282dcbaf-d7d5-41de-acef-90641c118d4d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-233-422/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02153-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. dirbo Å«kio skyriuje, valgykloje ir gyveno valgyklos patalpose. Valgyklos patalpos yra buvęs sandėlis, todėl joje nebuvo langų, ventiliacijos, veisėsi pelėsis, buvo tik dirbtinis apÅ¡vietimas.

Tokios sÄ lygos jam sukėlė didelių nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų. Taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d., dirbo valgykloje pagalbiniu darbininku 0,75 etato. Tvirtino, kad dirbo visomis savaitės dienomis be iÅ¡eiginių. Grįžęs po darbo jis negalėjo iÅ¡eiti į laukÄ , darbo vietoje nėra vietos rÅ«kyti. Nurodė, kad iÅ¡simaudyti gali tik 4 dienas per savaitę. Gyvendamas tokiomis sÄ lygomis jautė kančiÄ , todėl praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 7–10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad Marijampolės pataisos namai (Kybartų sektorius) pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. PareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 18 d. buvo paskirtas į 7 bÅ«rį, gyveno 24 kambaryje. Nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirtas į ketvirtÄ bÅ«rį, nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. gyveno 422 kambaryje, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. gyveno 421 kambaryje.

Virtuvėje dirbantys asmenys gyveno pritaikytoje 28 kv. m patalpoje (24 kambarys), kuri buvo valgyklos pastate. Prie gyvenamojo kambario papildomai buvo 1,67 kv. m sanitarinis mazgas su klozetu ir praustuve. Koridoriuje buvo pastatyta elektrinė viryklė, spintelė, gyvenamojoje patalpoje buvo langas. Patalpose pelėsio nebuvo. Kambarys turėjo atskirÄ kiemÄ , kuriame buvo stoginė, sporto inventorius. Virtuvėje dirbantys nuteistieji turėjo galimybę kiekvienÄ darbo dienÄ nusiprausti duÅ¡e, pasinaudoti skalbimo maÅ¡ina, visa tai buvo įrengta virtuvės darbininkų buitinėse patalpose.

Darbe ir gyvenamajame sektoriuje valgykloje dirbantiems nuteistiesiems buvo įrengtos rÅ«kymo vietos ir sudaryta galimybė jomis naudotis. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo lengvosios grupės nuteistasis, kuriam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė kasdien pasivaikščioti po 4 valandas. Marijampolės pataisos namų administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore. Nurodė, kad įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimo grafikas, įrengtas erdvus kiemas su sporto inventoriumi.

GalbÅ«t tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties praÅ¡ymÄ , be to, pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes kreiptis į Marijampolės pataisos namų administracijÄ ir suderinti savo darbo grafikÄ taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat pasivaikščiojimui gryname ore). Atsiliepime nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 18 d. dirbo VšĮ „Bruneros“ valgyklos pagalbiniu darbininku 0,5 etato, MMA nustatant 0,34 koeficientÄ .

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasivaikščioti grafike numatytu laiku. Dirbo po keturias darbo valandas per dienÄ , t. y. 0,5 etato. Nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. dirbo Marijampolės pataisos namuose 0,75 etato, MMA nustatant 0,38 koeficientÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. ir nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d.

Tačiau pagal pateiktus Marijampolės PN duomenis ginčo laikotarpis nustatytinas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 18 d. ir nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 18, 23–25). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. jis dirbo valgykloje ir gyveno valgyklos patalpose, buvusiame sandėlyje, kuriame nebuvo langų, ventiliacijos, veisėsi pelėsis, teko kęsti nuo Å¡iukÅ¡lių konteinerių sklindantį nemalonų kvapÄ . Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. sausio 18 d. buvo paskirtas į 7 bÅ«rį ir gyveno valgyklos patalpose 24 kambaryje. Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rai, drėgmei, apÅ¡vietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Byloje esantis 2021 m. rugsėjo 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. 14/07K-152 „Dėl patalpų įrengimo“ patvirtina, kad Marijampolės pataisos namų valgyklos virtuvėje dirbantys nuteistieji (ne daugiau kaip devyni asmenys) gyvena pritaikytoje gyventi 28 kv. m patalpoje, kuri yra valgyklos pastate. Prie gyvenamojo kambario papildomai yra 1,67 kv. m sanitarinis mazgas su klozetu ir praustuve, koridorius, kuriame pastatyta elektrinė viryklė, spintelė, gyvenamojoje patalpoje yra langas.

Patalpose pelėsio nėra. Kambarys turi savo atskirÄ kiemÄ , kuriame yra stoginė, sporto inventorius (b. l. 39). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jis gyveno sandėlyje nepritaikytose gyventi nevėdinamose patalpose, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d., dirbo valgykloje pagalbiniu darbininku 0,75 etato.

Tvirtino, kad dirbo visomis savaitės dienomis be iÅ¡eiginių. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, kad pareiÅ¡kėjas valgykloje dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. sausio 18 d. (b. l. 20–22) ir nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 23–25). IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl darbo valgykloje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. (skundo iÅ¡siuntimo dienos). Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių.

Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, Å¡ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę ir iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012).

LVAT aiÅ¡kindamas BVK antrojo skirsnio normas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamÄ ir nemokamÄ darbÄ yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbÄ , atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumÄ , jų turimÄ kvalifikacijÄ (LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013, 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013).

BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose nustatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdienės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 2–3 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnį, poilsio diena – diena, kuriÄ nedirbama pagal darbo laiko režimÄ . Bendra poilsio diena yra sekmadienis. PareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 7/07-737 paskirtas virtuvės pagalbiniu darbininku 0,75 etato, MMA koef. 0,38, nuo 2021 m. liepos 9 d. (b. l. 23).

Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad A. S. dirbo 2021 m. liepos mėnesį (nuo liepos 9 d.) 16 dienų po 6 valandas, jam buvo suteiktos 7 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2021 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 22 dienas po 6 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2021 m. rugsėjo mėnesį (iki rugsėjo 6 d. – ginčo laikotarpio pabaigos) dirbo 4 dienas po 8,5 valandos (b. l. 27–31). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas dirbo poilsio dienomis: 2021 m. liepos 11, 18, 25 dienomis; 2021 m. rugpjūčio 1, 8, 15, 29 dienomis; iki 2021 m. rugsėjo 6 d. poilsio dienomis nedirbo.

Visos Å¡ios dienos buvo kompensuotos suteikiant pareiÅ¡kėjui poilsio dienas kitomis dienomis. Teismas konstatuoja, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiÅ¡kėjas 2021 m. rugsėjo mėnesį dirbo virÅ¡valandžius. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administracijÄ dėl darbo laiko pakeitimo ar dėl to, jog jis negalėjo dirbti virÅ¡valandinio darbo. Be to, pareiÅ¡kėjas nekelia ginčo ir byloje nėra duomenų, kad už virÅ¡valandinį darbÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo apmokama ar jis buvo verčiamas virÅ¡valandžius dirbti jų nefiksuojant darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, pagal kurį ir yra apmokamas darbas.

Darytina iÅ¡vada, kad nors pareiÅ¡kėjas 2021 m. rugsėjo mėnesį dirbo valgykloje daugiau nei 6 valandas per parÄ (0,75 etato), tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės pataisos namai veikė neteisėtai, nes pareiÅ¡kėjas dėl tokio darbo grafiko neprieÅ¡taravo. Marijampolės pataisos namai papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad neturi duomenų dėl neiÅ¡mokėtos algos už virÅ¡valandinį darbÄ . Visos darbo valandos yra fiksuotos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pagal kuriuos ir skaičiuojamas darbo užmokestis.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, jog jam buvo grasinama nuobaudomis, jeigu jis nedirbs, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad darbo dienomis neturėjo galimybės iÅ¡eiti į laukÄ . Darbo vietoje nebuvo įrengta rÅ«kymo vietų. Be to, pasinaudoti duÅ¡u pareiÅ¡kėjas galėjo tik 4 dienas per savaitę. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu priklausė lengvajai grupei, todėl pagal Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 dalį turėjo teisę kasdien pasivaikščioti po 4 valandas.

Byloje pateiktas nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas patvirtina, kad nuteistiesiems sudaromos sÄ lygos kiekvienÄ dienÄ pasivaikščioti po 4 valandas (b. l. 32–34, 37, 38). Pagal pateiktÄ Ä¯ bylÄ nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ , dirbantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti nuo 17.00 val. iki 21.00 val., taip pat suteiktas papildomas laikas pasivaikščioti nuo 19.00 val. iki 21.00 val. (b. l. 57–62). Teismo vertinimu, byloje nepaneigta, kad pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimo grafikas galėjo sutapti su jo darbo valandomis, nes nėra pateikta įrodymų apie tikslų pareiÅ¡kėjo darbo grafikÄ , todėl Å¡iuo aspektu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.

Byloje pateiktame Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad virtuvėje dirbantys nuteistieji turi galimybę kiekvienÄ darbo dienÄ nusiprausti duÅ¡e, pasinaudoti skalbimo maÅ¡ina, kurie įrengti virtuvės darbininkų buitinėse patalpose. Darbe ir gyvenamajame sektoriuje valgykloje dirbantiems nuteistiesiems įrengtos rÅ«kymo vietos ir sudaryta galimybė jomis naudotis. Nustatytu grafiku nuteistieji taip pat vedami praustis ir į bendrus pataisos namų duÅ¡us (b. l. 39). Naudojimosi duÅ¡o paslaugomis grafikas patvirtina, kad nuteistiesiems užtikrinamos sÄ lygos pasinaudoti duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ , be to, jame nurodyta, kad dirbantys nuteistieji, neturintys galimybės pasinaudoti duÅ¡u savo darbo vietoje, su praÅ¡ymu gali kreiptis dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u papildomai (b. l. 17).

Pagal bylos duomenis tokio praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjas pataisos namų administracijai neteikė. Taigi Å¡iuo aspektu atsakovės atstovas neteisėtų veiksmų neatliko. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , skausmÄ , reputacijos pablogėjimÄ .

Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į administracijÄ dėl pasivaikščiojimo grafiko derinimo. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nesant įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė