2834eaad-4237-4801-92f4-3e172e290446 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1240-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00692-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. G., 2017 m. rugsėjo 25 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:       PareiÅ¡kėjas T. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-8) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų buvo laikomas Tauragės AVPK areÅ¡tinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Teigia, kad Tauragės AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, netinkamas apÅ¡vietimas, trÅ«ko oro, tvyrojo blogas kvapas, jose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų. Tvirtina, jog sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi buvo be durų, be to, nebuvo tinkamai aptvertas (per mažas sienelės aukÅ¡tis, o atsitvėrimui nuo gyvenamosios patalpos užuolaidų nedavė). Aplink sanitarinį mazgÄ buvo pilamos chlorkalkės. PareiÅ¡kėjo teigimu, Tauragės AVPK areÅ¡tinėje įrengti maži ir netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai.

Pažymi, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinta galimybė susipažinti su teisės aktais, numatančiais areÅ¡tinėje laikomų asmenų teises ir pareigas. PareiÅ¡kėjas teigia turėjęs sveikatos sutrikimų (skrandžio skausmų), tačiau į tai areÅ¡tinės administracija nereaguodavo ir tik atneÅ¡davo vaistų nuo galvos skausmo. Tvirtina, kad tokiu bÅ«du buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to pablogėjo sveikata, patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , stresÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas T.

G. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l.

17) nurodė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis.Atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų Tauragės AVPK areÅ¡tinėje nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų, atlyginimo priteisimo.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės specialisto 2017 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-6190 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, jog pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų nebuvo laikomas (b. l. 18). Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininkas 2017 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8001 taip pat patvirtino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.

Tauragės AVPK areÅ¡tinėje laikomas nebuvo, o 2013 metų ir ankstesnių metų archyvinė medžiaga yra sunaikinta, todėl informacijos už ankstesnius metus pateikti negali (b. l. 30). PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtu laikotarpiu Tauragės AVPK areÅ¡tinėje nebuvo laikomas, o Tauragės AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas byloje nenurodytu laikotarpiu. Vadovaudamasis ABTÄ® 50 straipsnio 3 dalimi, teismo posėdžio metu teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino teisę tikslinti skundo reikalavimÄ bei pasiÅ«lė jį patikslinti.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu reikalavimo patikslinti nepageidavo ir nurodė, kad teismui galimai teiks kitÄ skundÄ .Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad Tauragės AVPK pareigÅ«nai ginčo laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu negalėjo atlikti neteisėtus veiksmus. Taigi, nenustačius Tauragės AVPK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų, todėl pareiÅ¡kėjui nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                           Dalia Gumuliauskienė