2021-06-02 Nr. AB-11897-3-61-3-02157-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-365-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02157-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT, Taryba, atsakovas) 2020 m. gegužės 21d. nutarimą Nr. O3E-429 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2019 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3E-650 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2020 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjas prašė stabdyti administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme Nr. A-686-525/2017 (Nr. A-682-525/2021) (toliau – ir LVAT byla). Teigė, kad LVAT bylos objektas yra VERT 2013 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. O3-442 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo“, pakeistas VERT 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3-704. Šiuo nutarimu (su pakeitimais) VERT nustatė VIAP lėšas ir kainas 2014 metams. Nurodė, kad ši LVAT byla yra pažengusi procesiškai toliausiai, joje yra gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudicinis sprendimas.

Atsakovas VERT ir tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) bei UAB „Baltpool“ nesutiko su pareiškėjo prašymu stabdyti administracinę bylą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-682-525/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06606-2013-7).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamu Nutarimu VERT pakeitė 2019 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. O3E-650 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2020 metams nustatymo“ ir 1.1 punktu įtvirtino, jog elektros energijos gamintojams už pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, VIAP lėšos 2020 metams elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP, yra 114 480 tūkst. Eur.

Teismas konstatavo, kad vien tai, jog VIAP schema bus vertinama už kitą laikotarpį, nepaneigia aplinkybės, kad LVAT byloje bus vertinamas VIAP schemos teisėtumas iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad VIAP lėšos buvo skiriamos 2014–2020 m. laikotarpiu. LVAT byloje Nr. A-682-525/2021 pasisakys iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, ir jų teisinio įvertinimo, nes abiejose bylose iš esmės tais pačiais motyvais ginčijami atsakovo nutarimai dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams (LVAT bylos atveju nagrinėjamas 2014 m. VIAP schemos teisėtumas, nagrinėjamojoje byloje – 2020 m. VIAP schemos teisėtumas).

Teismas vertino, kad nors Energetikos ministerija teigia, jog LVAT byloje ginčo klausimai sutampa tik iš dalies, tai nepaneigia būtinybės stabdyti administracinę bylą, nes Nutarimas nagrinėjamoje byloje ginčijamas iš esmės tais pačiais motyvais dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams.

Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, kad sustabdžius administracinę bylą bus vilkinamas jos nagrinėjimas, pažeistas proceso operatyvumo principas. Teismas vertino, kad proceso operatyvumo principas šiuo atveju neturi būti vyraujantis kitų administracinio proceso principų kontekste. Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį.

Ministerija nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp LVAT bylos ir šiame ginče nagrinėjamos situacijos yra prejudicinis ryšys, nes nagrinėjamoje byloje keliami klausimai nėra visiškai identiški LVAT bylai. LVAT byloje nustatytas faktas dėl VIAP schemos teisėtumo nelems nagrinėjamos administracinės bylos galutinio rezultato, kadangi LVAT byloje yra nagrinėjamos kelios valstybės pagalbos schemos, kurių teisinis ir faktinis pagrindas nėra analogiškas. Taigi, be to, jog šioje byloje ir LVAT byloje vertinami skirtingo laikotarpio (atitinkamai 2020 m. II pusmečio ir 2014 metų) VIAP lėšų klausimai, šios bylos skiriasi ir ta aplinkybe, jog šioje byloje nagrinėjama valstybės pagalbos schema jau buvo suderinta su Europos Komisija. Todėl ši aplinkybė lemia ir skirtingą klausimų, į kuriuos teismas turėtų atsakyti, apimtį, t. y. šiame ginče nebekyla klausimų dėl valstybės pagalbos išankstinio suderinimo, dėl skirtingų VIAP priemonių, todėl ir pats klausimas yra atsietas nuo ankstesnių VIAP bylų. Teismas jau dabar turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Ministerija vertina, kad šioje administracinėje byloje nėra poreikio laukti iki kol Europos Komisija byloje Nr. SA.44725 priims sprendimą, kadangi Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.44725 bus susijęs su rezervų užtikrinimo paslaugomis, o ne su lėšomis skiriamomis atsinaujinantiems energetikos ištekliams, be to, šioje byloje nėra vertinamas Europos Komisijos byloje Nr. SA.44725 nagrinėjamų lėšų teisėtumas.

Ministerija teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog šioje byloje yra pagrindas remtis LVAT suformuota pozicija byloje Nr. eAS-209-261/2019. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas buvo priimtas kitokių aplinkybių kontekste, kurios sudarė pagrindą svarstyti bylos sustabdymą. Teismas neanalizavo, ar šioje byloje sprendimas priimtas tokių pačių aplinkybių kontekste. Ministerijos vertinimu, teisinis santykis aptariamose bylose nėra visiškai tapatus, kadangi šiame nagrinėjamame ginče vertinama skirtingo laikotarpio su Europos Komisija jau suderinta VIAP schema. Šiuo atveju byla yra sustabdyta laukiant galutinio sprendimo valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44725 (2019/NN), kuriame yra sprendžiamas strateginio rezervo valstybės pagalbos klausimas, t. y. klausimas, nesusijęs su šio ginčo dalyku, o LVAT pateikti išaiškinimai neturės tokios reikšmės šioje byloje ketinamam priimti sprendimui, jog būtų pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą.

Ministerija nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog sustabdžius bylą nebus paneigti proceso operatyvumo bei proporcingumo principai. Be to, nesutinka, kad tolesnis bylos nagrinėjimas paneigtų teisingumo principą.

Pareiškėjas UAB „Achema“ atsiliepime į Ministerijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp LVAT bylos ir šios bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakius į LVAT byloje iškilusius klausimus, ar atitinkama VIAP teikimo ir finansavimo priemonių sistema yra laikytina valstybės pagalba, ar atitinka kitus Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus, LVAT byloje nustatyti prejudiciniai faktai turės reikšmę šios bylos teisės aiškinimo ir taikymo klausimams. Todėl yra pagrindas stabdyti bylą, kol įsiteisės sprendimas LVAT byloje.

Pareiškėjas pažymi, kad LVAT byloje nustatytos aplinkybes turės reikšmę ne tik šiai nagrinėjamai bylai, tačiau ir visoms administracinėms byloms, kuriose yra skundžiami VERT nutarimai, kuriais nustatomos VIAP lėšos ir kainos skirtingais laikotarpiais, todėl tikslinga sulaukti LVAT byloje priimto galutinio procesinio sprendimo, kurio pagrindu atsiras galimybės vieningos nacionalinių teismų praktikos analogiškose bylose formavimui.

Pareiškėjas teigia, kad bylos stabdymas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti, jog teisinėje sistemoje būtų formuojami nuoseklūs teismų precedentai ir nebūtų pažeidžiamos ABTĮ 15 straipsnio nuostatos bei nukrypstama nuo LVAT, o taip pat ir Konstitucinio Teismo suformuotos teismų praktikos. Be to, nesustabdžius šios bylos ji gali būti išnagrinėta anksčiau nei 2020 metų pirmojo pusmečio VIAP byla, kurioje yra skundžiamas VERT nutarimas keičiamas šioje byloje skundžiamu VERT Nutarimu.

Atsakovas Taryba atsiliepime į Ministerijos atskirąjį skundą prašo teismo priimant sprendimą išsamiai įvertinti šiame atsiliepime bei Ministerijos skunde nurodytas aplinkybes.

Taryba nurodo, kad Ministerija pagrįstai kelia klausimą, jog nagrinėjamoje byloje ir LVAT byloje yra nagrinėjami skirtingo laikotarpio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų klausimai, kas savaime lemia ir skirtingą teisinį ginčo kontekstą t. y. nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip valstybės pagalbos, vertinimo, kai tuo tarpu LVAT byloje sprendžiamas klausimas dėl platesnio VIAP paslaugų spektro. Skirtingas nagrinėjamos bylos ir LVAT bylos teisinis, ekonominis bei faktinis kontekstas turi esminę reikšmę formuojant poziciją dėl bylų prejudicinio ryšio.

Taryba taip pat sutinka su Ministerijos išdėstyta pozicija, kad priimant sprendimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo būtina tinkamai įvertinti bylų kontekstą pripažįstant poreikį nagrinėjamoje byloje vertinti Europos Komisijos bylos Nr. SA.44725 preliminaraus vertinimo reikšmę bei taip pat įvertinti nagrinėjamos bylos sustabdymo reikšmę greitam, efektyviam bei ekonomiškam bylos išnagrinėjimui. Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.44725 bus susijęs su rezervų užtikrinimo paslaugomis, o ne su lėšomis skiriamomis atsinaujinantiems energetikos ištekliams. Nagrinėjamą bylą sustabdžius iki tol, kol bus išnagrinėta LVAT byla, atitinkamai nagrinėjamos bylos procesas savaime bus užvilkintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo spręsti nagrinėjamos bylos sustabdymo klausimą teismo nuožiūra.

UAB „Baltpool“ nurodo, kad iš esmės pritaria Ministerijos atskirojo skundo argumentams. Pažymi, kad LVAT byloje Nr. eAS-247-822/2021, kurioje vertintas bylos dėl 2021 metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisėtumo sustabdymo klausimas, yra pripažinęs, jog tarp skirtingų laikotarpių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų bylų nėra prejudicinio ryšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-682-525/2021, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (privalomasis sustabdymo pagrindas), kadangi tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-261/2019; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; kt.).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑619-261/2019).

Nors įrodinėjimo dalykas abiejose bylose yra Komisijos nutarimai dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, jog tarp šios administracinės bylos ir LVAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-682-525/2021 egzistuoja prejudicinis ryšys, dėl ko nagrinėjama byla turėtų būti stabdoma, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kuri bus formuojama LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-682-525/2021, kurioje, be kita ko, buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir 2021 m. balandžio 14 d. priimtas prejudicinis sprendimas. Tačiau bylos stabdymas priėjus prie išvados, kad teisingam bylos išsprendimui yra reikšminga LVAT nagrinėjamoje byloje formuotina teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nepatenka į ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto bylos stabdymo pagrindo taikymo sritį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą patenkina ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Ramutė Ruškytė