2026-03-18 Nr. AB-5513-3-64-3-03535-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-281-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03535-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Teisėjų etikos kodekso virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės sampratos / esmės; pripažinti atsakovo elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu, ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) – klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti kitas jo nurodytas aplinkybes (be kita ko, kad administracinis teismas nepripažįsta neteisėtų institucijų veiksmų ir kt.).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad jis yra kreipęsis su atitinkamais pareiškimais į Konstitucinį Teismą ir iš jo gavo atsakymą Nr. 14B-384(2,6), su kuriuo nesutinka ir iš esmės prašo šiuos Konstitucinio Teismo veiksmus pripažinti neteisėtais, įpareigoti laikytis teisės aktų reikalavimų ir pan. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kuris yra susijęs su Konstitucinio Teismo veikla.

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų <...> veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teismas pažymėjo, kad aptartos faktinės aplinkybės ir paminėtas teisinis reglamentavimas lemia, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl to skundą (pareiškimą) atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Tai, kad tokio pobūdžio ginčai nenagrinėjami administraciniuose teismuose konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai sudarė pareiškėjui kliūtis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės, nes skundo (pareiškimo) reikalavimai yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-871-789/2025; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde (pareiškime) suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 straipsniai) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).

Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį ir pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė