2013-05-29 Nr. AB-2131-3-61-3-01042-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-472/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01042-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir G. N. (G. N.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2.4-01-6563 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. N.“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas), ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą.

Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnis ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), kurio 19 straipsnyje nustatyta, kad prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir bet kuris kitas pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta ABTĮ 56 straipsnyje, pagal kurį viešąjį interesą ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-1151/2010). Teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių, nes prokurorui tokiais atvejais nesuteikiama jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui yra taikytinos ABTĮ 33 straipsnyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklė, pagal kurią šioje teisės normoje nurodytas vieno mėnesio terminas (per kurį teismui turi būti paduotas skundas arba prašymas) skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-283/2010). Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. data, kai pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Prokuroras pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo paštu išsiuntė teismui 2013 m. balandžio 2 d., skundo padavimo terminą skaičiuodamas nuo 2013 m. kovo 5 d. Dokumentus ir duomenis apie tai, kad gali būti pažeistas viešasis interesas atkūrus nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką (miesto mišką), prokuroras gavo 2013 m. vasario 8 d., kai gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2013 m. vasario 6 d. raštą Nr. (16-1)-D8-1020. Šiame rašte nurodyti konkretūs žemės sklypai (tarp jų ir žemės sklypas, dėl kurio kreipėsi prokuroras šioje administracinėje byloje), į kuriuos patenka miesto miškas, teisės normomis pagrįsti argumentai, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir kad priimdamas sprendimus atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką Vilniaus apskrities viršininkas pažeidė teisės aktus, todėl yra pagrindas imtis priemonių viešajam interesui ginti. Su raštu pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ginčo žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės mišką: Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. 38235 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir pažyma Nr. 38234 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Pats prokuroras jau 2013 m. vasario 11 d. turėjo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą su istorija, kuriame užfiksuota, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. N. įregistruota 2008 m. lapkričio 28 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-6563 pagrindu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jau 2013 m. vasario 11 d. prokuroras turėjo pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, todėl į teismą galėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo šios datos.

Pats pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą skaičiuoja nuo 2013 m. kovo 5 d., kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus atsakymą. Teismas su tokiu termino skaičiavimu nesutiko, pažymėdamas, kad prokuroras jokių naujų duomenų be tų, kuriuos gavo su Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 6 d. raštu Nr. (16-1)-D8-1020 ir iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, nei su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-5777, nei su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-407, negavo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-5777, kuris prokuratūroje gautas 2013 m. vasario 28 d., pateikė žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją, o NŽT Vilniaus miesto skyrius su 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-407, kuris prokuratūroje gautas 2013 m. kovo 5 d., pateikė žemės sklypo dokumentų kopiją.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jau 2013 m. vasario 11 d. prokuroras turėjo pakankamai duomenų, jog į žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės G. N. atkurtos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6563, patenka valstybinės reikšmės miškas. Todėl žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylos ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos neturėjimas negalėjo būti kliūtis pasinaudoti teismine viešojo intereso gynyba per įstatymų leidėjo nustatytą terminą, kuris šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2013 m. vasario 11 d. Kartu pažymėjo, kad po to, kai 2013 m. kovo 5 d. gavo žemės sklypo bylą, prokuroras turėjo galimybių pateikti skundą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (t. y. iki 2013 m. kovo 12 d., nes kovo 11 d. buvo nedarbo diena). Pabrėžė, kad prokuroras pagal savo statusą privalo turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas. Tačiau nagrinėjamu atveju prokuroras dar laukė Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos nuomonės dėl galimo viešųjų interesų konflikto. Šios institucijos atsakė prokurorui, kad tik jo kompetencijoje yra spręsti dėl viešojo intereso konflikto (Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 26 d. raštas Nr. (16-1)-D8-2476 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 25 d. raštas Nr. 1SD-(3.2)-760).

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad prokuroras turėjo galimybių kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo 2013 m. vasario 11 d., tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Išsiųsdamas pareiškimą teismui paštu tik 2013 m. balandžio 2 d. prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgęs į tai, kad prokuroras neprašė atnaujinti praleistą terminą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškimą bei dėl to nesprendė pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis).

III. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad formaliai pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas gavo 2013 m. vasario 11 d., kuomet turėjo duomenis apie ginčo sklypo padėtį miškų valstybės kadastro žemėlapyje, taksacinius rodiklius bei Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis. Tačiau pareiškėjas mano, kad jo veiksmai, kuriuos jis atliko po 2013 m. vasario 11 d., negali būti prilyginami nepagrįstam delsimui ar buvimui neapdairiam bei nekompetentingam.

Teigia, kad poreikį kreiptis 2013 m. vasario 19 d. į Aplinkos ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą, kaip į institucijas, dalyvaujančias visose šios kategorijos bylose, suponavo 2012 metais pasikeitusi teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią teismui patenkinus tokio pobūdžio ieškinį (pareiškimą), iš valstybės priteisiama pinigų suma, lygi valstybei grąžinamo sklypo (dalies) vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Teigia, kad po minėto teismų praktikos pasikeitimo pasitaikydavo atvejų, kai šios kategorijos bylose prokuratūros, Nacionalinės žemės tarnybos ir Aplinkos ministerijos pozicijos prieštaraudavo viena kitai. Todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylos inicijavimo, realizuojant gero administravimo principą, buvo būtina prieš kreipiantis į teismą išsiaiškinti principines nurodytų institucijų pozicijas siekiant išvengti galimo procesinio konfrontavimo, kuris neabejotinai menkina valstybės institucijų autoritetą. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymai prokuratūroje buvo gauti 2013 m. kovo 27 d., t. y. trečiadienį, o jau 2013 m. balandžio 2 d., t. y. iš karto po Šv.

Velykų antradienį, teismui buvo išsiųstas pareiškimas. Taip pat pažymi, kad Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai išreiškus kitokią poziciją ir didesnę reikšmę suteikus kitiems šioje teisinėje situacijoje egzistuojantiems viešiesiems interesams – t. y. valstybės turtinių įsipareigojimų nedidinimui ir pretendentų atkurti nuosavybę teisėtų lūkesčių apsaugos interesams, labai tikėtina, kad prokuroras būtų priėmęs kitokį sprendimą nei kreiptis į teismą. Tačiau nurodytoms institucijoms kategoriškai pareiškus, jog tokio klausimo nesant pradėtai bylai nespręs, pareiškėjui liko vienintelis sprendimo būdas – kreiptis į teismą dėl valstybinės reikšmės miško grąžinimo valstybei.

Todėl teismui pripažinus, kad pareiškimo padavimo terminas yra praleistas, mano, jog yra pagrindas šį terminą atnaujinti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, t. y. nustačius ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pagrindą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė teisės normas, dėl to priimtas procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškimą nagrinėjimui teisme yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta (žr., pavyzdžiui, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-80/2007, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008), kad administracinis teismas tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Įstatymas nesuteikia privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Taigi prokuroro kreipimuisi taikomas bendrasis terminas pareiškimui paduoti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras vieno mėnesio skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminas. Administracinių teismų praktikoje termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.).

Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad jis 2013 m. vasario 11 d. turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Pasirinktą elgesio modelį, kad turėdamas šiuos duomenis, pareiškėjas 2013 m. vasario 19 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą, pareiškėjas motyvuoja siekiu išvengti galimo valstybės institucijų procesinio konfrontavimo esant dviejų viešųjų interesų konfliktui. Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, yra savarankiškas. Iš pareiškėjo 2013 m. gautų atsakymų (Aplinkos ministerijos 2003 m. kovo 26 d. raštas Nr.(16-1)-D8-2479 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 25 d. raštas N r.1SD-(3.2)-760) turinio matyti, kad šios institucijos pareiškėjui nepateikė jokios papildomos medžiagos, o savo atsakymuose pažymėjo, kad spręsti, kuriam iš kelių viešųjų interesų turi būti teikiamas prioritetas, yra prokuroro diskrecija.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2013 m. vasario 11 d. prokuroras turėjo pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. vasario 28 d. prokuroras gavo iš Registrų centro žemės sklypų kadastro ir registro duomenų bylas, kurios papildė pareiškėjo 2013 m. vasario 11 d. turėtą medžiagą. Net ir skaičiuojant nuo šios datos, skundo padavimo teismui terminas yra praleistas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas tokį prašymą atmeta.

Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 2.4-01-6563, nesant pareiškėjo prašymo šį terminą atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir šiuo pagrindu pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą. Skundžiamoje teismo nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad atsisakymas priimti skundą (prašymą) remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti pirmosios instancijos teismui skundą (prašymą), kartu pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

ABTĮ 71 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo, paduotas kartu su skundu (prašymu), išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Vadovaujantis minėta norma bei atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo atsisakyta priimti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo kartu su pareiškimu teismui pateikto pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir negali būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis