2823d94b-0f55-42d2-9a23-b4e2cbea644f · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-29889-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nukentėjusiajai A.

V., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas laiduotojos Ac.

K. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų laidavimo laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta. Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas. IÅ¡ A. K. nukentėjusiosios A. V. naudai priteista 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. K. buvo kaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2020 m. liepos 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, nedavė kelio per kiemÄ Ä—jusiai pėsčiajai A.

V., jÄ kliudė ir prispaudė prie kieme stovėjusio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu A. V. patyrė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jos sveikatÄ . Å iais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 990 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 114 punkto (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

I. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nukentėjusioji A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „C.“ 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „C.“ 200 Eur advokato paslaugoms, suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ , apmokėti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. ReikalavimÄ atlyginti 2 300 Eur neturtinę žalÄ A.

V. reiÅ¡kė į bylÄ Ä¯trauktam civiliniam atsakovui, kadangi A. K. vairuojamas automobilis „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „C.“. Nukentėjusiajai padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ privalėjo atlyginti Å¡i draudimo bendrovė, kadangi A. K. nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. V. sveikatÄ , dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri vis dar nėra visiÅ¡kai atlyginta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-222/2017 ir 2K-143696/2017, kuriomis teismas vadovavosi nustatydamas neturtinės žalos dydį, Å¡iai konkrečiai bylai nėra aktualios, kadangi jose buvo sprendžiama dėl nuteistųjų pareigos atlyginti neturtinę žalÄ . Nukentėjusioji praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimÄ priteisti ne iÅ¡ asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, o iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „C.“. 2.2.

Civilinė atsakovė draudimo bendrovė ADB „C.“ nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 103 Eur turtinei žalai atlyginti. A. V. nesutinka su jai iÅ¡mokėto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. V. patyrė labai didelį skausmÄ , jai buvo sugipsuota koja, nuėmus gipsÄ ji kurį laikÄ turėjo naudotis ramentais, dėl to patyrė didelių nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ bei bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Nukentėjusioji iki Å¡iol gydosi patirtus sužalojimus, o atsinaujinus skausmams vėl yra nedarbinga. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. A. V. nedarbingumas buvo pratęstas 12 dienų. Be to, dėl kojos kosmetinio defekto nukentėjusiajai A. V. ateityje reikės daryti plastinę operacijÄ . Nukentėjusioji mano, kad jos patirtÄ neturtinę žalÄ kompensuotų 3 000 Eur dydžio iÅ¡moka. 2.3. Nukentėjusiajai A. V. padaryto sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Atsakovė, iÅ¡mokėdama 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , jo dydį grindė finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, tačiau šiose Rekomendacijose nurodoma, jog neturtinės žalos dydis, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, gali siekti iki 8 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 607 Eur. Taigi reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydis visiškai atitinka minėtų rekomendacijų nuostatas ir net yra mažesnis. Kadangi jau išmokėta 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji prašo apeliacinės instancijos teismo iš atsakovės ADB „C.“ priteisti 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nukentėjusiosios A. V. apeliacinio skundo netenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė teismo priimti teisingÄ sprendimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltės klausimai. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei dėl A. K. kaltės ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų nepasisako. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji praÅ¡o nustatyti ir iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „C.“ priteisti didesnę, nei buvo atlyginta, neturtinės žalos dalį. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria bÅ«tent šį esminį apeliacinio skundo klausimÄ , t. y. ar A. V. buvo nustatytas teisingas ir proporcingas neturtinės žalos atlyginimo dydis, ar jo pakanka jos patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.

7. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu civilinei atsakovei draudimo bendrovei „C.“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl eismo įvykio metu patirtos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgusi į tai, kad draudimo bendrovė jai atlygino 700 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji prašė priteisti likusiÄ neatlygintÄ 2 300 Eur neturtinės žalos dalį (t. 1, b. l. 72–74).

8. Nukentėjusioji A. V. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimÄ civiliniame ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad dėl sužalojimų ji patyrė labai didelį skausmÄ , judėjimo apribojimÄ ir bendravimo galimybių sumažėjimÄ : sužeista koja buvo imobilizuota gipso longete, nuėmus gipsÄ , nukentėjusioji vaikščiojo pasiremdama ramentais. Dėl to ji patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, didelių nepatogumų, emocinę depresijÄ , vartojo gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus „(duomenys neskelbtini)“.

A. V. nurodo, kad sutriko jos bendravimas su aplinkiniais, draugais ir artimaisiais, kadangi visi klausinėjo apie tai, kas jai nutiko, o ji nuolat turėjo prisiminti ir kitiems papasakoti apie fiziÅ¡kai ir emociÅ¡kai jÄ traumavusį įvykį. NukentėjusiÄ jÄ iki Å¡iol kamuoja skausmas, nerimas dėl sveikatos ateityje. Be to, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, t. y. ji ir toliau jaučia skausmÄ , sveikatos sutrikdymas nepaÅ¡alintas, gali tekti atlikti kojos plastinę operacijÄ , kuri sukeltų papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų, skausmÄ .

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ir skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį, o draudimo bendrovės atlyginta 700 Eur suma yra pakankama A. V. dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir kitiems nepatogumams kompensuoti, jos civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiÅ¡kos kategorijos bylose suformuotÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl asmens – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. – neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. V. buvo padaryti sužalojimai: deÅ¡inio čiurnos sÄ nario raiščių patempimas, kraujosruvos ir Å¡oninio pavirÅ¡iaus odos nubrozdinimai bei poodinė kraujosruva kairės čiurnos Å¡oninėje kulkÅ¡nyje (t. 1, b. l. 60–61). Patirti sužalojimai nors ir kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai skausmÄ ir kuriam laikui apribojo jos judėjimo galimybes.

Nukentėjusioji A. V. nurodo, kad iki Å¡iol jaučia skausmÄ deÅ¡inės kojos čiurnoje. Be patirto fizinio skausmo, ji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir iÅ¡gyvenimÄ dėl savo sveikatos, laikinai sumažėjo jos fizinis aktyvumas, bendravimo galimybės, trauma atsiliepė kasdienėje veikloje: 2020 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje A. V. deÅ¡inė koja buvo imobilizuota gipso longete, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. ji buvo nedarbinga, nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiajai skirtos (duomenys neskelbtini) procedÅ«ros. 2020 m. lapkričio 9 d. medicinos centre „(duomenys neskelbtini)“ atliktas (duomenys neskelbtini) (pastaba – (duomenys neskelbtini)) tyrimas, kurio metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini), A.

V. taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas, rekomenduota riboti sunkų fizinį krÅ«vį. 2020 m. lapkričio 30 d. A. V. paskirtos (duomenys neskelbtini) procedÅ«ros (t. 1, b. l. 60–61, 77–78). 2021 m. balandžio 19 d. A. V. suteikta gydytojo (duomenys neskelbtini) nuotolinė konsultacija dėl nusiskundimo deÅ¡inės kojos čiurnos skausmu. Diagnozė – (duomenys neskelbtini), dalis nepatikslinta. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. 30 d. A. V. iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Všį (duomenys neskelbtini) ligoninė 2021 m. balandžio 21 d. paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros metu nustatė (duomenys neskelbtini), prie iÅ¡orinės kulkÅ¡nies pastebimÄ kosmetinį defektÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35–36).

Vis tik A. K. nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, sÄ moningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinių sužalojimų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Å iais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusia jos gerove.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) turės koreguoti plastinės operacijos būdu, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, pagrįstų tinkamais įrodymais (plastikos chirurgo atliktos apžiūros aktas ar išvados / rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini) koregavimo chirurginiu būdu), patvirtinančių, kad A. V. nurodytos plastikos chirurgo paslaugos yra būtinos.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios A. V. patirtÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimo pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus (fizinį skausmÄ , stresÄ , ilgalaikį judėjimo ir bendravimo apribojimÄ , nedarbingumÄ ir t. t.), taip pat į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. V. padarytÄ neturtinę žalÄ teisingai įvertino 700 Eur, todėl pagrįstai atmetė jos reikalavimÄ papildomai atlyginti 2 300 Eur neturtinę žalÄ .

13. Civilinės atsakovės ADB „C.“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai A. V. padarytÄ Å¾alÄ pagrindas yra transporto priemonės „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (2017-11-16 įstatymo Nr. XIII-769 redakcija). Å io įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 (penki milijonai) Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 (vienas milijonas) Eur dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 (penki milijonai du Å¡imtai deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 050 000 (vienas milijonas penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų dėl žalos turtui. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad ADB „C.“, sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su A.

K. dėl transporto priemonės „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ minėtos sumos. Minėtuose teisės aktuose yra nustatyta maksimali draudiko atsakomybės dėl tretiesiems asmenims padarytos turtinės ir neturtinės žalos riba, tačiau to nereikėtų suprasti, kaip pareigos atlyginti bet kokio dydžio (nevirÅ¡ijančio TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos) nukentėjusiojo turtinį reikalavimÄ .

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 3396 Eur: kasacinės nutartys bylose: Nr. 2K-821/2007 (1448 Eur krūtinkaulio lūžimas);

Nr. 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, vienerius metus trukęs nedarbingumas); Nr. 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas); Nr. 2K-207/2009 (1158 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide); Nr. 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, liko randų);

Nr. 2K-215/2010 (1947 Eur – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas); Nr. 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, keturis mėnesius trukęs nedarbingumas); Nr. 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas); Nr. 2K-372-942/2015 (2027 Eur – kairės pėdos III, IV, V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai);

Nr. 2K-288-511/2015 (2896 Eur – plėštinė deÅ¡inio kelio žaizda su sÄ nario kapsulės bei Å¡eivikaulio Å¡oninių raiščių plyÅ¡imu, deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡orinio gumburo atplyÅ¡imu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės pusės 8 Å¡onkaulio lūžis, deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imas, kraujo ir oro susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, muÅ¡tinė kairio peties žaizda, odos nubrozdinimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse).

15. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, tačiau itin preciziÅ¡kai iÅ¡nagrinėjamos bÅ«tent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių bÅ«tų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau apraÅ¡ytÄ nukentėjusiosios A. V. kÅ«no sužalojimÄ (deÅ¡inės čiurnos sÄ nario raiščio patempimas), daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nustatyta ir civilinio atsakovo atlyginta 700 Eur dydžio neturtinė žala yra proporcinga ir adekvati nukentėjusiosios dvasinių iÅ¡gyvenimų ir kitų nepatogumų satisfakcija. A. V. reikalavimas papildomai iÅ¡ civilinio atsakovo priteisti 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ yra neadekvatus eismo įvykio metu kilusiems padariniams ir negali bÅ«ti tenkinamas.

16. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

16. Apeliantės nurodytas teisės aktas – 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, kuriuo civilinė atsakovė draudimo kompanija „C.“ vadovavosi spręsdama dėl nukentėjusiajai išmokėtino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi nagrinėjamu atveju šios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ byloje surinktų duomenų, neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, tačiau kartu mano, kad nukentėjusiajai A. V. draudimo bendrovės iÅ¡mokėto neturtinės žalos atlyginimo dydis –– 700 Eur nėra aiÅ¡kiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Ä®vertinus jau anksčiau aptartus duomenis, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios praÅ¡ymo papildomai iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „C.“ jai priteisti 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ .

Akivaizdu, kad į nukentėjusiosios patirtÄ sužalojimÄ , jo sunkumÄ , padarytos žalos pasekmes atsižvelgta priimant sprendimÄ iÅ¡mokėti nukentėjusiajai A. V. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taigi tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas A. V. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikÅ¡mingai nutolęs nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. V. praÅ¡o iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „C.“ priteisti proceso iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ . Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji aukÅ¡tesnės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad ji už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) A. S. sumokėjo 200 Eur.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Å i baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios A. V. apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiosios A. V. skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, todėl jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlygintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Atmesti nukentėjusiosios A. V. praÅ¡ymÄ dėl turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjos Regina Bertašienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė