Å¡io sprendimo įvykdymo terminÄ iki 2015-02-01.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                       Henrikas Sadauskas