282ce890-c031-4a53-bc3a-2b0dfdff6255 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-17566-996/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12435-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSKOMISARŲ BIURAS“ atstovui advokatui Laurynui Purliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Ž. (A. Ž.) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“ dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : A. Ž. (A. Ž.) (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 6–9) uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės 120 000 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pas atsakovę pagal darbo sutartį dirbo greitojo reagavimo grupėje apsaugos darbuotoju, 2017 m. gruodžio 16 d. darbe incidento metu patyrė traumÄ , t. y. sulaikant besiprieÅ¡inantį agresyvų nusikaltėlį jam buvo iÅ¡sukta koja, nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. buvo nedarbingume, prarado darbÄ , kur dirbdamas bÅ«tų gavęs apie 120 000 Eur, visÄ tÄ laikotarpį gydėsi, gulėjo ligoninėse, kentė operacijas, buvo nuolatinėse reabilitacijose, sveikata buvo negrįžtamai prarasta, Å¡iai dienai vis dar tenka vaikščioti su lazdele, nuolat jausti skausmÄ ; pasibaigus nedarbingumui 2019 m. lapkričio 20 d. jis darbdavei pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, tame pačiame praÅ¡yme pateikė praÅ¡ymÄ ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors jis ir bandė su atsakove taikiai rasti kompromisÄ , tačiau nesėkmingai – atsakovės teigimu, jei jis patyrė žalÄ ir Å¡iai dienai turi (duomenys neskelbtini), yra jo paties kaltė; jam atliekant savo pareigas, buvo iÅ¡sukta koja, dėl ko jis negali susirasti normalaus darbo, yra įpareigotas keisti kvalifikacijÄ , negali iÅ¡laikyti Å¡eimos, Å¡eimoje jaučiasi nevisavertis, jam nuolat reikalinga kitų asmenų pagalba, nuolat geria vaistus nuo skausmo.

Pabrėžė, kad jis apskritai nebuvo apmokytas kaip jam elgtis smurto atveju darbo metu, kaip sulaikyti besiprieÅ¡inantį asmenį, jam nebuvo keliama kvalifikacija, vedami fizinio pasirengimo kursai, bendravimo su nusikaltėliais apmokymai, neatliekami kiti parengiamieji apmokymai tokiam darbui, be to, jis buvo į darbÄ iÅ¡kviestas antrÄ parÄ iÅ¡ eilės, dėl ko jis negalėjo tinkamai orientuotis tokio pobÅ«džio darbe. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.

I, b. l. 78–86). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovui vykdant darbo funkcijas ir nuvykus į įmonės kliento uždarosios akcinės bendrovės „Olympic casino group Baltija“ valdomÄ objektÄ ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimai agresyviai besielgiančių lankytojų, jis pildė dokumentus, laukdamas atvykstančios policijos, papildomai objekte buvo atvykęs ir kitos saugos tarnybos apsaugos darbuotojas, tikėtina agresyvus lankytojas provokavo ieÅ¡kovÄ jį filmuodamas ar kitaip kalbėdamas, dėl ko ieÅ¡kovas pats nepagrįstai nusprendė panaudoti fizinę jėgÄ ir spec. priemones, tikėtina su tikslu sulaikyti asmenį, asmuo iki ieÅ¡kovo veiksmų atlikimo sėdėjo ant fotelio, fiziÅ¡kai su ieÅ¡kovu nekontaktavo, grėsmės ieÅ¡kovo ir aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei nebuvo, ieÅ¡kovas tikėtina bandė sudrausminti sėdėjusį asmenį ir su juo inicijavo grumtynes, jų metu, asmeniui besiprieÅ¡inant, Å¡is užgriuvo ieÅ¡kovui ant kojos ir jÄ traumavo, ieÅ¡kovas asmenį traukdamas ant savęs užsimetė asmenį sau ant kojos; 2018 m. sausio 5 d. buvo įformintas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, iÅ¡ gydymo įstaigos gautoje pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovo patirtas sužalojimas ((duomenys neskelbtini)) nėra priskiriamas prie sunkių, nelaimingo atsitikimo darbe akte yra apraÅ¡ytos tuo metu žinomos įvykio aplinkybės, užfiksuojant, kad ieÅ¡kovo koja buvo traumuota grumtynių metu kazino lankytojui užkritus ant kojos; darbuotojas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Pažymėjo, kad incidento metu įmonė jokių jai tenkančių pareigų nepažeidė, nes ieÅ¡kovo patirtÄ traumÄ sÄ lygojo trečiojo asmens, su kuriuo ieÅ¡kovas susigrÅ«mė, ir paties ieÅ¡kovo veiksmai, t. y. užkritimas ant kojos ieÅ¡kovui inicijavus grumtynes; jei ieÅ¡kovas turi kažkokių pretenzijų, susijusių su minėtu įvykiu, jis turi visas teisines galimybes (priemones) jas nukreipti į incidento kaltininkus, kurie yra nustatyti, dėl Å¡io incidento buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas tuo metu, kai su juo buvo sudaroma darbo sutartis (2017 m. sausio 26 d.), turėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimÄ , vadinasi, jis turėjo žinias, pasirengimÄ ir gebėjimus, kad galėtų sėkmingai atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas (užduotis), be to, ieÅ¡kovas tuo metu, kai jį siejo darbo teisiniai santykiai su įmone, taip pat dirbo VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, tokį darbÄ dirbantys asmenys neabejotinai papildomai turi specialų pasirengimÄ ir puikiai žino, kaip reikia elgtis iÅ¡kilus konfliktui.

Pabrėžė, kad ginčo atveju nesant fizinės jėgos ir spec. priemonių panaudojimo sÄ lygų, ieÅ¡kovas nuo tokių veiksmų turėjo susilaikyti ir toliau neeskaluoti konflikto, policijos pareigÅ«nai jau buvo iÅ¡kviesti, jie atvykę bÅ«tų perėmę Å¡iuos asmenis atsakomybėn. Teigė, kad nagrinėjamu atveju apskritai nėra įmonės pareigų pažeidimo, o ieÅ¡kovo įvardintas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apie teismo posėdį ieÅ¡kovas buvo informuotas tinkamai, į teismo posėdį ieÅ¡kovas neatvyko (nei fiziÅ¡kai, nei prisijungė nuotoliniu bÅ«du (nuoroda prisijungimui buvo iÅ¡siųsta)), nepatenkinus ieÅ¡kovo nemotyvuoto praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį, tuo labiau kai jau kartÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo patenkintas, konstatuotas ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesu ir byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kinys atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. sausio 26 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo įdarbintas įmonėje apsaugos darbuotoju, darbuotojas pasiraÅ¡ytinai susipažino su įmonės norminiais aktais (t. I, b. l. 88–92), 2017 m. gruodžio 16 d. darbo metu ieÅ¡kovas nukentėjo – ieÅ¡kovui diagnozuoti (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 5 d. buvo priimtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas (t.

I, b. l. 99–101, 104), darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2019 m. lapkričio 20 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (t. I, b. l. 88–89), ieÅ¡kovas 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu dėl neturtinės žalos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuri 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-4966 (toliau – sprendimas) jo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo (t.

I, b. l. 64–68). DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . IÅ¡ aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad neturtinę žalÄ atlygina tik už žalÄ atsakingas asmuo, pagal DK nuostatas – darbo pareigų pažeidimÄ padaręs asmuo. IeÅ¡kovo teigimu, jis darbdavės nebuvo apmokytas kaip jam elgtis smurto atveju darbo metu, kaip sulaikyti besiprieÅ¡inantį asmenį, jam nebuvo keliama kvalifikacija, vedami fizinio pasirengimo kursai, bendravimo su nusikaltėliais apmokymai, neatliekami kiti parengiamieji apmokymai tokiam darbui, be to, jis buvo į darbÄ iÅ¡kviestas antrÄ parÄ iÅ¡ eilės, dėl ko jis negalėjo tinkamai orientuotis tokio pobÅ«džio darbe, todėl mano, kad darbdavė jam turi atlyginti neturtinę žalÄ dėl 2017 m. gruodžio 16 d. darbe įvykusio incidento metu jo patirtos traumos, tuo tarpu atsakovės teigimu, incidento metu įmonė jokių jai tenkančių pareigų nepažeidė, nes ieÅ¡kovo patirtÄ traumÄ sÄ lygojo trečiojo asmens, su kuriuo ieÅ¡kovas susigrÅ«mė, ir paties ieÅ¡kovo veiksmai (trečiojo asmens užkritimas ieÅ¡kovui ant kojos pačiam ieÅ¡kovui inicijavus grumtynes).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieÅ¡ įsidarbindamas pas atsakovę ieÅ¡kovas 2017 m. sausio 19 d. užpildė darbuotojo anketÄ , kurioje pats nurodė, jog nuo 2004 m. iki 2010 m. dirbo Lietuvos kariuomenės karo policijoje, nuo 2013 m. ir anketos pildymo metu dirba VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, turi apsaugos darbuotojo pažymėjimÄ (t. I, b. l. 93–96), vadinasi, tiek pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ieÅ¡kovo eitas kitas pareigas, ieÅ¡kovas turėjo žinias, pasirengimÄ ir gebėjimus dirbti apsaugos darbuotojo darbÄ , iki ginčo įvykio pas atsakovę ieÅ¡kovas jau buvo iÅ¡dirbęs beveik metus, įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į darbdavę dėl tam tikrų jo darbo pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimų, byloje nėra, taigi, nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia nežinojęs kaip reikia elgtis konfliktinių situacijų metu, o ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė apie jo darbÄ antrÄ parÄ iÅ¡ eilės ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi.

IÅ¡ į bylÄ pateikto incidento vaizdo įraÅ¡o (t. I, b. l. 139) aiÅ¡kiai matyti, kad kojos traumÄ ieÅ¡kovas patyrė tuomet, kai jis pats užsipuolė sėdėjusį ant sofos kazino lankytojÄ (inicijavo grumtynes), pastarajam ieÅ¡kovÄ kalbinant, tačiau fiziniu bÅ«du niekaip su ieÅ¡kovu nekontaktuojant, ieÅ¡kovo traumÄ sÄ lygojo pirmiausia jo paties nesusivaldymas ir kovinių veiksmų panaudojimas siekiant sulaikyti tuo metu nesiprieÅ¡inantį asmenį, taigi, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo fizinės prievartos naudojimui, kadangi tuo metu, kai jis nusprendė panaudoti fizinės prievartos priemones, sėdėjęs ir tik ieÅ¡kovÄ kalbinęs asmuo nekėlė grėsmės nei objekto, nei ieÅ¡kovo, nei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei; su papildomai ir įmonės teisės aktuose įtvirtintais pagrindais fizinės prievartos naudojimui ieÅ¡kovas buvo susipažinęs dar ir pasiraÅ¡ytinai (t.

I, b. l. 92, 125–128). Teismas visiÅ¡kai sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje aukščiau aptarti ieÅ¡kovo veiksmai buvo pertekliniai ir neatitiko kovinių veiksmų panaudojimo sÄ lygų, policijos pareigÅ«nai jau buvo iÅ¡kviesti į vietÄ , kazino lankytojas ieÅ¡kovui nesiprieÅ¡ino ir fiziniu bÅ«du su juo nekontaktavo, taigi, įvykusių grumtynių metu ieÅ¡kovo patirtai traumai įtakos turėjo ir jo paties aukščiau aptartas elgesys (nepagrįstai nuspręsta panaudoti fizinė jėga), ir kazino lankytojo užkritimas jam ant kojos, darbdavė jokių darbo pareigų nepažeidė, byloje nenustatytos sÄ lygos darbdavės atsakomybei kilti, todėl pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui nėra.

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovui nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo jÄ atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 726 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 87, 171–174). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo A. Ž. (A. Ž.) ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-4966 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“ (į. k. 122755433) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Ž. (A. Ž.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 726 Eur (septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė