282f70cb-faaf-490c-b33e-83a0000cae55 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-654/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 06831-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nuteistajam J.

V. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui, nukentėjusiojo V. B. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3 –ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. MotiejÅ«no apeliacinį skundÄ dėl 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais J. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä® paskiros bausmės laikÄ Ä¯skaitytas J. V. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 25 d.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. V. priteista 1741,41 eurų Valstybinei ligonių kasai. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. B. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. J. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2018 m. vasario 9 d., apie 14.49 val., kelio Vilnius - Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>.“, bei 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...>, kelio <...> bÅ«klę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>.“vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio ir, važiuodamas pasirinktu greičiu, kryptimi nuo Vilniaus link Å alčininkų, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę (Å¡lapiÄ kelio dangÄ ), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkė į medį.

Eismo įvykio metu nukentėjo priekinėje keleivio vietoje važiavęs V. B., (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu prokuratÅ«ra praÅ¡o pakeisti 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį. J. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

J. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. V. galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu J. V. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iÅ¡ J. V. automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 690 eurų. 2.1. Skunde prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. V. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 320-693/2018. Tačiau prokuroras mano, kad toks teismų formuojamas vertinimas nėra pagrįstas ir Å¡ioje byloje J. V. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį. Prokuroras nurodė, jog Å¡iuo klausimu teismų sprendimuose nėra iÅ¡skirtinai vienodos praktikos. Kasacinio teismo praktikoje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo iÅ¡nagrinėta tik viena panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamoji byla, kuria ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Teismų praktikos nevienodumÄ aptarė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-898/2019, kurioje teismas pritarė vairavimo esant neblaiviam ir mirties sukėlimo eismo įvykio metu kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalis. 2.2. Nepaisant to, jog BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse numatytose nusikalstamose veikose sutampa vienas bÅ«tinas sudėties požymis – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jos yra iÅ¡ esmės skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys.

TokiÄ iÅ¡vadÄ prokuroras daro įvertinęs Å¡ių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: skiriasi Å¡ių nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik neatsargiai; nesutampa Å¡ių nusikalstamų veikų darymo pradžios momentas - asmuo pradeda daryti tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio), ir tik po to dėl jo veiksmų kyla kiti padariniai, Å¡iuo atveju numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje (sukeliamas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdoma sveikata);

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos sudėtis formalioji, veika baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir asmeniui nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai, tuo tarpu 2 dalyje numatyta materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, reikalaujanti pagrįsti padarinių atsiradimÄ . 2.3. Kvalifikuojant J. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jis bÅ«tų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymÄ , o atsakomybė už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ tokiu atveju bÅ«tų panaikinta.

Taigi, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, susiklosto situacija, kai neatsargi nusikalstama veika eliminuoja tyčinę. Toks teisės aiÅ¡kinimas ne tik nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį, tačiau prieÅ¡tarauja ir įstatymo leidėjo ketinimams, kuris kriminalizavo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytus požymius atitinkančiÄ veikÄ nepaisant to, kad ja nesukeliami jokie padariniai. 2.4.

Panaikinus asmens veiksmų kvalifikacijÄ pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, toks asmuo atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje nei tas, kuris analogiÅ¡kus padarinius sukėlė bÅ«damas apsvaigęs mažiau nei 1,5 promilės, kadangi teismų praktikoje skirtingai sprendžiamas turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) klausimas, kai asmuo padaro ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose Å¡io straipsnio dalyse numatytÄ neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kai padarius neatsargias nusikalstamas veikas konfiskuojamas nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė.

IÅ¡ bylos duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad J. V. dar prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui, kurį laikÄ vartojo alkoholį ir vis tiek vairavo transporto priemonę neblaivus. Be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Å i veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir tik po kurio laiko kilo BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Prokuroras mano, kad Å¡ios aplinkybės rodo didesnį J. V. veikos pavojingumÄ , tad Å¡iuo konkrečiu atveju jo veikos turi bÅ«ti kvalifikuojamos griežčiau – ne tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaip idealioji Å¡ių nusikaltimų sutaptis. 2.5.

Skunde prokuroras atkreipia dėmesį, kad automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu bei formuojama teismų praktika, turi bÅ«ti konfiskuotas. Å ioje byloje iÅ¡nagrinėta nusikalstama veika iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, padarytas teisės pažeidimo pobÅ«dis ir mastas, lyginant su kitais tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra iÅ¡skirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimÄ toks sprendimas bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas ir apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti, jog automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas, supjaustytas visas automobilio kėbulas, taigi automobilis netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. V. turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra 690 eurų.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl 281 straipsnio 2 ir 7 dalies kvalifikavimo.

4. Å ioje baudžiamojoje byloje keliamas J. V. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimas. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas J. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ prokuroro kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalis perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 2 dalį, yra teisingas.

5. Spręsdamas klausimÄ dėl veikų kvalifikavimo apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei nurodė, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 14 punkto pažeidimo kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje nereiÅ¡kia, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi bÅ«ti inkriminuojama su BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytomis nusikalstamomis veikomis. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad J. V. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bÅ«tų perteklinis. Teisėjų kolegija, atsakydama į prokuroro skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir siekdama iÅ¡samaus sprendžiamo klausimo argumentavimo, papildo pirmosios instancijos teismo motyvus.

6. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad Å¡io straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytÄ veikÄ padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytÄ KET pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi, tas pats neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų sudėtyse, tik jis yra vienintelis BK 281 straipsnio 7 dalies požymis ir vienas iÅ¡ BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių.

9. Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamÄ veikÄ apraÅ¡antys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Å iuo atveju tas pats požymis – vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ir BK 281 straipsnio 7 dalies požymis. Situacija yra tokia, kad visa BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties arba BK 281 straipsnio 2 dalis nustato visumÄ požymių, kurios dalis yra BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis.

Toks atvejis baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas normų visumos ir dalies konkurencija. Tokios konkurencijos atvejų baudžiamajame kodekse yra ir daugiau, geriausiai yra žinomos BK 149 straipsnio ar 180 straipsnio sudėtys, kur be lytinio santykiavimo ar turto pagrobimo yra ir sveikatos sutrikdymo požymis, tačiau žaginant ar grobiant turtÄ panaudotas fizinis smurtas papildomai pagal BK 138 ar 140 straipsnius nekvalifikuojamas. Baudžiamosios teisės teorija tokios rÅ«Å¡ies normų konkurencijÄ siÅ«lo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu apraÅ¡ytos, veikos.

Taip Å¡iuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltininko vairavimÄ esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, Å¡is jo veiksmas teisiÅ¡kai bus įvertintas du kartus. Å i situacija yra panaÅ¡i į tokiÄ , kai nusikaltimo sudėtyje esant kvalifikuojančiam savanaudiÅ¡kumo arba organizuotos grupės požymiui kaltininko savanaudiÅ¡ki ar organizuotoje grupėje padaryti veiksmai nevertinami kaip jo atsakomybę sunkinantys pagal BK 60 straipsnį. 9.1.

Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumÄ , visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimÄ ir yra laikomas rÅ«Å¡iniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio atskirų dalių sankcijas matyti, kad 2 dalies sankcija nustato baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija nustato baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Didesnis BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad Å¡i veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl Å¡iuo aspektu visumÄ atitinkančios normos taikymas yra pagrįstas. 9.2. Be rÅ«Å¡inio pavojingumo lygmens kiekviena nusikalstama veika turi individualų pavojingumÄ , nes net ir tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atvejai gali bÅ«ti skirtingo pavojingumo ir daug kas priklauso nuo veikos padarymo aplinkybių ir vertinamųjų kriterijų.

Veikos pavojingumas gali priklausyti ir nuo nusikaltimų rÅ«Å¡ies bei kategorijos. Nusikaltimų kategorijų iÅ¡skyrimas susijęs su tam tikrais teisiniais padariniais kaltinamajam. Nors BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma veikiant neatsargiai, o BK 281 straipsnio 7 dalyje – tyčia, skirtingiems nusikaltimams priskiriamų neatsargaus ir tyčinio nesunkaus nusikaltimų pavojingumas iÅ¡ esmės nesiskiria. Asmenims, nuteistiems tiek už neatsargų, tiek už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ numatytos tokios pačios sÄ lygos dėl įvairių atsakomybės sÄ lygų: atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38, 39, 40 straipsniai), bausmės skyrimo pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims (BK 55 straipsnis), atleidimo nuo bausmės (BK 75 straipsnis), senaties (BK 95, 96 straipsniai) teistumo iÅ¡nykimo (BK 97 straipsnis).

Tapačios sÄ lygos nuteistiems už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus numatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje, kuris numato, kad už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, teismui nustačius, bausmę gali atlikti atvirose kolonijose. Taigi, nagrinėjamu atveju besiskirianti nusikaltimų veikų kaltės forma (neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai), reikÅ¡mingos įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui ir kaltininko atsakomybei neturi.

Normos visumos ir dalies konkurencijos taikymo atveju, panaikinus veikos kvalifikavimÄ pagal nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , kaltininko padėtis nėra suÅ¡velninama, nes įstatymas numato tapačius teisinius padarinius ir kaltininko teisinę padėtį ir už neatsargų nusikaltimÄ . Tyčinė kaltės forma nedaro veikos pavojingesnės už neatsargų nusikaltimÄ , nes tokiu atveju BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta neatsargi veika, kurios metu žūsta žmogus, bÅ«tų mažiau pavojinga už tyčinį automobilio vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam, kai nebuvo sukelti jokie padariniai. 9.3.

Nors prokuroras teikia argumentus dėl skirtingo tyčinės ir neatsargios veikų reikÅ¡mės suteikdamas tyčinėms veikoms didesnę reikÅ¡mę ir didesnį pavojingumÄ , tačiau jo paties veiksmuose tokios reikÅ¡mės nesimato. Skunde prokuroras siÅ«lo už, jo nuomone, pavojingesnę tyčinę veikÄ paskirti baudžiamajame kodekse numatytÄ minimaliÄ 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei pirmosios instancijos teismo už neatsargų nusikaltimÄ paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, tokiu atveju bausmės bÅ«tų subendrintos apėmimo bÅ«du ir už neatsargų nusikaltimÄ paskirta bausmė apimtų už tyčinį nusikaltimÄ paskirtÄ bausmę.

10. BK 281 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik jÄ papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Tokiu atveju asmens neblaivumas tampa teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, nes jis sÄ lygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus, o ir pačius vairuotojus, kurie bÅ«dami neblaivÅ«s pažeidžia kelių eismo taisykles, padaro eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro bÅ«dami blaivÅ«s. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį sÄ lygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau bÅ«na įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes.

11. Skunde prokuroras motyvuoja, kad kvalifikuojant J. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jis bÅ«tų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymÄ , o atsakomybė už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ tokiu atveju bÅ«tų panaikinta. Susiklostytų situacija, kad neatsargi veika eliminuoja tyčinę veikÄ ir toks teisės aiÅ¡kinimas nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį. Å is skundo argumentas nepagrįstas. Neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, bet nagrinėjamu atveju tyčinė nusikalstama veika nėra papildomai kvalifikuojama dėl jau aptartos normų visumos ir dalies konkurencijos.

Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia Å¡ių veikų kvalifikavimo pagal dvi skirtingas straipsnio dalis. Tačiau prokuroro argumentai kelia klausimÄ dėl neblaivaus vairuotojo, pažeidusio KET ir sužalojusio kitÄ asmenį, kaltės turinio. Skunde prokuroras neanalizuoja kaltės turinio ir jokių argumentų bei iÅ¡vadų dėl to nedaro, pateikdamas tik formalų argumentÄ . Kolegijos nuomone, nagrinėjamos situacijoje yra baudžiamosios teisės teorijoje žinoma miÅ¡rios kaltės forma. 11.1.

MiÅ¡ri kaltė pasireiÅ¡kia tyčine kalte vienų nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu ir neatsargia kalte kitų tos pačios nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu. Esant miÅ¡rios kaltės formos variantui asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiÅ¡kia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte. Å iuo atveju kaltininkas atliko tokį pat veiksmÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir jo supratimas apie Å¡iuos veiksmus buvo toks pats nepaisant jo veiksmų teisinio įvertinimo.

Vairuodamas neblaivus kaltininkas suprato, kad jis yra neblaivus dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio ir vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Juk kvalifikuodami jo veiksmus pagal du straipsnius turėtume sakyti, kad dėl BK 281 straipsnio 2 dalies jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo ir nenorėjo taip veikti, o dėl BK 281 straipsnio 7 dalies, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti. Tačiau tas pats veiksmas negali bÅ«ti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis. 11.2. Å ioje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad J.

V. vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. MiÅ¡rios kaltės atveju nustačius, kad kaltininko veikoje yra ir tyčinės, ir neatsargios kaltės elementų, nusikaltimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas pagal vienÄ BK straipsnį.

12. Skunde teigiama, kad nesutampa BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pradžios momentas Dviejų straipsnio dalių kvalifikavimas atskirai motyvuojamas tuo, kad padarytos dvi skirtingos veikos, kurios prasidėjo ir baigėsi skirtingu metu. Skunde prokuroras nurodė, kad tyčinės nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir ji laikoma baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, o neatsargios nusikalstamos veikos atveju veikos sudėtis yra materiali ir laikoma baigta nuo padarinių atsiradimo.

Toks argumentavimas nėra pagrįstas. Analizuojant šiuos skundo motyvus matyti, kad nėra įvertintas laiko tarpas, kai neblaivus J. V. vairavo automobilį nuo jo pajudėjimo iki eismo įvykio, kaip lyg ir šio laiko tarpo iš viso nėra. 12.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad abu nusikaltimai (vertinant prokuroro argumentus) buvo padaryti tuo pačiu laiku, tomis pačiomis aplinkybėmis, atliekant tuos pačius veiksmus. Sutampa abiejų nusikaltimų laikas – 2018 m. vasario 9 d., 14.49 val., vieta – kelio Vilnius - Lyda 23 kilometras, Vilniaus rajonas, veiksmai – automobilio Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimas, nuteistojo būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio). 12.2.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baigta nuo veiksmų pradžios, t. y. nuo automobilio vairavimo pradžios. Kaltininkas, bÅ«damas neblaivus sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti ir jau padarė nusikaltimÄ , BK 281 straipsnio 7 dalies požymiai įvykdyti. Tačiau realiai veika pradėjus vairuoti automobilį nepasibaigė ir tęsėsi toliau, vairuotojas toliau važiuoja, kol atvažiuoja į paskirties vietÄ , arba, kaip Å¡iuo atveju, įvyksta eismo įvykis. Atvejais, kai padaroma tik BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika ir nekilus jokiems padariniams, automobilio vairavimo laiko tarpas nėra toks reikÅ¡mingas, nes veika jau gali bÅ«ti vertinama kaip baigta.

Prokurorui teigiant, kad BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimas yra baigtas nuo vairavimo pradžios laiko, paprastai visose tokio pobūdžio bylose vairuotojo veiksmai pačios prokuratūros yra aprašomi ne kaip padaryti vairavimo pradžios vietoje ir laiku, o kaip padaryti vairavimo pabaigoje (sustabdžius policijos pareigūnams ar sustojus įvykus eismo įvykiui) ir tuo metu, kai vairuotojas baigia vairuoti (sustabdytas policijos pareigūnų ar eismo įvykio vietoje). Taip yra ir šioje byloje, J. V. kaltinamas vairavęs neblaivus ne toje vietoje, kur pradėjo vairuoti (tokia vieta prokuratūros net nebuvo nustatoma) ir ne tuo laiku, kuriuo J.

V. pradėjo vairuoti (Å¡io laiko prokuratÅ«ra irgi nenustatinėjo), o toje vietoje ir tuo laiku, kur įvyko eismo įvykis ir jis baigė vairuoti. Jeigu pritarti prokuroro argumentui, kad pradėjus važiuoti nusikalstama veika jau yra baigta ir to pakanka vairuotojo veiksmams kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaip vertinti tolesnį transporto priemonės vairavimÄ â€“ ar tai nėra nusikalstami veiksmai ir jų nereikia niekaip vertinti (bet tada jie lieka be teisinio įvertinimo), ar tai yra nesuskaičiuojama virtinė naujų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų, koks nuvažiuotas atstumas reiÅ¡kia vis naujÄ nusikaltimÄ .

Ä® visus Å¡iuos klausimus atsako trunkamosios nusikalstamos veikos sÄ lygos. 12.3. Nagrinėjant prokuratÅ«ros skundo argumentus dėl vairavimo pradžios reikÅ¡mės veiksmų teisiniam vertinimui svarbu, kad automobilio vairavimas apsvaigus yra trunkamasis nusikaltimas, kuris prasidėjo pradėjus važiuoti ir tęsėsi iki sustojimo padarius eismo įvykį. Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ ir kasacinio teismo praktikÄ trunkamoji nusikalstama veika apibÅ«dinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011).

Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats jÄ nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymÄ . Pats pirmas trunkamosios veikos požymius atitinkantis veiksmas jau reiÅ¡kia visiÅ¡kai realizuotÄ to nusikaltimo sudėtį, bet nereiÅ¡kia jo pabaigus. Kadangi tai yra vienas įvykis (vienas narkotikų gabenimas, kol jie nenugabenami ir neprasideda kitas kitų narkotikų gabenimas, vienas automobilio vairavimas), jis turi bÅ«ti vertinamas kaip vienas nusikaltimas.

TrunkamÄ jÄ veikÄ geriausiai iliustruoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas. Å ių nusikaltimų padarymas yra panaÅ¡us į Å¡iÄ situacijÄ savo eiga, nes darant trunkamÄ jį nusikaltimÄ veikos padarymo vieta bei laikas nuolatos kinta. Narkotinių medžiagų gabenimo pradžia tuo pačiu reiÅ¡kia galimybę kvalifikuoti veiksmus pagal BK 259 straipsnį ar 260 straipsnį, tačiau nereiÅ¡kia to gabenimo pabaigos. Trunkamosios nusikalstamos veikos požymis jungia kaltininko veiksmus į vienÄ nepertraukiamÄ grandinę, kai automobilis tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo vairuojamas bÅ«nant apsvaigus, iki kol veika pasibaigė, kai eismo įvykio metu atsirado padariniai.

Kadangi J. V. padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji, nėra pagrindo dvi to paties BK straipsnio dalis kvalifikuoti atskirai.

13. Šių argumentų nepaneigia ir jiems niekaip neprieštarauja tai, kad pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla kai vairuotojui nustatomas 0,41 promilių girtumas, o pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – kai nustatomas nuo 1,51 promilės girtumas. Visumos ir dalies konkurencija atsiranda tik tada, kai girtumas yra nuo 1,51 promilių ir ji yra įveikiama šiame sprendime nurodytu būdu. Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

14. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju visada sprendžiamas automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausymas. Tuo tarpu kitose BK 281 straipsnio dalyse numatytų neatsargių nusikalstamų veikų atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria nusikaltimo padarymo įrankio ar priemonės konfiskavimui padarius neatsargias nusikalstamas veikas. Skunde teigiama, kad panaikinus J. V. veiksmų kvalifikacijÄ pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jis atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje dėl teismų praktikoje skirtingai sprendžiamo BK 72 straipsnio taikymo klausimo, nes kvalifikavus jo veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, dėl padarytos neatsargios nusikalstamos veikos automobilis nebÅ«tų konfiskuojamas. Å ie skundo argumentai nepagrįsti.

15. IÅ¡ prokuroro pateiktų argumentų lyg ir reikėtų suprasti, kad kaltininko veiksmus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reikia kvalifikuoti ir todėl, kad bÅ«tų galima konfiskuoti automobilį. Tokie motyvai prieÅ¡tarauja baudžiamosios teisės teorijai ir baudžiamajam kodeksui. 15.1. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Å ie bendrieji baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principai reiÅ¡kia, kad visų pirma asmens veiksmuose reikia nustatyti įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtį, tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, ir jau tik tada, teisingai pritaikius įstatymÄ , spręsti dėl bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Ä®statymas ir baudžiamosios teisės teorija griežtai draudžia neteisingai kvalifikuoti kaltininko veiksmus siekiant konfiskuoti jo turtÄ .

Tokie veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytos teismo pareigos vykdyti teisingumÄ .

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstamas tik darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Paprastai padarius neatsargų nusikaltimÄ automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nekonfiskuojamas.

17. Tačiau kolegija mano, kad dėl naujai patvirtintos BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo ypatumų, neblaivių vairuotojų veiksmų pavojingumo visuomenei ir siekio BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, yra pagrindas pakeisti teismų praktikÄ . Kolegijos nuomone, galima konfiskuoti transporto priemonę iÅ¡ asmens, padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

18. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo konfiskuoti įrankį ar priemonę, kurie buvo panaudoti padarant nusikalstamas veikas dėl neatsargumo.

19. Kasacinio teismo apžvalgoje nurodyta, kad neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atvejais paprastai netaikomas konfiskavimas, kolegijos nuomone, nereiškia draudimo konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankius ar priemones visų neatsargių nusikalstamų veikų atvejais. Šioje byloje nustatyta, kad J. V. tyčia vairavo transporto priemonę apsvaigęs, jam buvo nustatytas apysunkis girtumo laipsnis, o padariniai kilo iš neatsargumo. Jis yra kaltinamas pažeidęs ne tik KET 14 punkto reikalavimus, bet ir KET 127 punkto reikalavimus. Jeigu nebūtų kilusios BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, J. V. veiksmai būtų kvalifikuoti kaip savarankiškas atskiras tyčinis BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytas nusikaltimas ir konfiskavimas būtų galimas.

20. Argumentuojant galimybę konfiskuoti transporto priemonę vairuotojo veiksmus kvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį yra svarbÅ«s turto konfiskavimo tikslai. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bausmės tikslas yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vairavimas esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, kelia didelį pavojų visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai, privačiam ir vieÅ¡ajam turtui. Neblaivus vairuotojas sunkiau orientuojasi, sulėtėja jo reakcijos laikas, tai jis lėčiau reaguoja į kelyje iÅ¡kilusias kliÅ«tis, kitus vairuotojus ar pėsčiuosius. Tokių veiksmų pavojingumas ir žala ypač matosi sužalojus kito žmogaus sveikatÄ ar net kitam žmogui mirus. Žmonės nori gatvėje jaustis saugiai, nebijodami girtų vairuotojų keliamo pavojaus iÅ¡leisti vaikus į mokyklÄ , patys nebijoti eiti gatve ar važiuoti transporto priemone.

Valstybės valdžios veiksmai griežtinant atsakomybę neblaiviems vairuotojams rodo tikslÄ taikyti visas įmanomas ir kuo griežtesnes sankcijas. Todėl bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonių, taikymas neblaiviems vairuotojams, nors ir sukėlusiems pasekmes dėl neatsargumo, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus. 281 straipsnio 7 dalies atveju vienas iÅ¡ transporto priemonės konfiskavimo tikslų yra siekis, kad kaltininkas tuo automobiliu daugiau nenusikalstų. Tikimybė, kad padaręs BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytus nusikaltimus kaltininkas tuo pačiu automobiliu dar kartÄ nusikals yra tokia pati.

21. Teismų praktika yra kintanti ir priklauso nuo besikeičiančių įstatymų ir jų taikymo metu kylančių problemų. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė BK 281 straipsnio konstrukcija. Nuo Å¡iol baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio yra numatyta BK 2811 straipsnyje. Å io straipsnio pirmoje dalyje numatyta atsakomybė kam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

ReikÅ¡minga Å¡io reguliavimo naujovė numatyta antroje straipsnio dalyje, kurioje reglamentuojama, kad veika gali bÅ«ti padaroma ir dėl neatsargumo. Pasikeitus įstatymo leidėjo valiai ir įstatyme atsiradus galimybei nubausti asmenį už vairavimÄ esant neblaiviam dėl neatsargumo, turės bÅ«ti sprendžiamas klausimas ir dėl nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės konfiskavimo neatsargių nusikalstamų veikų atvejais.

22. Nusikalstamos veikos įrankių arba priemonių konfiskavimo galimybę patvirtina ir naujausia kasacinio teismo nutartis, kurioje buvo nagrinėta analogiÅ¡ka situacija (Å¡iuo metu vienintelis aktualios praktikos pavyzdys). Kasacinio teismo nutartimi nuteistojo veiksmus buvo nuspręsta kvalifikuoti pagal vienÄ iÅ¡ neatsargias nusikalstamas veikas apibrėžiančių BK 281 straipsnio dalių, o automobilio vertės konfiskavimo klausimas paliktas nepakeistas. Kasacinis teismas nutartimi panaikino apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį su pakeitimais: panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis buvo iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LikusiÄ apylinkės teismo nuosprendžio dalį kasacinis teismas paliko nepakeistÄ . Apylinkės teismas nuosprendyje buvo nurodęs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra Station“ vertę atitinkančiÄ pinigų suma – 2670 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/693/2018). Taigi kasaciniam teismui palikus apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskavimo nepakeistÄ , buvo nuspręsta, kad automobilio vertės konfiskavimas neatsargios nusikalstamos veikos padarymo atveju yra tinkama ir galima baudžiamojo poveikio priemonė.

23. Esant galimybei taikyti nusikalstamos veikos įrankių ar priemonių konfiskavimÄ ir neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atveju, teisėjų kolegija, sprendžia klausimÄ dėl J. V. automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

24. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje dėl automobilio konfiskavimo nepasisakė. ProkuratÅ«ros skunde vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi praÅ¡oma konfiskuoti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 690 eurų.

25. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Taigi, automobilis „Peugeot“, kurį vairavo nuteistasis J. V., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ .

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi bÅ«ti toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Å ioje byloje iÅ¡nagrinėta nusikalstama veika iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų. Nors padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jo pobÅ«dis ir mastas, lyginant su kitais panaÅ¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra iÅ¡skirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimÄ toks sprendimas bÅ«tų neteisingas ar neproporcingas.

27. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį pirmiausia sprendžiamas kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo klausimas. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai turtÄ konfiskuoti yra netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nuteistajam priklausantis automobilis „Peugeot 306“ po eismo įvykio yra apgadintas, supjaustytas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. Ä®vertinus tai, kad patį suniokotÄ automobilį konfiskuoti yra netikslinga, iÅ¡ J. V. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

28. Skundu prašomas konfiskuoti automobilio vertės dydis 690 eurų, yra nepagrįstas. Įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio neliepiant kaltininkui jo sutaisyti.

Taigi logiÅ¡ka, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi bÅ«ti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktÄ . Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau kolegija mano, kad atsižvelgiant į pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ jo įsigijimo kainÄ , tai, kad jis sugadintas ir nėra tikslinga nustatinėti nedidelės vertės automobilio vertę, kai jis dar ir sugadintas, protinga ir proporcinga nustatyti 100 eurų konfiskuotino turto vertė ir jÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3 –ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nuosprendį pakeisti. IÅ¡ J. V. iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 100 eurų.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Laureta Ulbienė