2024-10-09 Nr. AB-14605-3-62-3-02448-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-342-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02448-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. ir J. K. labdaros ir paramos fondo GEJOKO apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. ir J. K. labdaros ir paramos fondo GEJOKO skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. ir J. K. labdaros ir paramos fondas GEJOKO (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą „Dėl atsisakymo registruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įregistruoti kartu su pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymu pateiktus dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Fondas įregistruotas Juridinių asmenų registre 2021 m. lapkričio 23 d., pasirinkta labdaros ir paramos fondo su neliečiamojo kapitalo valdymu forma. Pagal Fondo įstatų (toliau – ir Fondo įstatai) 16.2 punktą jame turi būti sudaryta valdyba iš 7 narių. Fondo vienintelis dalininkas (G. K.) 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą sudaryti valdybą, nurodydamas konkrečius asmenis, skirtinus į valdybą. Atsakovui pateiktas prašymas įregistruoti Fondo valdybos narių duomenis. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu atsisakė įregistruoti valdybos narių duomenis ir nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes labdaros ir paramos fondo (toliau – ir fondas) valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 str. 7 d.).

2.2. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2022 m. rugsėjo 8 d. raštą, nurodė, kad atsakovo reikalavimas pašalinti trūkumus yra nepagrįstas, nes Fondo dalininkas, priimdamas sprendimą suformuoti Fondo valdybą, vadovavosi Fondo įstatais, kurie yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, o Fondo įstatų atitikimą teisės aktų reikalavimams tikrino notarė. Steigdamas Fondą, steigėjas ir dalininkas (pareiškėjas) vadovavosi Įstatymu, kurio nuostatos nedraudžia vienam asmeniui steigti fondą su neliečiamojo kapitalo valdymu. Jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, privalo būti sudarytas kolegialus valdymo organas (Įstatymo 9 str. 4 d.). Kolegialus valdymo organas atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą. Būdamas vieninteliu dalininku, G. K. įvykdė Įstatymo 10 straipsnio reikalavimą sudaryti neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybą iš fizinių asmenų. Vienintelio dalininko sprendimas pradėti formuoti fondo neliečiamąjį kapitalą yra įregistruotas Juridinių asmenų registre. Remiantis šiuo sprendimu buvo atidaryta atskira Fondo sąskaita, kurioje kaupiamos neliečiamojo kapitalo lėšos. Įstatymo 10 straipsnyje, kuris yra specialioji norma Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies atžvilgiu, nenustatytas reikalavimas vieninteliam dalininkui skirti valdybos narius tik iš fondo dalininkų. Nagrinėjamu atveju tai apskritai objektyviai nebuvo įmanoma.

2.3. Atsakovo Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas per nustatytą laikotarpį nepašalino jo (atsakovo) 2022 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodytų trūkumų, nes pareiškėjo vienintelio dalininko sprendimu 6 iš 7 paskirtų Fondo valdybos narių nėra Fondo dalininkai ir Fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Šie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes steigdamas Fondą, steigėjas ir dalininkas G. K. vadovavosi Įstatymu, kurio nuostatos nedraudžia vienam asmeniui steigti fondą su neliečiamojo kapitalo valdymu. Sudarydamas Fondo valdybą, vienintelis dalininkas taip pat vadovavosi Fondo įstatais, kurie yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, o atsakovas savo raštuose nenurodė, kokioms normoms prieštarauja vienintelio dalininko sprendimas suformuoti Fondo valdybą. Įstatymu nėra specialiai sureguliuota situacija, kai labdaros ir paramos fondo su neliečiamojo kapitalo valdymu steigėjas ir (ar) dalininkas yra vienas asmuo ir jis vykdo prievolę sudaryti kolegialų valdymo organą. Todėl Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis aiškintina sistemiškai kitų šio teisės akto normų kontekste. Atsakovo pozicija prieštarauja protingumo kriterijui, nes, matydamas, jog Fondo steigėjas ir dalininkas yra vienas asmuo, jis ir toliau reikalauja sudaryti 7 narius turintį kolegialų valdymo organą iš dalininkų.

2.4. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, jog neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybos nariai turi turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje. Iš Įstatymo normų sisteminio aiškinimo darytina išvada, jog fondo dalininkai aukštojo išsilavinimo ir patirties finansų ar turto valdymo srityje gali ir neturėti. Todėl reikalavimas, kad fondo valdyba gali būti formuojama tik iš fondo dalininkų prieštarauja ne tik protingumo kriterijui, bet ir įstatymo leidėjo ketinimui užtikrinti profesionalų neliečiamojo kapitalo valdymą, kas atsispindi minėtose Įstatymo normose.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo pateikti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs ir klaidinantys, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovui buvo pateiktas prašymas dėl 7 Fondo valdybos narių duomenų įregistravimo. Iš 2022 m. rugsėjo 2 d. vienintelio dalininko sprendimo nustatyta, kad Fonde yra vienintelis dalininkas (G. K.), tačiau, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies reikalavimais, fondo kolegialaus valdymo organo nariais gali būti renkami fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. ir J. K. labdaros ir paramos fondo GEJOKO skundą.

6. Teismas nurodė, jog Fondas įsteigtas su neliečiamojo kapitalo valdymu, dėl to privalo būti sudarytas kolegialus valdymo organas, kuris atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą (Įstatymo 9 str. 4 d.). Įvertinęs Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje bei Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog kolegialus valdymo organas (šiuo atveju – valdyba) gali būti sudarytas tik iš fizinių asmenų, kurie yra fondo dalininkai, arba iš juridinių asmenų, kurie yra fondo dalininkai, pasiūlytų fizinių asmenų. Dėl to, teismo vertinimu, nustačius, kad Fondo vienintelis dalininkas yra fizinis asmuo G. K., pripažintina, jog jis pagal Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus negalėjo 2022 m. rugsėjo 2 d. vienintelio dalininko sprendimu į kolegialų valdymo organą (valdybą) paskirti 6 fizinius asmenis, kurie nėra Fondo dalininkais.

7. Teismas sprendė, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymą įregistruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre, pagrįstai ir teisėtai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų patikrino pateiktus dokumentus, duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams (Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 58 p.), o patikrinimo metu nustatęs, kad pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies reikalavimų, 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu paskyrė terminą trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 str. 1 d. 3, 4 p. ir 2 d.). Teismas nustatė, jog pareiškėjas nepašalino trūkumų, ir dėl to darė išvadą, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 2 dalimi, atsisakė registruoti pareiškėjo pateiktus duomenų pakeitimus.

8. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog atsakovas, atsisakydamas registruoti Fondo valdybos narių duomenis, vertino tik Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, kuria apribotas ratas asmenų, iš kurių gali būti skiriami kolegialių valdymo organų nariai, tačiau Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, kuri vertintina kaip specialioji norma Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies atžvilgiu, nenustatytas reikalavimas vieninteliam dalininkui skirti valdybos narius tik iš fondo dalininkų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi yra nustatyti tik papildomi neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybos nariui keliami reikalavimai, t. y. kad valdybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, asmenys, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje.

III. 9. Pareiškėjas G. ir J. K. labdaros ir paramos fondas GEJOKO apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

10. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis („Kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys“), 10 straipsnio 1 dalis („Neliečiamąjį kapitalą valdančiame fonde turi būti sudaroma valdyba – kolegialus valdymo organas, atsakantis už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą“), 10 straipsnio 2 dalis („Neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybą sudaro ne mažiau kaip 3 fiziniai asmenys“) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui bei konstituciniams teisingumo ir proporcingumo principams tuo aspektu, jog faktiškai užkertamas kelias neliečiamąjį kapitalą valdantį fondą steigti vienam fiziniam asmeniui (arba dviems fiziniams asmenims).

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo formaliai, pakartodamas atsakovo Sprendime ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir nepasisakydamas dėl ginčo esmės. Nei CK, nei Įstatymo 4 straipsnio nuostatos nedraudžia vienam asmeniui steigti fondą su neliečiamojo kapitalo valdymu, o juridinio asmens steigimas yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, privatinėje teisėje galiojant principui „leidžiama, kas nėra draudžiama“, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl šio principo taikymo ginčo atveju.

11.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepasisakė dėl kolizijos tarp vieno fizinio asmens teisės steigti fondą su neliečiamo kapitalo valdymu ir Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyto reguliavimo, jog kolegialaus valdymo organo nariais gali būti tik fiziniai asmenys – fondo dalininkai.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Fondo įstatų taikymo reikšmės ginčui išspręsti, t. y. jog Fondo įstatų 16.2 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba sudaroma iš 7 narių, tačiau Fondo įstatai pasirašyti vienintelio steigėjo G. K., jie patvirtinti notaro ir yra galiojantys. Atsakovas nenurodė, kad ši įstatų nuostata yra negaliojanti, tačiau priėmė jai prieštaraujantį Sprendimą. Fondo vienintelis dalininkas neturėjo pasirinkimo – jis privalėjo sudaryti kolegialų valdymo organą (valdybą) iš Fondo įstatuose nurodyto skaičiaus fizinių asmenų. Priimdamas tokį sprendimą, Fondo dalininkas nepažeidė nei vienos imperatyviosios Įstatymo normos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog atsakovas Sprendimo nepagrindė imperatyviosios Įstatymo normos pažeidimu, remdamasis viena iš Įstatymo normų, kurią aiškina atskirai nuo situacijos konteksto.

11.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu būdu Fondo vienintelis dalininkas gali įgyvendinti savo teisę būti teisėtai įsteigto juridinio asmens dalininku, nepažeisti Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Fondo įstatų 16.2 punkto reikalavimų ir tuo pačiu įvykdyti Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies reikalavimą. Nagrinėjamu atveju objektyviai neįmanoma vadovautis tik Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies norma, kuria Sprendimą motyvavo atsakovas. Atsakovo pozicija prieštarauja protingumo kriterijui, nes, matydamas, jog Fondo steigėjas ir dalininkas yra vienas asmuo, jis ir toliau reikalauja sudaryti 7 narius turintį kolegialų valdymo organą iš dalininkų.

12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog iš Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog fondų su neliečiamojo kapitalo valdymu „valdybos narių skaičius ir konkretūs reikalavimai valdybos nariams nustatomi fondo įstatuose“, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas šios rūšies juridinio asmens steigėjams (dalininkams) suteikė plačią diskreciją spręsti su valdybos sudarymu susijusius klausimus. Šiuo atveju nenustačius Fondo įstatų ir Fondo dalininko sprendimo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, Sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti Fondo valdybos narių duomenis, laikytinas nepagrįstu.

13. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog ginčui išspręsti taikytinas tik Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas reguliavimas, o ne jo (pareiškėjo) cituojamos CK ir Įstatymo 4 ir 10 straipsnių normos, byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo normų atitikties Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui bei konstituciniams teisingumo ir proporcingumo principams. Įstatymu nėra sureguliuota situacija, kuomet fondo su neliečiamojo kapitalo valdymu steigėjas ir (ar) dalininkas yra vienas asmuo ir jis vykdo tame pačiame Įstatyme numatytą prievolę sudaryti kolegialų valdymo organą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės pagal įstatymą principą, nes atsakovas yra įregistravęs Vilniaus universiteto fondo valdybos narius – asmenis, kurie nėra nei dalininkai, nei dalininkų – juridinių asmenų deleguoti asmenys (https://vuf.lt/valdymas/).

14. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas akcentuoja, jog Fondas buvo įsteigtas su neliečiamojo kapitalo valdymu, todėl šiuo atveju pagal Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies reikalavimus privalo būti sudarytas kolegialus valdymo organas. Vienintelio Fondo dalininko G. K. 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu buvo paskirti 7 fiziniai asmenys į Fondo valdybos narius, nors kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys (Įstatymo 9 str. 7 d.), o Įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi yra nustatyti tik papildomi neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybos nariui keliami reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo Fondo skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Registrų centro 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą atsisakyti įregistruoti pareiškėjo valdybos narių duomenis Juridinių asmenų registre, įpareigoti atsakovą įregistruoti kartu su jo (pareiškėjo) 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymu pateiktus dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Byloje nustatyta, kad Fondas, kurio veikla yra ir Fondo neliečiamojo kapitalo valdymas, įregistruotas Juridinių asmenų registre 2021 m. lapkričio 23 d. Fondo steigėjas yra Fondo vienintelis dalininkas G. K., kuris 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu paskyrė 7 fizinius asmenis į Fondo valdybos narius (Fondo įstatų 16.2 p.), nes 2022 m. gegužės 20 d. vienintelio dalininko sprendimas formuoti neliečiamąjį kapitalą Juridinių asmenų registre įregistruotas 2022 m. birželio 13 d., todėl jis (pareiškėjas) privalėjo sudaryti kolegialų valdymo organą (valdybą), atsakingą už Fondo neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą (Įstatymo 9 str. 4 d., 10 str. 1 d., 20 str. 3 d.).

18. Pareiškėjas atsakovui 2022 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre Fondo valdybos narių duomenis. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu atsisakė įregistruoti Fondo valdybos narių duomenis ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. rugsėjo 28 d. trūkumams pašalinti, o 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre, nurodydamas, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino trūkumų. Iš atsakovo 2022 m. rugsėjo 8 d. rašto turinio matyti, jog atsakovas atsisakė registruoti Fondo valdybos narių duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, jog kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys, o iš 2022 m. rugsėjo 2 d. vienintelio dalininko sprendimo nustatyta, kad Fonde yra tik vienas dalininkas – fizinis asmuo G. K.. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti Juridinių asmenų registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; prieštarauja teisės aktams. Atsakovas nesirėmė pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, jog jis (pareiškėjas) įvykdė specialiosios normos (Įstatymo 10 str.) reikalavimą – sudaryti neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybą, jog Fondo veikla yra ir Fondo neliečiamojo kapitalo valdymas, o vienintelio dalininko sprendimas formuoti Fondo neliečiamąjį kapitalą yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, atidaryta atskira Fondo sąskaita, kurioje kaupiamas neliečiamasis kapitalas.

19. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo valdybos nariais gali būti tik dalininkai ir dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys, o pareiškėjas suformavo valdybą iš narių, iš kurių 6 asmenys nėra Fondo dalininkai, ir dėl to atsakovo Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti tik papildomi neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybos nariui keliami reikalavimai.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo Sprendimą pagrįstu ir teisėtu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas valdyti neliečiamąjį kapitalą, privalo sudaryti valdybą iš dalininkų (fizinių asmenų) ir / ar dalininkų (juridinių asmenų) pasiūlytų asmenų (Įstatymo 9 str. 4 ir 7 d.), kurie kartu turi būti ir nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje (Įstatymo 10 str. 2 d.).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti skundo reikalavimai, nurodo, kad G. K., būdamas vieninteliu Fondo dalininku, neturėjo jokio kito pasirinkimo – jis privalėjo sudaryti kolegialų valdymo organą (valdybą) iš Fondo įstatuose nurodyto skaičiaus asmenų, atsakovo pozicija prieštarauja protingumo kriterijui, o Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra prieštaringas (nėra draudimo vienam steigėjui – fiziniam asmeniui steigti fondą, valdantį neliečiamąjį kapitalą, tačiau reikalauja sudaryti kolegialų organą tik iš steigėjų) arba jame yra spraga (Įstatymo straipsnyje nustatant pareigą sudaryti kolegialų valdymo organą nenumatyta išimtis, kuomet tokį fondą steigia vienas fizinis asmuo).

22. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui bei konstituciniams teisingumo ir proporcingumo principams tuo aspektu, jog faktiškai užkertamas kelias neliečiamąjį kapitalą valdantį fondą steigti vienam fiziniam asmeniui (arba dviems fiziniams asmenims), iš esmės buvo patenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria joje nėra išskirtas kolegialus valdymo organas, atsakingas už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą, kurio nariams yra keliami specialūs reputacijos, išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, arba nėra nustatyta, jog tokio kolegialaus valdymo organo nariais gali būti dalininko (fizinio asmens) pasiūlyti asmenys, kurie nėra fondo dalininkai, neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Konstitucinis Teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. KT64-553/2024 šio prašymo nepriėmė nagrinėti ir jį grąžino apeliacinės instancijos teismui, nurodydamas, kad nepateikti teisiniai argumentai pozicijai dėl Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies, nurodytos minėtoje nutartyje, atitikties Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pagrįsti. Šiame sprendime nurodyta, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų ir apribojimų, šiame kontekste nepateikti teisiniai argumentai, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo, jo investavimo ir valdymo teisinio reguliavimo ypatumus, negali nustatyti tokių kolegialiam valdymo organui – neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybai – keliamų reikalavimų, kokie yra įtvirtinti Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, aiškinamoje kartu su 10 straipsnio 2 dalimi. Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad iš prašymo nėra aišku, kodėl negalimas toks ginčijamo ir su juo susijusio teisinio reguliavimo, be kita ko, įtvirtinto Įstatymo 10 straipsnyje, sisteminis aiškinimas, pagal kurį kolegialaus valdymo organo – neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybos – sudarymui ir jo nariams yra taikytini bendrieji Įstatymo 9 straipsnyje, inter alia (be kita ko) jo 7 dalyje (2018 m. gegužės 24 d. redakcija), nustatyti reikalavimai ir (ar) specialieji reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 10 straipsnyje.

24. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis abejoja dėl šiai bylai išnagrinėti taikytinų aktualių Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalių normų atitikties Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, nepripažintini teisiniais argumentais, patvirtinančiais abejonę, jog Įstatymo 9 straipsnio 7 dalis ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kuri yra taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

V.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nes nenustatyti pagrindai ir aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra labdaros ir paramos fondas, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Įstatymas (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Labdaros ir paramos fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris valdo, naudoja jam perduotą ir savo įgytą turtą, tuo turtu disponuoja ir kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros ir (ar) paramos, prireikus kitokios pagalbos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo, švietimo, kultūros, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir su naudos sau siekimu nesiejamose srityse (Įstatymo 2 str. 1 d.).

Labdaros ir paramos fondo neliečiamasis kapitalas – fondo, vadovaujantis šiuo įstatymu, valdomos jam perduotos ir nuo jo kito turto neribotam laikui atskirtos lėšos, iš kurių investavimo gautas pajamas fondas naudoja savo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems veiklos tikslams įgyvendinti, taip pat kitiems šiame įstatyme nustatytiems tikslams, vadovaudamasis neliečiamojo kapitalo atskyrimo, efektyvumo, kapitalo neliečiamumo, visuomenės naudos ir veiklos skaidrumo principais (Įstatymo 2 str. 2 d.). Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo investavimas – fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, veiksmai, kuriais jis, investuodamas neliečiamąjį kapitalą sudarančias lėšas, įgyja nuosavybės teisę į turtą, kreditoriaus reikalavimo teisę į turtą arba teisę šį turtą valdyti ir kuriuos jis atlieka Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatyta tvarka, laikydamasis Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytų fondų veiklos ribojimų (Įstatymo 2 str. 3 d.).

Neliečiamojo kapitalo valdymas – fondo veikla, kuria, vadovaujantis neliečiamojo kapitalo valdymo principais, užtikrinamas pajamų duodančio neliečiamojo kapitalo buvimas, taip pat sprendimų dėl neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo priėmimas ir vykdymas, kita susijusi veikla (Įstatymo 2 str. 4 d.). Neliečiamąjį kapitalą valdyti gali tik fondas, kurio įstatuose nustatyta neliečiamojo kapitalo valdymo veiklos rūšis (Įstatymo 20 str. 1 d.).

26. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais suformavus neliečiamąjį kapitalą, fondo visuotinis dalininkų susirinkimas (steigiamasis susirinkimas) priima sprendimą pradėti neliečiamojo kapitalo valdymą ir fondo įstatuose nustatyta tvarka sudaroma valdyba. Fondas apie visuotinio dalininkų susirinkimo (steigiamojo susirinkimo) sprendimą pradėti neliečiamojo kapitalo valdymą praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, pateikdamas šį sprendimą ir pateikdamas registruoti šio įstatymo reikalavimus atitinkančius fondo įstatus (jeigu jie nebuvo įregistruoti anksčiau). Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog fondas turi teisę pradėti valdyti neliečiamąjį kapitalą nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo valdymo pradžios įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja neliečiamojo kapitalo formavimą iš lėšų fondo iniciatyva, o 22 straipsnyje nustatyti neliečiamojo kapitalo valdymui keliami reikalavimai.

27. CK 2.81 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (1 d.); juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys (4 d.). Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 str. 1 d.). CK 2.82 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente.

28. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fondas turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų); fonde gali būti sudaromi kiti organai.

29. Įstatymo 9 straipsnyje („Valdymo organai“) yra nustatyta, kad valdymo organas veikia fondo vardu, kai fondas palaiko santykius su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius fondo vardu (1 d.); valdymo organas, be CK 2.82 straipsnyje nustatytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, jeigu fondo įstatuose nenustatyta kitaip (2 d.); valdymo organas atsakingas už: 1) finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą; 2) finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą; 3) teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms ar metinei ataskaitai parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui; 4) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui; 5) duomenų, nurodytų CK 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui; 6) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, metinio pranešimo ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos paskelbimą fondo interneto svetainėje, jeigu fondas ją turi; 7) sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metine ataskaita fondo buveinėje sudarymą; 8) lėšų labdarai ir paramai paskirstymą; 9) turtinių įnašų įvertinimo tvirtinimą; 10) fondo veiklos rezultatų, pajamų ir išlaidų sąmatų, mokestinių patikrinimų ir auditų, inventorizacijos ir kitų vertybių apskaitos duomenų analizę; 11) viešos informacijos paskelbimą; 12) savanoriškos veiklos Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka organizavimą; kitų valdymo organo pareigų, numatytų šiame įstatyme ir fondo įstatuose, atlikimą (3 d.).

30. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, privalo būti sudarytas kolegialus valdymo organas. Kolegialus valdymo organas atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą. Jeigu fonde sudaromi keli valdymo organai, fondo įstatuose turi būti atskirai nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija (Įstatymo 9 str. 5 d.). Kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys; fondo įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui (Įstatymo 9 str. 7 d.).

31. Įstatymo 10 straipsnio („Neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdyba“) 1 dalis nustato, kad neliečiamąjį kapitalą valdančiame fonde turi būti sudaroma valdyba – kolegialus valdymo organas, atsakantis už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybą sudaro ne mažiau kaip 3 fiziniai asmenys; valdybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, asmenys, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje; valdybos narių skaičius ir konkretūs reikalavimai valdybos nariams nustatomi fondo įstatuose.

32. Kaip jau minėta, Fondo veikla – neliečiamojo kapitalo valdymas, Fondo įstatuose, kurie įregistruoti Juridinių asmenų registre, nurodyta, kad sudaroma Fondo valdyba iš 7 narių Įstatų. Fondo įstatų 26 punkte nurodyta, kad valdybos nariais gali būti fiziniai asmenys, kurie pritaria Fondo tikslams ir sutinka prisidėti prie jų įgyvendinimo; yra nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme; turi aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje; Fondo dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka yra deklaravę interesų konflikto nebuvimą; yra įvykdę visus savo finansinius įsipareigojimus Fondui.

33. Taigi šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatę, jog atsakovas, siekdamas valdyti neliečiamąjį kapitalą, privalo sudaryti kolegialų valdymo organą (valdybą), kuris būtent atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą, pagrįstai sprendė, jog pagal Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį tokio valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys.

34. Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nėra nurodyta jokių išimčių, kad šios normos nuostata netaikoma formuojant kolegialų valdymo organą (valdybą), kuris būtent atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą (Įstatymo 9 str. 4 d., 10 str. 1 d.). Taip pat Įstatyme, reglamentuojančiame Fondo veiklą ir valdymo organų sudarymo tvarką, nėra nustatyta jokių išimčių, susijusių su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad Fondą yra įsteigęs vienas dalininkas, kuris yra priėmęs sprendimą formuoti neliečiamąjį kapitalą ir jį įregistravęs Juridinių asmenų registre.

35. Atsižvelgiant į pareiškėjo byloje išsakytus argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, taip pat pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl Fondo steigimo ir jo įstatų registravo, Fondo veiklos galimybių, o nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakovo (Juridinių asmenų registro tvarkytojo) Sprendimo, kuriuo neregistruoti pareiškėjo pateikti duomenys apie sudarytą valdybą, kurie prieštarauja Įstatymo reikalavimams.

36. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl jame nurodytų aplinkybių, ir nustatė, jog atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. ir J. K. labdaros ir paramos fondo GEJOKO apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė