281ddcdb-4d96-47b2-b6af-154d47eb7c22 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-870/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53050-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2.; 1.1.2.1.; 1.1.7.2.2; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistojo V.

L. gynėjui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij, nukentėjusiosios T. M. atstovui advokatui V. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių savarankiÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ .

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteista T. M. 13 000 (trylika tÅ«kstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palÅ«kanos už Å¡iÄ atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ , palÅ«kanas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ V. L. nukentėjusiajai T.

M. priteista 1 700 (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imai) eurų atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. L. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2017 m. spalio 12 d., apie 19.09 val., vairuodamas UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ priklausantį autobusÄ â€žMercedes Benz O 4005“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 59 maršrutu „Žvėrynas - Laisvės pr. - Lazdynai- Grigiškės“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių bei kitų asmenų saugumui“, ir 101 punkto reikalavimus, numatančius, jog „prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu“, t. y., išvažiuodamas iš viešojo transporto sustojimo „Šalna“, Architektų gatvėje, nepastebėjo iš autobuso pro galines duris išlipusios ir ant kelio važiuojamosios dalies nukritusios keleivės T.

M., gim. (duomenys neskelbtini), ir deÅ¡inės pusės galiniu autobuso ratu pervažiavo jai abi kojas. Eismo įvykio metu T. M. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jÄ nuosprendį, arba pakeisti 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir maksimaliai sumažinti paskirtÄ baudÄ .

3. Apelianto nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad Apeliantas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ vieÅ¡ojo transporto sustojimo, nepastebėjo pro galines duris iÅ¡lipusios bei ant kelio važiuojamosios dalies nukritusios nukentėjusiosios. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad pastarosios pargriuvimÄ sukėlė V. L. veiksmai. Labiausiai tikėtina kad tai įvyko dėl pačios nukentėjusiosios.

Savo iÅ¡vadÄ , kad V. L. turėjo ir galėjo pamatyti kliÅ«tį, teismas grindžia tuo, kad įvykio vakarÄ eismo sÄ lygos buvo gana prastos ir matomumas apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas kaip reikÅ¡mingÄ vertino ir aplinkybę, kad autobuso langai bei Å¡oniniai veidrodėliai buvo aprasoję, matomumas per Å¡oninį deÅ¡inį veidrodėlį buvo apie 70 procentų, dėl ko teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų ir veidrodžio nenuvalė, nors, bÅ«damas atsargus, rÅ«pestingas ir atidus vairuotojas, turėjo imtis visų atsargumo priemonių.

Toliau iÅ¡vadÄ , kad Apeliantas turėjo ir galėjo pamatyti gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ teismas grindžia prielaidomis ir samprotavimais.

4. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktikÄ , susijusiÄ su konkretaus KET pažeidimo, kuris lėmė eismo įvykio kilimÄ , nustatymu, eismo įvykio kilimui reikÅ¡mingų faktorių taip pat eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargia kalte (kasacinė nutartis Nr. 2K-319-511/2017). Atsižvelgdamas į pacituotÄ praktikÄ , Apeliantas mano, kad jo veiksmuose nusikalstamo pasitikėjimo požymių nėra, todėl bÅ«tina analizuoti medžiagÄ tuo aspektu, ar jo veiksmuose yra nusikalstamas nerÅ«pestingumas.

Teismas nurodė, kad esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar V. L. turėjo ir objektyviai galėjo numatyti atsiradusių kliÅ«tį, tačiau, Apelianto vertinimu, teisingiau bÅ«tų vertinti, ar vairuotojas turėjo ir objektyviai galėjo pamatyti atsiradusiÄ kliÅ«tį. Numatyti, kad kitas eismo dalyvis galimai pažeis KET reikalavimus, transporto priemonės vairuotojas neturi ir negali. Tuo labiau, Å¡ioje byloje nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus pargriuvus, iÅ¡lipus iÅ¡ autobuso.

Iš anksto numatyti, kad keleivis ar pėsčiasis, esantis gatvėje ties transporto priemone, pargrius, neįmanoma.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad formaliai V. L. veiksmus galima padalinti į dvi savarankiškas fazes: sustojimas bei stovėjimas stotelėje ir važiavimo pradžia.

6. Byloje nustatyta, kad autobusas sėkmingai privažiavo prie vieÅ¡ojo transporto sustojimo „Šalna“. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo argumentacijÄ , Apeliantas kelia klausimÄ , ar reikalavimas nuolat stebėti iÅ¡lipančius/įlipančius keleivius yra pagrįstas, ar vairuotojas tuo metu pažeidė KET reikalavimus. KET tokio reikalavimo vairuotojui nekelia, be to, jis privalo ir parduoti bilietus keleiviams. Taigi aplinkybė, kad vairuotojas paruošė kelis bilietus pardavimui nesudaro pagrindo jį kaltinti buvus nerÅ«pestingu.

Taip pat keliamas elgesio reikalavimo iÅ¡lipus iÅ¡ autobuso pavalyti Å¡oninio vaizdo veidrodį pagrįstumo klausimas. Pažymi, kad buvo lietinga diena, todėl natÅ«ralu, kad langai bei veidrodėliai buvo aprasoję, tačiau Å¡iuolaikinių transporto priemonių techninė bÅ«klė yra tokia, kad įjungus veidrodėlių apÅ¡ildymÄ matomumas per jį tampa pakankamas, siekiant tęsti judėjimÄ . Ä®statyminio reikalavimo iÅ¡lipti kiekviename sustojime arba pavažiavus kelis Å¡imtus metrų vėl sustoti ir valyti langus bei veidrodį, nėra.

Be to, toks veiksmas esant paminėtoms oro sÄ lygoms, bÅ«tų beprasmis, nes veidrodėlis vėl greitai aprasotų. Taigi Å¡ioje fazėje teismas kelia autobuso vairuotojui reikalavimus, kurių nėra nei KET punktuose, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Jokių KET reikalavimų Å¡ioje fazėje V. L. nepažeidė.

7. Aptardamas antrÄ jÄ fazę, t.y. važiavimo pradžiÄ , Apeliantas cituoja KET 101 punkto reikalavimus, vertindamas kad Å¡is punktas labiau skirtas visų transporto priemonių vairuotojams, o ne keleivinio marÅ¡rutinio transporto vairuotojams. Valstybės kaltintojas ir teismas iÅ¡plėtė nurodyto punkto sÄ vokÄ â€ž<...> įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti kitiems eismo dalyviams <...>. Apeliantas sutinka, kad, prieÅ¡ pradėdamas judėti, vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, t.y. ar nėra lipančių ar iÅ¡lipančių keleivių, įsitikinti, kad saugiai gali uždaryti duris ir tik tada judėti iÅ¡ vietos.

TÄ jis gali padaryti dviem bÅ«dais: apžiÅ«rėjus per vidinį veidrodėlį salonÄ ir per iÅ¡orinį veidrodį; taip pat – vadovaujantis autobuso vairuotojo skydelyje esančiais prietaisais, kurie rodo, ar durys užsidarė, ar ne. Nagrinėjamu atveju, autobuse įrengti davikliai parodė, kad durys užsidarė sėkmingai, prispaustų asmenų nėra, lipančių ar iÅ¡lipančių asmenų taip pat nėra. Apeliantas nurodė, kad uždarant autobuso duris, stovinčių ties autobusu žmonių nebuvo.

Taigi nebuvo kliūčių pradėti judėjimÄ . Pabrėžia, kad eismo įvykio vakarÄ lijo, apÅ¡vietimas stotelėje prastas, jis „numeta“ autobuso Å¡ešėlį į stotelę, joje pilna skirtingo dydžio balų, kurios blizga ir tai apsunkina bendrÄ stotelės ir joje esančių objektų matomumÄ . Be to, nukentėjusioji yra labai nedidelio Å«gio, buvo apsirengusi juodais drabužiais. Å ių veiksnių visuma sudarė situacijÄ , kurioje vairuotojas nepastebėjo gulinčios moters ir neturėjo objektyvios galimybės jÄ matyti.

Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę matyti gulinčiÄ moterį, byloje nenustatyta.

8. Netenkinus praÅ¡ymo priimti iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, eismo įvykio aplinkybes, kaltės formÄ , kaltininko turtinę padėtį, į priteistÄ atstovavimo iÅ¡laidų dydį, praÅ¡o maksimaliai sumažinti paskirtÄ baudÄ .

9. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. L. gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Firsovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendis dalyje dėl V.

L. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį pastarojo atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Dėl pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 11. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.

12. Ginčo dėl to, kad V. L. vairuojamas autobusas 2017 m. spalio 12 d, apie 19.09 val., išvažiuodamas iš viešojo transporto sustojimo „Šalna“, pervažiavo ant kelio važiuojamosios dalies nukritusios nukentėjusiosios T. M. kojas dešinės pusės galiniu ratu, nėra. Kad nukentėjusioji T. M. būtų iš transporto priemonės ant važiuojamosios kelio dalies nukritusi dėl kažkokių Apelianto veiksmų (pvz.: dėl per greitai, moteriai nespėjus išlipti, uždarytų autobusų durų), nebuvo nustatyta, tokie veiksmai V. L. neinkriminuoti. Apeliantas nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad jis pažeidė KET 9 bei 101 punktų reikalavimus.

13. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, teigdamas, kad jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių nepažeidė, objektyvios galimybės pamatyti ant važiuojamosios kelio dalies nukritusiÄ nukentėjusiÄ jÄ teigia neturėjęs, kadangi eismo įvykis įvyko vakare, tamsiu paros metu, lyjant lietui, esant prastam matomumui bei stotelės apÅ¡vietimui, o pati nukentėjusioji nedidelio Å«gio, apsirengusi tamsiais rÅ«bais. Nuteistasis tvirtina, kad sustodamas autobusų stotelėje „Šalna“ bei pradėdamas iÅ¡ jos važiuoti, ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad įsitikintų manevro saugumu.

Nurodo, kad pareigos nuolat stebėti iÅ¡lipančius bei įlipančius keleivius KET autobusui vairuotojui nenumato, kaip ir to, kad jis sustojęs kiekvienoje autobusų stotelėje ar pavažiavęs kelis Å¡imtus metrų vėl sustoti bei valyti veidrodį ir langus. Aptariamu atveju, jokių kliūčių pajudėti iÅ¡ vieÅ¡ojo transporto stotelės nebuvo. Su Å¡iais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, vertindama, jog V. L., vis dėlto, pradėdamas manevrÄ , neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, bei tokiais savo veiksmais pažeidė KET 101, taip pat ir 9 punkto nuostatas.

14. KET 101 punktas numato pareigÄ vairuotojui prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Apelianto vertinimu, Å¡i taisyklė labiau taikoma kitų transporto priemonių, o ne autobusų vairuotojams, o prokuroras bei teismas interpretuoja Å¡io punkto nuostatas plačiau, nei jis yra suformuluotas paminėtame teisės akte. Tokiai pozicijai teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti.

Minimas 101 punktas yra įtvirtintas KET XIII skyriuje, reglamentuojančiame važiavimo pradžiÄ ir manevravimÄ . Å io skyriaus nuostatos yra bendros visiems vairuotojams ir nei viena transporto priemonės kategorija nėra iÅ¡skiriama. O tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ir marÅ¡rutinės transporto priemonės vairuotojui KET 101 punkto reikalavimai galioja ir jų privalu laikytis. Be to, ir pats apeliantas, toliau dėstydamas argumentus, sutinka, kad keleivinio autobuso vairuotojas, prieÅ¡ pradėdamas judėti iÅ¡ vietos, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

15. Nustatyta, kad įvykio metu oro sÄ lygos buvo prastos – tamsus paros metas, lietus, dėl ko autobusai langai bei veidrodžiai buvo aprasoję. Kaip nurodė V. L. apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu, matomumas per Å¡oninį deÅ¡inį veidrodį siekė ne daugiau kaip 70 proc. Stotelėje telkÅ¡ojo balos, kurių atspindys nuo gatvių žibintų taip pat apsunkino stotelėje esančių objektų matomumÄ . Negana to, kaip akcentuojama skunde, apÅ¡vietimas vieÅ¡ojo transporto stotelėje taip pat nebuvo itin geras.

Nors degė žibintas prieÅ¡ais transporto priemonę, stotelėje stovintis autobusas sudarė Å¡ešėlį, kas vėlgi lėmė sudėtingesnes sÄ lygas matyti vaizdÄ pro deÅ¡inįjį autobuso veidrodėlį. Tai, kad autobuso vairuotojas, sustojęs vieÅ¡ojo transporto stotelėje kabinoje įsijungė Å¡viesÄ , turėdamas tikslÄ atsiplėšti dalį talonėlių, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami kaip neteisėti ar nusikalstami veiksmai, juo labiau, kad nekelia ginčo aplinkybė, jog autobuso vairuotojas turi pareigÄ parduoti keleiviams važiavimo bilietus.

Vis dėl to, buvo įvertinta, kad kabinoje įjungta ir po to iÅ¡jungta Å¡viesa taip pat apsunkino matomumÄ (visiems žinoma aplinkybė, kad įjungus ir iÅ¡jungus Å¡viesÄ akims reikia prisitaikyti prie staiga pakitusios aplinkos) ir visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės lėmė, kad nukritusios prie autobusų ratų nukentėjusiosios T. M. autobuso vairuotojas nematė. Taigi bÅ«tent tokioje susidariusioje situacijoje, esant visoms Å¡ioms aplinkybėms, taip pat dėl aprasojusio deÅ¡iniojo autobuso veidrodėlio, langų, vairuotojas negalėjo matyti pilno vaizdo, kas vyksta prie deÅ¡inio autobuso Å¡ono, taigi pajudėjo iÅ¡ vietos neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu.

16. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad joks teisės aktas nenumato keleivius vežančios transporto priemonės vairuotojui pareigos, lyjant lietui, kiekviename sustojime iÅ¡lipti į laukÄ ir nuvalyti iÅ¡orinio matymo veidrodį, ar tÄ daryti kas kelis Å¡imtus metrų. Vis dėlto, nėra įmanoma reglamentuoti visų galimų situacijų ir numatyti vairuotojo elgesio modelių, todėl KET yra numatyta, be kita ko, bendrojo pobÅ«džio taisyklė, numatanti eismo dalyviams pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (KET 9 punktas).

Kiekvienu atveju, situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Å iuo gi atveju, esant daugybei faktorių, kurie ženkliai apsunkimo matomumÄ (tamsus paros metas, lietus, blizganti kelio danga bei Å¡aligatvis, Å¡ešėlis nuo gatvės žibinto, aprasoję autobuso langai bei iÅ¡orinio matymo veidrodėliai), taip pat vairuotojui atitraukus dėmesį nuo įlipančių bei iÅ¡lipančių keleivių, kuomet kabinoje buvo įjungta Å¡viesa, ir taip nesant visiÅ¡kai įsitikus, kad jokių kliūčių pradėti judėti iÅ¡ stovėjimo vietos nėra, vertintina, kad Apeliantas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas, Å¡iuo atveju turėjo imtis papildomų veiksmų, siekdamas įsitikinti manevro saugumu, pvz.: aprasojusius veidrodėlius nuvalyti.

Nors pastarasis teigė prieÅ¡ingai, akivaizdu, kad 70 procentų matomumas per deÅ¡inįjį autobuso iÅ¡orinio vaizdo veidrodį sutrukdė jam matyti visÄ vaizdÄ ir tinkamai įvertinti situacijÄ , taigi ir pamatyti parkritusiÄ nukentėjusiÄ jÄ T. M.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, konstatuodamas, kad Apeliantas turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti nukentėjusiÄ jÄ , parkritusiÄ ant Å¡aligatvio bei važiuojamosios kelio dalies, tačiau nesiėmė visų nuo jo priklausančių atsargumo priemonių, kad eismo įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta.

17. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. L., veikdamas nusikalstamai nerÅ«pestingai, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie buvo priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nukentėjusiajai T. M. padarytais sužalojimais – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl paskirtos bausmės 18. Tuo atveju, jeigu apkaltinamasis teismo nuosprendis bus paliekamas galioti, Apeliantas praÅ¡o, atsižvelgiant į suformuotÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, eismo įvykio aplinkybes, kaltės formÄ , kaltininko turtinę padėtį, priteistÄ nukentėjusiosios patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydį, maksimaliai sumažinti paskirtÄ baudÄ .

19. Už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato baudÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktu, už neatsargų nusikaltimÄ skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.).

20. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. L., atsižvelgė į tai, kad BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, vykdant darbines funkcijas, į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat įvertino kaltininko asmenybę iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojančius duomenis (dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Visos Å¡ios aplinkybės sudarė pagrindÄ apylinkės teismui skirti Å¡velniausiÄ aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudÄ .

21. Aptariamos bausmės dydį, teismas vėlgi atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nors ir nebuvo nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė gerokai mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis, t.y. 120 MGL. Duomenų, kurie patvirtintų sunkiÄ kaltininko turtinę padėtį, kas iÅ¡ esmės apsunkintų bausmės įvykdymÄ , apeliantas nepateikė. Tuo tarpu, nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos jÄ pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti savaime negali lemti paskirtos bausmės dydžio ir nesudaro pagrindo jį mažinti. Taigi kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, mažinant jam skirtos bausmės dydį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

22. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas baudos dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 37,66 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nesikeitė iki 2018 m. sausio 1 d., t.y. toks bazinis bausmių ir nuobaudų dydis galiojo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, 2017 m. spalio 12 d.

Socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iÅ¡ valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad Å¡ie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-142-719/2019).

24. Taigi V. L. veikos padarymo metu MGL dydis, kuriuo apibrėžiami bausmių ir nuobaudų dydžiai, buvo 37,66 Eur. Todėl teismas, apskaičiuodamas baudos dydį, turėjo vadovautis iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiu dydžiu, t.y. ne 50 Eur, o 37,66 Eur. Šiuo atveju, 120 MGL sudaro ne 6 000 Eur (120*50), o 4 639,2 Eur (120*37,66). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais n u s p r e n d ž i a: nuteistojo V.

L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį: V. L., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, paskirti 120 MGL dydžio, t.y. 4 639,20 (keturių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų dvideÅ¡imties eurocentų) Eur baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Virginija Liudvinavičienė Vitalija NorkÅ«naitė