2016-05-30 Nr. AB-11810-3-62-3-00876-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-05-30 Nr. AB-11810-3-62-3-00876-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VPK) 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-01553-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui paimtus ginklus: pistoletą Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH000; graižtvinį šautuvą Weatherby Vanguard, kal. 7,62, Nr. VS250003; graižtvinį šautuvą CZ 527, kal. 5,6, Nr. 53477 ir lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, kal. 12x70/12x70, Nr. 9244134, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus (b. l. 5–11).
Full text
Administracinė byla Nr. A-1618-624/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00876-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 29
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VPK) 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-01553-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui paimtus ginklus: pistoletą Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH000; graižtvinį šautuvą Weatherby Vanguard, kal. 7,62, Nr. VS250003; graižtvinį šautuvą CZ 527, kal. 5,6, Nr. 53477 ir lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, kal. 12x70/12x70, Nr. 9244134, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus (b. l. 5–11).
Nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje atlikto 2015 m. sausio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TP-2 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d. tarnybos metu, vykdydamas budėtojo pareigas, savo nuosavame automobilyje laikė jam priklausančius ginklus: du medžioklinius šautuvus, kurie buvo dėkluose ir pistoletą, taip pat vykdė neplaninį, savavališką nuosavų ginklų prišaudymą, kuris galėjo sukelti pavojų Kazio Veverskio poligone besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei.
Pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo pagrindu skundžiamame sprendime nurodyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2003 m. birželio 23 d. Nr. V-362, 92.4 punkto reikalavimų pažeidimai, pagal kuriuos panaikinant leidimą ginklui turi būti nustatytos privalomos dvi sąlygos: pirma, privalo būti nustatyta, kad asmuo naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, antra – toks pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Taisykles, kadangi ginklai buvo laikomi pareiškėjo automobilyje dėkluose, tokiu būdu sukeliant grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjo nuomone, šių Taisyklių nuostatų jis nepažeidė, nes jose reglamentuoti reikalavimai nuolatiniam ginklų laikymui. Pareiškėjas nuolatiniam ginklų laikymui turi seifą, atitinkantį Taisyklėse keliamus reikalavimus. Tačiau minėtą dieną pareiškėjas medžiojo savo darbo vietoje – poligono teritorijoje, kurioje yra šaudykla ir medžioklės plotai, todėl pagal medžioklės veiklą reglamentuojančius įstatymus turėjo teisę laikyti ginklus automobilyje.
Nurodė, kad ginklai buvo dėkluose, automobilio bagažinėje, automobilyje įrengta signalizacijos sistema, automobilis buvo saugomoje poligono teritorijoje, į kurią patekti galima tik per postą, automobilis visą laiką pareiškėjo stebimas, todėl ginklai buvo saugomi ir visuomenei grėsmės nekėlė. Pagal medžioklės tvarką reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus prieš medžioklę buvo vykdomas ginklų prišaudymas tam skirtoje vietoje – šaudykloje, kuri apjuosta aukštais pylimais, kanalais bei pelkėmis, be to, jis yra kvalifikuotas šaulys, turintis 20 metų stažą, kitus asmenis mokantis šaudymo technikos, todėl įsitikino savo šaudymo saugumu ir pavojaus aplinkiniams nesukėlė.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. spalio 31 d., organizuodamas medžioklę bei medžiodamas, pareiškėjas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nepažeidė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir leidimo panaikinimui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 24–25).
Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, todėl pareiškėjas, laikydamas ginklus automobilyje, pažeidė ginklų laikymo reikalavimus. Be to, pareiškėjas, vykdydamas neplaninį, savavališką nuosavų ginklų prišaudymą, elgėsi neatsakingai ir savo veiksmais galėjo sukelti pavojų besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei, nes, jei nėra pateiktos informacijos apie suplanuotas šaudymo pratybas pavojingoje teritorijoje (šaudykloje ir šaudyklos pavojaus zonoje), civilių lankymasis yra nedraudžiamas, tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Taisyklių 92.4 punkto reikalavimus. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-01553-e panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002166 (toliau – ir Leidimas). Sprendimu Leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Taisyklių 92.4 punktu.
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad 2014 m. spalio 31 d. (pažeidimo padarymo metu) pareiškėjas turėjo galiojantį Leidimą medžioklei ir savigynai išduotiems B ir C kategorijos 4 ginklams: pistoletui Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH000, graižtviniams šautuvams: Weatherby Vanguard, kal. 7,62, Nr. VS250003 ir CZ527, kal. 5,6, Nr. 53477, lygiavamzdžiam šautuvui IZH 27 EM, kal. 12x70/12x/70, Nr.9244134.
Pareiškėjas neginčijo 2015 m. sausio 5 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje atlikto tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TP-2 ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, tačiau tvirtino, jog teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių ginklų naudojimosi tvarką, nepažeidė, grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai nesukėlė.
Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2001 m. balandžio 12 d. nutarimas), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Taisyklių 92.4, 1, 93 punktų nuostatomis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Taisyklių nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtino išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtino, kad skundžiamas sprendimas priimtas Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos saugumo karininko M. B. tarnybinio patikrinimo 2015 m. sausio 5 d. išvados Nr. TP-2 pagrindu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad S. P., elgdamasis neatsakingai, negavus Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko leidimo, nepateikus Šaudyklos užsakymo paraiškos, neinformavus nustatyta tvarka savivaldybės (seniūnijos), urėdijos ir nepateikus pranešimo apie pavojingos oro erdvės zonos užsakymą, vykdydamas neplaninį, savavališką asmeninių ginklų prišaudymą, galėjo sukelti pavojų poligone besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei, kadangi nesant informacijos apie suplanuotas šaudymo pratybas pavojingoje teritorijoje (šaudykloje ir šaudyklos pavojaus zonoje) civilių lankymasis yra nedraudžiamas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad S. P. 2014 m. spalio 31 d. iš asmeninio savigynai išduoto pistoleto Glock 19 bei medžioklinio šautuvo vykdė neplaninį kovinį šaudymą Lietuvos kariuomenės mokyklos Brigados generolo Kazio Veverskio poligono Ginklų įšaudymo ir pataikymų sklaidos dydžio nustatymo šaudykloje Nr. 1, sukeldamas pavojų civiliams asmenims bei saugiai orlaivių navigacijai, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. Krašto apsaugos ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-264 patvirtinto Karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų ribų, jų prieigų ir pavojingų teritorijų žymėjimo tvarkos aprašo ir lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo, taip pat pavojingose teritorijose taisyklių reikalavimus, taip pat Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-822 patvirtintos Poligonų ir atskirų šaudyklų naudojimo tvarkos ir jame nustatyto Šaudyklų ir mokomųjų laukų naudojimo planavimo tvarkos aprašo reikalavimus bei nepaisė Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko įsakymu Nr. V-386 nustatyto 2014 m. spalio mėnesio brigados generolo Kazio Veverskio poligono naudojimo plano.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daryta išvada, kad S. P., 2014 m. spalio 31 d., atlikdamas asmeninio savigynai išduoto ginklo Glock bei medžioklinio ginklo prišaudymą, naudojosi ginklais pažeisdamas aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad S. P., būdamas karys bei žinodamas ginklo naudojimo karinio poligono teritorijoje tvarką, sąmoningai ją ignoravo, taip sukeldamas pavojų kitiems asmenims ir saugiai orlaivių navigacijai.
Pareiškėjas taip pat pažeidė ginklo laikymo reikalavimus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga ginklo savininkui užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų laikymo ir saugojimo sąlygos detalizuojamos Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintuose reikalavimuose, kurie keliami patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta. Taisyklėse numatyta galimybė ginklus laikyti ir kitoje vietoje, tačiau šios vietos saugumo sąlygos negali būti mažesnės nei taisyklėse tiesiogiai numatytos, t. y. ne mažesnės nei laikant gyvenamojoje vietoje specialiai įrengtose patalpose ir seifuose ar ginklo saugojimo paslaugas teikiančio asmens patalpoje.
Tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad S. P. ginklus laikė savo automobilyje. Nepaisant to, kad automobilis stovėjo aptvertoje saugomoje teritorijoje, turėjo įrengtą signalizaciją, akivaizdu, kad joje laikomi ginklai nebuvo saugomi pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d. vykdydamas tarnybinę veiklą tam tikru metu nuo 18.00 val. iki 21.30 val. organizavo medžioklę ir medžiojo medžioklės plotuose, kurių teritorija iš dalies sutampa su tarnybinės veiklos teritorija. Pareiškėjas turėjo išduotą medžioklės lapą, medžioklės reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Medžioklės tikslu jis į automobilį buvo pasiėmęs iš namų ginklus, kurie buvo naudojami medžioklėje. Ne medžioklės laiku 2014 m. spalio 31 d. ginklai buvo laikomi pareiškėjui priklausančio automobilio bagažinėje tarnybos teritorijoje ir tam tikru laiku ginklai prašaudomi Karinio poligono šaudykloje.
Taigi, tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad S. P. asmeninius ginklus laikė automobilyje visą parą (išskyrus medžioklės laiką – nuo 18 val. iki 21.30 val.), atlikdamas budėtojo pareigas, kurias vykdė budėtojo patalpoje, todėl galimybės nuolat stebėti savo transporto priemonės neturėjo. Tokiu būdu, S. P. ginklų, kurie buvo laikomi jo asmeniniame automobilyje, saugojimas nebuvo užtikrintas kaip to reikalauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normos.
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ginklų laikymo teisės aktų reikalavimus, ginklus laikydamas jam priklausančio automobilio bagažinėje 2014 m. spalio 31 d. tarnybos metu, vykdant budėtojo pareigas bei atlikdamas neplaninį, savavališką nuosavų ginklų prišaudymą, kuris galėjo sukelti pavojų Kazio Veverskio poligone besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui paimtus ginklus, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus.
III. Pareiškėjas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 48–54).
Apeliaciniame skunde tvirtina, kad nei skundžiamame atsakovo sprendime, nei teismo sprendime nėra įrodyta esant leidimo panaikinimui būtinoms sąlygoms.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog ginklo laikymo reikalavimai buvo pažeisti, kadangi jie nebuvo laikomi seife, iš esmės padarė išvadą, kad ginklai net ir transportuojami privalo būti seife. Su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi įstatymas tokios pareigos nenustato. Pareiškėjas nuolatiniam ginklų laikymui turi tinkamai įrengtas vietas – seifus. Šiuo atveju ginklai automobilyje buvo laikomi labai trumpą laiką – prieš vykdant medžioklę ir po jos. Teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta, kaip turi būti elgiamasi su ginklu jį gabenant, todėl tai negali būti laikoma ginklo saugojimo taisyklių pažeidimu. Pabrėžia, kad ginklai buvo saugomi ir jokios grėsmės visuomenei, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai nekėlė ir negalėjo kelti.
Pareiškėjo automobilis, kuriame buvo ginklai, buvo poligone. Pareiškėjas, atlikdamas savo pareigas, buvo poste, kuris yra keli metrai nuo automobilio vietos, poste esantis stalas yra prie lango, pro kurį buvo matomas automobilis.
Mano, jog atsakovas skundžiamame sprendime privalėjo motyvuoti, kokiu būdu ir ar objektyviai esant nustatytoms aplinkybėms, ginklo trumpalaikis laikymas automobilyje galėjo kelti realią grėsmę įstatyme nurodytoms vertybėms, tačiau atsakovas to nepadarė, o teismas nenurodė tokias sąlygas buvus įrodytas.
Nurodo, jog nors už neteisėtai vykdytą prišaudymą pareiškėjas jau buvo nubaustas drausmine tvarka, tačiau jo atžvilgiu už tą patį pažeidimą norima pareiškėją nubausti du kartus.
Pareiškėjas neignoruoja ginklo naudojimo tvarkos kariniame poligone. Nėra objektyvių argumentų teigti, kad pareiškėjo vykdytas prišaudymas galėjo sukelti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar saugiai orlaivių navigacijai. Pareiškėjas prišaudymą vykdė iš netolimo atstumo tam skirtoje šaudykloje. Nei viename iš teismo sprendime paminėtų aktų nėra imperatyviai nurodoma, jog vykdant ginklo prišaudymą ar vykdant medžioklę yra reikalinga apie tai informuoti VĮ „Oro navigacija“. Civilių asmenų patekimas į poligoną, šaudyklą yra ribotas. Pažymi, jog poligonas yra kartu ir medžiojimo plotai, kuriuose galima medžioti pagal gyvūnų gausos mažinimo išimtį.
Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 58–59).
Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas, laikydamas ginklus automobilyje, pažeidė ginklų laikymo (saugojimo) reikalavimus.
Pažymi, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pagrindu nėra atsakomybės priemonė. Atsakovo manymu, tai traktuotina kaip įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus bei šaudmenis ribojimo priemonė.
Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Atsakovo manymu, toks šių teisinių santykių reglamentavimas neduoda pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra priskiriamas asmenų, kuriems nustatyti išskirtiniai reikalavimai, palyginti su kitais asmenimis šių teisinių santykių srityje. Pažymi, kad įstatymo leidėjas tokią pat atsakomybę nustatė ir asmenims, kurie padarė administracinius teisės pažeidimus.
Byloje nenustatyta, kad teisės laikyti (nešiotis) ginklus iš pareiškėjo atėmimas keltų pavojų jo gyvybei ir sveikatai, taip pat nenustatyta kokių nors kitų išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui skirtos sankcijos neproporcingumo, kartu ir akivaizdaus jos neteisingumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-01553-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Taisyklių 92.4 punktu, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002166, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti iš jo paimtus ginklus, šaudmenis, leidimą ir ginklų pažymėjimus pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas S. P., kuris turi Leidimą medžioklei ir savigynai išduotiems B ir C kategorijos 4 ginklams – pistoletui Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH000, graižtviniams šautuvams: Weatherby Vanguard, kal. 7,62, Nr. VS250003 ir CZ527, kal. 5,6, Nr. 53477, lygiavamzdžiam šautuvui IZH 27 EM, kal. 12x70/12x/70, Nr. 9244134 (administracinė byla Nr. I-2397-422/2015, II t. b. l. 96), padarė tarnybinį nusižengimą, kurio padarymo aplinkybės nurodytos 2015 m. sausio 5 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TP-2 (administracinė byla Nr. I-2397-422/2015, I t., b. l. 68–86). Įvertinusi šioje patikrinimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-00491-e panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą teismui, Kauno apygardos administracinis teismas, nusprendęs, kad konkrečiu atveju priimant sprendimą panaikinti Leidimą, privalėjo būti aiškiai ir konkrečiai įvardintas ir išdėstytas naudojimosi ginklu teisės aktais reglamentuotų reikalavimų pažeidimas (pažeidimai), kokiais veiksmais (neveikimu) jis (jie) pasireiškė, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi, juos siejant su faktinėmis aplinkybėmis, kokiu būdu minėtas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu jį panaikino (administracinė byla Nr. I-2397-422/2015, II t., b. l. 105–110). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, iš naujo apsvarstęs Leidimo panaikinimo klausimą, 2015 m. gegužės 18 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. 15-IL-20-01553-e (b. l. 14–16).
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė ginklų laikymo teisės aktų reikalavimus, nusprendė, kad atsakovo sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui paimtus ginklus, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia teiginiu, jog šiuo atveju nebuvo Įstatyme numatytų Leidimo panaikinimui būtinų sąlygų.
Įvertinęs reikšmingą teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos ginčijamam sprendimui priimti.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.), 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, tame tarpe – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Taisyklių (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) 92.4 punkte iš esmės tik pakartoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje 6 punkto įtvirtintą nuostatą: leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos normos dispoziciją, pažymėtina, kad teisės aktų, reglamentuojančių naudojimąsi ginklu, pažeidimas savaime dar nėra pagrindas panaikinti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis: padarytas pažeidimas turi kelti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis grindė dviejų teisės aktų, reglamentuojančių naudojimąsi ginklu, nuostatų pažeidimais: pareiškėjas neplaninį, savavališką savigynai ir medžioklei išduotų ginklų prišaudymą atliko pažeisdamas ginklo naudojimo kariniame poligone tvarką, taip sukeldamas pavojų kitiems asmenims ir saugiai orlaivių navigacijai; ginklus laikė savo automobilyje, tuo pažeisdamas ginklo laikymo reikalavimus.
Nors aplinkybė, kad S. P. karinio poligono teritorijoje esančioje šaudykloje iš jo savigynai ir medžioklei įsigytų B ir C kategorijos ginklų šaudė neabejotinai pažeisdamas teisės aktais nustatytą šaunamųjų ginklų panaudojimo tokiame statinyje ir jo teritorijoje tvarką (savaime pažeisdamas ir viešąją tvarką), nėra duomenų, kad toks pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, tokia veika kitokiu būdu kėlė grėsmę viešajai tvarkai: nors, kaip jau minėta, naudojimosi šaudykla tvarka buvo pažeista, nagrinėjimu atveju buvo šaudyta karinio poligono teritorijoje, t. y. specialios paskirties teritorijoje, kuri pažymėta įspėjančiais apie galimą grėsmę ženklais, be to, šaudykloje, t. y. statinyje, kuris yra specialiai pritaikytas koviniam šaudymui (administracinė byla Nr. I-2397-422/2015, I t. b. l. 115–127; II t., b. l. 43–61)), asmens, turinčio žinių bei patirties naudotis šaunamaisiais ginklais (administracinė byla Nr. I-2397-422/2015, I t. b. l. 48–64), todėl grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir visuomenės saugumui, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, iš esmės nekilo. Pažymėtina, kad dėl tokio pažeidimo grėsmės saugiai orlaivių navigacijai atsiradimas daugiau nei abejotinas: būtinybė pranešti apie kovinio šaudymo pratybas karinio poligono teritorijoje VĮ „Oro navigacija“ sietina su aplinkybe, kad tokių pratybų metu naudojami įvairūs A kategorijos ginklai, kurie gali kelti grėsmę saugiai orlaivių navigacijai. Šiuo atveju buvo šaudama iš B ir C kategorijoms priskiriamų ginklų, apie kurių planuojamą naudojimą tam tikroje teritorijoje, pavyzdžiui, medžioklei, pranešti VĮ „Oro navigacija“ nėra reikalaujama.
Aplinkybė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, jog pareiškėjas laikė ginklus savo automobilyje, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus: nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, nei Taisyklės nereglamentuoja B ir C kategorijoms priskiriamų ginklų gabenimo jiems naudoti tikslu, kuriam jie yra skirti. Sistemiškai aiškinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad juose įtvirtinta bendra asmens, laikančio ir nešiojančio ginklą, pareiga imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad ginklas nebūtų prarastas, elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3360/2011). Šiuo atveju ginklai automobilyje buvo laikomi laikinai, t. y. tik gabenant juos panaudoti medžioklėje, automobilis, kuriame buvo laikomi ginklai, prieš medžioklę ir po jos buvo aptvertoje teritorijoje, kurioje yra specialus patekimo režimas ir kuri yra saugoma (administracinė byla Nr. I-2397-422/2015, I t. b. l. 94–110), duomenų, kad būtų atsiradusi grėsmė ginklus prarasti ar jais pasinaudoti asmenims, neturintiems leidimo naudotis tokiais ginklais, nėra, todėl nėra galima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeista Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ar kitais teisės aktais nustatyta naudojimosi ginklu tvarka, juo labiau – kad tokia veika kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina buvus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygoms Leidimui panaikinti, todėl skundžiamas Kauno apskrities VPK 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjo skunde reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui paimtus ginklus, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus nėra pagrįstas: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar nepratęsimo, licencijos, rašytinio sutikimo panaikinimo apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, ginklas, ginklo priedėlis ir šaudmenys laikinai paimami saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo. Kadangi priėmus sprendimą panaikinti Leidimą, ginklas, ginklo priedėlis ir šaudmenys laikinai saugoti paimti teisėtai, nėra pagrindo manyti, kad jį panaikinus atsakovas neišduos pareiškėjui jo prašomų paimtų ginklų, šaudmenų, leidimo bei ginklų pažymėjimų, nėra galima konstatuoti tokio pobūdžio pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, todėl pastarasis pareiškėjo reikalavimas atmestas pagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apskrities VPK 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 15-IL-20-01553-e naikinamas, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-01553-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan