2820832b-a986-4cfe-93d9-c07fcedcbb50 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                           Baudžiamoji byla Nr. 1-298-806/2018                                                Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04013-2013-9                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.1.10.1; (S)                                                                    1.2.14.5.2.1; 1.1.7.2.5;

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Valentinai Solovejienei, Ninai Kolesnikovai, Akvilei Nemanienei, Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajai Ž. B., jos gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. A., R. J., J. P., D. T., nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, 4 klasių iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, turinti verslo liudijimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. 2016 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (du epizodai), galutine 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymÄ atidedant 2 m., įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo,kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturi epizodai), 182 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė: Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , laikotarpyje nuo 2013 metų nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai D.

T. pastarÄ jÄ gÄ sdino, teigdama, jog jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, ir kad Å¡ių nelaimių iÅ¡vengtų, reikia neÅ¡ti jai (Ž. B.) pinigus ir aukso dirbinius, kuriuos pabÅ«rusi grÄ Å¾ins, o nukentėjusiajai D. T. iÅ¡sigandus ir perdavus Ž. B. pinigus ir aukso dirbinius, pastaroji apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. T. priklausančius 500 litų (144,81 eurų) grynųjų pinigų, auksinį žiedÄ 350 litų (101,37 eurų) vertės, auksinį žiedÄ 250 litų (72,41 eurų) vertės, auksinį žiedÄ 150 litų (43,44 eurų) vertės, po ko, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , tÄ patį mėnesį, po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambinusi nukentėjusiajai D.

T. ir pasakiusi, kad „reikia iÅ¡varyti demonus iÅ¡ jos sÅ«naus“, apgaule savo naudai bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai D. T. atneÅ¡us ir perdavus, įgijo 500 litų (144,81 eurų) grynųjų pinigų, priklausančių D. T., po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , tÄ patį mėnesį paskambinusi nukentėjusiajai D. T. telefonu ir pasakiusi pastarajai, kad „su jos broliais kažkas negerai“ bei žadėdama jiems padėti, liepė nukentėjusiajai D. T. atvežti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jos (D.

T.) brolių marÅ¡kinius, į kuriuos turi bÅ«ti įvyniota po 50 litų, ir nukentėjusiajai D. T. atvežus dvejus marÅ¡kinius, kuriuose buvo įvyniota po 50 litų bei perdavus Ž. B., pastaroji apgaule savo naudai įgijo 100 litų (28,96 eurų) D. T. priklausančių grynųjų pinigų, po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , Ž. B., teigdama, kad Å¡ių vertybių negana, nukentėjusiajai D. T. perdavus, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. T. priklausančiÄ auksinę grandinėlę, kurios vertė 300 litų (86,89 eurų), bei auksinį žiedÄ , kurio vertė 600 litų (173,77 eurų), tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ D.

T. priklausantį 2750 litų (796,45 eurų) vertės turtÄ , padarydama nukentėjusiajai D. T. bendrÄ 2750 litų (796,45 eurų) turtinę žalÄ .Be to, Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai J. P., pastarÄ jÄ gÄ sdino, sakydama, kad „jos Å¡eimos gyvenimas yra prakeiktas ir jos vyrui liko nedaug gyventi, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys“, ir kad Å¡ių nelaimių iÅ¡vengtų, liepė atneÅ¡ti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grÄ Å¾ins, o nukentėjusiajai J.

P. iÅ¡sigandus ir 2013 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtame bute Ž. B. perdavus 400 litų (115,85 eurų) grynųjų pinigų, Ž. B. tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ ir 2013 metų liepos mėnesį bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuolat baugindama nukentėjusiÄ jÄ J. P. dėl jÄ ir jos artimuosius iÅ¡tiksiančių nelaimių, per keletÄ kartų nukentėjusiajai J. P. perdavus, apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai J. P. priklausančius 4200 litų grynųjų pinigų (1216,40 eurų), 2000 JAV dolerių, kurių vertė 5000 litų (1448,10 eurų), 3000 litų ( 868,86 eurų), 200 JAV dolerių, kurių vertė 500 litų (144,81 eurų), 15 000 litų (4344,30 eurų), 10 000 litų (2896,20 eurų), 10 000 litų (2896,20 eurų), auksinį laikrodį, kurio vertė 2000 litų (579,24 eurų), auksinį žiedÄ su baltu akmeniu, kurio vertė 250 litų (72,41 eurų), auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų (57,92 eurų), auksinį žiedÄ su raudonu akmeniu, kurio vertė 500 litų (144,81 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų (28,96 eurų), dvi auksines apyrankes, kurių vertė 300 litų ( 86,89 eurų), ir 200 litų (57,92 eurų), du vestuvinius žiedus, kurių vertė 300 litų (86,89 eurų) ir 200 litų (57,92 eurų), po ko tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , apgaule įtikino nukentėjusiÄ jÄ J.

P. pervesti į L. B. AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), 600 litų (173,77 eurų) grynųjų pinigų, bendrai 52 750 litų (15277,46 eurų), tuo nukentėjusiajai J. P. padarydama 52 750 litų (15277,46 eurų) turtinę žalÄ .Be to, Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai L. A., pastarÄ jÄ gÄ sdino, sakydama, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, ir kad Å¡ių nelaimių iÅ¡vengtų, liepė atneÅ¡ti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grÄ Å¾ins, o nukentėjusiajai L.

A. iÅ¡sigandus ir perdavus, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo L. A. priklausantį turtÄ : 100 litų (28,96 eurų) grynųjų pinigų, po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), baugindama nukentėjusiÄ jÄ ir žadėdama „iÅ¡valyti prakeiksmus“, ko pasekoje nukentėjusiajai L. A. perdavus, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai L. A. priklausantį auksinį vestuvinį žiedÄ , kurio vertė 300 litų (86,89 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 70 litų (20,27 eurų), auksinį pakabutį kryžiaus formos, kurio vertė 70 litų (20,27 eurų), auksinius auskarus, kurių vertė 180 litų (52,13 eurų), po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , sakydama nukentėjusiajai L.

A., kad jos aukso neužteks, 2013 metų liepos mėnesį bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. A. perdavus, apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai L. A. priklausantį turtÄ : auksinę apyrankę, kurios vertė 300 litų (86,89 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 litų (72,41 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų (28,96 eurų), 3000 litų (868,86 eurų) grynųjų pinigų, bendrai 4370 litų (1265,63 eurų) sumai, tuo padarydama nukentėjusiajai L.

A. 4370 litų (1265,63 eurų) turtinę žalÄ . Be to, Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ž. B., kalbėdama telefonu su nukentėjusiÄ ja R. J., baugino pastarÄ jÄ , sakydama, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, kad pastaroji yra „nužiÅ«rėta“, ir kad Å¡ių nelaimių iÅ¡vengtų, liepė atneÅ¡ti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grÄ Å¾ins, o iÅ¡sigandusi nukentėjusioji R.

J., bÅ«dama Jungtinėje Karalystėje Å kotijoje, paskambinusi liepė savo dukrai R. J. perduoti Ž. B. 3100 litų (897,82 eurų), ir R. J. 2013 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavus Ž. B. pinigus, apgaule, savo naudai įgijo svetimÄ R. J. priklausantį 3100 litų (897,82 eurų) vertės turtÄ , po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , Ž. B., kalbėdama telefonu su nukentėjusiÄ ja R. J., baugino pastarÄ jÄ ir R.

J. atvykus į LietuvÄ , 2013 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai perdavus, apgaule savo naudai įgijo 4000 svarų sterlingų, kurių vertė 16 000 litų (4633,92 eurų), iÅ¡ kurių 800 litų (231,70 eurų) grÄ Å¾ino, po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai R. J. bÅ«nant Jungtinėje Karalystėje Å kotijoje, telefonu baugino pastarÄ jÄ apie sveikatos problemas, o nukentėjusiajai R. J. iÅ¡sigandus ir liepus, R.

J. 2013 rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė Ž. B. 1500 eurų grynųjų pinigų, tokiu bÅ«du Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ R. J. priklausantį turtÄ , po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , apgaule įtikino nukentėjusiÄ jÄ R. J. pervesti į Ž. B. nurodytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ sÄ skaitÄ 1500 svarų, t.y. 6000 litų (1737,72 eurų), tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ R.

J. priklausantį bendros vertės 8537,76 eurų turtÄ , tuo padarydama R. J. 8537,76 eurų turtinę žalÄ . Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai R. J., baugino pastarÄ jÄ , sakydama, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, ir kad Å¡ių nelaimių iÅ¡vengtų, liepė atneÅ¡ti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grÄ Å¾ins, o R.

J. iÅ¡sigandus, apgaule savo naudai įgijo R. J. priklausantį turtÄ : dvi auksines grandinėles, kurių vienos vertė 100 litų (28,96 eurų), bendra vertė 200 litų (57,92 eurų), dvi poras auskarų, kurių poros vertė 70 litų (20,27 eurų), bendrai 140 litų (40,55 eurų) sumai, po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , apgaule įtikino nukentėjusiÄ jÄ R. J. pervesti į L. B. AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 500 litų (144,81 eurų), po ko, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , apgaule įtikino nukentėjusiÄ jÄ R.

J. pervesti į L. B. AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 1600 litų (463,39 eurų), tokiu bÅ«da apgaule savo naudai įgijo svetimÄ R. J. priklausantį 2440 litų (706,67 eurų) turtÄ , tuo padarydama R. J. 2440 litų (706,67 eurų) turtinę žalÄ .Kaltinamoji Ž. B. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja D. T. parodė, kad su pastarÄ ja susipažino labdaroje, ji netoli gyveno, (duomenys neskelbtini). Nuėjo apsipirkti, sutiko moterį, pasiÅ«lė paburti, Å¡i sutiko.

Ji jai pasiÅ«lė ateiti į namus, toji atėjo, davė 50 Lt. Ji D. T. iÅ¡bÅ«rė, pasakė apie jos vaikus, mamÄ ir daugiau jokių pinigų neėmė. D. T. ateidavo pas jÄ , sėdėdavo, jos kalbėdavo, bet tokių sumų ji neėmė. Nepripažįsta, kad buvo tokie pokalbiai, kaip nurodyta kaltinime. Kai vėliau ateidavo D. T., ji jai neburdavo, tik ateidavo pasiÅ¡nekėti, jokių pinigų daugiau nemokėjo, tik tuos 50 Lt. Jokių nurodymų ji D. T. nedavė. Nebuvo su D. T. susipykusi, neturėjo jokio prieÅ¡iÅ¡kumo, nežino, kodėl D.

T. taip kalba, tai netiesa. Dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja J. P. kaltinamoji Ž. B. paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiÄ ja bendravo, atrodo, kad jÄ atvedė T.. J. P. į jos butÄ atėjo iÅ¡siburti dėl savęs, dėl darbo, neatsimena tiksliai. J. P. jai padėdavo, maisto atneÅ¡davo, duodavo pinigų po 30-40 Lt. Neatsimena, kaip ten buvo tiksliai. Dėl Å¡io kaltinimo nieko negali pasakyti, su J. P. buvo normalus bendravimas, Å¡i už bÅ«rimÄ jai buvo padovanojusi auksinį žiedukÄ su raudonu akmeniu, bet jai jis didelis buvo.

J. P. rusiÅ¡kai su ja kalbėjo, sakė pasiimti dovanÄ . Kad ji ėmė tokias sumas, kaip nurodyta kaltinime, neatsimena. Neatsimena, kiek J. P. jai duodavo pinigų, duodavo po 50, po 40 Lt., maisto atneÅ¡davo, cigarečių pirkdavo. Kitų auksinių dirbinių ji nematė, neatsimena, kad tokie daiktai pas jÄ buvo. Jokių dolerių jai J. P. nedavė, ji neėmė tokių pinigų. Davė litais, sumos įvardinti negali, bet tÅ«kstančiais tikrai neduodavo. Tikrai neprisipažįsta. J. P. duodavo pinigus už bÅ«rimÄ , už pasakytÄ teisybę, po 50-40 Lt, bet ne dėl to, kad kažko iÅ¡vengtų ateityje, nelaimių nevaikydavo.

Ateidavo ne kiekvienÄ dienÄ , ateidavo į savaitę ar į dvi savaites kartÄ . Nesakė, kad reikalingi pinigai ir auksas atlikti ritualams. B. žino, Å¡i jos klientė, turėjo B. sÄ skaitos numerį. J. P. jai vienÄ kartÄ pervedė 600 Lt, bet ne už bÅ«rimÄ , ji J. P. prašė, kad jai paskolintų. Dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja L. A., kaltinamoji Ž. B. paaiÅ¡kino, kad Å¡ios moters neatsimena, jÄ pirmÄ kartÄ mato, tokių sumų, tokių skaičių nematė. Kaltinimo nepripažįsta. Gal moteris buvo kažkada iÅ¡siburti, gal už bÅ«rimÄ Ä—mė kada.

BÅ«rimas kainuoja nuo 30 iki 40 Lt, kaina skiriasi, nes yra taro kortos, už verslo liudijimÄ reikia mokėti. Skiriasi suma priklausomai nuo to, kiek buria. Dėl veikos prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias R. J., R. J. kaltinamoji Ž. B. paaiÅ¡kino, kad ateidavo ta mergaitė – R. J., pas jÄ . Pripažįsta, kad bÅ«rė, tokių sumų neėmė. Visos atėjo viena per kitÄ , ne pagal kažkokius skelbimus. Auksinių dirbinių, pinigų ritualams neliepė atneÅ¡ti. Ateidavo po keletÄ kartų iÅ¡siburti, mokėdavo po 50, po 100 Lt.

R. J. neliepė atneÅ¡ti grandinėlių ir auskarų. Su mama, R. J., gal ir kalbėjo telefonu. Apie nelaimes tikrai nieko R. J. nesakė. Å io konkretaus atvejo apskritai neatsimena. Žino tik tai, kad tokių pinigų, kaip nurodyta kaltinime, tikrai neėmė. L. B. posėdžių salėje mato pirmÄ kartÄ , nors gal yra jai kada bÅ«rusi. Gydymui jai iÅ¡ nukentėjusiųjų paskolino tik viena moteris ir tik 600 Lt. Neatsimena, kokiu bÅ«du tuos pinigus gavo. Apie R. J. pavedimus – 500 Lt ir 1600 Lt nieko nežino, tokių pinigų nėra gavusi.

Pinigų užsienio valiuta ji nėra gavusi. Tardavosi su moterimis, kad už bÅ«rimus reiks sumokėti. Vienas bÅ«rimas – 50 Lt, jeigu norėdavo, kad pasakytų daugiau, bÅ«davo ir 100 Lt, 150 Lt duodavo. Nukentėjusiųjų nelaimėmis ir pan. negÄ sdindavo, prakeiksmų nevalė, tik kėlė kortas. Neįkalbinėjo nukentėjusiųjų imti paskolų iÅ¡ bankų, skolintis iÅ¡ kitų asmenų. Nukentėjusiosios visada atsiskaitydavo pinigais, jokių daiktų neduodavo, viena iÅ¡ jų maisto, cigarečių atneÅ¡davo.

Jokių rÅ«bų ritualams neėmė. Nukentėjusiosios ateidavo ne po viena kartÄ , eidavo 2-3 kartus per savaitę, dažnai, todėl tam tikros sumos galėjo susidaryti. Jokių banko sÄ skaitų ji nedavė. Pati banko sÄ skaitÄ turėjo labai seniai. Tuo metu neturėjo nei paso, nei sÄ skaitos. Versdamasi bÅ«rimais, turėjo verslo liudijimÄ . Ä®sigijo Kaune iÅ¡ mokesčių inspekcijos. Kažkurį laikÄ mokėjo, kažkurį ne. Byloje aktualiu laiku gal taip pat turėjo verslo liudijimÄ , tačiau buvo nesumokėjusi.

Žino, kad buvo iÅ¡siėmusi, bet kuriam laikui, nežino. Dabar turi verslo liudijimÄ . Nukentėjusiosios jÄ apÅ¡neka, kadangi viena kitÄ pažįsta. Ji pati jokių skolų neturėjo. Nukentėjusioji D. T. apklausiama teisme parodė, kad dirbo Sostinės turguje, Žalgirio gatvėje, dėvėtų rÅ«bų parduotuvėje. Buvo su drauge. Kaltinamoji atėjo, pasivadino R., ir sakė, ar galima paburti. Ji pati naÅ¡lė, visada gyvenime nesiseka. Kaltinamoji pasakė, kad viskas gerai, bet kÄ nors reikia duoti.

Ji davė žiedus ir auksinę grandinėlę. Viskas vyko darbe. R. prašė žiedų, nes juos reikia iÅ¡valyti. Ji pinigus sumokėjo, R. pasakė, kad vakare užeitų. R. pasakė, kad jos, D. T., vaikui negerai, kad jos toks gyvenimas, kad nesiseka. PirmÄ kartÄ pas B. nuėjo 2013 m. liepos mėnesį. Vakare po darbo su drauge B. K. nuvažiavo, bet draugė nenorėjo burtis, tik ji, D. T.. Norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti savo gyvenimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks jis bus toliau. R. apie ateitį nepasakė nieko, tik pasakė, kad ji suras draugÄ , bet nesurado.

LÅ«kesčių neiÅ¡bÅ«rė. Kaltinamoji pasakė, kad ji atvežtų 500 litų, nes reikia juos iÅ¡valyti. Ji pasakė, kad tokių pinigų neturi, tada kaltinamoji liepė atvežti auksÄ . Ji turėjo sulūžusį auksinį žiedÄ , kaltinamoji sakė vežti viskÄ , nes reikia iÅ¡valyti. Kai ji R. nuvežė, R. jai grÄ Å¾ino grandinėlę, žiedus pasiliko, sakė grÄ Å¾ins vėliau. Nuvažiavo, pinigus išėmė iÅ¡ bankomato, R. sakė atiduos po poros dienų. Jei kas, R. jai vis skambindavo ir grasindavo, kad pas jÄ gyvenime negerai, sakė reikia dar duoti pinigų, juos iÅ¡valyti.

Ji sakė R., kad nebeturi pinigų, R. klausė, ar ji dar turi draugę ar pažįstamÄ , kuriai gyvenime nesiseka. Ji paskambino J., pasakė, kad yra bÅ«rėja, ir jos kartu nuėjo pas R.. R. tuo laiku jai grÄ Å¾ino gal 200 Lt, kad ji pastarÄ ja pasitikėtų, bet atidavė ne visus pinigus. Po to su J. atskirai jos su R. kalbėjosi, sakė jai neskambinti, nesakyti, kad bendrauja. Žiedų kaltinamoji jai negrÄ Å¾ino, prašė, o toji sakė, kad kai ateis laikas, grÄ Å¾ins. Po to R. skambino, pasakė, kad broliai yra, kuriems nesiseka, pabandys kažkÄ padaryti.

R. sužinojo apie brolius, nes vienÄ kartÄ paklausė, ar turi brolių, ji pasakė, kad taip. R. pasakė, kad reikia pinigus įvynioti į marÅ¡kinius, paraÅ¡yti vardÄ ir berods gimimo metus. Ji įdėjo po 50 Lt į vienus marÅ¡kinius ir į kitus, suvyniojo ir parašė vardus. Turėjo brolių marÅ¡kinius, nes į kaimÄ buvo nuvažiavus ir paėmė juos. Jie apie tai nieko nežino net kad toks atvejis buvo. R. pasakė, kad dar mažai ir reikia dar mamos, nes mamos kraujas. Ji nuėmė mamos žiedÄ ir grandinėlę, R. sakė reikia iÅ¡valyti ir po to grÄ Å¾ins.

Po to jai paskambino dukterėčia J., pasakė, kad bÅ«rėja yra, dukterėčia paprašė supažindinti. Dukterėčia nuėjo, kaip ir viskas gerai buvo. R. ėmė pinigus, žiedus, ir visada sakė, kad grÄ Å¾ins. R. grasindavo ir skambindavo, sakė, kad jos vaikas demonas, suparalyžuotas bus, po vyro mirties vaiko rankutės dreba, ji pas R. nueidavo, R. jai žolelių arbatÄ darydavo. Dabar sÅ«nus jaučiasi gerai, pas jokius gydytojus nesikreipė, nes sÅ«nus buvo pas psichologÄ , kuris pasakė, kad savaime viskas praeis.

Jis gerai jaučiasi, jo nesuparalyžavo, jis baigė mokslus. Neprisimena, kiek R. pinigų atidavė, 500 Lt po 50 Lt davė, dar 1000 Lt, buvo duoti dar žiedai ir grandinėlės. R. paimdavo pinigus, atiduodavo ir vėl paimdavo. Jos visos kai susirinko, suprato, kad R. jas apgavo. Rugsėjį R. į skambučius neatsiliepdavo, visos atėjo pas R., skambino į duris, kaimynė pasakė, kad R. jau nėra ir daug žmonių čia eina, nes jos ne vienos apgautos. Palaiko pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. NurodytÄ sumÄ sudaro žiedai, pinigai, mamos grandinėlė ir žiedas.

Dabar supranta, kad buvo kažkokiam rÅ«ke ir davė pinigus bei grandinėles. PabÅ«go grasinimų, tuo metu niekam iÅ¡ Å¡eimos narių nebuvo blogai su sveikata. Kai neturėjo pinigų, kaltinamoji sakė pasiskolinti jų iÅ¡ draugių, sakė imti paskolÄ . Kai pas R. atvedė J. ir dukterėčiÄ R. J., R. liepė neskambinti joms, nebendrauti, sakė pasakys, kada su jomis galima pabendrauti, bet jos visos nesusilaikė, savaitę neskambino, po to susiskambino. Dukterėčia iÅ¡važiavo į Å kotijÄ , pas savo mamÄ , jos, D.

T. sesę, pasakė, kad jai viskas gerai, o po to, kai grįžo, pasakė, kad atidavė tiek ir tiek pinigų, turi juos grÄ Å¾inti. Ji pasakė, kÄ R. padarė, kad apgavo. Jos buvo strese, kaip robotai darė viskÄ , pasakius, kad neturi pinigų, R. dar supyksta ir deda ragelį. Mokėjo R., nes vis tiek turėjo mokėti, sumoki, tada R. buria. Daug kartų buvo užėjusi, virÅ¡ 10, bet R. bÅ«rė tik vienÄ kartÄ . Nesutinka su tuo, kad R. sumokėjo visus pinigus už bÅ«rimÄ . Tik pirmÄ kartÄ sumokėjo už bÅ«rimÄ , o po to, kaip minėjo, R. skambino ir sakė, kad atneÅ¡tų pinigus, grandinėles, žiedus, juos atiduos, kai iÅ¡valys.

Neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. R. grÄ Å¾ino vienÄ grandinėlę, o mamos grandinėlės negrÄ Å¾ino. Kai atėjo burti, paėmė nuo jos grandinėlę ir vakare jÄ grÄ Å¾ino, o po to, kai bÅ«rė dėl brolių, pasakė, kad reikia mamos auksinės grandinėlės ir žiedo ir ji nieko negrÄ Å¾ino. Mama žino, kad ji tuos daiktus paėmė, ji pati juos davė. Mama yra po antro insulto, sakė yra kaip yra, negrÄ Å¾ins, tai negrÄ Å¾ins. Tegul bÅ«na, kad mama atsisako auksinio žiedo ir grandinėlės. Pinigų ji nesiskolino, visi yra asmeniniai.

IÅ¡ 10 pas R. apsilankytų kartų, Å¡i bÅ«rė 3-4 kartus, o po to R. skambindavo, kad ji ateitų, sėdėdavo ir kalbėdavo. BÅ«rimo seansas užtrukdavo virÅ¡ valandos.Nukentėjusioji J. P. apklausiama teisme parodė, kad atėjo 2013 m. liepos pabaigoje su D., R. sakė, kad paburs, pasėdėjo, paskui D. iÅ¡leido, pasakė, kad ji nereikalinga. R. pradėjo jai sakyti, kad visa Å¡eima prakeikta, viskÄ reikia iÅ¡valyti, auksÄ taip pat. TÄ dienÄ prašė atneÅ¡ti 400 Lt kažkur, po to dar, nes nepadėjo, dar mažai.

Ji pasakė, kad nespės, į darbÄ reikia, antrÄ kartÄ buvo pas R., nešė 2000 dolerių. Gatvėje susitiko, padėjo į chalatÄ , pasakė, kad viskÄ sutvarkys. Pasakė, kad už pusės metų mirs vyras, sÅ«nus pateks į avarijÄ , ji patikėjo, nes sÅ«nus buvo iÅ¡siskyręs su mergina, pergyveno. Paskui vėl reikėjo pinigų, kad juos iÅ¡valytų ir prakeiksmÄ nuimtų nuo vyro, nuo dukros, nuo sÅ«naus, jos. Paskui kaltinamoji liepė dar atneÅ¡ti visÄ auksÄ , sakė, kad žino, kad ji turi, sakė viskÄ Å¾inanti.

Atidavė viskÄ . Kaltinamoji pasakė nueiti į bankÄ , reikėjo pinigų, kad visus iÅ¡valytų, sakė viskÄ grÄ Å¾ins po savaitės, paskui po mėnesio. Ji ateidavo po savaitės, kaltinamoji sakydavo, kad dabar neiÅ¡eina, dar reikia pinigų, skambindavo, sakydavo dar atneÅ¡ti. Pinigus iÅ¡ pradžių ji nešė savo asmeninius, pas kaimynus skolinosi, ėmė paskolÄ iÅ¡ Swedbank ir iÅ¡ Snoras banko, ar momentinį kreditÄ . Kaltinamoji sakė po mėnesio grÄ Å¾ins, pinigų namie nelaiko, jie užkasti kapinėse kartu su auksu.

Paskui skambino, kaltinamoji sakė, jog yra ligoninėje, vėliau iš vis nebeatsiliepė. Po kurio laiko kaltinamoji paskambino, pasakė, kad žino, jog jai blogai, pasakė, kad jai, kaltinamajai, jau geriau, ji ligoninėje, bet dabar reikia pinigų vaistams ir daktarams. Ji, J. P., pasiskolino iš sūnėno pinigų, kaltinamoji pasakė, kad po savaitės atiduos, bet po savaitės atidavė 600 Lt, ji sūnėnui paskambino, pasakė, kad gali atiduoti 600 Lt, šis pasakė, kad jam tiek nereikia, jam reikia visos sumos.

Paskui kaltinamoji paskambino ir pasakė, kad jai reikia pinigų vaistams, ji pasakė, kad nieko neturi, tik tuos 600 Lt. Kaltinamoji atsiuntė sÄ skaitÄ , kur reikia pervesti pinigus, nuėjo į bankÄ ir pervedė. KaltinamÄ ja patikėjo, nes pas jÄ buvo Dievo paveikslas ir ji melsdavosi. Kaltinamoji jai visiÅ¡kai nieko negrÄ Å¾ino. Paskui sakė reikia viskÄ vežti į Kryžių kalnÄ Å iauliuose, sakė važiuoti kartu. Atsisakė, nes į darbÄ eina. Kaltinamoji sakė viena nuvažiuos, ten reikia užkasti, budėti visÄ naktį.

Dar kažkada atėjus pasakė, kad reikia iÅ¡valyti butÄ , pasakė padarysim taip, kad ateis notaras, ji parduos butÄ , perraÅ¡ys viskÄ , nors nebus taip, kad iÅ¡ tikro parduos, bet reikia tokį ritualÄ padaryti. Ji nesuprato prie ko tas butas, nesutiko. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Kaltinamajai nieko nedovanojo, Å¡i jai skambino ir sakė neÅ¡ti. PirmÄ dienÄ kaltinamajai sumokėjo gal 50 Lt, paskui paskambino ir pasakė, kad reikia 400 Lt. Paskui sakė, kad reikia dėl vyro, dėl sÅ«naus dar. Pas bÅ«rėjÄ eidavo po vienÄ , R. neleisdavo nei skambinti viena kitai, nei bendrauti, sakydavo, kad nieko nepadės, jei pasakos.

Kai vienÄ kartÄ atėjo, R. sakė jai „tu skambinai D.“, atsakė, kad ne, sakė „nemeluok“. Bendraudavo rusų kalba. KreditÄ Ä—mė banke „Snoras“, buvo prie Minsko parduotuvės ar ten momentinis kreditas buvo, pildė sutartį kažkokiÄ , bet tų dokumentų neturi. Paskirtį kredito nurodė ar butui remontuoti ar kažkam, nes buvo labai skubu. „Snoras“ bankas pervedė pinigus į SEB banko sÄ skaitÄ . Ji juos nusiėmė grynaisiais, neatsimena kur. „Swedbank“ paėmė kreditÄ , nes reikėjo atiduoti kaimynams skolÄ , jÄ atidavė.

Daugiau iÅ¡ niekur neėmė pinigų. 2000 dolerių buvo mamos palikimas, ji 2012 m. mirė. Å ie pinigai buvo namuose, jokių patvirtinančių dokumentų, kad jie buvo, neturi. Auksinis laikrodis buvo padovanotas dukrai, jai 12 metų. R. sakė atneÅ¡ti jį, iÅ¡valys ir atiduos. Neturi jokių laikrodžio dokumentų, jis jai buvo padovanotas močiutės kartu su grandinėle. Visi žiedai ir, grandinėlės buvo jos. Niekam negalėjo apie tai pasakoti, tik viskÄ Å¾inojo jos draugės. Parašė pareiÅ¡kimÄ spalio mėnesį, nes rugsėjį negalėjo kaltinamajai prisiskambinti, buto durų niekas neatidarė, paskui nuėjo visos kartu, kaimynai pasakė, kad R. nebėra.Nukentėjusioji R.

J., apklausiama teisme parodė, kad viskas vyko 2013 m. liepos mėnesį, bendravo su krikÅ¡to mama telefonu, toji buvo sakiusi, kad susipažino su čigone, kuri labai gera, padeda, gali nuspėti ateitį. Susidomėjo tuo. Nuėjo kartu pas kaltinamÄ jÄ Ä¯ namus, toji jai iÅ¡ karto pasakė, kad ji jauna, jai viskas gerai, bet mato, jog mamai labai blogai ir ji turi mamai paskambinti, nes kitaip jos sveikatai bus blogai. Kaltinamoji pasakė keletÄ faktų iÅ¡ praeities, kurie kaip ir sutapo, mamos sveikata visÄ gyvenimÄ buvo prasta, dėl to ir teko iÅ¡vykti į užsienį, kad pagerintų savo finansinę padėtį, gyvenimas buvo nelengvas.

Su mama ji bendrauja telefonu arba per „Skype“ ir kalbėdama nurodė, kad buvo pas bÅ«rėjÄ ir ji jai turi paskambinti. Bendravo su R. telefonu, Å¡i kviesdavo pas save į svečius, su mama per „Skype“ kalbėdavo. Ji važiavo pas mamÄ Ä¯ užsienį savaitei pailsėti, po to atvyko abi į LietuvÄ , R. pasakė, kad lauks jų Minties gatvėje. Nuėjus R. pradėjo sakyti mamai, kad mamos sveikata prasta, asmeninis gyvenimas nesusiklostęs. R. darydavo tam tikrus ritualus, melsdavosi, į akis žiÅ«rėdavo ir sakydavo, kad reikia tikrai tikėti, nes yra žmonių, kuriems padeda, jai suteikta Dievo valia pagelbėti žmonėms.

R. sakydavo, kad jos darbas susijęs su pinigais ir auksu, juos reikia iÅ¡valyti, bet prisiekdavo, kad tikrai grÄ Å¾ins viskÄ . Kai mama buvo, mama neÅ¡davo pinigus pati, taip pat buvo bankiniai pavedimai, buvo aukso grandinėlės. Jos pačios buvo dvi grandinėlės ir auskarai, tai buvo dovanos iÅ¡ Pirmos Komunijos, todėl dokumentų jokių neturės. Dėl bankinių pavedimų, kurie buvo atliekami, buvo pateikti duomenys. Atėjo diena, kai R. viskÄ turėjo grÄ Å¾inti, pastaroji pasakė, kad dar reikia palaukti, nes dar vyksta valymas.

Dar prisimena, jog buvo paskolinta tam tikra pinigų suma ir dalį R. grÄ Å¾ino, kad jų nenuskriaustų. Galiausiai, kai R. skambino, Å¡i pradėjo nekelti, po to paskambino, R. pasakė, kad yra ligoninėje, sveikata yra pablogėjusi ir jÄ prižiÅ«ri daktarai, nurodė, kad reikia pervesti pinigų daktarams ar kažkam, buvo nurodžiusi atitinkamÄ banko sÄ skaitÄ . Ji tai padarė su tikslu, kad R. grÄ Å¾ins, bet po to su R. vėl susisiekti nepavyko. Po to ji susiskambino su teta ir iÅ¡sipasakojo, kad jas ir dar kitas moteris apgavo.

Po to dar nuėjo kartu iki R., bet kaimynai pasakė, kad ši čia nebegyvena. Jos ieškinys yra už dvi grandinėles ir santaupas, o pagrinde mamos pinigai buvo. Negali pasakyti, kokias sumas R. vedė, gal iki 1000, per „Western Union“ vedė, ir ji, ir mama, žino, kad buvo ne lietuviška valiuta, o eurai. Po to laiko, kai buvo pervesti pinigai, buvo bandyta daug kartų susisiekti, bet nebebuvo ryšio ir nebepavyko to padaryti. Kaltinamoji prisistatė R., po kažkurio bendravimo laikotarpio pasakė savo pavardę M..

Ji pati pas jÄ yra buvus 15-17 kartų, gal mažiau. Bet tikrai ne 2-5 kartus. Suprato, kad yra apgauta, nes R. įgijo jos mamos turtÄ nesÄ Å¾iningu bÅ«du, kaltinamoji sakydavo, kad tikrai viskÄ grÄ Å¾ins. Ji religinga, R. melsdavosi prieÅ¡ DievÄ ir ji buvo ja patikėjusi. Pirmi apsilankymai pas R. bÅ«davo kaip konsultaciniai, kad pakalbėtų apie gyvenimÄ . Jai R. nebÅ«rė iÅ¡ jokių kortų, nebuvo jokio sutarimo, kad ji R. turi sumokėti. Pati R. sakė, kad kai pagelbės, kai viskÄ grÄ Å¾ins, tada ir atsiskaitys.

R. jai nepagelbėjo, ji pas jÄ Ä—jo, kad Å¡i nuspėtų kažkokiÄ ateitį. Aplinkybes nusakė padrikai. KiekvienÄ kartÄ neÅ¡davo dirbinius, R. atlikdavo kažkokius ritualus. Savo konkrečiai nešė dvi auksines grandinėles ir auskarus. Mama pervesdavo pinigus į jos sÄ skaitÄ , buvo ir fiziÅ¡kai palikusi pinigų. Mama su R. tarpusavy bendravo ir sakydavo jai, kad nuneÅ¡tų pinigus R., nes Å¡i turi atlikti valymus. VienÄ kartÄ mama pati buvo palikusi kortelę, negali pasakyti ar tai buvo kortelė mamos vardu ar jos.

Tuo metu ji buvo nedirbanti ir mama palikdavo pinigų, taip pat seneliai paremdavo. Susipažinusi su R., nuėmė iÅ¡ Swedbank pinigus ir nunešė juos pastarajai, kol dar mama su R. nebuvo susipažinusi, nes R. jai sakė, kad nuo pat pradžių pinigų reikia. Dalis pinigų buvo grÄ Å¾inta, bet mama jau buvo iÅ¡vykusi, todėl buvo grÄ Å¾inta jai. Su mama dviese buvo nuėjusios gal 2 kartus. Kai ateidavo pas R., visada atneÅ¡davo jai vaiÅ¡ių, parÅ«kyti. Tai darydavo iÅ¡ draugiÅ¡kumo, nebuvo tai atsiskaitymo priemonė.

R. buvo pasitikėta, buvo paskolinta tam tikra pinigų suma ir ji jos negrÄ Å¾ino. Po to laiko pasitikėjimo žmonėmis nėra jokio.Nukentėjusioji L. A. apklausiama teisme parodė, kad su R. susipažino per J. P., pirmÄ kartÄ buvo atėjusios kartu. Su J. P. kartu dirbo, Å¡i pasakė, kad turi pažįstamÄ bÅ«rėjÄ ir gali nuvesti, ji neatsisakė ir jos nuėjo kartu. Nuėjo po darbo, R. jai pabÅ«rė kortom, nieko tokio nepasakė, bet paskui sakė, kad jos sÅ«nus pavojuje. SÅ«nus kaip tik baigė mokslÄ ir norėjo važiuoti į užsienį dirbti.

R. pasakė, jog mato, kad nori sÅ«nus iÅ¡važiuoti į užsienį, jam gresia pavojus, reikia pavalyti. Ji tada neturėjo pinigų ir pirmam bÅ«rimui pas J. skolino pinigų 30 ar 50 Lt. R. sakė, kad dar turi duoti auskarus pavalyti ir paskui juos grÄ Å¾ins. Gal tris dienas auskarai pas R. pabuvo ir Å¡i juos atidavė. Paskui R. sakė, kad jos sÅ«nui pavojus, reikia užmokėti 100 Lt, ji R. davė, bet nieko tokio Å¡i nepasakė. Sakė, kad sÅ«nus gali susirgti, reikia atneÅ¡ti jo daiktų, apatinių, ji atnešė.

Dar R. pasakė, kad mato pas jÄ raudonÄ dėžutę su akmenimis ir yra aukso, reikia atneÅ¡ti viskÄ pavalyti. PirmÄ kartÄ atnešė ar auskarus ar grandinėlę, R. pasakė, jog mato, kad ji dar turi ir reikia atneÅ¡ti viskÄ . KiekvienÄ kartÄ vis R. reikėjo neÅ¡ti kÄ nors, nunešė ji R. vestuvinį žiedÄ , auskarus, pakabukÄ , apyrankę ir dar buvo grandinėlė sutraukyta, bet R. sakė, kad vis tiek reikia Å¡iÄ palikti. Ji sakė, kad turi sidabro, R. sakė jis netinka. R. sakė, kad važiuos į Kryžių kalnÄ , ten valys.

Pirmus paimtus auskarus grÄ Å¾ino, pinigų negrÄ Å¾ino. Ji tuo metu turėjo problemÄ , negalėjo iÅ¡siskirti su vyru, R. pasakė, kad pas jÄ aura bloga, reikia pavalyti, todėl reikia 4000 Lt. Ji jokių pinigų neturėjo, nes ėmė banke kreditÄ buto remontui, ten reikia mokėti kas mėnesį, R. sakė pasiskolint, o ji neturėjo kur. R. pradėjo nelabai kaip bendrauti, sakydavo žiÅ«rėti į akis, o ji nežiÅ«rėdavo, sakydavo, kad jei nežiÅ«rės, nepadės. R. sakė vis tiek reikia pinigų, iÅ¡valyti, kad geras gyvenimas pas jÄ bÅ«tų.

Ji neturėjo pinigų, bet paskui iÅ¡ vyro pasiskolino 3000 Lt, bet jam nesakė, kam reikia, nes bÅ«tų neskolinęs. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad skolinosi iÅ¡ vyro pinigus. Skolindamasi iÅ¡ jo pasakė, kad reikia sveikatai pinigų, nes prieÅ¡ tai sirgo, ligoninėje gulėjo, gėda pasakyti, kad pas bÅ«rėjÄ pinigus nešė. Pradžioje, kai su R. bendravo, Å¡i vaiÅ¡indavo kava, pabendraudavo, tik visÄ laikÄ R. pykdavo, kad ji nežiÅ«ri jai į akis ir sakė, kad nieko neiÅ¡eis, nes negali taip bendrauti.

Po kurio laiko ji pasiskolino pas vyrÄ pinigų, atnešė, R. sakė važiuos į Kryžių kalnÄ , pavalys ir viskÄ grÄ Å¾ins, kaip ir auskarus grÄ Å¾ino. Ji patikėjo, bet tuo metu buvo labai irzli, nervinga, ir visÄ laikÄ pas J. klausinėjo ar Å¡iai R. davė kÄ nors ar ne, bet J. jai nieko nesakydavo, nes R. taip liepė. Vėliau, kai paskolino pinigus, skambino R. ir klausė, kada grÄ Å¾ins, toji sakė, kad yra ligoninėje, susirgo ir reikia pinigų į sÄ skaitÄ pervesti. Ji žinojo, kad J.

R. pervedė 500 Lt ir paklausė, ar R. reikia pervesti 500 Lt, R. labai supyko, sakė, kad daugiau dar reikia. Ji R. pasakė, kad kai Å¡i grÄ Å¾ins 3000 Lt, tada perves 500 Lt. Kadangi ji dirbo greitojoj pagalboj, paklausė R., kurioje ligoninėje guli, kad galėtų gerÄ gydytojÄ surasti. R. supyko ant jos, sakė, kad jai pinigų reikia, o ne gydytojo, sakė pervesti pinigus į tÄ sÄ skaitÄ . Ji atsakė, kad pinigų neturi. IÅ¡ pradžių R. su ja bendravo gražiai, o po to Å¡aukti pradėjo, pykdavosi, sakė, kad J. kaip angelas, o ji kaip velnias.

Tada ji suprato, kur įlindo, J. ėmė klausinėti, bet Å¡i nesakė kokiÄ sumÄ R. davė, tik sakė, kad auksinę grandinėlę atidavė ir kreditÄ paėmė, ji suprato, kad jas apgavo. Å iaip nelabai tiki žmonėmis, bet kai su R. bendravo, Å¡i apgavo. Pas kaltinamÄ jÄ lankėsi gal 5 kartus, pirmÄ dienÄ buvo buriama jai, o antrÄ dienÄ dėl sÅ«naus bÅ«rė. Ėjo keletÄ kartų kartu su J.. Kai R. reikalavo pinigų, J. buvo kartu, sakė darbe pas pažįstamus pasiskolinti. Ji norėjo skolintis, bet niekas neturėjo, po to, kai buvo pas kaltinamÄ jÄ , jai skambino, liepė atsiliepti, sakė, kad jai skambina dėl pinigų, liudininkė buvo J..

Palaiko pareikÅ¡ta ieÅ¡kinį. Nešė rÅ«bus, nes atseit ji bÅ«rė sÅ«nui, kad jis nenumirtų, sakė, kad jam bus labai blogai, reikėjo drabužių nuneÅ¡ti. Pralaikė juos tris dienas ir paskui atidavė. SÅ«nui viskas gerai buvo, bet ji neleido jam važiuoti į užsienį, iÅ¡sigando. Dar R. buvo sakiusi atlikti ritualÄ su juodu siÅ«lu, užriÅ¡ti jį ant auksinių dirbinių, ji padarė tai. Už save mokėjo 30 ar 50 Lt, juos skolinosi pas J., nes tuo metu grynųjų neturėjo, o už sÅ«nų davė 100 Lt.

Ji pas R. daugiau ėjo su auksu. Kai jį atneÅ¡davo, tai R. sakydavo, kad ne viskas atneÅ¡ta ir reikia viskÄ atneÅ¡ti. Paskutinį kartÄ , kai atidavė 3000 Lt, kitÄ dienÄ R. nebebuvo, ji iÅ¡ karto iÅ¡važiavo. Jokių kreditorinių įsipareigojimų tada neturėjo.Teismas BPK nustatyta tvarka paskelbė ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-01 apklaustos nukentėjusiosios R. J.parodymus, kai ji parodė, kad nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje Å kotijoje 2013 metų liepos mėnesį bendraujant su dukra R.

J., Å¡i jai papasakojo, kad vaikÅ¡to pas čigonę bÅ«rėjÄ , vardu R.. R. papasakojo, kad su bÅ«rėja susipažino per jos seserį D. T.. R. pasakojo, kad buria kortomis, visÄ tiesÄ pasako apie praeitį, apie ateitį ir panaÅ¡iai. 2013 metų liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, ji skambino savo dukrai R. J., kuri tuomet buvo pas R.. Dukra davė jai pakalbėti su R.. Paėmusi telefono ragelį ji kalbėjosi R.. R. pasakė, kad jai su sveikata kažkas negerai, kad yra „nužiÅ«rėta“ ir panaÅ¡ius dalykus.

Ji pasakė, kad grįš į LietuvÄ atostogauti. R. pasakė, kad reikia bÅ«tinai susitikti, reikia žiÅ«rėti savęs, sveikata brangiau, taip pat reikia rÅ«pintis dukra ir panaÅ¡iai. Pažadėjo atvažiavusi su R. susitikti. Tuo metu (pirmÄ kartÄ ) R. jokių pinigų dar nedavė. Jos apsikeitė telefono numeriais ir „skypo“ adresu. Jos bendraudavo dažniausiai telefonu. Kai bendraudavo, R. kalbėdavo vis tuos pačius dalykus: apie jos blogÄ sveikatÄ , nužiÅ«rėjimus, kad gali padėti nuimti visus nužiÅ«rėjimus, bei sakė, kad tai ji padarytų, reikalingi pinigai.

R. įvardindavo sumas, kurias ji turi duoti. Sakydavo, kad tuos pinigus laiko pas save kaip užstatÄ , o po to naktį važiuoja su tais pinigais melstis į bažnyčiÄ , sakydavo, kad visus pinigus po maldų ir auros apvalymo grÄ Å¾ins. Ji turėjo AB „Swedbank“ banke sÄ skaitÄ , kurios dabar jau nepamena, nei numerio, nes jÄ uždarė, ir iÅ¡ savo angliÅ¡ko banko pervedinėjo pinigus į savo „Swedbank“ sÄ skaitÄ . Jos dukra R. J. turėjo jos Å¡io banko kortelę, tam reikalui, jei dukrai reikėtų pragyvenimui pinigų.

Tai iÅ¡ savo angliÅ¡ko banko ji pervedė, atrodo, 3100 litų į savo „Swedbank“ tam, kad dukra nuneÅ¡tų tuos pinigus R.. Po to 2013 metų rugpjūčio mėnesį jos dukra atvyko pas jÄ Ä¯ Å kotijÄ ir 2013-08-14 jos kartu grįžo į Vilnių. Po kelių dienų kartu su dukra nuėjo pas R. į butÄ (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi apie gyvenimÄ , jas priėmė labai Å¡iltai, sakė, kad padės, kad viskas bus gerai, taip pat sakė, jog jei ji nori bÅ«ti laiminga gyvenime, R. galės jai padėti, bet tik jei ja tiki, bet, kad ji dirbtų ir „valytų“ jų gyvenimÄ , reikia jai duoti pinigų, kuriuos grÄ Å¾ins.

Po kelių dienų vėl nuvyko su dukra pas R., kur perdavė jai į rankas savo 4000 Didžios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 16 000 litų. R. žadėjo, kai pabaigs „darbÄ â€œ Å¡ių metų vasaros pabaigoje, Å¡iuos pinigus grÄ Å¾ins. 2013-09-01 turėjo jau skristi iÅ¡ Lietuvos. R. nebuvo grÄ Å¾inusi pinigų, tačiau prieÅ¡ jai iÅ¡vykstant R. atidavė 800 litų. Kitus žadėjo grÄ Å¾inti vėliau, kai „pabaigs savo darbÄ â€œ. 2013-09-01 ji iÅ¡skrido. 2013-09-12 R.

J. per „Western Union“ pervedė 1500 eurų, kuriuos pasakė perduoti R. ir dukra perdavė 2013 metų rugsėjo pabaigoje. Jau rugsėjo pabaigoje R. jai paskambino ir pasakė, kad guli ligoninėje ir jai reikalingi pinigai. R. skundėsi, kad neturi už kÄ apmokėti ligoninės paslaugų, neturi už kÄ nusipirkti vaistų. Paprašė jos pervesti pinigų Å¡iems reikalams. IÅ¡ savo angliÅ¡ko banko pervedė R. 1500 svarų, t.y. 6000 litų. Pinigus pervedė iÅ¡ savo angliÅ¡kos sÄ skaitos į nurodytÄ kažkokio vyriÅ¡kio sÄ skaitÄ â€žBarclays“ banke.

R. sakė, kad vyriÅ¡kis jos pažįstamas, kuriuo galima pasitikėti. Savo užsienietiÅ¡ko banko iÅ¡rašų dabar negali pateikti, tačiau grįžusi į Å kotijÄ pabandys surasti pervedimų sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us. Viso jai padaryta žala 29 500 litų, t.y. 8543,79 eurai. Paskutinį kartÄ su R. kalbėjo telefonu 2013 metų rugsėjį. Paklausė R., kada Å¡i grÄ Å¾ins pinigus, o R. jai pradėjo pasakoti, jog jÄ kažkas vežė į miÅ¡kÄ , pririÅ¡o prie medžio, atėmė pinigus, sumušė, plaukus nukirpo ir pan.

Tuomet suprato, kad R. jÄ apgavo ir iÅ¡viliojo pinigus (T. 1, b. l. 118).Liudytoja L. B. apklausiama teisme parodė, kad romų tautybės moteriÅ¡kė pasisiÅ«lė jai nukelti kortas. Nukėlusi kortas, paprašė paslaugos. Tuo metu ji gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ ir ta moteris matė, kad ji prie bankomato nusiėmė pinigus. Moteris pasakė, kad ar jos giminaitis, ar kažkas guli VilkaviÅ¡kio ligoninėje ir reikia pervesti pinigus į sÄ skaitÄ . Ji ir davė savo sÄ skaitos numerį. Kažkas pervedė tuos pinigus, ji nuėmė ir padavė moteriÅ¡kei.

Užtruko apie pora valandų. Pinigų nedaug buvo, neskaičiavo. Buvo smulkiom kupiÅ«rom. Pinigus iÅ¡ bankomato nuėmė vienu kartu. Pin kodÄ nuimant pinigus iÅ¡ bankomato suvedė ji, atrodo, kad pinigų suma buvo gal 100, po 20. Senai buvo viskas, nepamena. Teismui BPK nustatyta tvarka paskelbus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji 2014-04-14 apklausta specialiÄ ja liudytoja parodė, kad AB „Swedbank“ VilkaviÅ¡kio skyriuje turi sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Taip pat prieÅ¡ kelis metus, tiksliai negali pasakyti, kuriuo metu, yra sudarius sutartį, kurios pagrindu jai iÅ¡duoti internetinės bankininkystės duomenys.

Pati asmeniÅ¡kai niekada nesinaudojo elektroninės bankininkystės duomenimis. Å iuos duomenis visada laikė savo namuose ir niekada nėra davusi pasinaudoti kitiems asmenims. Namuose su ja gyvena 22 metų jos dukra A. B.. Jos duktė žino, kur yra padėti duomenys, bet ar duktė naudojosi Å¡iais duomenimis, negali nei patvirtinti, nei paneigti, nebent ji neprašė jos leidimo jais pasinaudoti. Taip pat turi ir Å¡io banko kortelę, į kuriÄ yra pervedami pinigai. Praeitais metais, negali pasakyti, kuriuo metu, Kybartų miestelyje sutiko čigonų tautybės moterį.

Å ios moters vardo ir pavardės nežino. Moteris apie 50-60 metų amžiaus. Ji pasiÅ«lė „nukelti“ jai kortas. Sutiko. Moteris nukėlė jai kortas Kybartų miestelyje prie parduotuvės ant suolelio, paprašė už Å¡iÄ paslaugÄ 50 litų. Nesitarė dėl kainos iÅ¡ anksto, todėl buvo nustebusi, kad tokia kaina. Pasakė moteriai, kad neturi tokių pinigų. Tuomet moteris pasiskundė, kad serga jos giminaitis ir paprašė pagalbos, ar ji (čigonė) negali pasinaudoti jos sÄ skaita banke, nes jai turi pervesti pinigų.

Teigė, kad neturi paso, todėl negali gauti banke sÄ skaitos. Kas jai turi pervesti pinigus, iÅ¡ kur tie pinigai, neklausė. Jausdamasi tarsi skolinga už kortų nukėlimÄ sutiko moteriai pagelbėti ir davė jai tik savo sÄ skaitos numerį. Jai girdint, moteris kažkam paskambino ir padiktavo sÄ skaitos numerį. Su kuo čigonė kalbėjo, nežino. Praėjus 10-15 min. jai kažkas paskambino ir pasakė, kad pinigai yra. Nuėjusi prie Senbuvių parduotuvės esančio bankomato surinko „pin“ kodÄ .

Pinigų sumÄ suvedė ta moteris. Kokia pinigų suma buvo, nežino, bet pinigų krÅ«velė buvo nemaža, visi po 100 Lt banknotai. Pinigus pasiėmė ta moteris, jai pinigų nedavė. Tai buvo vienintelis kartas, apie kurį ji žino, kada jos sutikimu buvo pasinaudota jos banko kortele. Moteris jos sÄ skaitos numerį užsirašė ant cigarečių pakelio. Daugiau tos moters nematė, mano, kad tos moters net neatpažintų. R. J.nepažįsta, jokių tarpusavio santykių neturėjo. Pasinaudodama banko kortele pasiimdama paÅ¡alpÄ nepastebėjo, kad jos sÄ skaitoje bÅ«tų perteklinis pinigų kiekis, tikrai bÅ«tų atkreipusi dėmesį.

J. P. taip pat nepažįsta, jokių santykių nėra turėjusi, apie jokį pinigų pervedimÄ pasakyti negali. Nepažįsta ir I. B., Ž. B.. Banko duomenų ir banko kortelės nei elektroninės bankininkystės duomenų nėra pametusi, jie saugomi namuose, kortelę neÅ¡iojasi su savimi (T. 2, b.l. 6-7), paaiÅ¡kino, jog dėl sumos nežino, nes jai atrodo tikrai buvo maža suma, apie 100, kokia tiksliai buvo suma, neatsimena, Pin kodÄ tikrai pati suvedė. Bankininkystės iÅ¡klotinėse dėl minimos sumos nieko nepastebėjo.

Kaltinamosios, esančios salėje, neatsimena. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji Ž. B. 2016-07-19, 2017-05-18 ir 2017-05-25 kalta prisipažino iÅ¡ dalies bei parodė, kad 2013 metų vasarį nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Gyveno viena, tačiau pas jÄ apsilankydavo ir tautiečiai. Kaip susipažino su D. T., nepamena, tačiau Å¡ios papraÅ¡yta kelis kartus jai ir jos draugėms yra bÅ«rusi kortomis. Už bÅ«rimÄ imdavo ir 200 litų, ir 300 litų, nes kiekvienas darbas yra mokamas.

Jokių daiktų ir auksinių dirbinių ji nei iÅ¡ vienos moteriÅ¡kės neėmė. Viena moteriÅ¡kė jai buvo padovanojusi auksinį žiedelį, bet tai ir viskas. Tokių didelių sumų, nurodytų įtarime, ji tikrai iÅ¡ nieko neėmė. Moterys pačios pas jÄ ateidavo praÅ¡ydavo paburti ir mokėdavo pinigus. Imdavo iÅ¡ moteriÅ¡kių nuo 30 iki 50 litų. Pažįsta L. B., ji yra jos klientė. 2013 metų rugsėjo mėnesį sirgo ir vaistams reikėjo pinigų. R. J. pervedė į L.

B. sÄ skaitÄ 600 litų, ar R. J. pervedė 1600 litų, neatsimena. Viena iÅ¡ moteriÅ¡kių, su kuria 2017-01-24 dalyvavo akistatoje, vienÄ kartÄ mokėjo 25 litus, antrÄ kartÄ 200 litų, trečiÄ kartÄ 400 litų, ketvirtÄ kartÄ padovanojo žiedukÄ . Po to, kai buvo ligoninėje, pervedė 600 litų gydymuisi. Kita moteris gydymuisi pervedė per du kartus 1600 ir 500 litų. Å ių pinigų prašė paskolinti, bet negrÄ Å¾ino. Pinigai nukentėjusiųjų buvo pravesti į L. B. sÄ skaitÄ (T.2, b. l. 65-66, 79-81, 88-89).2017 m. gegužės 18 d.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, jog Ž. B. atpažino L. B., kaip buvusiÄ klientę (T. 2, b. l. 84-85).2013 m. spalio 17 d. skunde D. T. nurodė, kad vasaros metu į darbÄ atėjo moteris (čigonė) R. M., kuri priėjo ir paklausė, ar ji nenorėtų iÅ¡siburti kortom. Sutiko. R. pasakė, kad jai atsitiks nelaimė ir gali žūti, pasakė, kad reikia atneÅ¡ti namuose esantį auksÄ ir pinigų, tada ji jai padės. Ji atsinešė tris auksinius žiedus ir 1000 Lt.

R. pasakė, kad ji po 2-3 dienų tÄ auksÄ ir pinigus atiduos, bet iki Å¡ios dienos neatidavė. Su draugėm ėjo pas R. į namus, durų nieks neatidarydavo, telefonu neatsiliepdavo. Ji ne viena, dar yra kolegė, jos situacija tokia pati, irgi paimti auksas ir pinigai. PrieÅ¡ tris savaites R. paskambino ir vėl paprašė pinigų, pasakė, kad vėl jos vaikui bus bloga, kad jis gali negrįžti iÅ¡ mokyklos namo ir pasakė, kad reikia surinkti 1000 Lt, bet ji jai paaiÅ¡kino, kad ji viena su vaiku ir nesurinks tokios sumos, tada R. jai pasakė, kad spalio 2 d. ji turi pas jÄ ateit ir R. jai grÄ Å¾ins viskÄ , kÄ buvo paėmusi.

Ji R. skambino kitÄ dienÄ ir iki Å¡iol pastaroji neatsiliepia į skambučius. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kai tik R. reikdavo pinigų, Å¡i skambindavo ir praÅ¡ydavo jų, sakydavo, kad tik taip jos vaikui viskas bus gerai. R. sakė, kad jos pinigų ir aukso jai nereikia, ji viskÄ grÄ Å¾ins. Dar paėmė mamos vestuvinį žiedÄ ir grandinėlę, nes norėjo padėti jos broliui (T. 1, b. l. 26). Ikiteisminio tyrimo 2013-10-25 apklausos metu nukentėjusioji D.

T. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį dirbant „Sostinės turguje“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priėjo romų tautybės moteris apie 75 metų amžiaus, prisistačiusi R.. Ji buvo su bendradarbe B.. R. pasiÅ«lė joms paburti Taro kortomis. TÄ dienÄ po darbo vakare su B. nuėjo pas R. į butÄ (duomenys neskelbtini). Ten R. jai ir B. bÅ«rė kortomis. Jai R. pasakė, kad su jos vaiku kažkas negerai. Ji R. patikėjo, yra naÅ¡lė, vyras mirė, o vaikas susirgo. Jos R. sumokėjo po 30 litų už bÅ«rimÄ kortomis.

Tada R. pasakė, kad reikia jai atneÅ¡ti po 500 litų ir visÄ auksÄ , kiek tik turi, kad R. šį auksÄ iÅ¡valytų ar kažkÄ panaÅ¡aus, tiksliai dabar neprisimena. TÄ patį vakarÄ jos su B. išėjo. Ji grįžo tÄ patį vakarÄ ir R. atidavė 500 litų, auksinius žiedus, kurių vertė atitinkamai 350 litų, 250 litų ir 150 litų. Maždaug po trijų dienų R. jai paskambino. R. naudojosi dviem telefonų numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskambinusi R. jai pranešė, kad turi atvažiuoti pas jÄ , kad kažkas yra negerai.

TÄ vakarÄ vėl atvyko pas R.. R. pasakė, kad su jos vaiku yra kažkas negerai, jame yra „demonas“, jį reikia iÅ¡varyti, todėl turi atneÅ¡ti dar 500 litų. Atidavė R. 500 litų. R. vis kartodavo, kad jai pinigų nereikia, kad Å¡iuos pinigus grÄ Å¾ins, prisiekė savo vaikais, kad grÄ Å¾ins. R. paprašė atvesti pažįstamÄ ar draugę, kuriai galbÅ«t nesiseka gyvenime, padės jai. Pasakė, kad turi tokiÄ ir atvedė savo draugę J. P.. J. P. ėmė su R. bendrauti, burti. R. pasakė, kad su jos vaiku bus negerai ir kitÄ kartÄ turi ateiti viena, be jos.

Toliau pas R. J. vaikščiojo viena. Taip pat pas R. buvo atvedusi ir savo dukterėčiÄ R. J.. R. pati prašė supažindinti su bÅ«rėja, nes jos gyvenime irgi kažkas negerai. Toliau R. vaikščiojo pas bÅ«rėjÄ viena. Prie J. R.jai buvo grÄ Å¾inusi 200 litų, neva parodyti, kad ja galima pasitikėti. Po kelių dienų R. jai vėl paskambino ir pasakė, kad turi padėti kažkokiems vargÅ¡ams, prašė, kad grÄ Å¾intų tuos 200 litų. Ji grÄ Å¾ino. Tuo metu R. ėmė pasakoti, kad su jos broliais yra kažkas negerai ir gali jiems padėti.

Paprašė atneÅ¡ti abiejų brolių marÅ¡kinius, kuriuose bÅ«tų įvyniota po 50 litų, ir vieno brolio nuotraukÄ . Ji taip ir padarė, atvežė brolių dvejus marÅ¡kinius, kuriuose įvyniojo po 50 litų, ir vieno brolio nuotraukÄ . R. pabÅ«rė ir pasakė, kad to dar neužtenka, reikalingi dar mamos daiktai. Tada, kaip R. liepė, atnešė auksinę grandinėlę, kurios vertė 300 litų, ir vestuvinį auksinį žiedÄ , kurio vertė 600 litų. 2013 metų rugsėjo pabaigoje R. paskambinusi pasakė, kad jos sÅ«nus bus paralyžiuotas ir tam iÅ¡vengti, reikalingi pinigai.

Atsakė, kad neturi tiek pinigų. R. pasakė, kad ji gali paskolinti banke, iÅ¡ pažįstamų, draugų. Atsakė, kad negali. KitÄ dienÄ R. vėl paskambino, paklausė, ar ji turi pinigus. Atsakė, kad negali gauti tiek pinigų. Pasakė, kad juk R. turi jos pinigus, auksinius dirbinius, nejaugi to neužtenka. R. nieko neatsakė. Nuo to laiko R. jau nebeskambino. R. nuolat kartodavo, kad ji niekam nesakytų, jog vaikÅ¡to pas jÄ . Kai ji ėmė kalbėti su J. ir R., sužinojo, kad R. ir iÅ¡ jų paėmė bei negrÄ Å¾ino pinigų bei aukso dirbinių.

R. prisiskambinti nepavyko. 2013 m. rugsėjo 30 d. ji su J. nuėjo pas R. į namus (duomenys neskelbtini), tačiau niekas durų neatidarė. Suprato, kad R. apgaule iÅ¡ jos ir jos draugių viliodavo pinigus. Visus pinigus ir aukso dirbinius ji R. buvo perdavusi bute (duomenys neskelbtini). R. yra apie 75 metų amžiaus, romų tautybės, tamsaus gymio, apie 140-150 cm Å«gio, smulkaus kÅ«no sudėjimo. Atpažinti jÄ galėtų (T. 1, b.l. 35-36).2014-04-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu D. T. atpažino Ž.

B. kaip moterį, apie kuriÄ davė parodymus (T. 1, b.l. 38-39).2017-01-17 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji D. T. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina, nori papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų jai padaryta 2750 litų (796,45 eurų) žala (T. 1, b. l. 41).2017-01-24 suvedus į akistatÄ su D. T. ir Ž. B., Ž. B. atsisakė akistatoje dalyvauti (T. 1, b.l. 45).2013 m. spalio 17 d. skunde J. P. nurodė, kad vasaros metu susipažino su R. M. (čigone). IÅ¡ pradžių pabÅ«rė kortom ir pasakė, kad ji ir jos Å¡eima prakeikta, pasakė, kad gali padėti ir visÄ Å¡itÄ nuimti.

Reikėjo duoti pinigus ir auksÄ , kÄ turi. IÅ¡ pradžių reikėjo atneÅ¡ti 400 Lt, 3400 Lt, 800 Lt, paskui sakė, kad reikia atneÅ¡ti dar, todėl kad sÅ«nus gali žūti avarijoj. Atnešė 10000 Lt, vėliau dar 15000 Lt, paskui 10000 Lt, dar 2000 gal, po 100x2 dol. Ir dar 3000 Lt. Sakė kad padės ir iÅ¡vengs avarijos ir su dukra bus viskas gerai ir su ja pačia. Ir aukso atneÅ¡t reikėjo. Po mėnesio sakė grÄ Å¾ins. Sakė, kad jai nieko nereikia, kad tik nori padėti jai ir jos Å¡eimai. Gyvena R. (duomenys neskelbtini), tel (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Atnešė auksinį laikrodį, 3 grandinėles, 3 poras auskarų, žiedai 4, žiedas 1 su baltu akmenuku, 2 vnt. auksinių apyrankių. ViskÄ darė dėl vaikų. Po to skambino R., buvo nuėjus į butÄ , susisiekti nepavyko (T. 1, b. l. 25)Ikiteisminio tyrimo 2013-10-25 apklausos metu nukentėjusioji J. P.parodė, kad 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje paskambinusi draugė D. T.pasakė, jog supažindins su bÅ«rėja, kuri galės sutvarkyti jos gyvenime esančias problemas. Ji sutiko ir kartu su D.

T. nuėjo į butÄ (duomenys neskelbtini). Buto Å¡eimininkė (bÅ«rėja) prisistatė vardu R. (R.). Tai buvo moteris apie 75 metų amžiaus, labai liekna, labai žemo Å«gio (apie 140-150 cm), romų tautybės, tamsaus gymio, tamsių plaukų. R. ėmė burti kortomis ir pasakė, kad jos ir jos Å¡eimos gyvenimas yra prakeiktas, todėl ir nesiseka gyvenime. Pasakė, kad jos vyrui liko nedaug laiko gyventi, kad gali padėti, bet už tai reikėtų mokėti pinigus. R. aiÅ¡kino, kad tuos pinigus ji neÅ¡a į kapines, užkasa, dar kažkÄ daro, bet pas save nelaiko.

Tačiau pažadėjo, kad visus pinigus jai grÄ Å¾ins, kai atliks ritualus. TÄ dienÄ ji atidavė R. 400 litų. Po kelių dienų vėl atėjo pas R. ir atidavė 4200 litų. Taip vaikščiojo pas R. apie deÅ¡imt kartų ir dar atidavė pastarajai 2 000 JAV dolerių, kurių vertė 5 000 litų, paskui 3 000 litų, paskui 200 JAV dolerių, vertė 500 litų. Kai R. pasakė, kad neturi pinigų, Å¡i atsakė, kad gali pinigų pasiskolinti, užstatyti, parduoti butÄ . Tada banke pasiskolino 15 000 litų ir R. atidavė. 10 000 litų pasiskolino iÅ¡ kaimynų ir atidavė R.. 10 000 litų pasiskolino iÅ¡ sÅ«nėno A. ir juos taip pat atidavė R..

Taip pat R. liepė atiduoti ir visÄ auksÄ , kurį turi. R. atidavė auksinį laikrodį, kurio vertė 2000 litų, auksinį žiedÄ su baltu akmeniu, kurio vertė 250 litų, auksinius auskarus su baltu akmeniu, kurių vertė 200 litų, auksinį žiedÄ su raudonu akmeniu, kurio vertė 500 litų, auksinę grandinėlę, kurios 100 litų, dvi auksines apyrankes, kurių vertė atitinkamai 300 litų ir 200 litų, du auksinius vestuvinius žiedus, kurių vertė atitinkamai 300 litų ir 200 litų.

R. vis jai priekaiÅ¡taudavo, kad nevisÄ auksÄ atnešė, sakė, kad dar turi, bet slepia. R. liepdavo neÅ¡ti pinigus ir auksÄ , sakydama, kad jei neneÅ¡, tai negalės padėti jos Å¡eimai, negalės panaikinti prakeiksmo. R. vis gÄ sdindavo, kad jos sÅ«nus iÅ¡važiuos, pateks į avarijÄ ir žus. Vis sakydavo, kad nejaugi jai gaila pinigų savo sÅ«nui, juk tuo gelbėja sÅ«nų. Ji tikėjo R., bijojo dėl sÅ«naus ir vis neÅ¡davo pinigus bei auksÄ . Be to, R. prie jos prisiekdavo savo vaikų ir anÅ«ko gyvybėmis, kad visus pinigus ir auksÄ grÄ Å¾ins.

Kai ji klausdavo, kodėl tiek daug pinigų reikia, R. atsakydavo, kad jos Å¡eima didelė, todėl ir daug pinigų reikia. R. visÄ laikÄ skambindavo, vis teiravosi, ar surinko pinigus. Su čigone bendravo telefonais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2013 metų rugsėjo mėnesį R. sakė, kad iÅ¡vyks į Kryžių kalnÄ melstis. PrieÅ¡ tai čigonė buvo iÅ¡ tos sumos, kuriÄ ji buvo jau R. davusi, atidavė 600 litų, kad tuos pinigus grÄ Å¾intų A.. A. tų pinigų nepaėmė, pasakęs, kad jam reikia visų pinigų ir nepaėmė Å¡ių pinigų.

Susiskambino su R., kuri neva buvo prie Kryžių kalno. R. pasakė, kad guli ligoninėje. Paprašė atsiųsti pinigų, nes reikia gydytis. Čigonė atsiuntė sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ paprašė pervesti pinigus. Ji pervedė į Å¡iÄ sÄ skaitÄ grynais 600 litų. KÄ nurodė pervesdama, kam pervesti pinigus, neprisimena SÄ skaitos pervedimo kvitÄ R. liepė suplėšyti. Ji suplėšė. Tikslios dienos, kada pervedė pinigus, neprisimena, tai buvo 2013 metų rugsėjo pabaigoje AB „Swedbank“ banke Tuskulėnų gatvėje, Vilniuje.

R. perskambino ir pasakė, kad pinigus gavo, padėkojo jai. Pažadėjo, kad po kelių dienų atvažiuos ir grÄ Å¾ins pinigus, kad su jos Å¡eima viskas bus gerai. R. neatvažiavo. Paskui jau R. prisiskambinti negalėjo. 2013 metų rugsėjo pabaigoje nuvykus į jos butÄ , niekas durų neatidarė, R. dingo. Pasikalbėjusi su D. T. sužinojo, kad ir iÅ¡ jos R. paėmė pinigus ir negrÄ Å¾ino. Suprato, kad R. iÅ¡ jos apgaule iÅ¡viliojo pinigus ir aukso dirbinius. Viso dėl Å¡io įvykio jai padaryta 52 250 litų turtinė žala (T. 1, b. l. 48-49).2014-02-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu J.

P. atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apie kuriÄ davė parodymus (T.1, b. l. 51-52).2017-01-17 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji J. P.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina, nori papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų jai padaryta 52 250 litų (15 132,64 eurų) žala. (T. 1, b.l. 54)2017-01-24 savo parodymus J. P. patvirtino akistatos su Ž. B. metu (T. 1, b.l. 58).2017-03-07 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji J. P.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina, nori papildyti, jog 2013 metais ėmė apie 9000 litų paskolÄ AB „Swedbank“.

Juos visus nunešė Ž. B.. Tuomet iÅ¡ greitojo kredito bendrovės paėmė apie 10 000 litų. Å iuos pinigus taip pat nunešė Ž. B.. (T. 1, b. l. 60).IÅ¡ AB „Swedbank“ 2017-03-30 pateiktos Asmeninės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2013-10-15 J. P. buvo iÅ¡duotas 7000 litų kreditas (T. 1, b. l. 62, 63-76). 2013 m. spalio 17 d. skunde R. J. nurodė, kad 2013 m. liepos viduryje susipažino su R. M. per pažįstamus. Å i moteris prigÄ sdino jÄ , kad jos mama yra prakeikta, kad jÄ reikia gydyti, nes kitaip ji ilgai negyvens.

Ji nenorėjo tikėti, bet R. melsdamasi, prisiekdama prieÅ¡ DievÄ , sakė, kad taip ir yra. R. teigė, kad reikia jos mamai padėti. R. visÄ tiesÄ pasakė apie jos praeitį, apie mamÄ ir Å¡iaip apie jos gyvenimÄ . R. jai beveik kiekvienÄ dienÄ skambindavo ir kviesdavosi į namus, teigdama, kad reikia padėti jos mamai R. J., kuri gyvena užsienyje. R. jÄ maloniai priimdavo, sakydavo, kad daugeliui žmonių ji padeda, kad iÅ¡gydo, ji patikėjo R., nepaisant pastarosios tautybės. R. teigė, kad turi kuriam laikui pasiskolinti 10600 Lt tam tikram laikui, kadangi „dirbs su Å¡iais pinigais“.

Ji iÅ¡ mamos banko kortelės iÅ¡siėmė ir nunešė. R. žadėjo jai pinigus grÄ Å¾inti 2013 m. rugsėjį. Atvažiavusi iÅ¡ užsienio mama R. paskolino 4000 svarų ir 1500 eurų, R. prisiekė prieÅ¡ DievÄ , kad Å¡iuos pinigus grÄ Å¾ins, kad ima juos ketinimu joms padėti ir apsaugoti. Rugsėjo mėn. R. grÄ Å¾ino jai 2400 Lt ir jos mamai prieÅ¡ iÅ¡vykstant į užsienį 800 Lt, prisiekdama, kad likusiÄ sumÄ grÄ Å¾ins spalio mėn, nes ji dar turi „pabaigti dirbti“ ir iÅ¡valyti prakeiksmÄ .

Suėjus terminui R. teigė, kad labai susirgo ir guli Å iaulių ligoninėje, jos paprašė, kad ji padengtų iÅ¡laidas ir sumokėtų už vaistus, nes jos vaikai to padaryti negali , bet su sÄ lyga, kad tuos pinigus grÄ Å¾ins 2100 Lt. R. teigė, kad kai jÄ iÅ¡lais iÅ¡ ligoninės, ji grÄ Å¾ins visÄ pinigų sumÄ , kuriÄ skolinga jai ir jos mamai. Spalio 2 d. 8 val. ryto ji turėjo susitikti su R., kad Å¡i grÄ Å¾intų visus pinigus ir auksÄ ( 4 žiedus, 2 auksines grandinėles, 2 poras auskarų), kurį taip pat buvo paskolinusi R., tačiau tÄ dienÄ R. namuose nebuvo, ji telefonu neatsiliepė į skambučius nei jai nei jos mamai.

R. skolinga jai ir jos mamai 4000 svarų, 1500 eurų, 7600 Lt. SÄ skaitos, į kuriÄ vedė pinigus Nr. (duomenys neskelbtini).Ikiteisminio tyrimo 2013-10-28 apklausos metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2013 metų liepos mėnesio viduryje jos teta D. T. papasakojo, jog vaikščioja pas vienÄ gerÄ moterį, kuri buria kortomis ir jai padeda. Smalsumo vedama paprašė tetos su bÅ«rėja supažindinti, nes irgi norėjo, kad jai paburtų iÅ¡ kortų. D. T. jÄ nuvedė pas Å¡iÄ moterį į butÄ (duomenys neskelbtini).

Moteris prisistatė vardu R.. Ji atrodė apie 75 metų amžiaus, apie 140-145 cm Å«gio, labai liekno kÅ«no sudėjimo, juodų žilstelėjusių ilgų plaukų (jie buvo nuolat suriÅ¡ti), kalbėjo su ja lietuviÅ¡kai gana gerai, nors akcentas jautėsi, bet nežymiai, su teta kalbėjo rusų kalba, ji panaÅ¡i į romų tautybės moterį, tamsaus gymio, labai raukÅ¡lėto veido, galva nedidelė, nosis riesta. Atpažinti jÄ galėtų. Tuo metu, kai pas R. atėjo, paprašė, kad jai paburtų.

R. atsakė, kad neburs jai, nes yra jauna, kad jos gyvenime viskas gerai ir taip. R. jÄ iÅ¡gÄ sdino pasakiusi, kad su jos mamos sveikata yra kažkas blogai ir bus ateityje blogiau. Taip pat pasakė, kad jos mama turi R. paskambinti. Davė savo numerį (duomenys neskelbtini). Jos mama R. J.tuo metu buvo iÅ¡vykusi į Jungtinę Karalystę, ten nuolat gyvena, dirba, į LietuvÄ atvyksta tik porÄ kartų per metus. Perdavė savo mamai, kad Å¡i susisiektų su R.. Mama R. skambino. Apie kÄ jos kalbėjosi, negali tiksliai papasakoti, bet mama vėliau pasakojo, kad R. jai sakė, jog jos gyvenime viskas blogai, kad galės jai padėti.

Taip pat mama su R. bendravo „Skype“ pagalba. 2013 metų liepos pabaigoje mamos praÅ¡ymu ji iÅ¡ mamos sÄ skaitos banke, pasinaudojus mamos banko kortele (mama jai palieka savo banko kortelę, kad galėtų iÅ¡ jos nuimti pinigų savo pragyvenimui, kai jai reikia), nuėmė 3100 litų, nunešė ir atidavė R.. 2013 metų rugpjūčio pradžioje ji taip pat R., mamos praÅ¡ymu, atidavė „apvalymui“ ir savo dvi auksines grandinėles, kurių kiekvienos vertė 100 litų, dvi poros auksinių auskarų, kurių vienos poros vertė 70 litų, taip pat atidavė mamos keturis auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė 200 litų, ir vienÄ mamos auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų. 2013-08-07 iÅ¡skrido pas mamÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. 2013-08-14 kartu su mama grįžo į Vilnių.

Po kelių dienų kartu su mama nuėjo pas R. į butÄ (duomenys neskelbtini). R. priėmė jas su tortu. Kalbėjosi apie gyvenimÄ , R. priėmė jas labai Å¡iltai. Tada R. jos mamai pasakė, jei nori bÅ«ti laiminga gyvenime, R. galės jai padėti, bet tik jei mama ja tiki. Kad R. dirbtų ir „valytų“ jų gyvenimÄ , reikia jai duoti pinigų. Pinigus R. prisiekdavo grÄ Å¾inti, nes sakė, kad už jos darbÄ jai pinigų nereikia, pinigai reikalingi tam, kad ji galėtų joms padėti. Kai paklausė, kÄ R. su jų duotais pinigais darys, pastaroji atsakė, kad veža tuos pinigus į savo darbÄ , ten meldžiasi ir juos (pinigus) užkalba „iÅ¡valo“.

Po kelių dienų vėl su mama atėjo pas R.. Mama R. perdavė į rankas savo 4000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 16 000 litų. R. žadėjo, kai pabaigs „darbÄ â€œ Å¡ių metų vasaros pabaigoje, pinigus grÄ Å¾ins. 2013-09-01 mama turėjo jau skristi iÅ¡ Lietuvos. R. nebuvo grÄ Å¾inusi pinigų, tačiau prieÅ¡ mamai iÅ¡vykstant, R. mamai atidavė 800 litų. Kitus žadėjo grÄ Å¾inti vėliau, kai „pabaigs savo darbÄ â€œ. 2013-09-01 mama iÅ¡skrido. 2013-09-12 mama jai per „Western Union“ pervedė 1500 eurų, vertė 5200 litų, kuriuos pasakė perduoti R..

TÄ pačiÄ dienÄ Å¡iuos pinigus perdavė R. jos bute. Å ie pinigai, kaip ir visi duoti, buvo skirti, anot R., „iÅ¡valymui“ ir „darbui“. R. pažadėjo, kad daugiau pinigų nereikės duoti, jau eina prie pabaigos ir grÄ Å¾ins visus jų pinigus ir auksÄ Å¡ių metų rugsėjo pabaigoje. Rugsėjo pabaigoje paskambino R.. R. pranešė, kad guli Å iaulių ligoninėje, nes buvo sesės laidotuvėse, jai pasidarė bloga. R. pasakė, kad skambintų jai kitu numeriu (duomenys neskelbtini).

Å iuo numeriu ir skambino. R. pažadėjo, kad tikrai niekur nedings, visus pinigus joms grÄ Å¾ins. Taip pat R. jai skundėsi, kad neturi už kÄ apmokėti ligoninės paslaugų, neturi už kÄ nusipirkti vaistų. Paprašė pervesti pinigų Å¡iems reikalams. Nurodė sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), į kuriÄ pervesti pinigus. Sakė, kad tai nėra jos sÄ skaita, tai gydytojos, kuri jÄ gydo sÄ skaita. Å ios gydytojos vardo pavardės nenurodė. 2013-09-25 į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedė savo 500 litų. 2013-09-27 į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedė 1 600 litų.

Pervedimus darė iÅ¡ banko „Swedbank“, esančio Tuskulėnų g., Vilniuje. Pervedimuose įvedus Å¡ios sÄ skaitos numerį automatiÅ¡kai pasirodė adresato duomenys - L. B.. L. B. ji nepažįsta. Vėliau su R. jau nebegalėjo susisiekti, ji neatsiliepdavo telefonu, jos nebuvo namuose. Paskui sužinojo, kad R. yra paėmusi pinigus ir negrÄ Å¾inusi ne vien tik jai. Suprato, kad buvo apgauta. Tai pat iÅ¡ mamos sužinojo, kad ji R. siuntė 2013 metų liepos mėnesį pinigus į sÄ skaitÄ banke.

Tada R. paminėjo, kad jos pavardė yra M. Mama jai buvo atsiuntusi 3000 litų. R. vis minėdavo, kad ji niekam nesakytų, jog vaikÅ¡to pas jÄ . Viso dėl Å¡io įvykio patyrė 2440 litų turtinę žalÄ , jos mama R. J. patyrė 27 400 litų turtinę žalÄ (T. 1, b. l. 78-80).2013-10-28 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. J. pateikė 2013-09-25 ir 2013-09-25 nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopijas (T. 1, b. l. 82, 83, 84).2014-02-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu R.

J.atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apgaule iÅ¡viliojusiÄ iÅ¡ jos pinigus, apie kuriÄ davė parodymus (T. 1, b. l. 88-89).2017-01-17 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina ir norėtų papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų ji patyrė 2440 litų (706,67 eurų) turtinę žalÄ (T.1, b. l. 93).2017-01-24 suvedus į akistatÄ R. J. ir Ž. B., Ž. B. atsisakė nuo akistatos (T. 1, b. l. 97).2013 m. spalio 17 d. skunde L.

A. nurodė, kad susipažino per pažįstamÄ su R. M., čigone, bÅ«rėja. Tai buvo 2013 m. spalį. Dėl savo sugebėjimų R. reikalavo viso aukso, aiÅ¡kino, kad viskas čia prakeikta, kad ji su sÅ«numi prakeikti, kad jiems reikia pagalbos. R. paėmė vestuvinį žiedÄ , auskarus, kryžiukÄ , 3 vnt. grandinėlių, apyrankę ir pinigais 3100 Lt. R. aiÅ¡kino, kad čia lyg skolinasi ir kad per 3-7 dienas viskÄ atiduos, kad čia reikia nuimt prakeiksmÄ . R. turėjo iÅ¡važiuoti į Å iaulius, į Kryžių kalnÄ , kad nuimtų prakeiksmÄ ir nuo jos ir nuo sÅ«naus.

R. gyvena (duomenys neskelbtini), R. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. neatsako telefonu, buto durų nieks neatidarė. Kada R. buvo iÅ¡važiavus, sakė jai, kad papuolė į ligoninę, prašė į jos sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), o kai ji pasiÅ«lė 500 Lt, R. supyko, kad mažai, kad reikės mokėti už paslaugas ligoninėj, už maÅ¡inÄ , tada ji pasiÅ«lė atvažiuoti ir paimti jÄ iÅ¡ ligoninės, bet R. atsisakė ir paprašė atsiųsti į sÄ skaitÄ pinigų, ji atsisakė ir R. labai supyko.

Čia buvo spalio 29 d. (T. 1, b. l. 27).Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-25 apklausta nukentėjusioji L. A.parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. jos draugė J. P.paskambinusi pasakė, jog užeitų pas jÄ , nuves pas vienÄ gerÄ Å¾mogų. TÄ dienÄ po darbo atvažiavo pas J. P. ir jos kartu nuvažiavo į butÄ (duomenys neskelbtini) Buto Å¡eimininkė prisistatė R. (R.). Tai buvo moteris apie 75 metų amžiaus, romų tautybės, tamsaus gymio, rudų akių, mažo Å«gio apie 140-150 cm Å«gio, liekno kÅ«no sudėjimo.

J. jÄ pristatė kaip bÅ«rėjÄ . R. pasiÅ«lė jai paburti kortomis. Ji sutiko. Tuomet R. paklausė, ar jos sÅ«nus ruoÅ¡iasi iÅ¡vykti į užsienį. Atsakė, kad taip. R. pasakė, kad jo ten laukia mirtis. Taip pat R. pasakė, kad jie prakeikti. Paklausė, kÄ jai daryti. R. atsakė, jei labai nori, gali padėti. Atsakė, kad jai nereikia padėti juodosios magijos pagalba. R. atsakė, kad tai ne juodoji magija, kad jai padės Dievo pagalba, nes yra tikinti. R. bute buvo Å ventosios Marijos atvaizdai, ji meldėsi.

Tada ji sutiko. R. iÅ¡ jos paėmė 30 litų už bÅ«rimÄ . R. jos prašė asmeninių daiktų, kad galėtų „užkalbėti“, kad viskas „iÅ¡sivalytų“ ir bÅ«tų gerai, dingtų prakeiksmas. Pasakė, kad reikalingi tik aukso dirbiniai arba auksas. R. paliko savo auksinius auskarus ir dar 100 litų grynais. R. žadėjo Å¡iuos daiktus per tris dienas grÄ Å¾inti. AntrÄ kartÄ pas R. atėjus, jai grÄ Å¾ino auskarus, tačiau 100 litų negrÄ Å¾ino. Tada R. pasakė, kad kitÄ kartÄ reikės atsineÅ¡ti jos bei sÅ«naus drabužius ir ji pasakys, kÄ daryti toliau.

Po kelių dienų pas R. vėl atėjo viena, atnešė drabužius. R. pasakė, kad turės Å¡iuos drabužius palikti trims dienoms. TrečiÄ kartÄ atėjus pas R., pastaroji pasakė, kad važiuos į Kryžių kalnÄ melstis, bet tam reikalingi pinigai - 4000 litų, jog ji galėtų melstis, panaikinti prakeiksmÄ . Sakė, kad po savaitės pinigus grÄ Å¾ins. Atsakė, kad neturės tiek pinigų. R. pasakė, kad tada nors duotų 3000 litų, kitÄ 1000 litų padengs iÅ¡ savųjų. Kol rinks pinigus, R. liepė atneÅ¡ti jai visus savo turimus aukso dirbinius ir auksÄ .

R. pasakė, kad tÄ auksÄ namuose reikia užriÅ¡ti juodais siÅ«lais, padėti nakčiai po pagalve, o paskui atneÅ¡ti jai. Ji taip ir padarė. KitÄ dienÄ R. atnešė savo auksinį vestuvinį žiedÄ , kurio vertė 300 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 70 litų, su auksiniu kryžiuku, kurio vertė 70 litų, auksinius auskarus (viena pora), kurių vertė 180 litų. Kai atnešė Å¡iuos auksinius dirbinius, R. paklausė, ar ji dar turi aukso. Atsakė, kad turi. Tada R. paklausė, kodėl neatnešė viso, juk reikia pravalyti visÄ .

Tada ji kitÄ dienÄ atnešė R. dar savo auksinę apyrankę, kurios vertė 300 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 litų, suplėšytÄ auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų. Tuomet R. sakė, kad ji dar turi auksÄ su raudonu akmeniu. Atsakė, kad neturi. R. tuomet sakė, kad matanti, jog ji turi tokio aukso. Dabar supranta, kad R. manė, jog ji turi raudonÄ akmenį su auksu, nes jos zodiako ženklo akmuo yra rubinas, kuris raudonos spalvos. Vėliau R. jai grÄ Å¾ino drabužius, o dėl aukso pasakė, kad turi pas jÄ pagulėti, praeiti laikas.

Taip pat atidavusi auksÄ ji surinko ir 3000 litų, kuriuos R. ir atidavė. R. pasakė, kad ji turi iÅ¡vykti. Kai atvyks, atiduos viskÄ . Iki tol R. kiekvienÄ dienÄ jai skambindavo arba ji Ra. skambindavo. Taip skambinti liepdavo R., sakydavo, kad kitaip, jei jos nebendraus kiekvienÄ dienÄ , negalės jai padėti. Po to kelias dienas R. jai neskambino. Jau ankščiau bendrautu su R. numeriu (duomenys neskelbtini) negalėjo prisiskambinti, telefonas tai neatsiliepdavo, tai buvo iÅ¡jungtas. Tada kreipėsi pas savo draugę J., kuri jai davė kitÄ R. numerį (duomenys neskelbtini).

Paskambinusi Å¡iuo numeriu, atsiliepė R.. Ji paaiÅ¡kino, kad pateko į ligoninę Å iauliuose. Paklausė, gal reikia kuo padėti, tegu pasako, kur gydosi, galbÅ«t padės perkelti jÄ gydytis į Vilnių. Tačiau R. prašė tik pervesti jai į sÄ skaitÄ pinigų. Kiek pervesti, nesakė. Paklausė 500 litų? R. buvo nepatenkinta, kad tiek mažai, sakė, jog po kelių dienų iÅ¡eis iÅ¡ ligoninės ir grÄ Å¾ins visus pinigus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. buvo pakėlusi prieÅ¡ jÄ balsÄ .

Po Å¡io pokalbio kelias dienas minėtais telefonais jau negalėjo prisiskambinti. Nuvykus 2013 metais rugsėjo pabaigoje į butÄ (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Taip pat sužinojo iÅ¡ J., kad R. iÅ¡ jos taip pat paėmė pinigų ir aukso bei dingo. Suprato, kad R. apgaule iÅ¡ jos iÅ¡viliojo pinigus. R. vis kartodavo, kad ji niekam nepasakotų, jog vaikščioja pas jÄ , kÄ jos daro, kad duoda pinigų jai, nes kitaip negalės padėti. Dabar supranta, kad R. nenorėjo, jog jos viena kitai papasakotų, kad jai atiduoda pinigus, nes tada iÅ¡kart įtartų apgaulę.

Viso dėl Å¡io įvykio jai padaryta 4370 litų turtinė žala. Visus pinigus ir daiktus R. perdavė bute (duomenys neskelbtini). R. atpažinti gali (T. 1, b. l. 100-102).2014-02-13 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu L. A.atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apie kuriÄ davė parodymus (T. 1, b. l. 106-107).2017-01-17 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji L. A.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina ir norėtų papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų ji patyrė 4370 litų (1265,63 eurų) turtinę žalÄ (T. 1, b. l. 110).2017-01-24 suvedus į akistatÄ L.

A. ir Ž. B., Ž. B. atsisakė nuo akistatos (T. 1, b. l. 113). 2017 m. kovo 1 d. protokole – pareiÅ¡kime R. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigos čigonų tautybės moteris, pasivadinusi R., apgaule, baugindama iÅ¡viliojo iÅ¡ jos 8543,79 Eur (T. 1, b. l. 116).2017-03-01 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu R. J.atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apgaule iÅ¡viliojusiÄ iÅ¡ jos pinigus, apie kuriÄ davė parodymus (T. 1, b.l. 121-122).IÅ¡ R.

J. „Svedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos byloje aktualiu laikotarpiu buvo nuimami grynieji pinigai (T. 1, b. l. 127).IÅ¡ AB „Swedbank“ L. B. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad R. J. į Å¡iÄ sÄ skaitÄ 2013-09-25 pervedė 500 litų, 2013-09-27 - 1600 litų, J. P. 2013-09-25 pervedė 600 litų (T. 2, b. l. 16).IÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Ž. B. nuo 2017 m. sausio 27 d. vykdo individualiÄ veikÄ (T. 2, b. l. 81-83).VMI prie LRFM raÅ¡te dėl informacijos apie Ž.

B. pateikimo nurodyta, jog informacinių sistemų duomenimis, Ž. B. 2013 m. nebuvo įsigijusi verslo liudijimų, nebuvo įregistravusi individualios veiklos pagal pažymÄ (T. 2, b. l. 162). Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Objektyvieji sukčiavimo požymiai įstatymų leidėjo suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų.Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog jų pakanka kaltinamosios Ž. B. kaltei, sukčiavus nukentėjusiųjų L. A., R. J., J. P., D. T. ir R. J. atžvilgiu, pagrįsti. Pati kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir iÅ¡ esmės tvirtino teikusi bÅ«rimo paslaugas, turėjusi verslo liudijimÄ , kategoriÅ¡kai neigė bauginusi nukentėjusiÄ sias gresiančiomis nelaimėmis, tikino, kad kaltinime nurodytų sumų bei minimų auksinių dirbinių iÅ¡ nukentėjusiųjų nėra gavusi, neįkalbinėjo nukentėjusiųjų imti paskolas banke ar skolintis iÅ¡ kitų asmenų ir gautus pinigus perduoti jai, jokių nukentėjusiųjų nurodytų ritualų, prakeiksmų varymų ar pan. neatliko.

Dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja D. T. paaiÅ¡kino, kad Å¡i atėjo į jos namus (duomenys neskelbtini) iÅ¡siburti, už bÅ«rimÄ sumokėjo 50 Lt. D. T. vėliau ateidavo pas jÄ , pastarajai daugiau nebebÅ«rė, jos tik Å¡nekėdavosi. Dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja J. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ , atrodo, atvedė D. T.. J. P. į jos butÄ atėjo iÅ¡siburti. J. P. jai padėdavo, maisto, cigarečių atneÅ¡davo, duodavo pinigų po 30-40-50 Lt. J. P. už bÅ«rimÄ jai buvo padovanojusi auksinį žiedukÄ su raudonu akmeniu, bet jai jis didelis buvo.

J. P. duodavo pinigus už bÅ«rimÄ , ateidavo ne kiekvienÄ dienÄ , o į savaitę ar į dvi savaites kartÄ . L. B. žino, Å¡i jos klientė, turėjo L. B. sÄ skaitos numerį. Pripažino, kad J. P. jai vienÄ kartÄ pervedė 600 Lt, bet ne už bÅ«rimÄ , ji J. P. prašė, kad jai paskolintų. Dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja L. A., paaiÅ¡kino, kad Å¡ios moters neatsimena, jÄ pirmÄ kartÄ mato, nors gal moteris buvo kažkada iÅ¡siburti, gal už bÅ«rimÄ Ä—mė kada. BÅ«rimas kainuoja nuo 30 iki 40 Lt.

Dėl veikos prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias R. J., R. J. paaiÅ¡kino, R. J. pas jÄ ateidavo. Su pastarosios mama, R. J., gal ir kalbėjo telefonu, apie nelaimes tikrai nieko nesakė, apskritai Å¡io konkretaus atvejo neatsimena. Apie R. J. pavedimus – 500 Lt ir 1600 Lt nieko nežino. Vėliau apklausiama teisme detalėse parodymus keitė, teigė, kad su moterimis tardavosi, kad už bÅ«rimus bus apmokėta, nurodė jau didesnes sumas, jog bÅ«rimas, priklausomai nuo jo apimties kainuodavo ir 50 Lt, ir 100 ar 150 Lt.

Tikino, kad  nukentėjusiosios ateidavo ne po viena kartÄ , eidavo 2-3 kartus per savaitę, dažnai, todėl tam tikros sumos galėjo susidaryti. Teisme apklausus liudytojÄ L. B., kaltinamoji Ž. B. parodė, kad jÄ posėdžių salėje mato pirmÄ kartÄ , nors gal yra jai kada bÅ«rusi, Å¡ios banko sÄ skaitos nėra niekam davusi, kokiu bÅ«du gavo jau aukščiau minėtus 600 Lt (iÅ¡ J. P.), neprisimena, pati banko sÄ skaitos aktualiu laiku neturėjo. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji taip pat nurodė tik bÅ«rusi D.

T. ir jos draugėms, dėl už bÅ«rimÄ mokėtų sumų vėlgi tiksliai nepasisakė, nurodė ėmusi nuo 25 iki 50 litų, taip pat ir 200, 300, 400 litų, teigė, jog viena iÅ¡ moteriÅ¡kių padovanojo jai žiedukÄ . Tikino pažįstanti L. B., Å¡i yra jos klientė. Pripažino, kad, susirgus, vaistams reikėjo pinigų, viena moteris pervedė 600 Lt gydymuisi, o kita moteriÅ¡kė gydymuisi pervedė per du kartus – 1600 ir 500 Lt. Visi pinigai pervesti į L. B. sÄ skaitÄ . Å iuos pinigus prašė paskolinti, bet negrÄ Å¾ino.

Apibendrinant, teismas, visų pirma, vertina, kad kaltinamosios parodymai nėra nuoseklÅ«s, detalėse jie kito, yra prieÅ¡taringi ir tarpusavyje. Antra, spręstina, jog kaltinamosios parodymai didžiÄ ja dalimi neatitinka kitų bylos įrodymų, todėl laikytini jos gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nustatant objektyviÄ jÄ tiesÄ byloje ypač svarbÅ«s nukentėjusiųjų parodymai. IÅ¡ nukentėjusiosios D. T. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamoji, pasivadinusi R. (R.), pasisiÅ«lė jai paburti, už bÅ«rimÄ ji jai sumokėjo 30 Lt, pasakė, kad jos, D.

T., vaikui negerai, kad jai nesiseka. Nukentėjusiosios skunde dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodyta, jog bÅ«rėja sakiusi, kad jai atsitiks nelaimė, gali žūti. Pasak nukentėjusiosios, R. jai liepė atvežti 500 Lt ir auksÄ , neva juos reikia „iÅ¡valyti“, ji atidavė pinigus, auksinius žiedus (350, 250, 150 Lt vertės), grandinėlę, kuri vėliau buvo grÄ Å¾inta. R. vėl skambino, teigė, kad jos vaikas demonas, demonÄ reikia iÅ¡varyti, todėl ji turinti atneÅ¡ti dar 500 Lt. Vienu momentu, kad ji R. pasitikėtų, Å¡i buvo grÄ Å¾inusi 200 Lt, bet vėliau Å¡iuos pinigus, R. praÅ¡ymu, ji vėl grÄ Å¾ino pastarajai.

KartÄ R. paskambinusi pasakė, kad jos broliams nesiseka, už pagalbÄ liepė po 50 Lt įvynioti į brolių marÅ¡kinius, paraÅ¡yti vardÄ ir berods gimimo metus, pridėti nuotraukÄ . Vėliau R. teigė, kad to neužteks, nes tai mamos kraujas, reikalingi ir mamos daiktai, todėl ji nunešė pastarajai mamos auksinę grandinėlę 300 Lt vertės ir vestuvinį žiedÄ 600 Lt vertės. Vėliau skambino ir sakė, kad jos sÅ«nus bus suparalyžuotas, prašė pinigų, iÅ¡girdus atsakymÄ , kad pinigų ji neturi, R. siÅ«lė skolintis iÅ¡ banko, pažįstamų.

Nukentėjusiosios teigimu, prireikus pinigų, R. iÅ¡kart skambindavo jai ir grasindavo, kad jos gyvenime kažkas negerai. R. pinigus ir daiktus žadėdavo „iÅ¡valiusi“ grÄ Å¾inti. Liepdavo nebendrauti su kitomis nukentėjusiomis. Apibendrinant nukentėjusiosios J. P. teisme bei tyrimo metu duotus parodymus matyti, jog pasak jos, 2013 m. liepos mėn. per D. T. ji susipažino su R. (R.), kuri jai pabÅ«rė, už šį bÅ«rimÄ gal 50 Lt jai davė. R. pasakė, kad visa jos Å¡eima prakeikta, nesiseka, todėl reikia iÅ¡valyti pinigus ir auksÄ , jei neneÅ¡, negalės padėti.

Pasakė, kad už pusės metų mirs vyras, sÅ«nus pateks į avarijÄ , ji patikėjo, nes sÅ«nus buvo iÅ¡siskyręs su mergina, pergyveno. Žadėjo padėti už pinigus. Davė R. 400 Lt. Paskui vėl reikėjo pinigų, kad juos iÅ¡valytų ir prakeiksmÄ nuimtų nuo vyro, nuo dukros, nuo sÅ«naus, jos. Atėjusi pas R. davė 4200 Lt. Taip ir vaikščiojo pas R. ir atidavė pastarajai 2 000 JAV dolerių, paskui 3 000 Lt, paskui 200 JAV dolerių. Kaltinamoji liepė nueiti į bankÄ , reikėjo pinigų, kad visus ,,iÅ¡valytų“.

Pinigus iÅ¡ pradžių ji nešė savo asmeninius, pas kaimynus skolinosi, ėmė paskolÄ iÅ¡ ,,Swedbank“ ir iÅ¡ ,,Snoras“ banko, ar momentinį kreditÄ . Banke pasiskolino 15 000 litų ir R. atidavė. 10 000 litų pasiskolino iÅ¡ kaimynų ir atidavė R. (R.). 10 000 litų pasiskolino iÅ¡ sÅ«nėno A. ir juos taip pat atidavė R. (R.). Taip pat R. liepė atiduoti ir visÄ auksÄ , kurį turi. R. atidavė auksinį laikrodį, kurio vertė 2000 Lt, dovanotÄ močiutės kartu su grandinėle, auksinį žiedÄ su baltu akmeniu, kurio vertė 250 Lt, auksinius auskarus su baltu akmeniu, kurių vertė 200 Lt, auksinį žiedÄ su raudonu akmeniu, kurio vertė 500 Lt, auksinę grandinėlę, kurios 100 Lt, dvi auksines apyrankes, kurių vertė atitinkamai 300 Lt ir 200 Lt, du auksinius vestuvinius žiedus, kurių vertė atitinkamai 300 Lt ir 200 Lt.

R. yra sakiusi, kad reikia viskÄ vežti į Kryžių kalnÄ , užkasti, budėti visÄ naktį. R. žadėjo visus daiktus ir pinigus „iÅ¡valiusi“ grÄ Å¾inti. Dar kažkada atėjus pasakė, kad reikia iÅ¡valyti butÄ , pasakė padarysim taip, kad ateis notaras, ji parduos butÄ , perraÅ¡ys viskÄ , nors nebus taip, kad iÅ¡ tikro parduos, bet reikia tokį ritualÄ padaryti. Ji nesutiko to padaryti. KartÄ R. paskambino ir pasakė, kad ji ligoninėje, kad reikia pinigų vaistams, atsiuntė sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), ji pervedė 600 Lt, R.

žadėjo ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti. R. neleisdavo bendrauti su kitomis nukentėjusiomis. IÅ¡ nukentėjusiosios L. A. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su R. susipažino per J. P., R. jai pabÅ«rė kortom, už bÅ«rimÄ sumokėjo 30 ar 50 Lt (ikiteisminio tyrimo parodymais – 30 Lt). Nieko tokio nepasakė, bet paskui sakė, kad mato, jog nori sÅ«nus iÅ¡važiuoti į užsienį, jam gresia pavojus, mirtis, reikia pavalyti. R. sakė, kad dar turi duoti auskarus ,,pavalyti“ ir paskui juos grÄ Å¾ins.

Gal tris dienas auskarai pas R. pabuvo ir Å¡i juos atidavė. Paskui R. sakė, kad jos sÅ«nui pavojus, reikia užmokėti 100 Lt, sÅ«nus gali susirgti, reikia atneÅ¡ti jo daiktų, apatinių, ji sumokėjo, atnešė. Dar R. pasakė, kad reikia atneÅ¡ti auksÄ ,,pavalyti“. PirmÄ kartÄ atnešė ar auskarus, ar grandinėlę, R. pasakė, jog mato, kad ji dar turi ir reikia atneÅ¡ti viskÄ . KiekvienÄ kartÄ vis R. reikėjo neÅ¡ti kÄ nors. R. atnešė savo auksinį vestuvinį žiedÄ , kurio vertė 300 Lt, auksinę grandinėlę, kurios vertė 70 Lt, su auksiniu kryžiuku, kurio vertė 70 Lt, auksinius auskarus (viena pora), kurių vertė 180 Lt, auksinę apyrankę, kurios vertė 300 Lt, auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 Lt, suplėšytÄ auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 Lt.

R. sakiusi daryti ritualus su juodu siÅ«lu. Teigė, kad važiuos į Kryžių kalnÄ , ten ,,valys“. Ji tuo metu turėjo problemÄ , negalėjo iÅ¡siskirti su vyru, R. pasakė, kad pas jÄ aura bloga, reikia ,,pavalyti“, todėl reikia 4000 Lt. Ji neturėjo pinigų, bet paskui iÅ¡ vyro pasiskolino 3000 Lt. Vėliau, skambino R. ir klausė, kada grÄ Å¾ins, toji sakė, kad yra ligoninėje, susirgo ir reikia pinigų į sÄ skaitÄ pervesti. Ji žinojo, kad J. R. pervedė. R. pasakė, kad kai Å¡i grÄ Å¾ins 3000 Lt, tada perves 500 Lt siÅ«lė surasti gydytojÄ , tačiau R. pyko, atsisakė.

Pinigus ir dirbinus R. tikino grÄ Å¾insianti. Apibendrinant nukentėjusiosios R. J. teisme paskelbtus, tyrimo metu duotus parodymus matyti, jog pasak jos, 2013 metų liepos mėnesį bendraujant su dukra R. J., Å¡i jai papasakojo, kad vaikÅ¡to pas čigonę bÅ«rėjÄ , vardu R.. KartÄ skambino savo dukrai R. J., kuri tuomet buvo pas R.. Dukra davė jai pakalbėti su R.. R. pasakė, kad jai su sveikata kažkas negerai, kad yra „nužiÅ«rėta“ ir panaÅ¡ius dalykus. Pažadėjo atvažiavusi į LietuvÄ su R. susitikti.

Apsikeitė telefono numeriais ir „skype“ adresu. Kai bendraudavo, R. kalbėdavo vis tuos pačius dalykus: apie jos blogÄ sveikatÄ , nužiÅ«rėjimus, kad gali padėti nuimti visus nužiÅ«rėjimus bei sakė, kad tam reikalingi pinigai. R. įvardindavo sumas, kurias ji turi duoti. Sakydavo, kad tuos pinigus laiko pas save kaip užstatÄ , o po to naktį važiuoja su tais pinigais melstis į bažnyčiÄ , sakydavo, kad visus pinigus po maldų ir auros apvalymo grÄ Å¾ins. IÅ¡ savo angliÅ¡ko banko ji pervedė 3100 Lt į savo „Swedbank“ sÄ skaitÄ tam, kad nuėmusi dukra nuneÅ¡tų tuos pinigus R..

Grįžusi į LietuvÄ , pas R. apsilankė kartu su dukra, R. už darbÄ â€“â€žvalymÄ â€œ R. nurodymu perdavė Å¡iai į rankas savo 4000 svarų sterlingų. PrieÅ¡ jai iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos R. atidavė 800 Lt. Vėliau ji dukrai R. J. per „Western Union“ pervedė 1500 eurų, kuriuos pasakė perduoti R. ir dukra perdavė. Rugsėjo pabaigoje R. jai paskambino ir pasakė, kad guli ligoninėje ir jai reikalingi pinigai. IÅ¡ savo angliÅ¡ko banko pervedė R. 1500 svarų, į nurodytÄ kažkokio vyriÅ¡kio sÄ skaitÄ .

R. pinigus žadėjo grÄ Å¾inti. IÅ¡ nukentėjusiosios R. J. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji per krikÅ¡to mamÄ susipažino su čigone, kuri, pas pastarÄ jÄ apsilankius, iÅ¡ karto pasakė, kad ji jauna, jai viskas gerai, bet mato, jog mamai labai blogai ir ji turi mamai paskambinti, nes kitaip jos sveikatai bus blogai. Kaltinamoji pasakė keletÄ faktų iÅ¡ praeities, kurie kaip ir sutapo, mamos sveikata visÄ gyvenimÄ buvo prasta, iÅ¡sigando. Nebuvo jokio susitarimo mokėti už bÅ«rimÄ .

R. J. patvirtino nukentėjusiosios R. J. nurodytas aplinkybes bei kaltinamajai perduotas pinigines sumas, taip pat aplinkybę, jog dalį pinigų R. mamai grÄ Å¾ino. R. J. teigimu, R. darydavo tam tikrus ritualus, melsdavosi, į akis žiÅ«rėdavo ir sakydavo, kad reikia tikrai tikėti, nes yra žmonių, kuriems padeda, jai suteikta Dievo valia pagelbėti žmonėms. R. sakydavo, kad jos darbas susijęs su pinigais ir auksu, juos reikia ,,iÅ¡valyti“, bet prisiekdavo, kad tikrai grÄ Å¾ins viskÄ . Jos pačios R. buvo perduotos „apvalymui“ dvi auksinės grandinėlės, kurių kiekvienos vertė 100 Lt, dvi poros auksinių auskarų, kurių vienos poros vertė 70 Lt – dovanos iÅ¡ Pirmosios Komunijos.

KartÄ R. pasakė, kad yra ligoninėje, nurodė, kad reikia pervesti pinigų daktarams ar kažkam, buvo nurodžiusi atitinkamÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas buvo L. B.. 2013-09-25 į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedė savo 500 Lt. 2013-09-27 į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedė 1 600 Lt. Ji tai padarė su tikslu, kad R. grÄ Å¾ins. R. apskritai žadėjo grÄ Å¾inti viskÄ . Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais, jie viso proceso metu iÅ¡ esmės liko nuoseklÅ«s. Apibendrinus nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, pasinaudojant jų patiklumu, iÅ¡ esmės buvo veikiama tuo pačiu principu – bauginant galimais grėsmingais ateities įvykiais ir pan., mainais už pagalbÄ pastarųjų iÅ¡vengti buvo praÅ¡oma nukentėjusiųjų turto, kurį, neva „apvalius“, žadėta grÄ Å¾inti.

Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų parodymus detalizuoja, iÅ¡ dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios D. T., J. P., L. A., R. J. ir R. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu Ž. B. atpažino kaip romų tautybės moterį, iÅ¡viliojusiÄ jų turtÄ , apie kuriÄ davė parodymus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, suvedus nukentėjusiÄ sias D. T., J. P., L. A., ir R. J. į akistatÄ su kaltinamÄ ja Ž. B., pastaroji nuo akistatos su nukentėjusiomis atsisakė, arba nepasisakė ir Å¡i aplinkybė taip pat stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, jog nukentėjusiosios, prieÅ¡ingai nei pati kaltinamoji, nurodė tikrÄ sias faktines aplinkybes.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiosios už pagalbÄ iÅ¡vengti nesėkmių ir įvairių nelaimių kaltinamajai perdavė bÅ«tent tokias pinigų sumas (Å¡ias nukentėjusios nurodė nuo pat tyrimo pradžios), taip pat ir auksinius dirbinius. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos auksinių dirbinių kainos atitinka protingumo kriterijus, rinkos vertę. Dėl nukentėjusiosios J. P. pasisakytina, jog byloje yra AB „Swedbank“ asmeninės paskolos sutarties kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad J.

P. byloje aktualiu metu iÅ¡duotas 7000 Lt kreditas ir tai taip pat iÅ¡ dalies patvirtina jos parodymus. Kreiptinas dėmesys, jog tiriant nukentėjusiųjų J. P. bei R. J. nurodytas aplinkybes dėl Ž. B., neva gydymuisi, bankiniu pavedimu pervestų sumų, kurias kaltinamoji taip pat žadėjo pastarosioms grÄ Å¾inti, teisme buvo apklausta liudytoja L. B., į kurios banko sÄ skaitÄ , kaip nustatyta, nukentėjusiosios ir pervedė minėtas lėšas. Liudytoja apklausiama teisme parodė, kad kartÄ romų tautybės moteriÅ¡kė pasisiÅ«lė jai nukelti kortas.

Nukėlusi kortas, paprašė paslaugos. Tuo metu ji gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ ir ta moteris matė, kad ji prie bankomato nusiėmė pinigus. Moteris pasakė, kad ar jos giminaitis, ar kažkas guli VilkaviÅ¡kio ligoninėje ir reikia pervesti pinigus į sÄ skaitÄ . Ji ir davė savo sÄ skaitos numerį. Kažkas pervedė tuos pinigus, ji nuėmė ir padavė moteriÅ¡kei. Pinigų nedaug buvo, neskaičiavo. Buvo smulkiom kupiÅ«rom. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja jų iÅ¡ esmės neginčijo, tačiau nesutiko su tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad iÅ¡ bankomato jos paimta ir romų tautybės moteriÅ¡kei perduota pinigų krÅ«velė buvo nemaža, visi po 100 Lt banknotai, tikino pinigų buvus mažiau.

Tvirtino nepastebėjusi, kad jos sÄ skaitoje bÅ«tų perteklinis pinigų kiekis. Nurodė, kad kaltinamosios Ž. B., esančios salėje, neatsimena. Teismas liudytojos parodymus linkęs vertinti kritiÅ¡kai, sprendžia, jog jie tik dalyje atitinka tikrÄ jÄ tiesÄ , todėl vadovaujasi jais tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams. Kaip matyti, byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys, kad į L. B. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) R. J. 2013-09-25 pervedė 500 Lt, 2013-09-27 - 1600 Lt, J.

P. 2013-09-25 pervedė 600 Lt – tai L. B. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai bei R. J. pateikti mokėjimo nurodymai. Nors liudytoja L. B. tvirtino kaltinamosios Ž. B. neatsimenanti, o ir pati kaltinamoji galiausiai teigė liudytojÄ teismo posėdžių salėje matanti pirmÄ kartÄ , teismas bendrame įrodymų kontekste sprendžia, jog tarp jų neabejotinai yra ryÅ¡ys ir laiko įrodyta, jog L. B. nukentėjusiųjų į jos sÄ skaitÄ pervestus pinigus perdavė kaltinamajai Ž. B.. Abejoti tokios iÅ¡vados pagrįstumu, be kita ko, neleidžia nenuoseklÅ«s pačios kaltinamosios Ž.

B. parodymai. Kaip jau minėta, pati kaltinamoji dėl Å¡ių aplinkybių parodymus keitė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltę Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės pripažino, tačiau apklausiama teisme jau teigė, jog kartÄ viena moteris jai pervedė 600 Lt, neatsimena, kokiu bÅ«du gavo Å¡iuos pinigus, apie 500 Lt ir 1600 Lt, pervestus nukentėjusiosios R. J., tikino nieko nežinanti, vienu atveju teigė pažįstanti L. B. kaip savo klientę, turėjusi jos sÄ skaitos numerį, kitu – jÄ matanti pirmÄ kartÄ , L.

B. banko sÄ skaitos numerio neturėjusi ir Å¡io niekam nedavusi. Kreiptinas dėmesys, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, jog Ž. B. atpažino L. B., kaip buvusiÄ klientę.Pastebėtina, jog Å¡ioje byloje kaltinamosios Ž. B. gynėjas laikėsi pozicijos, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų iÅ¡ esmės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ji atlygintinai nukentėjusiosioms teikė nematerialaus pobÅ«džio paslaugas, nukentėjusiųjų praÅ¡ymu, bÅ«rė ateitį ir pan. iÅ¡ kortų.

Gynėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju svarbus ir nukentėjusiųjų apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, kuriuo vadovaujantis, kaltininko naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Teismas su tokia kaltinamosios gynėjo pozicija sutinka tik dėl dalies Ž. B. pateiktų kaltinimų. Visų pirma, pažymėtina, tai, jog tokio neapibrėžto pobūdžio paslaugos kaip būrimas, aiškiaregiškos pranašystės ir pan., kaip veiklos rūšis apskritai, Lietuvos Respublikos įstatymais nėra uždraustos.

Taigi, Å¡iuo atveju, valstybinio kaltintojo į bylÄ pateikti duomenys, apie tai, kad Ž. B. 2013 m. nebuvo įsigijusi verslo liudijimų, nebuvo įregistravusi individualios veiklos pagal pažymÄ , esminės reikÅ¡mės neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu, nes objektyviai numatyti tokių paslaugų pageidaujamo rezultato negalima, tačiau, teikiant tokias paslaugas, kaip ir bet kurias komercines paslaugas, draudžiama tai daryti nesÄ Å¾iningais bÅ«dais, kurie daro įtakÄ paslaugų gavėjo apsisprendimui.

Jeigu asmuo, tokiu bÅ«du teikdamas paslaugas padaro žalÄ kitam asmeniui, atsakomybė paslaugÄ suteikusiajam kyla ir ji diferencijuojama, atsižvelgus į veikos pobÅ«dį, padarinius (kasacinė nutartis 2K-7-41-511/2017). Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, o tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-161/2013). Baudžiamajame įstatyme nenumatyta, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi bÅ«ti suklaidintas.

Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017). Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iÅ¡kraipymo nukentėjusiojo sÄ monėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu.

Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai:

1) objektyviosios tiesos iškreipimas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sÄ lygoti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).

Kreiptinas dėmesys, jog iÅ¡analizavęs pirmiau aptartus bylos įrodymus, teismas sprendžia, kad Ž. B. kai kurioms nukentėjusiosioms iÅ¡ pradžių iÅ¡ties teikė atlygintinas bÅ«rimo paslaugas. Pačios nukentėjusiosios D. T. bei L. A. nurodė, jog pirmojo apsilankymo pas R. (Ž. B.) metu Å¡i joms bÅ«rė, už bÅ«rimÄ jos savanoriÅ¡kai, neįtakotos jokios apgaulės, gÄ sdinimų ir pan., mokėjo po 30 Lt (8,69 Eur) (vadovaujantis netrukus po įvykio duotais parodymais). Pažymėtina, jog Å¡ių sumų nukentėjusiosios neįtraukė ir į pareikÅ¡tus ieÅ¡kininius reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ Ž. B. pateikto kaltinimo Å¡alintinos, kadangi jos negali bÅ«ti pripažintos Ž. B. inkriminuojamo sukčiavimo sudėtine dalimi. Kitoje dalyje teismas laiko Ž. B. pateiktÄ kaltinimÄ sukčiavus nukentėjusiųjų atžvilgiu pagrįstu. Kaip matyti iÅ¡ nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, kaltinamoji Ž. B. jas gÄ sdino įvairiomis prasimanytomis nelaimėmis ir kitomis grėsmėmis jų pačių ar jų artimųjų atžvilgiu, įtikino turinti galių joms padėti, tam prašė nukentėjusiųjų pinigų, auksinių dirbinių, kuriuos, atlikus tam tikrus ritualus ir „apvalius“, iÅ¡imtinai žadėjo grÄ Å¾inti, tačiau to taip ir nepadarė.

IÅ¡ nukentėjusiųjų R. J. ir J. P., pasinaudodama jau esamu pasitikėjimu, be kita ko, neva skolinosi pinigus gydymo reikmėms, tačiau jų taip pat negrÄ Å¾ino. Pagal nukentėjusiųjų parodymus, jos vienaip ar kitaip buvo paveiktos ankstesnio gyvenimo nesėkmių, todėl kaltinamosios įtikintos dėl tariamai gresiančių nelaimių ir pan. bei jos galių padėti Å¡ių nelaimių iÅ¡vengti, atidavė praÅ¡omus pinigus bei aukso dirbinius, juolab kad pastaroji tikino tiesiog norinti padėti, žadėjo paimtÄ turtÄ grÄ Å¾inti.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog kaltinamoji nukentėjusiųjų turtÄ užvaldė bÅ«tent panaudodama apgaulę. Teismo vertinimu, kaltinamoji Ž. B. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį, jÄ panaudodama norėjo iÅ¡ nukentėjusiųjų turtinę naudÄ gauti, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji pati iÅ¡galvojo ir apgaule kryptingai paveikė nukentėjusiųjų sÄ monę, manipuliavo jomis, įtikino jas įvairiomis grėsmingomis aplinkybėmis, apgaule įbaugino, ir tokiu bÅ«du lengviau paveikė nukentėjusiÄ sias perduoti jai turtÄ , kurį užvaldė neva tik „apvalymui“ arba skolindamasi, tačiau jau iÅ¡ anksto neturėdama tikslo jo grÄ Å¾inti.

Tiesa, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dalį turto kaltinamoji grÄ Å¾indavo, vis tik, teismas sutinka su nukentėjusiųjų nuomone, jog kaltinamoji tokiu bÅ«du veikiau bandė sustiprinti nukentėjusiųjų pasitikėjimÄ ja. Atsižvelgus į visa, kas iÅ¡dėstyta ir aptarta pirmiau, konstatuotina, jog Ž. B. veika, dėl kurios nukentėjusiosios patyrė atitinkamÄ Å¾alÄ , akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas, jos veiksmuose nustatyti bÅ«tinieji nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymiai, todėl už sukčiavimÄ nukentėjusiųjų D.

T., J. P., L. A., R. J. ir R. J. atžvilgiu, ji privalo atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymėtina, jog iÅ¡ kaltinimo Å¡alinant aplinkybes dėl nukentėjusiosioms D. T. bei L. A. teiktų bÅ«rimo paslaugų, už kurias jos sumokėjo po 30 Lt (8,69 Eur), kaltinimas tokiu bÅ«du tikslintinas ir atitinkamai konstatuotina, kad Ž. B. iÅ¡ nukentėjusiosios D. T. apgaule savo naudai įgijo 796,45 Eur vertės turtÄ , o iÅ¡ nukentėjusiosios L. A. apgaule savo naudai įgijo 1265,63 Eur vertės turtÄ .

Teismas taip pat laiko įrodyta, kad kaltinamoji Ž. B. iÅ¡ nukentėjusiosios R. J. apgaule savo naudai įgijo 706,67 Eur vertės turtÄ . Kreiptinas dėmesys, jog kaltinime dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja J. P. neteisingai nurodyta bendra kaltinamosios Ž. B. apgaule įgyto nukentėjusiosios turto vertė. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, matyti, jog minėto turto vertė yra ne 52 250 Lt (15 132,65 Eur), bet 52 750 Lt (15277,46 Eur), taigi, didesnė, nei nurodyta kaltinime. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamosios veikos kvalifikacijos tai iÅ¡ esmės nekeičia, be to į tai, kad nukentėjusioji J.

P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 52 250 Lt (15 132,65 Eur) (t.y. mažesnės sumos) priteisimo, kaltinimÄ tikslina, vertindamas, jog Å¡iuo atveju kaltinamosios teisė į gynybÄ nepažeidžiama. Dėl epizodo su nukentėjusiÄ ja R. J. taip pat pažymėtina, jog pati nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad Ž. B. dalį paimtų pinigų, t.y. 800 Lt (231,70 Eur) jai grÄ Å¾ino, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir jos dukra R. J.. Kaip matyti, kaltinime Å¡i aplinkybė neatsispindi, taigi spręstina, kad kaltinimas Ž.

B. atžvilgiu Å¡ioje dalyje yra pasunkintas, todėl tikslintinas, nurodant, jog minėtÄ sumÄ kaltinamoji nukentėjusiajai grÄ Å¾ino, atitinkamai keičiant bendrÄ iÅ¡ nukentėjusiosios apgaule įgyto turto vertę bei konstatuojant, kad kaltinamoji iÅ¡ R. J. apgaule įgijo ne 8769,46 eurų, bet 8537,76 eurų vertės turtÄ . Atsižvelgus į apgaule užvaldyto turto vertę, kaltinamosios Ž. B. veika, padaryta prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias D. T., L. A., R. J. ir R. J. kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu apgaule iÅ¡ nukentėjusiosios J.

P. įgyto turto vertė virÅ¡ija baudžiamajame įstatyme nurodytÄ ribÄ (250 MGL), nuo kurios ji pripažintina didele, todėl Ž. B. veika Å¡ioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kreiptinas dėmesys, jog kaltinamosios veikos vertintos santykyje su tokiu MGL dydžiu, koks jis buvo veikų padarymo metu ( kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-519/2006).Nukentėjusiosios byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Nukentėjusioji D. T. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 796,45 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, pripažinęs nukentėjusiosios parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti jos nurodytų piniginių sumų, apgaulės įtakoje perduotų kaltinamajai dydžiu, ar netikėti, kad ji perdavė nurodytus auksinius savo pačios bei Å¡eimos nario dirbinius. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyta auksinių dirbinių vertė nėra per didelė, atitinka rinkos kainas. Nustačius, jog turtinę žalÄ D. T. patyrė dėl neteisėtų kaltinamosios Ž. B. veiksmų, Å¡i turi pareigÄ Å¾alÄ atlyginti, todėl nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi.Nukentėjusiosios L.

A. civilinis ieškinys dėl 1265,63 eurų turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas visiškai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, kvestionuoti nukentėjusiosios nurodyto, patirtos žalos dydžio, vertina jį esant adekvatų, atitinkantį protingumo kriterijus, nurodytų daiktų rinkos vertę. Nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį dėl 15132,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis tiek nuosekliais pačios nukentėjusiosios parodymais, tiek juos iš dalies patvirtinančiais rašytiniais įrodymais (paskolos sutarties kopija, L.

B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as) teismas taipogi tenkina pilna apimtimi. Kreiptinas dėmesys, jog praÅ¡oma priteisti suma yra mažesnė, nei kaltinime nurodyta patikslinta kaltinamosios iÅ¡ J. P. neteisėtai įgyto turto vertė.Nukentėjusioji R. J. byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 706,67 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu yra pagrįstas, daiktų kainos atitinka protingumo kriterijus, rinkos vertę, kaltinamosios neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padaryta žala atsispindi ir jos nuosekliuose parodymuose, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai (L.

B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, mokėjimo nurodymai).Nukentėjusiosios R. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 8543,79 eurų tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal nustatytas aplinkybes, dalį paimtų pinigų (800 Lt – 231,70 Eur) kaltinamoji Ž. B. nukentėjusiajai grÄ Å¾ino, todėl teismas atitinkamai tikslino kaltinimÄ , konstatuojant, jog kaltinamoji iÅ¡ nukentėjusiosios apgaule įgijo 8537,76 eurų vertės turtÄ . Atsižvelgus į tai, nukentėjusiosios R. J. ieÅ¡kininis reikalavimas tenkintinas tik Å¡ia apimtimi.

Dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. J. parodymais dėl perduotų Ž. B. pinigų sumų, Å¡ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje esantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as.Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę Ž. B., atsižvelgia į tai, kad padaryti keturi nesunkÅ«s ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos, nukentėjusiosioms padaryta turtinė žala.

Teismas nenustato kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tiriant Ž. B. asmenybę, nustatyta, kad ji senyvo, garbaus amžiaus, tik 4 klasių iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, iki aptariamų veikų padarymo nebuvo teista, tačiau Å¡iuo metu teista ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, nebausta administracine tvarka, įsigijusi verslo liudijimÄ , duomenų apie įskaitÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas, už nusikalstamas veikas skirtinoms bausmėms individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jÄ ir jos padarytas veikas, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieÅ¡taraus teisingumo ir protingumo kriterijams. Ž. B. skirtinų laisvės atėmimo bausmių pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį dydis nustatytinas mažesnis už sankcijose numatytÄ bausmės vidurkį.

Už atskiras veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du. BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusikaltimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkÅ«s ir sunkus). Skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su 2016-11-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesniÄ jÄ , pridėtinÄ dalį nustatant atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, aplinkybes, į kurias atsižvelgiama individualizuojant ir pačiÄ bausmę.

Teismas apsvarstęs galimybę taikyti Ž. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Å¡ias nuostatas taikyti. Pažymėtina, jog veikų padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusioje straipsnio redakcijoje numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymÄ ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, numatanti, jog teismas gali atidėti vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, vėlgi panaikinusi galimybę atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

Atsižvelgus į tai, jog atgal galioja kaltinamojo padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos, teismas konkrečioje situacijoje vadovaujasi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir aplinkybes, Ž. B. asmenybę – senyvo, garbaus amžiaus, menko išsilavinimo, našlė, iki aptariamų veikų padarymo nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taigi, Ž.

B. suteiktinas Å¡ansas pasimokyti iÅ¡ savo elgesio ir pasitaisyti. Bausmės vykdymo atidėjimas nustatytinas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, paskiriant įpareigojimÄ .Ž. B. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, panaikintina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ (epizodas su nukentėjusiÄ ja D.

T.), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ (epizodas su nukentėjusiÄ ja L. A.), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ (epizodas su nukentėjusiÄ ja R. J.), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Ž.

B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ (epizodas su nukentėjusiÄ ja R. J.), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ (epizodas su nukentėjusiÄ ja J. P.), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2016 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Ž. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trims) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Å½.

B. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ Å½. B. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ž. B. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Nukentėjusiųjų D.

T., L. A., J. P. ir R. J. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios Ž. B. D. T. – 796,45 eurų, L. A. – 1265,63 eurų, J. P. – 15132,64 eurų, R. J. – 706,67 eurų turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamosios Ž. B. priteisti R. J. 8537,76 eurų turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                          Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė  Â