282bf885-7fd2-4e9d-b4ad-d0dc54914f28 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-84-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26091-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) D. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, J. K., O. K., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. G., praÅ¡ydama:

1) Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2) palikti ieÅ¡kovei santuokoje įgytÄ pavardę „G.“;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų N. G. ir T. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina – R. G.;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G. nepilnamečiams vaikams N. G. ir T. G., 2/3 jiems reikalingo iÅ¡laikymo, priteisiant N. G. 525 Eur, o T. G. 355 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. IÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis sumÄ indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

5) taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones;

6) pripažinti 2011 metais santuokoje rekonstruotÄ sodo pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe, bei priteisti jį asmeninėn atsakovo nuosavybėn;

7) ieÅ¡kovės siÅ«lomu bÅ«du padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alims priklausantį turtÄ ;

8) priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. ieÅ¡kovės naudai 11675 Eur kompensacijÄ dėl jungtinės nuosavybės sumažėjimo;

9) po santuokos nutraukimo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus, įgytus 2007 m. vasario 21 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK0702183GO pagrindu, sudaryto su kreditoriumi - banku LUMINOR bankas (buvęs AB DnB bankas), ieškovės R. G. ir atsakovo D. G. solidariais kreditoriniais įsipareigojimais;

10) nustatyti, kad ieÅ¡kovė R. G. įpareigojama mokėti kredito įmokas pagal 2007 m. vasario 21 d. bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK0702183GO už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį bendrai santuokoje įgytÄ turtÄ , o ieÅ¡kovei nesumokėjus bent vienos kredito įmokos ir tas kredito įmokas padengus atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, įpareigoti ieÅ¡kovę kompensuoti atsakovui jo sumokėtas įmokas kreditoriui;

11) po santuokos nutraukimo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2014 m. vasario 28 d. R. G. skolos raštelį kreditoriui J. K. ir O. K. ieškovės R. G. ir atsakovo D. G. solidariais kreditoriniais įsipareigojimais;

12) priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. ½ jo sÄ skaitose esančių/buvusių santaupų ieÅ¡kovės R. G. naudai;

13) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo banko sÄ skaitas ir priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams N. G. ir T. G., mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti jai ½ dalį atsakovo sÄ skaitose esančių lėšų. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai tiek apsunkinant Å¡iuo metu bendros jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ (slepiant nuo ieÅ¡kovės pajamas gyvenant santuokoje), tiek jį perleidžiant tretiesiems asmenims (registruojant žemės įgijimo sandorius trečiųjų asmenų vardu), sumažintų ieÅ¡kovės galimybę pasidalinti sutuoktinio sÄ skaitoje santuokoje sutaupytas lėšas, todėl turėtų bÅ«ti areÅ¡tuotos atsakovo banko sÄ skaitoje esančias lėšas. IeÅ¡kovės teigimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ieÅ¡kovės teisę gauti dalį santuokoje įgytų santaupų.

4. PraÅ¡ymÄ taikyti laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams laikinÄ sias apsaugos priemones grindė aplinkybe, jog esant tarp Å¡alių konfliktiniams santykiams atsakovas neskiria pakankamai lėšų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui. Nurodė, kad turėdamas pakankamai finansinių lėšų atsakovas naudojasi savo padėtimi, tokiu bÅ«du tiek ieÅ¡kovei, tiek ir vaikams daro ekonominį spaudimÄ , bando tokiu bÅ«du vaikams parodyti, jog likdami su ieÅ¡kove jie neturės geros aprangos, kompiuterinės technikos, taip pat susidurs su nepritekliumi.

IeÅ¡kovės teigimu, noras jos gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau ji savo tėvų pagalba teikia vaikams iÅ¡laikymÄ , perka bei gamina jiems maistÄ , rÅ«pinasi jų laisvalaikiu, perka aprangÄ , higienines priemones. Nors vaikų iÅ¡laikymas reikalauja daug iÅ¡laidų, tačiau atsakovas net kas mėnesį gaudamas po 100 Eur vaikams skiriamų lėšų, jų vaikams neskiria. Pažymėjo, kad dėl atsakovo piktybinio elgesio neskiriant vaikams bÅ«tino bent minimalaus iÅ¡laikymo, nukenčia vaikų teisės į iÅ¡laikymÄ bei laimingÄ vaikystę, dėl ko namuose tvyro įtampa, finansinis nepriteklius, o vaikai, dėl asmeninių lėšų stygiaus, vengia bendrauti bei leisti laikÄ su bendraamžiais.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nereaguoja į ieÅ¡kovės bei pačių vaikų praÅ¡ymus skirti vaikams daugiau lėšų arba nupirkti jiems tam tikrus sezoninius drabužius arba nurodo kreiptis į ieÅ¡kovę, nors jokių lėšų jai niekada nėra skyręs. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies:

1) priteisė iÅ¡ atsakovo D. G. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams N. G. ir T. G. kiekvienam po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieÅ¡kovės R. G. banko sÄ skaitÄ ;

2) paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise;

3) nustatė, kad priteisto iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

4) likusios praÅ¡ymo dalies taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.

6. Teismas, nurodydamas, jog nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tina apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ praneÅ¡ti atsakovui, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ sprendė iÅ¡nagrinėti nepraneÅ¡us atsakovui (Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

7. Spręsdamas dėl praÅ¡omo taikyti sÄ skaitos areÅ¡to teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos sÄ lygos. Nurodė, kad deklaratyvÅ«s teiginiai apie tai, jog Å¡alių santuokos metu atsakovas nenurodė ieÅ¡kovei duomenų apie jo gaunamas pajamas, savaime nėra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ä®vertinęs atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , aplinkybę, jog atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį, sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovas nebus pajėgus sumokėti priteistas sumas ieÅ¡kovei.

Pažymėjo, kad praÅ¡omas taikyti areÅ¡tas neatitinka ir proporcingumo principo, kadangi banko sÄ skaitų areÅ¡tas itin apsunkina asmens kasdienių poreikių tenkinimÄ , iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimÄ , mokesčių mokėjimÄ , kitų finansinių įsipareigojimų vykdymÄ , taip pat darbo užmokesčio Å«kyje dirbantiems asmenims mokėjimÄ (jei toks mokamas vykdant Å«kininko veiklÄ ) ir gali sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovo Å«kio tolimesnei veiklai.

8. Spręsdamas dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad iÅ¡samÅ«s duomenys apie Å¡alių turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, kitų iÅ¡laikytinių buvimÄ , Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikius bus nustatytos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ . Pažymėjo, kad Å¡ioje stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis Å¡alys turi teikti vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ dalies padengia pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos iÅ¡mokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

9. Vertindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvienÄ mėnesį vaiko iÅ¡laikymui kriterijų, teismų praktikÄ vaikui priteistino laikino iÅ¡laikymo dydžio klausimu. Teismas vertino atsakovo gaunamÄ darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat aplinkybę, jog be gaunamo darbo užmokesčio, atsakovui yra mokamos valstybės iÅ¡mokos vaikams, sudarančios 60 Eur vienam vaikui per mėnesį, kurios taip pat turėtų bÅ«ti skiriamos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir sprendė, jog pagal preliminariai vertinamas atsakovo gaunamas pajamas iÅ¡ darbo santykių, atsakovas pajėgus teikti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 230 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. Apeliantas (atsakovas) D. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ sprendė nepasiÅ«lęs atsakovui pateikti atsiliepimo. IeÅ¡kovė neprašė laikinųjų apsaugos priemonių taikyti skubiai, nepraneÅ¡us atsakovui, todėl teismas turėjo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nagrinėti ir dėl jo pagrįstumo spręsti tik gavęs atsakovo atsiliepimÄ .

Toks teismo procesinis sprendimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutarčiai panaikinti. 11.2. Teismo nutarties dalis dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neargumentuota, nėra nurodyta jokių objektyvių jos praÅ¡ymÄ patvirtinančių duomenų. Teismas nurodo teisės teorijÄ , poreikį skirti laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, tačiau nesiremia konkrečiais faktais, argumentus sudaro tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai. 11.3. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti skundžiamÄ nutartį, laikinas iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti mažinamas gaunama 100 Eur valstybės skiriama iÅ¡moka vaikams.

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakingÄ institucijÄ ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iÅ¡mokos vaikams nutraukiamos, todėl tikėtina, jog valstybės skiriamÄ iÅ¡mokÄ gaus ieÅ¡kovė. 11.4. Atsakovas visas savo jėgas, laisvalaikį ir gaunamas lėšas skiria vaikų ir Å¡eimos iÅ¡laikymui, o tokias aplinkybes pagrindžia byloje pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai. 11.5. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o iÅ¡laikymo įsiskolinimo, pripažįsta, kad iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovas rÅ«pinosi vaikais, todėl praÅ¡yme iÅ¡dėstytos ieÅ¡kovės aplinkybės vertintinos kaip melas ir manipuliacijų vaikais faktas.

11. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su atsakovo argumentais nesutinka, praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Atsakovas nepagrįstai įrodinėja, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Å alims gyvenant draugiÅ¡kai atsakovas dėl savo labai geros turtinės padėties visus vaikų poreikius tenkino maksimaliai, ieÅ¡kovė dėl to jam jokių pretenzijų niekada neturėjo.

Atsakovas pakankamai lėšų nepilnamečių vaikų poreikiams neskiria pablogėjus Å¡alių santykiams bei pradėjus santuokos nutraukimo procesÄ . Tokiu bÅ«du atsakovas, bÅ«damas finansiÅ¡kai stiprus, tiek ieÅ¡kovei, tiek ir vaikams daro ekonominį spaudimÄ , bandydamas vaikams parodyti, jog likdami gyventi su ieÅ¡kove jie neturės nei geros aprangos, nei kompiuterinės technikos, o taip pat susidurs su nepritekliumi. 12.2. IeÅ¡kovė vaikus iÅ¡laiko gaudama minimalias pajamas ir su savo tėvų pagalba: perka bei gamina jiems maistÄ , skiria lėšų maitinimuisi mokykloje, mokinių fondams, apmoka už vaikų bÅ«relius, pasirÅ«pina jų gimtadienio organizavimu, rÅ«pinasi jų laisvalaikiu, perka aprangÄ , mokyklinius reikmenis, bei higienines priemones.

Atsakovas iki 2020 lapkričio mėnesio gaudamas kiekvienam vaikui skiriamÄ po 100 Eur valstybės iÅ¡mokÄ bei apie 4 000 Eur pajamų iÅ¡ darbo santykių, neskaitant jo pajamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, skirdavo nepilnamečiams vaikams tik pusę gaunamos iÅ¡mokos vaikų dienpinigiams, bei apmokėdavo bÅ«sto paskolÄ ir komunalines iÅ¡laidas. 12.3. Atsakovas nepagrįstai įrodinėja, jog perka vaikams maistÄ , drabužius, mokyklinius reikmenis ir higienos priemones, o visas jėgas, laisvalaikį ir gaunamas lėšas skiria vaikų ir Å¡eimos iÅ¡laikymui.

Tarp Å¡alių jau du metus esant prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams nei kartu su Å¡eima, nei atskirai su vaikais atsakovas jokių atostogų nevyko, o minėtÄ aplinkybę pagrindžia ir pateikti įrodymai. Atsakovas lėšas už gerÄ mokslÄ , dienpinigius, bei apmoka vairuotojo pažymėjimo laikymÄ , ne vaikams kuriems yra priteistas laikinas iÅ¡laikymas, o Å¡alių pilnamečiam sÅ«nui D. G.. Nepilnamečiam vaikui N. G. atsakovas skirdavo tik pusę sumos, kuriÄ gaudavo kaip iÅ¡mokÄ vaikui, o T. G. lėšos apskritai nebuvo skirtos.

Maisto įgijimu ir paruoÅ¡imu rÅ«pinasi tik ieÅ¡kovė, o atsakovo pateikti kvitai iÅ¡ maisto prekių parduotuvių nepagrindžia aplinkybės, jog maistas skirtas Å¡eimos poreikiams: maistas pirktas ne (duomenys neskelbtini), kur gyvena Å¡alys, o (duomenys neskelbtini), be to, pagal iÅ¡leistas sumas maistui skiriama iki 100 Eur per mėnesį arba 3,33 Eur per dienÄ . 12.4. PagrindÄ taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones sudarė lėšų, reikalingų vaikų iÅ¡laikymui, skyrimas.

Nors ieÅ¡kovė sutinka, kad atsakovas moka už bÅ«stui suteiktÄ kreditÄ bei komunalines iÅ¡laidas, tokiu bÅ«du užtikrindamas vaikų teisę į gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau lėšos vaikams skiriamos nebuvo. 12.5. Atsakovo pajamos iÅ¡ darbo santykių sudaro net apie 4352 Eur per mėnesį, neskaitant jo pajamų gaunamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, todėl pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones jis vaikų iÅ¡laikymui skiria mažiau nei 10 procentų savo mėnesinių pajamų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria be kita ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, taigi, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

17. Viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinio interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu laikinu iÅ¡laikymu nepilnamečiams vaikams įrodinėdamas, jog prieÅ¡ spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe praneÅ¡ti atsakovui apie tokį praÅ¡ymÄ . IÅ¡ tiesų, CPK 147 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog teismui, manant, kad bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

Taigi, minėta nuostata neįtvirtina teismo pareigos visais atvejais praneÅ¡ti prieÅ¡ingai Å¡aliai apie sprendžiamÄ klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ä®statymų leidėjas numatė teismo diskrecijÄ spręsti apie bÅ«tinybę praneÅ¡ti apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ atsakovui, taip pat suteikti teisę iki sprendžiant minėtÄ klausimÄ pateikti atsiliepimÄ . Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise informuoti apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , nelaikytina procesinės teisės normų pažeidimu ir, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nevertintinas kaip savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, nesiremta objektyviais duomenimis. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikino iÅ¡laikymo klausimÄ , vertino ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovo prisidėjimo prie vaikų iÅ¡laikymo, raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su atsakovo finansinėmis galimybėmis. Taigi, nors apelianto manymu, skundžiama nutartis ir stokoja argumentų, tačiau nesudaro pagrindo vertinti, kad nutartyje nesiremta objektyviais duomenimis.

Kita vertus, kaip jau buvo minėta, nepilnamečiam vaikui priteistino iÅ¡laikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo bÅ«tinuosius poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , o tai ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, nurodydamas, kad jie pagrindžia atsakovo lėšų skyrimÄ vaikams ir Å¡eimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus ir jiems pagrįsti teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti, kad paneigta bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai apie apmokamas keliones ir stovyklas vaikams yra 2018 metų. Iš pateiktų pavedimų matyti, jog tam tikros pinigų sumos skiriamos pilnamečiam šalių vaikui, tačiau tokie įrodymai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi sprendžiamas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Nors nepilnamečiam vaikui N. G. mokami dienpinigiai, tačiau duomenų apie tai, jog mokami dienpinigiai nepilnamečiui T. G., byloje nepateikti (CPK 178 straipsnis).

Taigi tai sudaro pagrindÄ vertinti, jog nepilnamečiams vaikams ir jų iÅ¡laikymui mokama gana padrikai ir tokiomis sumomis, kurias nusprendžia mokėti apeliantas. Todėl vertintina, jog laikino iÅ¡laikymo priteisimas savo pobÅ«džiu užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį pastovų iÅ¡laikymÄ , maksimaliai apsaugodamas vaikų turtinius interesus iki ginčo iÅ¡sprendimo.

20. Apelianto teigimu, palikus galioti skundžiamÄ nutartį, priteista laikino iÅ¡laikymo suma – po 230 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui, turėtų bÅ«ti mažinama valstybės mokamomis iÅ¡mokomis pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ . Apeliantas pateikė teismui įrodymus, jog iÅ¡mokų mokėjimas atsakovui pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ nutrauktas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. IÅ¡ tiesų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ priteisto nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti mažintinas gaunama valstybės mokamų iÅ¡mokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog sprendžiant laikino iÅ¡laikymo klausimÄ nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi priteisto iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui valstybės mokamomis iÅ¡mokomis. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi priteistas laikinas iÅ¡laikymas,  todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realÅ«s bÅ«tini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iÅ¡ tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo ir kt.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už 1 MMA minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į vaikų amžių, poreikius ir esamÄ minimalios algos dydį laikinųjų apsaugos priemonių apimtį nustatė po 230 Eur kiekvienam vaikui.

22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties 23. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos įvertinus nepilnamečių vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atsakovo D. G. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė  .