282d177f-b755-466e-9954-e6b8f6f32ccc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-361/2012Teisėjas H. A. Markavičius                     Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00185-2010-1                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.                                                2.1.14. 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2012 m. vasario 23 d.     Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nukentėjusiajai J.

V., jos atstovui advokatui Linui Žukauskui,gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,nuteistajam D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S., civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. V. bei civilinės ieÅ¡kovės J. V. atstovo advokato R. Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 5 metams.

Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant tęsti mokslÄ gimnazijoje arba vidurinėje mokykloje, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 3 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendžiu iÅ¡ D. S. G. D. priteista 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. D. priteista 3547,20 Lt turtinės ir 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. D. priteista 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. V. priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

J. V. iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1208,91 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ D. S. priteista13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ D. S. valstybės naudai priteista 1183,69 Lt už valstybės suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai G. D..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė: D. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. apie 8 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Corrado“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ A. S. vardu, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – Kelių eismo taisyklių 5 p. reikalavimus, nes „eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Å¡ias taisykles ir jų laikytis“, 9 p. reikalavimus, nes „eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui...“, 19 p. reikalavimus, nes vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo, keleivių ... saugumui kelionės metu užtikrinti“, 133 p. reikalavimus, nes „vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ... kelio ... bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ..., kad galėtų sustabdyti transporto priemonę ...“, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

Minėtame automobilyje važiavęs keleivis E. D. nuo padarytų daugybinių sunkių sužalojimų (nesuderinamų su gyvybe) mirė, keleiviui J. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria3 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, panaikinti nuosprendžio dalį dėl3547,20 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo J. D., 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. V., 1183,69 Lt valstybės naudai už valstybės suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai G.

D., taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Pripažįsta, kad nusikaltimÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, blaivus ir nesÄ moningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykis įvyko esant Å¡lapiai kelio dangai, dėl to ties posÅ«kiu maÅ¡ina nuslydo nuo kelio. Esant tokiai situacijai, pripažįsta, kad dėl įgÅ«džių stokos nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį.

Yra baustas tik už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, tačiau to nepadarė. Teismas net nemotyvavo, kodėl skiria Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudžia vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti panaikinta arba uždraudžiama naudotis specialiÄ ja teise minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui.Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-04 nutarimu J.

D. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, o J. V. nukentėjusiuoju pripažintas 2010-10-12, civiliniu ieškovu – 2010-12-13 nutarimais. G. D. bei J. V. pateikė ieškinius teisme, bet teismas nesprendė klausimo dėl jų pripažinimo civilinėmis ieškovėmis, nors jų pareikštus ieškinius tenkino.D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ 2010-08-26 sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, kuri galiojo nuo 2010-09-05 iki 2011-09-04.

Teismas iÅ¡ jo J. D. naudai priteisė 2347,20 Lt žuvusiojo E. D. mirties devintinių, trisdeÅ¡imtinių ir metinių paminėjimo, kapo sutvarkymo iÅ¡laidų, kelionės iÅ¡laidų iÅ¡ Molėtų į Skuodo rajonÄ ir atgal per paminėjimus, nors dėl Å¡ių iÅ¡laidų padengimo J. D. nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ ir Å¡ios sumos neprašė priteisti iÅ¡ draudimo. Teismas, neturėdamas AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos dėl minėtų iÅ¡laidų atlyginimo, nusprendė, kad draudimas neprivalėjo jų atlyginti, todėl jos priteistinos iÅ¡ jo, D.

S.. Teismas, priteisdamas 800 Lt kelionės iÅ¡laidų J. D., nesiaiÅ¡kino, ar jos yra pagrįstos. Teisės aktai apibrėžia nukentėjusiojo asmens sÄ vokÄ , eismo įvykio metu buvo sužalotas J. V. sÅ«nus J. V., kuris buvo pilnametis ir kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, tačiau teismas, nepripažinęs J. V. civiline ieÅ¡kove, nusprendė jai priteisti 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neįvertinęs jos teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ civilinės atsakomybės apimties požiÅ«riu, nenustatęs, ar jo, D.

S., veiksmai gali bÅ«ti laikomi neteisėtais J. V. atžvilgiu. Neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ tretiesiems asmenims. Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ G. D., J. D., E. D. bei J. V., nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo neatsargių nusikaltimų bylose, be to, nurodė tik pagrindus, kuriais remiantis toks žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, ir nuosprendyje tik formaliai pasisakė dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tai yra nepakankamai motyvavo, kuo remiantis priteistinos tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Byloje nustatyta, kad J. D. gyveno atskirai Molėtuose, sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , jo bendravimas su E. D. nebuvo nuolatinis. Tačiau teismas nekreipė dėmesio į tai ir priteisė vienodai, tiek G. D., tiek J. D. po 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kriterijai, reikÅ¡mingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje paminėti nepakankamai iÅ¡samiai ir gana deklaratyviai. Tai rodo, kad teismas neįsigilino į neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nei fakto, nei teisės aspektais, taip pat neįvertino įrodymų apie turtinę padėtį bei galimybės atlyginti žalÄ .

D. S. pažymi, kad eismo įvykio metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nustatytas galvos sumuÅ¡imas ir poodinė kraujosruva, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje, sunkios formos trauminė smegenų liga, smegenų sumuÅ¡imo židinys kairiojo pusrutulio kaktinėje skiltyje, lydimas smegeninės komos, trauminio Å¡oko, sukeltos pasekmės yra iÅ¡likusios, sutriko atmintis ir tai turi įtakos mokslams. Å ios pasekmės gali iÅ¡likti visam gyvenimui. Å iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau lieka neaiÅ¡ku, ar baigęs gimnazijÄ galės studijuoti ir įgyti specialybę.

NusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, jokio nekilnojamojo turto ar indėlių bankuose neturi, todėl priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems yra aiÅ¡kiai per didelė.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1799-10 jam suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ jis atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėto įstatymo nuostatas, priteisdamas iÅ¡ jo 1183,69 Lt už valstybės suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai G. D., nurodant priteistÄ sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir priteisti nukentėjusiajai J.

V. iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1208,91 Lt turtinės žalos atlyginimui, kitÄ ieÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 d. nuostata, AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 2500 eurų, t. y. 8632,40 Lt (2.500 x 3,4528), suma. To paties įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad draudikas moka iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ydamas įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų.

Draudimo įstatymo 2 str. 21 d. numato, kad draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali virÅ¡yti draudimo iÅ¡moka, iÅ¡skyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Skuodo rajono apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo nuosprendžio jau yra iÅ¡mokėjęs iÅ¡ viso 8632 Lt dėl neturtinės žalos (žuvusiojo E. D. tėvams ir broliui po 2000 Lt (iÅ¡ viso 6000 Lt), o nukentėjusiajam J.

V. likusiÄ draudimo sumos dalį – 2632 Lt. Teismas netgi pats pripažįsta, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra iÅ¡naudojęs leistinÄ limitÄ neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vis tiek nusprendė papildomai priteisti J. V. iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ neturtinę žalÄ 1726,40 Lt, virÅ¡ijančiÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintÄ draudimo sumÄ .Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J.

V. atstovas advokatas R. Kivylius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. V. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ priteisti J. V. iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir subsidiariai iÅ¡ D. S. turtinės žalos atlyginimÄ : 6977,42 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31, neterminuotai netektų pajamų po 800 Lt (MMA) kas mėnesį, nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumÄ priklausomai nuo J.

V. nustatyto darbingumo lygio ir su tuo susijusių išmokų dydžio; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. V. ir iš D. S. J. V. papildomai priteisti 67368 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti J. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl eismo įvykio civiliniam ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. 1687/10(03). Jis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, o šiuo metu gydosi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale, Palangos reabilitacijos ligoninėje.

Iki pat Å¡iol dėl padaryto sveikatos sužalojimo civilinis ieÅ¡kovas vaikÅ¡to tik remdamasis ramentais, medicininės prognozės neteikia pasveikimo galimybės, numatomos bÅ«tinos operacijos ateityje (sÄ narių keitimo operacijos), dėl to civilinis ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės visam likusiam gyvenimui liko tik menkai darbingu. Dėl neteisėtos D. S. veikos civilinis ieÅ¡kovas patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ , tačiau teismo sprendimu civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iÅ¡ esmės nepagrįstai sumažintas.

Civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo susietas su pažeista ieÅ¡kovo teise dirbti ir gauti ne mažesnes nei minimalias pajamas, dėl to jis turi teisę gauti negautų pajamų (nepaisant to, kad sužalojimo metu civilinis ieÅ¡kovas ir nedirbo) atlyginimÄ . Kiekvienas darbingas asmuo Lietuvoje turi teisę dirbti ir gauti ne mažesnę nei valstybės garantuojamÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Å iuo momentu 100 proc. darbingas asmuo už darbÄ turi teisę gauti ne mažiau kaip 800 Lt (MMA) per mėnesį.

Civilinis ieškovas nuo autoįvykio dienos, t. y. 2010-09-20 iki      2011-04-09 dėl sužalojimo gulėjo ligoninėje, dėl patirto sužalojimo neteko galimybės nei dirbti, nei mokytis. 2011-05-02 Civiliniam ieškovui darbingumo lygio pažyma DL-1, kurios numeris 0473977, buvo nustatytas 40 proc. darbingumas (atitinkamai 60 proc. nedarbingumas). Tokiu būdu pripažintina, kad per 2010-09-20–2011-04-09 laikotarpį civilinis ieškovas neteko ne mažiau kaip 6977,42 Lt pajamų (2010-09-20–2011-05-02 civiliniam ieškovui priteistina 5920 Lt turtinės žalos atlyginimas (7 mėn. x 800 Lt = 5600 Lt ir 30 d. / 800 Lt x 12 d. = 320 Lt ir 1057,42 Lt turtinės žalos, netektų pajamų atlyginimo suma, apskaičiuotina iš 800 Lt (MMA) sumos atimant skirtos šalpos pensijos sumas (800 Lt - 522,58 Lt = 277,42 Lt už gegužės mėnesį ir 800 Lt - 540 Lt = po 260 Lt už birželio–rugpjūčio mėnesius), kurios turėjo būti priteistos ginčijamu sprendimu.

Taip pat civilinio ieÅ¡kovo naudai neterminuotai turėjo bÅ«ti priteista po 800 Lt (MMA) periodinės iÅ¡mokos, mokėtinos kas mėnesį, nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumÄ priklausomai nuo civiliniam ieÅ¡kovui nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių iÅ¡mokų dydžio. Tačiau teismas, atmesdamas šį civilinio ieÅ¡kovo reikalavimÄ , ginčijamame sprendime nurodė, kad nurodytos netektų pajamų sumos civiliniam ieÅ¡kovui nepriteistinos, nes remiantis eksperto iÅ¡vada, t. y. suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo iÅ¡vada, 2010-09-20–2011-05-01 laikotarpiu civilinis ieÅ¡kovas buvo moksleivis, jokių pajamų neturėjo ir jų negalėjo netekti.

Teismas konstatavo, kad civiliniam ieÅ¡kovui nustačius 60 proc. dydžio nedarbingumÄ , atskaičius pajamų mokesčius nuo 800 Lt (MMA) sumos, nuo likusios 678,50 Lt sumos civiliniam ieÅ¡kovui tektų kompensuoti 407,10 Lt per mėnesį, tuo tarpu civiliniam ieÅ¡kovui skirta 542 Lt dydžio Å¡alpos iÅ¡moka Å¡iÄ netektų pajamų dalį visiÅ¡kai kompensuoja. Su nurodyta teismo nuosprendžio dalimi civilinis ieÅ¡kovas nesutinka, remiasi bei cituoja LAT civilinę bylÄ Nr. 3K-7-889/2003. Civilinis ieÅ¡kovas žalos padarymo metu buvo pilnametis asmuo, todėl nepriklausomai nuo to, ar jis buvo moksleivis, ar ne, nepriklausomai nuo to, ar ketino, ar neketino dirbti, jis turi teisę į netektų pajamų dėl sveikatos sužalojimo atlyginimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties pripažintina, kad teismas atmesdamas civilinio ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ procesinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas ir dėl Å¡ios dalies turi bÅ«ti priimtas naujas procesinis sprendimas. Tuo pat pagrindu panaikintina ir nuosprendžio dalis, kuria teismas atmetė civilinio ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl netektų pajamų po 800 Lt (MMA) kas mėnesį nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumÄ priklausomai nuo J.

V. nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių iÅ¡mokų dydžio, atlyginimo priteisimo. Å iuo aspektu civilinis ieÅ¡kovas pažymi, kad atsižvelgiant į Å¡io pobÅ«džio civilinio ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bÅ«simų netektų pajamų atlyginimo, atsižvelgiant į kintamuosius nustatytinos neturtinės žalos atlyginimo sumos rodiklius (MMA bei galimai kintantį civilinio ieÅ¡kovo nedarbingumo lygį ir skirtinÄ ar galbÅ«t panaikintinÄ Â Å¡alpos pensijÄ ) yra pagrįsta reikalauti nustatyti neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatant jo apskaičiavimo mechanizmÄ .

Todėl Å¡iuo aspektu teismo argumentas, kad sprendimo priėmimo metu skirtos Å¡alpos pensijos suma kompensuoja netektÄ civilinio ieÅ¡kovo pajamų sumÄ , yra nepagrįsta ir neteisėta. Dėl Å¡ios dalies teismas, turėdamas pareigÄ iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visiÅ¡kai, turėjo civiliniam ieÅ¡kovui atlygintinos netektų pajamų žalos nustatymo (apskaičiavimo) mechanizmÄ (bÅ«dÄ ), užkertantį keliÄ tolimesniam bylinėjimuisi tarp tų pat proceso dalyvių. Todėl teismo nuosprendžio dalis panaikintina ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas procesinis sprendimas, civilinio ieÅ¡kovo naudai priteistina 6977,42 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31 atlyginimas ir neterminuotai netektų pajamų po 800 Lt (MMA) kas mėnesį, nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumÄ , priklausomai nuo J.

V. nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių iÅ¡mokų dydžio turtinės žalos atlyginimas.Dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. V. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl D. S. kaltės civilinis ieÅ¡kovas patyrė ir iki Å¡iol patiria didžiulį fizinį skausmÄ : jam jau buvo atliktos trys operacijos, iki pat Å¡iol civilinis ieÅ¡kovas gali vaikščioti tik remdamasis ramentais, tai apriboja civilinio ieÅ¡kovo bendravimo galimybes su draugais, artimaisiais.

Ateityje civiliniam ieÅ¡kovui turės bÅ«ti atlikta klubo sÄ nario keitimo operacija. Kaip žinia, tokių operacijų pasekmės iÅ¡lieka ir jaučiamos visÄ likusį gyvenimÄ . Didelių abejonių kelia bÅ«simas civilinio ieÅ¡kovo darbingumo lygis ir dėl silpnos sveikatos galimybės susirasti gerai apmokamÄ darbÄ . Civilinis ieÅ¡kovas ir ateityje dėl patirtų traumų jaus neigiamas pasekmes, skausmÄ bei nepatogumus. Suvartotas nuskausminamųjų vaistų bei narkotinių medžiagų kiekis atsiliepia ir atsilieps bendram organizmo atsparumui.

Civilinis ieÅ¡kovas iki eismo įvykio buvęs visiÅ¡kai sveikas, patyrė ne tik didžiulį fizinį skausmÄ , bet ir didelius nepatogumus bei bejėgiÅ¡kumo jausmÄ : jauno amžiaus asmuo negali dalyvauti pilnaverčiame bendraamžių gyvenime, dėl to civilinis ieÅ¡kovas tebepatiria ir visÄ gyvenimÄ patirs didžiulį diskomfortÄ , jį slegia depresija ir begalinis nerimas dėl ateities. Civilinio ieÅ¡kovo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai vargu ar kada nors iÅ¡ viso pasimirÅ¡. Be to, dėl eismo įvykio ir kaltinamojo kaltės yra sužlugdyti civilinio ieÅ¡kovo ateities planai, jis 2010–2011 mokslo metais nebegalėjo baigti gimnazijos ir nebegalėjo laikyti baigiamųjų egzaminų bei gauti atestato.

Sugadinta sveikata gali daryti įtakÄ civilinio ieÅ¡kovo galimybėms kokybiÅ¡kai baigti gimnazijÄ ir Å¡iais mokslo metais. Baigęs mokslÄ , civilinis ieÅ¡kovas ketino kuriam laikui iÅ¡vykti dirbti į NorvegijÄ , kur padedant dirbančiam broliui, turėjo rasti darbÄ , tai turėjo užtikrinti civilinio ieÅ¡kovo pajamų bÅ«simoms studijoms gavimÄ . Patirta trauma iÅ¡ esmės sugriauna visus tolimesnius civilinio ieÅ¡kovo planus dėl profesijos įsigijimo, darbo susiradimo, sukelia didelių rÅ«pesčių dėl ateities ne tik jam, bet ir jo mamai (tėtis yra miręs), nes dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės ir galimų pasekmių kyla didelių abejonių, ar civilinis ieÅ¡kovas bus pajėgus atlaikyti didelius fizinius krÅ«vius ir ar galės dirbti.

NurodytÄ civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ ir tebepatiriamÄ neturtinę žalÄ yra sunku įvertinti pinigais, tačiau civilinis ieÅ¡kovas jÄ vertino ir vertina 100000 Lt suma. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma iÅ¡ esmės atitinka LAT suformuotÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Todėl teismas iÅ¡ esmės iki minimumo sumažindamas civiliniam ieÅ¡kovui priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , iÅ¡ esmės priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Civilinis ieÅ¡kovas mano, kad praÅ¡yta atlyginti neturtinės žalos suma yra protinga ir pagrįsta. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, atsiradusį dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui, ir kartu lemia piniginio – kompensacinio ekvivalento nustatymÄ .

Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas dėl neteisėtų įtariamojo veiksmų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jam bÅ«tina kito asmens pagalba, pasikeitė civilinio ieÅ¡kovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia lėšų, dėl sveikatos sutrikdymo apribota judėjimo laisvė, civilinis ieÅ¡kovas yra jauno amžiaus ir patirtos traumos atsilieps visam likusiam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieÅ¡kovo nurodyta patirta 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga ir pagrįsta, atitinka LAT priteistinos neturtinės žalos atlyginimo panaÅ¡iais atvejais dydžius, todėl pripažintina, kad teismas ginčijama nuosprendžio dalimi nepagristai neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažino.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J.

V. atstovas advokatas R. Kivylius apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir J. V. papildomai priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 1476,55 Lt turtinės žalos atlyginimo bei papildomai iÅ¡ D. S. priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad civilinė ieÅ¡kovė pažymi, kad nepagrįstai reikalavimÄ dėl 2063,55 Lt dėl papildomo maisto ir kitų bÅ«tinų prekių nukentėjusiajam J. V. įsigijimo sumažino 300 Lt A. S. sumokėta žalos atlyginimo suma. Teismas, konstatavęs, kad A.

S. sumokėjus 300 Lt civilinei ieÅ¡kovei jos reikalavimas sumažėjo, sumažindamas Å¡ia suma reikalavimo dėl 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo sumÄ , Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ esmės atėmė antrÄ kartÄ .Neteisingas yra teismo konstatavimas, kad nukentėjusiajam J. V. pagal pareikÅ¡tÄ 2063,55 Lt reikalavimo dydį per pusę metų, praleistų ligoninėse, per dienÄ tektų 11,50 Lt papildomam maistui ir kitoms bÅ«tinoms prekėms. Civilinė ieÅ¡kovė pažymi, kad reikalauta atlyginti 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo suma nėra visa; civilinė ieÅ¡kovė fiziÅ¡kai negalėjo užtikrinti visų patirtų iÅ¡laidų buvimÄ patvirtinančių dokumentų iÅ¡saugojimo, todėl reikalavimas dėl 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl turėtų iÅ¡laidų nukentėjusiojo J.

V. papildomam maistui ir kitoms bÅ«tinoms prekėms sudaro tik dalį realiai civilinės ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų. Be to, yra neteisingas teismo argumentavimas, kad J. V. nepagrįstai turėjo tekti po 11,50 Lt per dienÄ civilinės ieÅ¡kovės patirtų maisto per pusės metų laikotarpį; medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. V. be pertraukos gydymosi įstaigose praleido laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-04-09 (iÅ¡ viso ne mažiau kaip 201 dienÄ ), tad vienai gydymo įstaigose praleistai dienai tektų ne po 11,50 Lt patirtų iÅ¡laidų, o po 10,26 Lt civilinės ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų.

Taip pat neteisingas yra teismo konstatavimas, kad reikalaujama priteisti turtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina atsižvelgiant į tai, kad dalis patirtų iÅ¡laidų nebuvo susiję su maisto produktų įsigijimu (dantų Å¡epetėlis, vienkartiniai skustuvai), nes akivaizdu, kad nurodomo pobÅ«džio prekių įsigijimas buvo susijęs su bÅ«tinybe užtikrinti nukentėjusiojo J. V. normaliÄ socializacijÄ , normalų buvimÄ vieÅ¡ame kitų visuomenės narių rate, taip pat minimalių, normalių nukentėjusiojo poreikių, užtikrinant atskirties nuo visuomeninio gyvenimo mažinimÄ (spaudos leidinių įsigijimas) užtikrinimÄ .

Dėl nurodomų priežasčių civilinė ieÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai 1332,55 Lt suma sumažino reikalavimÄ dėl 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat pakeistina ir teismo nuosprendžio dalis dėl civilinės ieÅ¡kovės patirtų 144 Lt dydžio iÅ¡laidų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo įmokų už nukentėjusįjį J. V. sumokėjimu. Å ias iÅ¡laidas civilinė ieÅ¡kovė patyrė dėl to, kad mokymosi įstaigos reikalavimu nukentėjusysis J.

V., dėl sužalojimo negalėjęs lankyti mokymo įstaigÄ , nuo 2011 m. vasario mėnesio buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ mokymosi įstaigos, kurioje mokėsi, mokinių sÄ rašų ir tokiu bÅ«du prarado teisę į privalomÄ jį sveikatos draudimÄ valstybės lėšomis. Civilinei ieÅ¡kovei pasitikint institucijų, atsakingų už privalomojo sveikatos draudimÄ , įmokų surinkimÄ , kvalifikacija, ieÅ¡kovė savo lėšomis sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas už J. V. už 2011 m. vasario– balandžio mėnesius ir patyrė ne mažiau kaip 144 Lt iÅ¡laidų, kurių be kaltinamojo D.

S. nusikalstamos veikos nebūtų patyrusi, todėl ši civilinės ieškovės reikalavimo dalis turėjo būti tenkinta.Atstovo advokato apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors šiuo atveju civilinė ieškovė nepatyrė tiesioginio fizinio skausmo, tačiau dėl kaltinamojo neteisėtos veikos buvo patirtas didžiulis dvasinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija. Tik šiuo metu, atslūgus tam sukrėtimui dėl sūnaus sužalojimo, ėmė reikštis fiziniai civilinės ieškovės sveikatos sutrikimai.

Be to, autoįvykio metu buvo labai sunkiai sužalotas civilinės ieÅ¡kovės jauniausias sÅ«nus, kuris gyvena su civiline ieÅ¡kove. Tad žinia apie autoįvykį civilinę ieÅ¡kovę tiesiog pritrenkė ir beveik pusei metų apvertė jos gyvenimÄ aukÅ¡tyn kojomis. IÅ¡ karto po autoįvykio apskritai nebuvo žinoma, ar sÅ«nus iÅ¡ viso iÅ¡gyvens, po to ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡gyvenama dėl galimų pasekmių jo sveikatai ir visam tolimesniam jo gyvenimui. Å ie iÅ¡gyvenimai sukėlė begalinį nerimÄ , civilinę ieÅ¡kovę pradėjo kamuoti nemiga.

Dėl nuolatinio budėjimo ligoninėse civilinė ieÅ¡kovė patyrė labai daug nepatogumų, nes nebegalėjo tinkamai pasirÅ«pinti namais, nuolat turėjo atsipraÅ¡inėti iÅ¡ darbo. Civilinės ieÅ¡kovės sÅ«naus, kuris pusę metų iÅ¡ viso negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ lovos, slaugymas sukėlė didžiulę psichologinę įtampÄ , visÄ laikÄ sÅ«naus akivaizdoje reikėjo bÅ«ti stipriai ir nepasiduoti nevilčiai, reikėjo jį guosti ir raminti, o psichologiÅ¡kai iÅ¡gyventi sÅ«naus kenčiamÄ fizinį skausmÄ bei jo emocijų kaitÄ kartais bÅ«davo tiesiog nepakeliama.

Dar ir Å¡iuo metu civilinę ieÅ¡kovę tebekamuoja nuolatinis nerimas dėl sÅ«naus ateities. Dėl autoįvykio jis nebegalėjo baigti dvyliktos klasės ir tik Å¡iuo metu galėjo pratęsti mokymÄ si, nežinia, kaip patirtos traumos paveiks sÅ«naus gebėjimÄ mokytis toliau. Akivaizdu, kad civilinės ieÅ¡kovės sÅ«nus ir ateityje negalės dirbti fizinio darbo, o tai gali turėti neigiamos įtakos įsigyjant profesijÄ bei galimybei užsidirbti pragyvenimui. Visi tokiame jauname amžiuje patirti iÅ¡gyvenimai turės neigiamos įtakos vaikino psichologinei bÅ«klei ir ateityje.

Visa tai gali sukelti nepilnavertiÅ¡kumo kompleksÄ bei kitas neigiamas pasekmes. Viso to buvo galima iÅ¡vengti, jeigu D. S. bÅ«tų elgęsis atsakingai ir apdairiai. Todėl kritiÅ¡kai vertintinas teismo argumentas, kad priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos sumažinimui reikÅ¡minga aplinkybė, kad kaltinamasis neturi turto ir pajamų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. patvirtino, kad esant norui, jis per trumpÄ laikÄ gali užsidirbti žymias pinigų sumas, t. y. per 2 2010 metų vasaros mėnesius iÅ¡vykęs padirbėti į NorvegijÄ , kaltinamasis užsidirbo pinigų, kurių pakako lengvajam automobiliui įsigyti, tai liudija, kad nesant liekamųjų fizinio pobÅ«džio sužalojimų pasekmių, D.

S. turės galimybę pilnavertiÅ¡kai dirbti, užsidirbti ir gauti pakankamas pajamas padarytos žalos atlyginimui. Civilinės ieÅ¡kovės nurodyta patirta 30000 Lt neturtinės žalos suma yra protinga, pagrįsta, atitinka LAT praktikÄ .Atsiliepimu į apeliacinius skundus nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas advokatas R. Kivylius praÅ¡o draudiko AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo D. S. apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo J. V. atmesti.

Nurodo, kad sutinka su draudiko AB „Lietuvos draudimas“ argumentu, jog draudiko civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama įstatymo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. pasakyta, kad draudimo suma dėl eismo įvykio nepriklauso nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. Ji yra viena visam įvykiui ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų.

Taigi, esant tokiam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, jog neturtinė žala atlygintina visiems asmenims, kurie Å¡ioje byloje buvo pripažinti civiliniais ieÅ¡kovais. Tai, jog draudikas savo nuožiÅ«ra pasirinko neturtinę žalÄ atlyginti tik daliai civilinių ieÅ¡kovų, negali bÅ«ti pagrindas nepriteisti civilinės ieÅ¡kovės J. V. naudai 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nusprendus, jog draudikas neprivalo atlyginti J. V. patirtÄ neturtinę žalÄ , bÅ«tų pažeistos J.

V., kaip civilinės ieÅ¡kovės, teisės bei teisėti interesai. Užtikrinant visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , civilinis ieÅ¡kovas turi pasirinkimo teisę reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo tiek tiesioginiam kaltininkui, tiek Å¡io atsakomybę apdraudusiam draudikui, kadangi draudiko ir draudėjo tarpusavio atgręžtinio reikalavimo santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos CK 6.9, 6.1015 str. iÅ¡dėstytomis normomis.Atstovo advokato R. Kivyliaus atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl nuteistojo D.

S. apeliacinio skundo nurodė, kad nuteistojo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo J. V. yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad, vadovaujantis BPK 28 str., nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nagrinėjamoje byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad nukentėjusiojo J. V. mama J. V. dėl D. S. nusikalstamos veikos, kuria buvo sužalotas jos sÅ«nus, patyrė sukrėtimÄ , ji net pusę metų ligoninėse turėjo slaugyti ir prižiÅ«rėti sunkiai sužalotÄ sÅ«nų ir Å¡iuo metu turi prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis negaliÄ turinčiu sÅ«numi namuose.

Taip pat nurodomi argumentai, kurie iÅ¡sakyti apeliaciniame skunde pagrindžiant neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl sÅ«naus sužalojimo. Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į J. V. ir J. V. apeliacinius skundus praÅ¡o J. V. apeliacinio skundo dalies dėl jos reikalavimo papildomai priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 1476,55 Lt netenkinti, J. V. apeliacinio skundo reikalavimo dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31 netenkinti visiÅ¡kai, reikalavimÄ dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2011-09-01 tenkinti iÅ¡ dalies nustatant, kad AB „Lietuvos draudimas“ J.

V. turėtų mokėti kasmėnesinę draudimo iÅ¡mokÄ dėl netektų pajamų, kurios apskaičiuojamos iÅ¡mokėtinam minimaliam darbo užmokesčiui (MMA) pritaikant J. V. nustatytÄ nedarbingumo procentÄ ir atimant J. V. gaunamas iÅ¡mokas, susijusias su jo nedarbingumu dėl 2010-09-20 eismo įvykio, dėl J. V. apeliacinio skundo dalies, kuria jis reikalauja iÅ¡ D. S. papildomai priteisti neturtinę žalÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«rai. J. V. apeliacinio skundo dalis dėl jos reikalavimo papildomai priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 1476,55 Lt yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentuotai ir logiÅ¡kai pasisakė, kodėl jis mažina priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydį. Be to, civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo teisiniais institutais yra siekiama pagal galimybes nukentėjusįjį grÄ Å¾inti į bÅ«klę, kurioje jis bÅ«tų, jei nebÅ«tų jam padaryta žala, t. y. vertinant nukentėjusiojo po žalos padarymo patirtas iÅ¡laidas, taip pat reikėtų vertinti, ar jos nebÅ«tų buvusios patirtos ir nesant žalos. J. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (kuris neatlygintas gera valia AB „Lietuvos draudimas“) iÅ¡ esmės susideda iÅ¡ įprastinio maisto, higienos bei laisvalaikio priemonių pirkimo savo sužalotam sÅ«nui J.

V.. Net jei ir priimant teismo argumentacijÄ , kad sužalotas asmuo sveikatos sugrÄ Å¾inimui daugiau maitinasi, daugiau naudoja higienos priemonių ir atsiranda didesnis poreikis laisvalaikio priemonėms (pvz., kryžiažodžių žurnalams), vis tiek reikia pripažinti, kad ir nesant žalos (t. y. J. V. bÅ«nant sveikam) J. V. bÅ«tų patyrusi iÅ¡laidų dėl savo sÅ«naus maitinimo, higienos ir laisvalaikio prekių pirkimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir logiÅ¡kai sumažino iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl J. V. apeliacinio skundo dalies, kuria ji reikalauja iÅ¡ D. S. papildomai neturtinės žalos atlyginimo, nepasisakoma ir paliekama spręsti teismo nuožiÅ«ra.Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinius skundus dėl J. V. apeliacinio skundo nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ mano, kad J. V. apeliacinio skundo dalis dėl jo reikalavimo priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ netektas pajamas yra iÅ¡ dalies nepagrįstas. Vertindamas įrodymus dėl civilinio ieÅ¡kinio, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (t. y. jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ir atvirkščiai – 2004-12-30 LAT nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje“ I d. 3 p.).

Žalos padarymo metu J. V. buvo 12 klasės dieninio skyriaus mokinys, pagal darbo sutartį jokio darbo nedirbo ir darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo nebuvo užsiregistravęs. Atsižvelgiant į pamokų kiekį, mokymosi intensyvumÄ ir svarbÄ (pagal Å¡ioje klasėje pasiektus rezultatus abiturientas vertinamas stojant į aukÅ¡tÄ sias mokyklas) itin mažai tikėtina, kad J. V. pagal darbo sutartį bÅ«tų dirbęs visa apimtimi (t. y. 5 dienų darbo savaitę po 8 valandas kasdien). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad J.

V. 2010–2011 mokslo metų laikotarpiu tikrai nebÅ«tų dirbęs pagal darbo sutartį ir todėl jokių pajamų neprarado. Be to, J. V. savo reikalavimÄ dėl negautų pajamų neteisingai skaičiuoja nuo priskaičiuotino minimalaus darbo užmokesčio (t. y. 800 Lt). Teismuose yra įsivyravusi praktika, kad negautos pajamos skaičiuojamos ne nuo priskaičiuotino darbo užmokesčio, o nuo iÅ¡mokėtino darbo užmokesčio. Jei J. V. bÅ«tų priskaičiuotas 800 Lt darbo užmokestis, tai iÅ¡mokama jam bÅ«tų 678,50 Lt (800 Lt - 3 % Sodrai - 6 % Privalomajam sveikatos draudimui (PSD) - 49,50 Lt Gyventojų pajamų mokesčio (GPM)).

Taigi, jei J. V. bÅ«tų praradęs 100 proc. darbingumo, galima bÅ«tų laikyti, kad jis neteko 678,50 Lt realių pajamų kas mėnesį, tačiau J. V. dėl minėto autoįvykio prarado tik 60 proc. darbingumo, todėl vėlgi, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , laikytina, kad jis prarado tik 407,10 Lt (678,50 Lt x 60 proc.) pajamų. Å ias prarastas pajamas J. V. visiÅ¡kai kompensuoja Socialinės paramos skyrius, nes pagal pateiktus įrodymus dėl patirto sužalojimo jis gauna 540 Lt Å¡alpos pensijos.

Kaip ateityje pasikeis J. V. darbingumas ir jo gaunamos iÅ¡mokos, neįmanoma dabar nuspręsti, todėl iÅ¡ dalies galima sutikti su J. V. skunde iÅ¡dėstytu reikalavimu nustatyti žalos atlyginimo mechanizmÄ (formulę) ateičiai. Dalinis sutikimas su J. V. apeliacinio skundo reikalavimu pasireiÅ¡kia tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ visada sutiko ir sutinka, kad J. V. netektos pajamos bÅ«tų skaičiuojamos pagal mechanizmÄ (formulę) kaip bazę imant ne ieÅ¡kinyje ir skunde nurodytus 800 Lt (MMA), o iÅ¡mokėtinÄ minimalų darbo užmokestį (kuris Å¡iuo metu yra 678,50 Lt).Atsiliepimu į nuteistojo D.

S. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. D. praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl nukentėjusiajam J. D. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, nesuprantami nuteistojo argumentai dėl nesÄ moningo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir todėl, neva, jam nėra pagrindo atimti specialiosios teisės — vairuoti automobilį.

D. S. padarė avarijÄ visiÅ¡kai neatsakingu savo elgesiu, nes vairuotojo pažymėjimÄ gavo vos prieÅ¡ kelis mėnesius, ir, bÅ«damas nepatyrusiu vairuotoju, skriejo Å¡lapiu keliu virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, negalvodamas nei apie savo, nei apie keleivių saugumÄ . Toks „pasipuikavimas vairavimo meistriÅ¡kumu“, dar neturint vairavimo įgÅ«džių, parodo D. S. neatsakingÄ požiÅ«rį į jam buvusiÄ suteiktÄ transporto priemonės vairavimo teisę. Savaime suprantama, nė vienas vairuotojas, padaręs eismo įvykį, sÄ moningai to nenori ir nesitiki, kad keleiviai bus sužaloti ar žus.

Tačiau suteiktomis teisėmis asmuo privalo naudotis atsakingai, rÅ«pintis savo ir aplinkinių žmonių saugumu. D. S. parodė, jog nėra vertas naudotis suteikta teise ir vairuoti transporto priemones, nes jis savo teisę realizavo žmonėms pavojingu bÅ«du ir sukėlė tragiÅ¡kas pasekmes — sužalojo save, keleivius, o jo, J. D., sÅ«nų sužalojo ypač sunkiai ir jaunuolis žuvo. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, dėl savo nebrandaus mÄ stymo D. S. mano, kad teismas nepagrįstai jam atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.

Tai dar kartÄ parodo, kad nuteistasis nepadarė jokių iÅ¡vadų iÅ¡ tragiÅ¡ko įvykio, kurio kaltininku jis yra. Tokia poveikio priemonė, kaip vairavimo teisių atėmimas, yra labai svarbi ir veiksminga, siekiant apsaugoti visuomenę nuo tokių vairuotojų, kurie nevertina kitų žmonių gyvybių. Skųsdamas civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimÄ , nuteistasis nurodo, jog jam pačiam eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata, o dėl sunkios formos trauminės smegenų ligos pasekmės yra iÅ¡likusios.

Tokie nuteistojo argumentai verčia susimÄ styti, ar dėl savo sveikatos bÅ«klės jis gali tinkamai (saugiai) naudotis praÅ¡oma jam palikti teise vairuoti transporto priemones. Teismas nuosprendyje tinkamai įvertino visus įrodymus ir priteisė visiems nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimui atitinkamas sumas. Apeliaciniame skunde raÅ¡oma, kad žuvusiojo tėvas J. D. negyveno kartu su sÅ«numi, todėl neva jo ryÅ¡ys su sÅ«numi nebuvo toks pat kaip kartu gyvenančios motinos, o teismas priteisė tokio pat dydžio sumÄ abiem tėvams, nes po 2000 Lt atlygino draudimas.

Nuteistojo argumentai dėl priteisto per didelio neturtinės žalos atlyginimo nėra etiÅ¡ki, nes nuteistasis negali imtis vertinti iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«naus žūties. Arti ar toli gyvenantis vaikas tėvams visada yra artimas ir brangus. Priteisdamas žuvusiojo tėvui neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į nuteistojo D. S. turtinę padėtį, konstatuodamas, kad 50 000 Lt ieÅ¡kinio suma atitinka protingumo ir teisingumo principus. PatirtÄ turtinę 2347 Lt žalÄ pagrindžia pateiktais įrodymais – kvitais, sÄ skaitomis, todėl teismas reikalavimÄ patenkino ir nėra jokio pagrindo tomis iÅ¡laidomis abejoti.

Nors nuteistasis teigia, kad nesikreipta į draudimo bendrovę dėl paminėtų iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau teismas nustatė, kiek atlygino draudimo bendrovė, o kas neatlyginta, priteista iÅ¡ kaltininko.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. D. atsiliepimu į nuteistojo D. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai D. S. skyrė bausmę bei priteisė žalos atlyginimÄ . Vadovaujantis Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatomis, kai advokatas pateikia duomenis apie suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir teisės aktų nustatyta tvarka Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos ir iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , civilinė ieÅ¡kovė J.

V. bei nukentėjusiojo J. V. ir civilinės ieÅ¡kovės J. V. atstovas advokatas L. Žukauskas prašė tenkinti nukentėjusiojo bei civilinės ieÅ¡kovės apeliacinius skundus, nuteistojo skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistojo D. S. ir nukentėjusiojo skundus tenkinti iÅ¡ dalies, civilinės ieÅ¡kovės J. V. apeliacinį skundÄ atmesti, o civilinio ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ tenkinti.Civilinio ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo D.

S., nukentėjusiojo J. V. ir civilinės ieÅ¡kovės J. V. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Dėl BK 68 str. taikymoNuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, 3 metams uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, praÅ¡o jÄ panaikinti arba sutrumpinti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sÄ lyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ . Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika.

IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad D. S. BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ bei uždrausti vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui. D. S., turėdamas labai maÅ¾Ä vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas 2010-02-18 (b. l. 128, t. 1), esant Å¡lapiai kelio dangai, automobiliu, kuriame be jo buvo dar du keleiviai, važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį (aplinkybę apie virÅ¡ytÄ greitį nurodo pats D.

S., taip pat J. V., apie didelį automobilio greitį užsimena ir liudytojai Å . S. bei A. U.), dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Akivaizdu, jog D. S. elgėsi labai neatsakingai, neatidžiai ir neatsargiai, ne tik neįvertino savo menkų vairavimo įgÅ«džių, aplinkybės, jog automobilyje yra ir keleivių, bet ir meteorologinių eismo sÄ lygų, virÅ¡ijo greitį, dėl to ir kilo eismo įvykis, sukėlęs itin skaudžius padarinius – vienas jaunuolis žuvo, kitas liko sunkiai sužalotas, o ir pats D.

S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be kita ko, nors D. S. ir nėra pagrindo laikyti piktybiniu Kelių eismo taisyklių pažeidinėtoju, tačiau iÅ¡ pažymos apie baustumÄ matyti, kad net ir turėdamas labai trumpÄ vairavimo staÅ¾Ä , jis jau kartÄ baustas administracine tvarka už važiavimÄ be skiriamojo ženklo, neturint 2 metų vairavimo stažo (b. l. 132, t. 1). Paminėtų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas vertinti D. S. kaip nedrausmingÄ ir neatsakingÄ vairuotojÄ , todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo numatytam terminui Å¡iuo atveju bÅ«tų adekvati, teisinga valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2, 4 punktuose.

Dėl turtinės žalos.Turtinės žalos atlyginimo klausimus apeliaciniuose skunduose kelia keli asmenys: nuteistasis D. S., kuris nesutinka su 3547,20 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimu J. D.; nukentėjusysis J. V. praÅ¡o priteisti negautas pajamas, o civilinė ieÅ¡kovė J. V. praÅ¡o papildomai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1476,55 Lt turtinės žalos.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ D. S. nukentėjusiajam J. D. priteista 3547,20 Lt turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad teismas iÅ¡dėsto, jog Å¡iÄ turtinę žalÄ sudaro:

žuvusiojo E. D. mirties paminėjimo iÅ¡laidos – 119,50 Lt kapo sutvarkymui per devintines, 1325,47 Lt metinių paminėjimui, 902,23 Lt J. D. kelionei iÅ¡ Molėtų į SkuodÄ ir atgal per Å¡iuos paminėjimus, taip pat 800 Lt J. D. kelionės iÅ¡laidų į teismo posėdžius bei 400 Lt už advokato paslaugas. Kolegija su tokiu turtinės žalos atlyginimo priteisimu sutinka tik iÅ¡ dalies. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-18 nutartis Nr. 1A-219/2006), pripažįsta, jog mirusio asmens paminėjimas per tam tikrus laikotarpius po mirties (devintines, trisdeÅ¡imtines, metines) yra paplitęs paprotys, todėl jam skirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakingų asmenų.

Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nelaikomos laidojimo ar su tuo susijusiomis iÅ¡laidomis, todėl, kaip nurodoma ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ paties D. S.. Žuvusio E. D. mokėjimo kvitais pagrįstas paminėjimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ kaltininko, sudaro 119,50 Lt kapo sutvarkymui per devintines, 1325,47 Lt metinių paminėjimo iÅ¡laidos, 902,23 Lt J. D. kelionės iÅ¡ Molėtų į SkuodÄ ir atgal per Å¡iuos paminėjimus iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 2347,20 Lt. Tačiau kolegija nesutinka, jog iÅ¡ D.

S. J. D. turi bÅ«ti priteistos 800 Lt nukentėjusiojo kelionių į teismo posėdžius iÅ¡laidos, kadangi nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog tomis dienomis, kai jis atvyko į teisiamuosius posėdžius (2011-03-09, 2011-05-04, 2011-08-09, 2011-09-28), patyrė kelionės iÅ¡laidų, be to, kelionės iÅ¡laidos nukentėjusiesiems kaip proceso iÅ¡laidos atlyginamos BPK 104 str. tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ D. S. J. D. kaip turtinės žalos atlyginimÄ priteisė 800 Lt už keliones į teismo posėdžius.

Taip pat kolegija nesutinka ir su tuo, jog nuosprendyje nukentėjusiojo J. D. turėtos 400 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ traktuojamos kaip turtinė žala, kadangi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti laikomos proceso iÅ¡laidomis, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina ir J. D. 400 Lt iÅ¡laidos advokatui pripažintinos ne turtine žala, o proceso iÅ¡laidomis. Nukentėjusysis J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti negautas pajamas: už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31 – 6977,42 Lt bei neterminuotai po 800 Lt (MMA) kas mėnesį nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumÄ priklausomai nuo J.

V. nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių iÅ¡mokų. Toks J. V. reikalavimas iÅ¡ dalies pagrįstas. Atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos laikomos turtine žala. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, jog negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Eismo įvykio, per kurį buvo sunkiai sužalotas, metu J. V. buvo vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis, byloje nėra jokių duomenų, kad jis tuo metu turėjo darbÄ ar bent jau planavo įsidarbinti, todėl nėra pagrindo už 2010–2011 mokslo metų laikotarpį priteisti J. V. negautų pajamų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2011-05-02 J. V. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 114, t. 2).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sužalotam asmeniui, kuris tapo nedarbingas dėl kito asmens kaltų veiksmų, turi bÅ«ti atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kiek sužalotasis neteko darbingumo, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba ar ne (kasacinė byla Nr. 3K-7-889/2003). PareigÄ atlyginti žalÄ sveikatos sužalojimo atveju numato CK 6.283 str. Teismų praktikoje taip pat yra buvę atvejų, kai nukentėjusiesiems, kurie sveikatos sužalojimo metu buvo moksleiviai, vėliau yra priteisiamos negautos pajamos, kurias apskaičiuojant yra atsižvelgiama į gautas socialines iÅ¡mokas (kasacinė byla Nr. 3K-3-87/2007).

Taigi nukentėjusysis J. V. po to, kai 2011-05-02 objektyviai buvo konstatuota, kad jis neteko dalies darbingumo, turi teisę į negautas pajamas, kurių dydis civiliniame ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde laikomas 800 Lt (MMA). Kolegija mano, jog, jeigu J. V. sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota dėl eismo įvykio ir jis bÅ«tų užbaigęs 2010–2011 mokslo metus ir atitinkamai įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , realu tikėtis, jog pradėjęs dirbti bÅ«tų galėjęs gauti 800 Lt darbo užmokestį.

Netekus 60 proc. darbingumo J. V. nuostoliai sudaro 480 Lt, tačiau, kaip matyti iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2011-05-18 pranešimo (b. l. 167, t. 2), J. V. iki 2012-05-01 paskirta 522,58 Lt (nuo 2011-05-02 iki 2011-06-01) bei 540 Lt (nuo 2011-06-01 iki 2012-05-01) šalpos pensija, kurios dydis viršija jo nuostolius dėl netekto darbingumo, todėl nėra pagrindo J. V. priteisti negautas pajamas. Be kita ko, iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad netektas darbingumas J. V. nustatytas iki 2012-05-01, iki šios datos nukentėjusiajam paskirta ir šalpos pensija, todėl, pripažinus, jog J.

V. turi teisę į negautų pajamų atlyginimÄ , su kuo sutinka ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Å¡io dydžio klausimas po 2012-05-01, kai nukentėjusiajam vėl iÅ¡ naujo bus nustatinėjamas netekto darbingumo lygis, perduotinas nagrinėti civilinio proces tvarka. BPK 115 str. 2 d. numato, jog, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Å iuo atveju negautų pajamų dydžio apskaičiavimo formulės nustatymas, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , negalimas, kadangi negautos pajamos atitinkamais laikotarpiais yra kintantis dydis, juolab, jog nukentėjusysis J. V. yra jaunas žmogus, todėl turi atitinkamas sveikatos sugrÄ Å¾inimo galimybes ir perspektyvas, nuo to priklausys ir jo netekto darbingumo lygis, gaunamos socialinės iÅ¡mokos.

Kita vertus, byloje nėra medicininių dokumentų apie tolimesnes J. V. sveikatos prognozes, jos atkÅ«rimo perspektyvas ir pan., taip pat neaiÅ¡ku, ar J. V. mokosi, nes J. V. apeliaciniame skunde teigia, jog jos sÅ«nus buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ moksleivių sÄ rašų, tačiau bylos duomenys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, pats J. V. parodymuose užsiminė, jog ketina tęsti mokslus. Paminėtos aplinkybės, kurių bylos duomenys nepatvirtina ir yra neaiÅ¡kumų, taip pat yra reikÅ¡mingos apskaičiuojant J.

V. negautų pajamų dydį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. V. apeliacinio skundo dalis dėl negautų pajamų priteisimo tenkintina iš dalies, konstatuojant, jog laikotarpiu nuo 2011-05-02 iki 2012-05-01 jo nurodomas negautas pajamas faktiškai kompensuoja gaunama šalpos pensija, o negautų pajamų dydžio klausimas po 2012-05-01, t. y. po to, kai pasibaigs šiuo metu nukentėjusiajam nustatyto netekto darbingumo terminas, perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka. Civilinė ieškovė apeliaciniame skunde prašo papildomai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1476,55 Lt turtinės žalos atlyginimo, jį sudaro reikalavimas dėl papildomo maisto (1332,55 Lt) bei 144 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuota, kodėl J. V. nepriteisiamos iÅ¡laidos dėl papildomo maisto, kolegija su Å¡iais motyvais sutinka, kadangi dalis patirtų iÅ¡laidų susideda iÅ¡ įprastinio maisto, higienos bei laisvalaikio priemonių pirkimo ir tai buvo tinkamai įvertinta skundžiamame nuosprendyje. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. S. sumokėtus 300 Lt teismas iÅ¡ priteistinos sumos atėmė du kartus. IÅ¡ nuosprendžio matyti, jog teismas vertino, kokių sumų ir už kÄ prašė J.

V., bei konstatavo, jog AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai civilinei ieÅ¡kovei neatlygino dalies kelionės iÅ¡laidų (16,40 Lt), vaistų ir medicininių prekių pirkimo iÅ¡laidų (461,51 Lt), dalies pagerinto maisto iÅ¡laidų (1031 Lt), kartu teismas atsižvelgė, jog A. S. atlygino 300 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ atėmė iÅ¡ tų iÅ¡laidų, kurias reikia atlyginti, ir nustatė galutinę sumÄ , kuriÄ reikia papildomai priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Tokio teismo apskaičiuoto papildomai atlygintino turtinės žalos dydžio neginčija ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“.Nors civilinė ieÅ¡kovė J.

V. pateikė privalomojo sveikatos draudimo įmokos už J. V. mokėjimo kvitÄ , tačiau Å¡is dokumentas vis dėlto nėra pakankamas patvirtinti, jog Å¡i įmoka tikrai buvo bÅ«tina. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymÄ bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Nors J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad J. V. dėl ligos buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ moksleivių sÄ rašų, tačiau Å¡ios aplinkybės bylos duomenys nepatvirtina, todėl neįrodžius privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokėjimo pagrįstumo, nėra pagrindo priteisti J.

V. sumokėtÄ privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ .Dėl neturtinės žalos atlyginimo.Neturtinės žalos atlyginimo klausimus apeliaciniuose skunduose kelia visi apeliantai: nuteistasis D. S., kuris nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu J. V., taip pat praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius D. bei J. V.; civilinis ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su 1726,40 Lt neturtinės žalos priteisimu iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ civilinei ieÅ¡kovei J.

V.; nukentėjusysis J. V. bei civilinė ieÅ¡kovė J. V. praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. S. didesnę neturtinę žalÄ .Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems žuvusio E. D. tėvams J. D. ir G. D. iÅ¡ D. S. priteista po 48000 Lt, o žuvusiojo broliui E. D. priteista 8000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iÅ¡ D. S. D. priteistinas sumas, atsižvelgė į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ jiems buvo iÅ¡mokėjęs po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadinasi, teismas pripažino, jog žuvusiojo tėvai kiekvienas patyrė 50000 Lt dydžio neturtinę žalÄ , o žuvusiojo brolis 10000 Lt neturtinę žalÄ , taigi nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos tenkino visiÅ¡kai, o civilinio ieÅ¡kovo E. D. dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009). Kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems D. bei civiliniam ieškovui E. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiais.

Å iuo atveju D. S. padarė neatsargų nusikaltimÄ , neatsakingas ir lengvabÅ«diÅ¡kas jo elgesys, greičio virÅ¡ijimas ignoruojant realius savo praktinius vairavimo įgÅ«džius bei meteorologines eismo sÄ lygas, abejingumas kartu važiavusių asmenų saugumui sukėlė skaudžias pasekmes – jauno vaikino žūtį. Neabejotina, jog tiek nukentėjusieji G. D. ir J. D., tiek civilinis ieÅ¡kovas E. D., žuvus sÅ«nui bei broliui, iÅ¡gyveno didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , sielvartÄ dėl artimo praradimo, tačiau tėvų skausmas dėl vaikų, kuriuos augino, ugdė, auklėjo, netekties pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas didesnio laipsnio nei civilinio ieÅ¡kovo E. D. iÅ¡gyvenimai netekus brolio.

Be to, kolegijos nuomone, turėtų bÅ«ti įvertinama ir ta aplinkybė, jog žuvusiojo tėvai buvo iÅ¡situokę, J. D. gyveno kitoje vietovėje, todėl objektyvios aplinkybės sÄ lygojo, kad stipresnis emocinis ir dvasinis ryÅ¡ys vis dėlto žuvusįjį siejo su kartu gyvenusia mama nei su kitÄ Å¡eimÄ turinčiu ir kitame mieste gyvenusiu tėvu, todėl atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam J. D. priteistinas kiek mažesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis nei G.

D.. Nustatant priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama ir į kaltininko bei nukentėjusių asmenų interesų pusiausvyrÄ , D. S. dabartinę turtinę padėtį – turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas (byloje nėra duomenų apie po eismo įvykio D. S. nustatytÄ nedarbingumÄ ), ateities perspektyvas turintis žmogus, kuris pakankamai stengdamasis, dirbdamas ir gaudamas pajamas turės realias galimybes atlyginti priteistas sumas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, J.

D. civiliniame ieškinyje prašomas priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas mažintinas per pusę, iki 25000 Lt, įvertinant, jog AB „Lietuvos draudimas“ J. D. jau sumokėjo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš D. S. šiam nukentėjusiajam priteistina 23000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tiek nuteistasis D. S., tiek nukentėjusysis J. V. nesutinka su pastarajam skundžiamu nuosprendžiu iš D. S. priteistas 30000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Vertinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į anksčiau, aptariant G.

D., J. D. ir E. D. priteistÄ neturtinę žalÄ , paminėtas aplinkybes (neatsargiÄ D. S. kaltės formÄ , veikos aplinkybes, realias galimybes atlyginti žalÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ ). Be kita ko, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. V. eismo įvykio, kurio kaltininku yra pripažintas D. S., metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po to jis dar ilgai gydėsi įvairiose gydymo įstaigose, taigi neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nemalonius iÅ¡gyvenimus, taip pat ir dvasines kančias, nerimÄ dėl savo sveikatos.

Sužalojimų pasekmes J. V. jaučia ir dabar (sunkiai vaikÅ¡to), jam nustatytas net 60 proc. netektas darbingumas. Patirtas sveikatos sužalojimas neabejotinai apribojo ir J. V. bendravimo galimybes su draugais, artimaisiais, apsunkino galimybes siekti mokslo, įgyti bet kokiÄ norimÄ profesijÄ , rasti gerai apmokamÄ darbÄ . Ä®vertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, kolegija pirmosios instancijos teismo J. V. priteistÄ 30000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumÄ laiko protinga, adekvačia bei proporcinga.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimu iÅ¡ jo J. V., pažymi, jog Å¡iuo atveju buvo sužalotas J. V. sÅ«nus J. V., kuris buvo pilnametis ir pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu, o teismas, nepripažinęs J. V. civiline ieÅ¡kove, priteisė jai neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau kolegija nesutinka su nuteistojo D. S. argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. V.. Pati civilinė ieÅ¡kovė J. V. praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. S. didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas D. S., metu buvo sunkiai sužalotas J. V. sÅ«nus J. V.. J. V., perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iÅ¡ 2011-05-04 teisiamojo posėdžio protokolo, teismas J. V. pripažino civiline ieÅ¡kove (b. l. 117, t. 2). Prasidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimui J. V., atsižvelgdama į gautas sumas, patikslino civilinį ieÅ¡kinį bei prašė priteisti 3509,77 Lt turtinės, 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog civilinė ieÅ¡kovė J. V. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 15000 Lt suma. Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nors, kaip nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde, neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, tačiau Å¡iuo atveju civilinė ieÅ¡kovė dėl D. S. neteisėtos veikos iÅ¡gyveno didelį dvasinį sukrėtimÄ , kadangi autoįvykio metu buvo labai sunkiai sužalotas civilinės ieÅ¡kovės jauno amžiaus sÅ«nus, kuris ilgÄ laikÄ praleido gydymo įstaigose, jam buvo reikalinga didesnė priežiÅ«ra.

Be abejonės, J. V., bÅ«dama mama, iÅ¡gyvena ir patiria nerimÄ ir dėl tolimesnės sÅ«naus sveikatos, galimybių savarankiÅ¡kai susikurti ir užsitikrinti pilnavertį gyvenimÄ , be to, ateityje sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrusiam J. V. taip pat bus reikalinga ir mamos parama, pagalba. Taip pat atsižvelgiama ir į anksčiau, aptariant neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus, paminėtas aplinkybes (neatsargiÄ D. S. kaltės formÄ , veikos aplinkybes, realias galimybes atlyginti žalÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ ).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija mano, kad civilinei ieÅ¡kovei J. V. iÅ¡ D. S. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga, adekvati ir proporcinga.Civilinis ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su tuo, kad iÅ¡ jo buvo priteistas 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimas civilinei ieÅ¡kovei J. V.. AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo visiÅ¡kai pagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstamam, kad Draudiko ar Draudikų biuro mokamos iÅ¡mokos apima nukentėjusių trečiųjų asmenų žalÄ asmeniui, taip pat žalÄ turtui bei neturtinę žalÄ , nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDÄ®) 11 straipsnyje imperatyviai nustatytų draudimo sumų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.).

Taigi, remiantis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 d. nuostata, AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 2500 eurų, t. y., 8632,40 Lt, suma. Skuodo rajono apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo nuosprendžio jau yra iÅ¡mokėjęs iÅ¡ viso 8632 Lt dėl neturtinės žalos (žuvusiojo E. D. tėvams ir broliui po 2000 Lt (iÅ¡ viso 6000 Lt), o nukentėjusiajam J.

V. likusiÄ draudimo sumos dalį – 2632 Lt). Teismas pripažino, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra iÅ¡naudojęs leistinÄ limitÄ neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaiÅ¡ku, kodėl nusprendė papildomai priteisti J. V. iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimo – 1726,40 Lt sumÄ , virÅ¡ijančiÄ TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ draudimo sumÄ . Toks sprendimas visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl nuosprendžio dalis dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ AB Lietuvos draudimas“ J.

V. naikintina.Kadangi neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinei ieÅ¡kovei nėra galimas, o apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 15000 Lt dydžio neturtine žala, tai visas Å¡ios neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ jÄ padariusio asmens eismo įvykio kaltininko D. S.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nukentėjusysis J. V. ir civilinė ieÅ¡kovė J. V. savo apeliaciniuose skunduose praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teisme jos tiksliai nebuvo nurodytos. Byloje yra pateikta Advokatų kontoros „Averus“ 2011-11-30 sÄ skaita, iÅ¡raÅ¡yta J. V. dėl 6685,25 Lt apmokėjimo už advokato paslaugas, pateikti pinigų priėmimo kvitai 6685,25 Lt. Nukentėjusiojo ir civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Kolegija mano, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip pat į tai, jog advokatas atstovavo dviem Å¡eimos nariams, kurių interesai vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, 2000 Lt suma bÅ«tų pakankama J. V. ir J. V. gautoms advokato paslaugoms apmokėti.Kolegija taip pat nesutinka su 1183,69 Lt priteisimu iÅ¡ D.

S. valstybei už nukentėjusiajai G. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pačiam D. S. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde, jis pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a: civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo D.

S., nukentėjusiojo J. V. ir civilinės ieškovės J. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ J. V.. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš D. S. civilinei ieškovei J. V. ir nurodyti, jog iš D. S. civilinei ieškovei J. V. priteisiama 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Pakeisti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš D.

S. nukentėjusiajam J. D. ir nurodyti, kad iÅ¡ D. S. nukentėjusiajam J. D. priteisiama 2347,20 Lt turtinės žalos atlyginimo, 23000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ir D. S. nukentėjusiajam J. V.. J. V. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl negautų pajamų patenkinimÄ , o jo dydžio klausimÄ po J. V. darbingumo lygio nustatymo termino pabaigos perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

KitÄ Â J. V. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atmesti. IÅ¡ D. S. priteisti nukentėjusiajam J. V. 2000 Lt proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.IÅ¡ D. S. priteisti nukentėjusiajam J. D. 400 Lt proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1183,69 Lt priteisimo iÅ¡ D. S. valstybei už antrinę teisinę pagalbÄ , suteiktÄ nukentėjusiajai G. D..KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                     Dalius Jocys Teisėjai                                                                   Violeta Miliuvienė                                                                                  Linas Pauliukėnas