281cbb7b-9170-4cb3-8a14-21abcefd72f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2235-716/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09024-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, kaltinamajam D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.

Teismas n u s t a t ė : D. V. 2022 m. kovo 11 d. apie 5.15 val. dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, nuosavu automobiliu "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė nukentėjusiÄ sias G. M. ir E. A. iÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini), pakeliui kilus žodiniam konfliktui 2022 m. kovo 11 d. apie 5.17 val. sustojo ties pastatu (duomenys neskelbtini), iÅ¡laipino E. A. ir G. M., kuri iÅ¡lipdama iÅ¡ automobilio "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su koja vienÄ kartÄ spyrė į iÅ¡važiuojantį automobilį "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko automobilis sustojo iÅ¡ jo iÅ¡lipo D.

V., kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, o bÅ«tent: vienÄ kartÄ ranka trenkė E. A. į deÅ¡inę akį, po ko E. A. suklupo ant grindinio, G. M. priėjus prie D. V. su tikslu apginti draugę D. V. ranka pargriovė Å¡iÄ ant grindinio, taip sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, tokiu bÅ«du bendrais savo veiksmais E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir G. M. sukėlė fizinį skausmÄ . D. V. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad smÅ«gių merginoms nebuvo.

Kovo 11 d. 5.00 val. ryto jis gavo iÅ¡kvietimÄ paimti klientus prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės. Atvažiavęs pamatė iÅ¡ kavinės iÅ¡einančias dvi merginas maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Viena rudaplaukė, kita Å¡viesiaplaukė. Merginos su savimi turėjo medžiaginį krepšį, kuriame buvo kažkas stiklinio, nes joms įlipant į automobilį girdėjosi butelių garsas. Kelionės metu merginos intensyviai, entuziastingai kalbėjo, labai stipriai keikėsi rusiÅ¡kai.

Jis pastebėjo, kad merginos buvo ganėtinai stipriai išgėrusios, jų kalba buvo nerišli. Tai buvo kovo 11 d., buvo praėjusios 2 savaitės nuo karo Ukrainoje pradžios, todėl rusiški keiksmažodžiai buvo labai jautri tema. Jis žino, kad viešoje vietoje yra draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. Dėl to pasakė merginoms baigti keiktis arba jis baigia kelionę ir jas išleidžia. Merginos pasirinko išlipti iš automobilio. Jis sustojo. Merginos išlipdamos smarkiai trenkė automobilio durimis iš jėgos.

Jis pradėjo judėti ir iÅ¡girdo du smÅ«gius. SmÅ«giai buvo į kažkuriÄ galinę automobilio dalį, greičiausiai stogÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, jis galvojo, kad trenkė buteliais. Jis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio apžiÅ«rėti pažeidimus. Pamatė, kad merginos niekur nebėga, stovi Å¡alia. Praeidamas jis pastÅ«mė rudaplaukę merginÄ , kuri nukrito ant užpakalio. Tai buvo kaip atgrasymo veiksmas. Mergina nukrito ant užpakalio ir staigiai pradėjo keltis, todėl jis suprato, kad merginai viskas gerai.

TÄ patį veiksmÄ nuėjęs jis padarė su Å¡viesiaplauke mergina, kuriÄ pastÅ«mė į krÅ«tinę. Nuo žemės atsikėlusi rudaplaukė mergina pradėjo Å¡aukti, mojuoti, sakydama nedrįsk trenkti mano draugei. Jo manymu mergina paties veiksmo nematė, nes buvo pakankamai tamsu, toje vietoje nebuvo jokio žibinto. Jis neigia, kad smÅ«giavo merginoms. G. atsistojusi pradėjo mojuoti krepÅ¡iu, kurį turėjo rankoje. Jis bijodamas, kad nepridarytų daugiau žalos automobiliui, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavau.

Savo veiksmus jis vertina kaip gynybinius, prevencinius. Nukentėjusioji E. A. teisme parodė, kad įvykio dienÄ dirbo „(duomenys neskelbtini)“ bare. Norėtų patikslinti, kad iÅ¡gėrusi daug nebuvo. Po darbo iÅ¡gėrė gal 1-2 alaus, girta stipriai tikrai nebuvo. Su drauge iÅ¡sikvietė taksi. Atvažiavus atsisėdo ant galinės sėdynės ir abi kalbėjosi. Realiai nuvažiavo gal 200-500 metrų. Jos keikėsi. Tuomet vairuotojas pasakė nustoti keiktis arba iÅ¡lipkit. Ji paklausė, ar dėl to, kad keikėsi rusiÅ¡kai.

Jis sakė „taip“. Tuomet ji pasakė „laipinkit“. Jai iÅ¡lipus G. trenkė durimis, koja spyrė į automobilio dureles. Jos atsistojo netoli automobilio. Turėjo planÄ iÅ¡sikviesti kitÄ taksį, o Å¡iam palikti blogÄ atsiliepimÄ . Kai G. spyrė į automobilio duris, vairuotojas iÅ¡lipo ir eidamas link jų paklausė „kuri?“. Ji atsakė, kad jokio skirtumo. Ji ėjo arčiau vairuotojo, nes pagalvojo, kad draugė gali nukentėti. Ji gavo į akį iÅ¡ kumščio. Jai aptemo akyse, ji nukrito ant žemės. Realiai tuo metu nelabai matė, kas vyksta aplinkui.

Kiek atsimena, girdėjo ne vienÄ smÅ«gį G. atžvilgiu. Vairuotojas dar pasakė „ar užteks, ar ginklÄ iÅ¡sitraukti?“. Tuomet jis įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, o jos iÅ¡sikvietė policijÄ . Dėl foto nuotraukų patikslina, kad pirma foto padaryta 2022 m. kovo 11 d. 6.32 val. ryto. Antra nuotrauka buvo padaryta kovo 11 d., tačiau tikslaus laiko nežino, nes nuotrauka buvo siųsta jos draugui per „Messenger“ programÄ . Nukentėjusioji G. M. teisme parodė, kad įvykio dienÄ buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare.

Buvo iÅ¡gėrusi, bet nebuvo visiÅ¡kai girta. Ji tikrai galėjo atsakyti už savo veiksmus. Ji laukė, kol E. baigs darbÄ . Po Å¡ios darbo Å¡iek tiek pasiliko bare, po ko iÅ¡sikvietė taksi. Atvažiavus taksi, jos įsėdo, kalbėjo apie savo reikalus, keikėsi, bet keiksmažodžiai nebuvo nukreipti į kažkÄ . Tai buvo tam tikra emocinė iÅ¡raiÅ¡ka. Vairuotojas įsikiÅ¡o ir pasakė, kad jos nustotų keiktis, nes kitaip jas iÅ¡laipins. Jos iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio. Ji trenkė durimis, trenkė į pačias duris.

Kai jos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, vairuotojas sustojo ir labai agresyviai ėjo link jų klausdamas, kuri trenkė. E. užėjo ir vairuotojas jai trenkė į akį. E. parkrito. Ji gindama draugę pradėjo grumtis su vairuotoju. Ji buvo pastumta. Bandė keltis, mosikuoti. Pas jÄ buvo du buteliai, kurie sudužo, kai ji krito. Paskutinį kartÄ jÄ pastÅ«męs vairuotojas eidamas prie savo maÅ¡inos klausė, ar užteks, ar dar Å¡autuvÄ iÅ¡sitraukti. Vairuotojas įsėdo į savo automobilį. Ji atsistojusi bandė bėgti paskui.

Tuomet jos iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus, kuriems viskÄ paaiÅ¡kino.me Å ie jas parvežė namo. KitÄ rytÄ elektroniniu bÅ«du parašė pareiÅ¡kimÄ . Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, nes tai buvo pirmas kartas ir nežinojo, kad reikia kreiptis ir nustatyti visus sužalojimus. Ji buvo iÅ¡gėrusi gal 4 bokalus alaus po 0,5 l. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ji užtrenkė duris ir spyrė koja į duris, bet nestipriai. Pirmas smÅ«gis buvo suduotas E., Å¡i nukrito. Tuomet vairuotojas priėjo prie jos, jÄ pastÅ«mė.

KitÄ rytÄ ji jautė skausmÄ apatinio žandikaulio kairėje dalyje, tačiau neprisimena, kaip galėjo atsirasti tas skausmas, Ji negali pasakyti, ar jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , nes to neprisimena. Liudytojas R. Č. teisme parodė, kad jam žinomas įvykis tiek, kiek papasakojo E. Å i sakė, kad naktį jas užpuolė taksistas. Jam pasakojo, kad sudavė į veidÄ , spardė. Jas pavežėjas iÅ¡laipino iÅ¡ automobilio ir sumušė. Dėl G. jis nežino, nes su Å¡ia nebendravo. E. trenkė per veidÄ taksistas.

Jam E. paskambino ir pasiskundė, kad naktį taksistas iÅ¡laipino jas iÅ¡ automobilio, trenkė per veidÄ , užpuolė. Jam tikrai sakė, kad trenkė per veidÄ . Apie spardymÄ nesakė. Jų pirmas pokalbis vyko apie 7.00-08.00 val. ryto. Jis su kaltinamuoju bendravo tÄ pačia dienÄ , kai sužinojau, kad įvyko toks įvykis. Jis socialiniuose tinkluose „Facebook“ pabandė surasti žmogų, kuris taip padarė. Radęs jis D. parašė per „Messenger“. D. iÅ¡ pradžių neigė, paskui prisipažino.

Jam D. skambino, bet jis tuo metu negalėjo kalbėti. Po to jis jam perskambino. D. pripažino, kad incidentas buvo, kad įvyko tokia situacija. Jis negali dabar pasakyti, ar jam pasakė, kad trenkė merginai, bet tikrai pripažino visÄ tai, kas nutiko. Jam sakė, kad merginos įžūliai elgėsi, kad jas iÅ¡laipino ir įvyko konfliktas. IÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad E. A. 2022 m. kovo 16 d. apie įvykį nurodė, jog 2022 m. kovo 11 d., apie 5.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio, taksi vairuotojas D.

V. jai ranka trenkė į akies sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ ir sužalojimÄ (b. l. 9). IÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad G. M. 2022 m. kovo 16 d. apie įvykį nurodė, jog 2022 m. kovo 11 d., apie 5.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo iÅ¡lipus iÅ¡ taksi automobilio, taksi vairuotojas D. V. jai ranka trenkė į smakro sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 15). IÅ¡ įvykio vietos pažiÅ«ros protokolo matyti įvykio vieta, esanti Å¡alia pastato (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22).

IÅ¡ specialisto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡ pateiktų E. A. veido fotonuotraukų matyti kraujosruva su pavirÅ¡iniais odos nubrozdinimais deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kurie padaryti netrukus po mechaninio kontakto ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , traumos metu nukentėjusiojo galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 56-57). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pateiktų duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio "VOLVO V60", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra D.

V. (b. l. 58). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kurį apklausos metu pateikė E. A.. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „IMG_40593053“, kurio trukmė 00:00:01 sekundė. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matome vaizdÄ gatvėje. Tiesiai per vidurį ekrano, matome transporto priemonę "VOLVO" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri juda tiesiai, girdimas transporto priemonės veikimo garsas, transporto priemonė iÅ¡važiuoja ganėtinai stipriai gazuodama.

Tuo pat metu iÅ¡ deÅ¡inės pusės matome galimai moteriÅ¡kos lyties kÅ«no dalį - kojÄ , ant kurios yra galimai moteriÅ¡ki batai ant kulno. Matome kaip galimai moteriÅ¡kos lytės koja tuo pat metu kai juda transporto priemonė "VOLVO" iÅ¡tiesia kojÄ link važiuojančio automobilio atlikdama veiksmÄ primenantį spyrį, girdimas stiprus garsas primenantis trinktelėjimÄ , galimai koja trenkia į automobilio deÅ¡inės pusės galinę automobilio dalį (b. l. 64-67). Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iÅ¡ alternatyvių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dų, reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu bÅ«du (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-310-942/2016). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. V. bÅ«damas vieÅ¡oje visiems prieinamoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkai, o bÅ«tent naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, be pateisinamos priežasties taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

D. V. teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiosioms, tačiau pripažino, kad merginas pastÅ«mė taip siekdamas apsiginti nuo jų agresyvumo. Tokie kaltinamojo parodymai tik iÅ¡ dalies atitinka tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė iÅ¡ kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos. Tiek tyrimo metu, tiek teisme abi nukentėjusiosios G. M. ir E. A. nuosekliai parodė, kad D. V. vienÄ kartÄ ranka sudavė E. A. į akį. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina E. A. pateiktos po įvykio padarytos jos veido fotonuotraukos, kuriose matyti padarytas kÅ«no sužalojimas.

Šį sužalojimÄ Ä¯vertinęs kvalifikuotas teismo medicinos ekspertas V. K. pripažino kaip atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apie nuotraukų padarymo aplinkybes ir laikÄ teismui aiÅ¡kino E. A., kuri bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ nurodė, kad nuotraukos buvo padarytos bÅ«tent 2022 m. kovo 11 d. Tokiu bÅ«du, visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir patvirtina tai, kad D. V. įvyki metu vienÄ kartÄ ranka trenkė E. A. į akį, dėl ko yra neabejotinai kaltas dėl sukeltų pasekmių.

Kita vertus, teisme apklausta nukentėjusioji G. M. tvirtino tai, kad po įvykio ryte jautė skausmÄ apatinio žandikaulio kairėje dalyje, tačiau kategoriÅ¡kai negalėjo patvirtinti, kad jai D. V. sudavė smÅ«gį į veidÄ . Tokio smÅ«gio tiesiogiai nenurodė ir kita įvykio liudininkė E. A.. Dėl to visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai teismas Å¡alina kaip D. V. nusikalstamos veikos turinį tai, kad jis vienÄ kartÄ trenkė G. M. į smakrÄ . Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė ir patvirtina tai, kad D.

V. atliko fizinio smurto veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias E. A. ir G. M. vieÅ¡oje vietoje, neadekvačiai merginų elgesiui, dėl menkavertės priežasties (smÅ«gio į jo automobilį) be teisėto pagrindo, kas atitinka jo įžūlaus elgesio turinį. Teismas pripažįsta, kad D. V. nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobÅ«dį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių sÄ moningai smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, dėl ko vienai jų buvo padarytas kÅ«no sužalojimas veide, kita patyrė fizinį skausmÄ .

D. V. objektyviai atlikti veiksmai vieÅ¡umoje, kur privaloma laikytis vieÅ¡o elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiųjų sveikata ir asmens kÅ«no neliečiamumas) įrodo jo tyčiÄ , kuri pasireiÅ¡kė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. D. V. vieÅ¡oje vietoje įžūliai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtai smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias E. A. ir G.

M., savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kÄ patvirtina priverstinis policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimas ir atvykimas į įvykio vietÄ . Ä®vertinus D. V. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip nusikalstamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. D. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta. Kaltininkas D.

V. neigė savo kaltę ir dalį smurtinių veiksmų, gailesčio dėl neteisėto elgesio neiÅ¡reiÅ¡kė, reikalingų iÅ¡vadų dėl neteisėtų savo veiksmų nepadarė. Kita vergtus, nukentėjusioji G. M. neneigė ir pripažino, kad iÅ¡lipusi spyrė koja į automobilio dureles. Tokį nukentėjusiosios elgesį patvirtina tiek kaltinamojo D. V., tiek abiejų nukentėjusiųjų parodymai. Vertindamas Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažįsta, kad toks G. M. elgesys prieÅ¡taravo ne tik vieÅ¡os moralės normoms, bet kartu buvo ir pavojingi neteisėti veiksmai, kurie pagal pasekmes automobiliui galėjo jai sukelti teisinio pobÅ«džio atsakomybę.

Dėl tokių nukentėjusiosios veiksmų D. V. sustabdė automobilį ir įsivėlė į konfliktÄ , kurio metu atliko nusikalstamus veiksmus. Ä®vertinęs tai teismas kaip D. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita vertus, jau minėtomis iÅ¡vadomis kaltininko dalinio prisipažinimo be nuoÅ¡irdaus gailesčio teismas neturi pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagrindo atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, D. V. kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . D. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , praeityje nors neteistas, tačiau baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 102-103), jis (duomenys neskelbtini) ir yra dirbantis.

Teismas nenustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino kaltininkui vienÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Tokiu bÅ«du teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes pripažįsta, kad siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį D. V. kaip dirbančiam asmeniui turėtų bÅ«ti skirta baudos bausmė, jos dydį nustatant pagal kaltininko materialinę padėtį ir BK 61 straipsnio nuostatas arčiau minimalios ribos.

D. V. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 79-80) – kuri kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus naikintina, kaip nebereikalinga. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi n u s p r e n d ė : D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti 70 MGL (3500 eurų) dydžio baudÄ .

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Striaukas