2025-12-10 Nr. AB-22197-3-63-3-01077-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2821-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01077-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 25SD15292 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS) pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, kadangi šis įrašas atima pareiškėjui teisę Portugalijoje gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą. Skundžiamu Sprendimu šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

2.2. Sprendimas yra ydingas, nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas, o pareiškėjo duomenys pašalinti iš SIS. Pareiškėjui taikytini draudimai yra neproporcingi. Sprendime neįvertintos pareiškėjui galinčios kilti pasekmės ir apribojimai. Pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi kitoje šalyje tol, kol galioja SIS esantis draudimas. Pareiškėjas negali išvykti iš Portugalijos, nes intensyviai dirba. Pareiškėjo duomenys r yra įrašyti į SIS kaip neišvykusio iš Lietuvos Respublikos, tai suvaržo pareiškėjo teisę gauti leidimą laikinai gyventi Portugalijoje.

2.3. Pareiškėjas nėra padaręs jokio pažeidimo, nesislėpė nuo pareigūnų. Atsakovas piktnaudžiauja jam suteikta diskrecijos teise neįleisti pareiškėjo Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos šalį, nenurodydamas tikslaus tokio sprendimo pagrindo. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja su Migracijos departamentu ir atsako į visus jo klausimus, skambučius.

2.4. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms ir yra per griežtas. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Sprendimas nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, siekiant asmeniui uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno zonoje, pareiškėjui net nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui nėra panaikintas draudimas nuo 2024 m. gruodžio 18 d. dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas prašo panaikinti.

2.5. Atsakovo įvestas perspėjimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neproporcingas, prieštarauja tiek teismų praktikai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimams administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir eI2-16583-816/2024), tiek Įstatymo nuostatoms.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjui Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2026 m. sausio 31 d. (paskelbtas negaliojančiu 2024 m. gruodžio 10 d). Nuo 2024 m. gruodžio 10 d. (9 dienas) pareiškėjas neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje. Jis buvo kviečiamas 2024 m. gruodžio 16 d. atvykti į Migracijos departamento skyrių arba, jeigu yra išvykęs iš Šengeno erdvės, pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu yra Portugalijoje, t. y. nepaliko Šengeno valstybių narių teritorijos. Teisėtą buvimą Portugalijoje patvirtinančių dokumentų nepateikė. 2024 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas sprendimas įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 1 d. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris jo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliacinio skundo neteikė. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, į kurį atsakovas atsakė (jo netenkino) ginčijamu Sprendimu. Su minėtu prašymu pareiškėjas nepateikė teisėtą buvimą Portugalijoje patvirtinančio dokumento.

4.2. Dėl pareiškėjo yra priimtas sprendimas įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d. Priėmus šį sprendimą, pagal Reglamento 3 straipsnį, perspėjimo dėl grąžinimo įtraukimas į SIS yra privalomas. Turint duomenis, kad sprendimas įvykdytas, perspėjimas būtų panaikinamas. Su prašymu pateiktoje paso kopijoje matyti, jog nėra paso spaudo, jog pareiškėjas būtų išvykęs, taip pat nėra gauta valstybių narių informacija pagal Reglamento 6 straipsnį, kad pareiškėjas būtų išvykęs.

4.3. SIS perspėjimo panaikinamas iš esmės reikštų sprendimo dėl gražinimo panaikinimą. Panaikinus perspėjimą, valstybės narės, atlikdamos procedūras dėl leidimų gyventi ar vizų išdavimo, nematytų, kad pareiškėjas yra neįvykdęs sprendimo, kuriuo jis įpareigotas grįžti į kilmės valstybę, o pareiškėjui neįvykdžius sprendimo ir toliau naudojantis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi (kuris yra negaliojantis, negrąžintas Migracijos departamentui ir dėl kurio yra įtrauktas SIS perspėjimas) lemtų, kad jis galėtų teikti prašymą išduoti leidimą gyventi, taip apeidamas valstybių narių ir Europos Sąjungos įstatymus.

4.4. Pareiškėjas deklaratyviai tikina, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Toks sprendimas dėl pareiškėjo nėra priimtas. Perspėjimas SIS dėl draudimo atvykti ir perspėjimas SIS dėl grąžinimo yra du skirtingi perspėjimai (skiriasi jų pasekmės, teisinis pagrindas ir kt.).

4.5. Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o dėl to, kad, panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos ir nepateikė teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų šiai aplinkybei pagrįsti.

II

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. 2024 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S269623 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. 2025 m. vasario 19 d. Regionų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5841-1102/2025 buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1670-821/2025, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

6.2. 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S297657 nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 1 d. Sprendimo priėmimo pagrindai – asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje; Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys. 2025 m. kovo 17 d. Regionų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7128-561/2025 pareiškėjo skundas dėl minėto Migracijos departamento sprendimo buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.

6.3. 2025 m. liepos 30 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl SIS esančio perspėjimo atšaukimo. Pareiškėjas prašė panaikinti draudimą atvykti. Teismas pažymėjo, kad skunde taip pat nurodyta, jog SIS įregistruotas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

6.4. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nurodė, kad prašymas nėra tenkinamas, nes į SIS nėra įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento nuostatas. Informavo, kad SIS perspėjimas yra įvestas 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S297657 pagrindu pagal Reglamento nuostatas.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos Departamento pateiktus SIS duomenimis, nustatė, kad į sistemą dėl pareiškėjo įrašyta: trečiosios šalies pilietis, dėl kurio priimtas sprendimas dėl grąžinimo, pagrindas – Reglamento 3 straipsnis. Todėl dėl pareiškėjo SIS įvestas perspėjimas nėra susijęs su draudimu atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento nuostatas. Minėtas perspėjimas yra įvestas vadovaujantis Reglamento nuostatomis.

8. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi, be kita ko, Reglamento (3 str. 1 d., 14 str. 1 d.), nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S297657, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, pareiškėjo buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui, tačiau skundas atmestas, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taigi pirmoji Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga perspėjimo iš SIS ištrynimui (dėl sprendimo panaikinimo (anuliavimo)) nagrinėjamu atveju neįvykdyta ir tuo pagrindu perspėjimas negali būti ištrintas (panaikintas).

9. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas prašė pareiškėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų sprendimo Nr. 24S297657 dėl grąžinimo į užsienio valstybę įvykdymą, tačiau tokie duomenys atsakovui nebuvo pateikti. Tokio pobūdžio duomenys nepateikti ir teismui. Įvertinęs pareiškėjo pateikto skundo turinį teismas sprendė, kad pareiškėjas tokių duomenų pateikti ir negali, nes minėto sprendimo neįvykdė ir į kilmės valstybę negrįžo. Teismas nustatė, kad pareiškėjo paso kopijoje nėra spaudo, kuris patvirtintų išvykimą, taip pat iš kitų valstybių narių nėra gauta informacijos pagal Reglamento 6 straipsnį, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjo išvykimą. Priešingai – kaip nurodė pats pareiškėjas, šiuo metu jis gyvena kitoje valstybėje narėje ir neketina išvykti, ten yra sudaręs darbo sutartį. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų teisėtą buvimą minėtoje valstybėje narėje. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat neįgyvendino Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatytos antrosios sąlygos duomenų iš SIS ištrynimui (t. y. pareiškėjas negali įrodyti, kad išvyko iš valstybių narių teritorijos).

10. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo prašymo dėl duomenų iš SIS pašalinimo, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįvykdė (ir iki šiol nevykdo) jam nustatytos pareigos savanoriškai išvykti. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjui įvykdžius Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S297657, perspėjimas būtų panaikintas. Tačiau tai priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų.

11. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (pvz., byloje C 606/10) pasisakė, jog Šengeno susitarimu nustatyta sistema grindžiama išorės sienų kontrolės suderintų taisyklių paisymu ir, kaip yra nagrinėjamu atveju, griežtu trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių, kurios yra minėto susitarimo šalys, teritoriją sąlygų laikymusi. Kiekviena valstybė narė, kurios teritorija priklauso Šengeno erdvei, turi būti tikra dėl bet kurios kitos šiai erdvei priklausančios valstybės vykdomos kontrolės veiksmingumo ir griežtumo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės yra grindžiami teisės normomis dėl Migracijos departamento sprendimų dėl uždraudimo atvykti panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę), kurio pagrindu į SIS įvestas kitokio pobūdžio perspėjimas pagal Reglamento 3 straipsnio nuostatas, todėl skunde nurodytos teisės normos ir minima teismų praktika ginčui nėra aktuali.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III

14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Patenkinus pirmąjį reikalavimą – įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo ir klausimą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Sprendimas yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas, o pareiškėjo duomenys privalo būti pašalinti iš SIS, kadangi pareiškėjas neturi galimybes gauti leidimo laikinai gyventi, o šis draudimas yra neproporcingas. Pareiškėjo duomenis vis dar yra įrašyti kaip neišvykusio iš Lietuvos Respublikos, o tai suvaržo pareiškėjo teisę gauti leidimą laikinai gyventi Portugalijoje.

15.2. Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų, atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį, tiksliai nenurodant pagrindo. Sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja Įstatymui ir viešajai tvarkai ir yra per griežtas. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja ir atsako į visus atsakovo skambučius ar klausimus.

15.3. Sprendimas nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, siekiant asmeniui uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno zonoje, pareiškėjui net nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui vis nėra panaikintas SIS draudimas nuo 2024 m. gruodžio 18 d. dėl išvykimo į kilmės valstybę, kurį Pareiškėjas prašo panaikinti.

15.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose Nr. eI2-16583-816/2024, eI2-3696-931/2025 ir eI2-16583-816/2024, kuri patvirtina, kad Sprendimas yra per griežtas ir nepagrįstas. Vien aplinkybė, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis – šiuo aspektu pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

15.5. Pareiškėjo duomenys į SIS sistemą buvo įtraukti vadovaujantis Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a puntu ir 2 dalies c punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Perspėjimo panaikinimas iš esmės reikštų sprendimo įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d., panaikinimą. Priėmus šį sprendimą, pagal Reglamento 3 straipsnį, perspėjimo dėl grąžinimo įtraukimas į SIS yra privalomas. Turint duomenis, kad sprendimas įvykdytas, perspėjimas būtų panaikinamas. Su prašymu pateiktoje paso kopijoje matyti, jog nėra paso spaudo, jog pareiškėjas būtų išvykęs iš Šengeno valstybių narių teritorijos, taip pat nėra gauta valstybių narių informacija pagal SIS reglamento 6 straipsnį, kad pareiškėjas būtų išvykęs. Pareiškėjui neįvykdžius sprendimo dėl išsiuntimo jis ir toliau gali naudotis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi (kuris yra paskelbtas negaliojančiu, negrąžintas Migracijos departamentui ir dėl kurio taip pat yra įtrauktas SIS perspėjimas), t. y. pareiškėjas galėtų teikti prašymą išduoti leidimą gyventi, taip apeidamas valstybių narių ir Europos Sąjungos įstatymus.

16.2. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad dėl jo yra priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Toks sprendimas nėra priimtas. SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir SIS perspėjimas dėl grąžinimo yra du skirtingi perspėjimai (skiriasi jų pasekmės, teisinis pagrindas ir kt.).

16.3. Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o dėl to, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi ir priėmus sprendimą įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę pareiškėjas neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos, o teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento pareiškėjas nepateikė.

16.4. Pareiškėjo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

18.1. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr.24S269623 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti minėtą atsakovo sprendimą, atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1670-821/2025 minėtą Regionų administracinio teismo sprendimą pakeitė, pakeičiant 2024 m. lapkričio 25 d. sprendime nurodytą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

18.2. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.24S297657 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – (duomenys neskelbtini). Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7128-561/2025 pareiškėjo skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo panaikinimo atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.

18.3. Byloje yra duomenys („Migris“ sistemos išrašas, pagal paieškos kriterijų „SIS perspėjimai dėl asmens duomenų“), kad pareiškėjo duomenys buvo įtrauki į SIS sistemą kaip perspėjimas dėl grąžinimo.

18.4. Pareiškėjas 2025 m. liepos 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą „Dėl draudimo atvykti panaikinimo“ / „atšaukti įspėjimą dėl jo neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS)“.

18.5. Migracijos departamentas byloje skundžiamu Sprendimu minėto prašymo netenkino. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas nėra į SIS įvedęs perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento nuostatas. Tačiau atsakovas įvedė į SIS perspėjimą dėl grąžinimo pagal Reglamento nuostatas. Atsakovas paaiškino pareiškėjui, kad, jeigu pareiškėjas įvykdė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę ir išvyko iš Šengeno erdvės į (duomenys neskelbtini), apie tai Migracijos departamentui pareiškėjas gali teikti informaciją, kartu pridėdamas išvykimo faktą patvirtinančius dokumentus.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės įveda į SIS perspėjimus dėl trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas grąžinti, siekiant patikrinti, ar įvykdyta pareiga grįžti, ir padėti užtikrinti sprendimų grąžinti vykdymą. Perspėjimas dėl grąžinimo į SIS įvedamas nedelsiant, kai priimamas sprendimas grąžinti.

21. Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kai trečiosios šalies pilietis, dėl kurio pateiktas perspėjimas dėl grąžinimo, išvyksta iš valstybių narių teritorijos per perspėjimą pateikusios valstybės narės išorės sieną, tos valstybės narės kompetentingai institucijai, laikantis nacionalinės tvarkos, išsiunčiamas grąžinimo patvirtinimas. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė, gavusi grąžinimo patvirtinimą, perspėjimą dėl grąžinimo ištrina nedelsdama.

22. Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perspėjimai dėl grąžinimo ištrinami, kai kompetentinga institucija panaikina arba anuliuoja sprendimą, kurio pagrindu buvo įvestas perspėjimas. Perspėjimai dėl grąžinimo taip pat ištrinami, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad išvyko iš valstybių narių teritorijos laikydamasis atitinkamo sprendimo grąžinti.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų nusprendęs uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą / Šengeno erdvę – byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Reglamento 3 straipsniu, į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtraukė perspėjimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę. Kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų, o taip pat pirmosios instancijos teismo įvertintų, aplinkybių, panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos (pagal įsiteisėjusį Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr.24S297657) ir nei teismui, nei atsakovui nepateikė teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento.

25. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neproporcingumo bei kad Sprendimas neatitinka teismų praktikos – Sprendimas nelemia pareiškėjo nurodytų pasekmių, o pareiškėjo akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pastebėtina, kad pareiškėjo minėtose bylose buvo vertinamas Migracijos departamento sprendimų, kuriais, be kita ko, buvo panaikinti asmenų leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir jis įpareigotas savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, yra įsiteisėję (be kita ko, sprendimų pagrįstumą įvertinus administraciniame teisme, todėl šioje byloje jų pagrįstumas ir teisėtumas negali būti kvestionuojamas). Be to, pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Šengeno erdvę, todėl pareiškėjo akcentuotos bylos, kuriose buvo pateikiamas perspėjimo įvedimo į SIS dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, proporcingumo vertinamas, nėra aktualios nagrinėjamu atveju.

26. Vertinant skundžiamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pažymėtina, kad, kaip nustatė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis įvykdė Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl jo išsiuntimo (įpareigojimo savanoriškai išvykti) į kilmės valstybę. Nagrinėjamu atveju ir apeliaciniam teismui tokie duomenys nebuvo pateikti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos patenkinti ginčo pareiškėjo prašymo, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįvykdė (ir iki šiol nevykdo) jam nustatytos pareigos savanoriškai išvykti. Todėl Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

27. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė