Legislator Case Law & Legislation
281bce61-9b2c-4148-a2a1-ea3f9aab14d4 AI generated

281bce61-9b2c-4148-a2a1-ea3f9aab14d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 281bce61-9b2c-4148-a2a1-ea3f9aab14d4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-509/2013Procesinis bylos Nr. 1-05-1-06132-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4., 1.2.17.3. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,nuteistųjų gynėjui advokatui Jonui Korsakui,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

281bce61-9b2c-4148-a2a1-ea3f9aab14d4 · Lietuvos apeliacinis teismas: bei J. J. parodymų neatitikimai ir teigiama, kad jų parodymai yra nepatikimi ir negali bÅ«ti pakankami nuteistųjų A. V. ir T. S. kaltei pagrįsti. E. G. ir kiti pareigÅ«nai teisme davė žinomai melagingus parodymus, tačiau teismas dėl praÅ¡ymo praneÅ¡ti prokurorui dėl liudytojų melagingų parodymų davimo teisme nepasisakė (t. 4, b. l. 75), todėl tikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistųjų teisės į gynybÄ pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-509/2013Procesinis bylos Nr. 1-05-1-06132-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4., 1.2.17.3. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,nuteistųjų gynėjui advokatui Jonui Korsakui,nuteistajam A.

V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. V. ir T. S. (T. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį 350 MGL (45500 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaitytas A. V. laikinajame suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė 346 MGL (44980 Lt) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.T.

S. nubaustas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 350 MGL (45500 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaitytas T. S. laikinajame suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė 346 MGL (44980 Lt) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. V. ir T. S. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Jie, pažeisdami Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto ir 3 punkto reikalavimus, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu bei su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, 2011-07-20 apie 5.30 val., nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, pažymėtos valstybės sienos ženklais Nr. 1126 ir Nr. 1125, Užtilčių kaimo prieigose, Kalvelių sen., Vilniaus r., per „Medžioklės“ miÅ¡kÄ , apie 300 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ , link Užtilčių kaimo, neÅ¡dami neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 6050 pakelių cigarečių „Fest“ ir 5870 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ ir sudarė 86570,93 Lt, kol minėtame miÅ¡ke buvo sulaikyti pareigÅ«nų.Nuteistieji A.

V. ir T. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti arba priimti naujÄ nuosprendį – A. V. ir T. S. iÅ¡teisinti.Apeliantai nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi bÅ«ti panaikintas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o dėl E. G. ir G. M. (G. M.) galimų nusikalstamų veiksmų turi bÅ«ti praneÅ¡ta prokurorui.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, neteisingai paskyrė bausmę, byloje surinktus įrodymus vertino iÅ¡ dalies ir Å¡aliÅ¡kai. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė nuteistuosius teisinančių aplinkybių, be to, bylÄ nagrinėjo kaltinimo ribose, bylos duomenis vertino atskirai, todėl padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei byloje surinktų įrodymų viseto neatitinkančias iÅ¡vadas.Nuteistieji teigia, kad jų prisipažinimai negali bÅ«ti laikomi įrodymu, nes gauti panaudojus smurtÄ .

Be to, T. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nedalyvaujant vertėjui, o dokumentai į jo gimtÄ jÄ lenkų kalbÄ iÅ¡versti tik teisme, kas pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, netinkamu įrodymų vertinimu ir parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių dėl pareigÅ«nų E. G. ir G. M. galimų nusikalstamų veiksmų ir padarė bylos duomenų neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ nuteistųjų prisipažinimas nėra iÅ¡gautas pareigÅ«nams panaudojus grasinimus, fizinį ir psichologinį smurtÄ .

Apeliantai nurodo, kad jų pareiÅ¡kimų Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra netyrė, pareiÅ¡kimus prijungė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kas, apeliantų nuomone, yra neteisėta. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tyrėjos I. P. bei advokato A. K. (A. K.) parodymai patvirtina nuteistųjų parodymus dėl smurto prieÅ¡ juos panaudojimÄ . Apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareigÅ«nai E. G. ir M. V. pasivijo paskutinį voroje einantį ir cigarečių dėžes neÅ¡antį T.

S., sugriebė už sprando ir rankos bei paguldė ant žemės, priešais jį ėjęs A. V. taip pat nešė cigaretes. Liudytojas M. V. tokių aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad jis nešančių cigaretes nuteistųjų nematė, o kai jis atėjo, nuteistieji jau gulėjo surakinti (t. 1, b. l. 24-26, t. 4, b. l. 44). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas E. G. (t. 4, b. l. 44), to nematė ir liudytojai G. M. ir J. J. (J. J.). Liudytojo E. G. parodymus paneigia ir 2011 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. 140-(4836)-lS1-5685 (t. 1, b. l. 46-48), kurioje nustatyta, jog du delnų pėdsakai yra M.

M., o 4 rankų pirÅ¡tų pėdsakai yra ne T. S. ir A. V.. Pasak apeliantų, Å¡ių duomenų teismas neįvertino, neįvertino ir to, kad nėra nustatyti asmenys nešę cigaretes kartu su nuteistaisiais (t. 3, b. l. 134), kad Å¡uo nuvedė iki sulaikytų nuteistųjų, kurie neturėjo įkalčių (t. 1, b. l. 20), kad A. V. telefono baterija buvo iÅ¡sikrovusi (t. 3, b. l. 46), kad iÅ¡analizavus telefonų iÅ¡klotines, tyrimui naudingos informacijos negauta (t. 3, b. l. 133). Pasak apeliantų, Å¡ie duomenys atitinka nuteistųjų parodymus, kad jie dėl cigarečių su niekuo nesitarė ir cigarečių permetimo per valstybinę sienÄ nelaukė ir jų nenešė, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl cigarečių tarėsi ir cigarečių permetimo per valstybinę sienÄ laukė, o jas permetus nešė deÅ¡imties asmenų grupuotė, įskaitant M.

M., kurio delnų pėdsakai buvo nustatyti. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog 2012 m. birželio 13 d. nutarimu, prieÅ¡ minėtus asmenis ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokurorui nedalyvaujant (t. 3 b. l. 1-5), Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir pats prokuroras (t. 4, b. l.

75) bei gynėjas (t. 4, b. l. 51).Apeliantai nurodo, jog E. G. parodymus, kad jis į bėgančius asmenis neÅ¡audė, paneigia deÅ¡imties asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausos, tačiau teismas Å¡iuos asmenis apklausti atsisakė (t. 4, b. l. 68), be to, E. G. teisme patvirtino, kad turi asmeninį 9 kalibro ginklÄ (t. 4, b. l. 44), teismas nevertino ir Å¡ių duomenų, kas taip pat patvirtina, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.Apeliaciniame skunde nurodomi liudytojų E. G., M. V., G.

M. bei J. J. parodymų neatitikimai ir teigiama, kad jų parodymai yra nepatikimi ir negali bÅ«ti pakankami nuteistųjų A. V. ir T. S. kaltei pagrįsti. E. G. ir kiti pareigÅ«nai teisme davė žinomai melagingus parodymus, tačiau teismas dėl praÅ¡ymo praneÅ¡ti prokurorui dėl liudytojų melagingų parodymų davimo teisme nepasisakė (t. 4, b. l. 75), todėl tikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistųjų teisės į gynybÄ pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu.

Advokatas A. K. su nuteistaisiais bendravo tik tyrėjos kabinete ir neatsiminė, kokia kalba su jais bendravo (t. 4, b. l. 49-51), kokia kalba davė parodymus neatsiminė ir nuteistasis T. S., o teisiamojo posėdžio metu tyrėja nenurodė, kad nuteistieji apklausti vertėjui nedalyvaujant, dalyje apklausų taip pat nedalyvavo gynėjas, kuris apklausos protokolus pasirašė po apklausų, be to, nuteistasis A. V. apklausos protokolo neskaitė, o T. S., apklaustas ne jo gimtÄ ja lenkų kalba, protokolÄ pasirašė nekreipdamas į tai dėmesio (t. 4, b. l. 48-49).

Be to, apeliantai nurodo, jog nuteistiesiems galutiniai įtarimai pareikÅ¡ti ir jie apklausti nedalyvaujant gynėjui (t. 3, b. l. 37- 39, 78-81). Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu advokatas iÅ¡ pradžių neigė, tačiau teismui nepaaiÅ¡kino, kaip 2012 m. birželio 19 d. 8 val., neturėdamas automobilio, atsirado MickÅ«nuose, ar į MickÅ«nus iÅ¡ vis važiuoja visuomeninis transportas, taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl 2011 m. liepos 20 d. apklausos protokole jo pavardė buvo atspausdinta, o 2012 m. birželio 19 d.

– įraÅ¡yta ranka, Å¡ių aplinkybių nepaaiÅ¡kino ir tyrėja, gynėjas taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl jis pasirašė skirtingų spalvų raÅ¡ikliais, nors teisme turėjo tik vienÄ juodos spalvos, neatsiminė ir to, kad po 2012 m. birželio 19 d. apklausos, protokolai dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuteistiesiems buvo pateikti vėliau (t. 4, b. l. 49, 50). Be to, teisiamojo posėdžio metu advokatui nurodžius, jog nuteistieji su baudos dydžiu sutinka visiÅ¡kai, byloje esant jų praÅ¡ymams sumažinti baudos dydį (t. 3, b. l. 136, 142), o ir tyrėjai parodžius, kad nuteistiesiems bauda atrodė didelė, todėl prašė jÄ sumažinti (t. 4, b. l. 49), patvirtina nuteistųjų parodymus, jog 2012 m. birželio 19 d. galutinių įtarimų pareiÅ¡kimo, įtariamųjų apklausų bei paskelbimo dėl galimybės kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu metu, advokatas nedalyvavo, todėl atliekant nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo iÅ¡ esmės pažeistos nuteistųjų teisės į gynybÄ (BPK 10, 21, 50 straipsniai), todėl baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas (BPK 3, 425 straipsniai) ir/ar priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalis).

Apeliantai taip pat pažymi, jog tyrėja, nuteistiesiems paaiÅ¡kinusi, jog teismas jiems skirs minimaliÄ baudÄ , neiÅ¡aiÅ¡kino teisių bei to, kad tai yra kriminalinė bausmė, suvaržydama nuteistųjų teisę į gynybÄ ir juos suklaidindama.Apeliantai taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu paskirtomis baudomis, teigia, jog Å¡i nuosprendžio dalis yra nemotyvuota, todėl neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog nuteistajam gali bÅ«ti skiriama tik realiai įvykdoma bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad T. S. nedirba, taip pat klaidingai nustatęs, kad A. V. dirba, paskyrė 44980 Lt dydžio baudas ir įpareigojo jas sumokėti per tris mėnesius, kas, apeliantų nuomone, negali bÅ«ti realiai įvykdoma, mano, kad protingas baudos sumokėjimo terminas yra penkeri metai.Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir nuteistųjų gynėjas prašė nuteistųjų A. V. ir T. S. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).Pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris vienas Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.

Å io nusikaltimo subjektyviajai pusei bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytÄ akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarkÄ ir siekia tai daryti.Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. ir T. S., veikdami iÅ¡ anksto susitarę ir bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kol buvo sulaikyti pareigÅ«nų.Nuteistiesiems apeliaciniame skunde praÅ¡ant nuosprendį panaikinti nurodomas pagrindas – netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, Å¡ie pažeidimai siejami su neteisingu teismo atliktu įrodymu vertinimu, be to, nurodoma, jog teismas nepagrįstai rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie iÅ¡gauti naudojant smurtÄ , o T. S. apklaustas vertėjui nedalyvaujant. Neigdami nustatytas faktines aplinkybes nuteistieji akcentuoja liudytojų E. G., M. V., G. M. ir J. J. parodymų neatitikimus, kuriuos mano esant nepatikimus, pateikia savo nuomones ir dėl kitų įrodymų vertinimo bei teigia, kad nevertinti juos teisinantys įrodymai, byla nagrinėta kaltinimo ribose.Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajos ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. IÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistuosius A. V., T. S., liudytojus E. G., M. V., J. J., G. M., apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantai pagrįstai pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, o jų apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir detaliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė jų vertinimo motyvus, tai, kad apeliantai nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai.Apeliantai, teigdami, kad teismas negalėjo vadovautis jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nurodo, jog šie jų parodymai išgauti neteisėtai.

Tokį neteisėtumÄ apeliantai grindžia tuo, jog iÅ¡ nuteistųjų prisipažinimas iÅ¡gautas pareigÅ«nams E. G. ir G. M. panaudojus grasinimus, fizinį ir psichologinį smurtÄ . Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių dėl pareigÅ«nų galimų nusikalstamų veiksmų. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nuteistųjų pareiÅ¡kimai dėl pareigÅ«nų neteistųjų veiksmų buvo tirti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. 2011-08-23 Valstybinės sienos apsaugos tarnyba A.

V. ir T. S. praneÅ¡imu informavo, kad psichologinio ir fizinio smurto panaudojimo faktai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjus nenustatyti. Vyriausiasis policijos komisariatas 2012-08-09 nutarimu taip pat atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ nesant padarytai veikai, turinčio nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Å iame kontekste pastebėtina, jog apeliantai priimtų sprendimų BPK 168 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka neskundė. Neteisėti pareigÅ«nų veiksmai nebuvo nustatyti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausiant kaip liudytojus M.

V., E. G., G. M., J. J. bei I. P. ir A. K.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nuteistųjų ir liudytojų parodymus, konstatavo, jog duomenų, kad pareigÅ«nai naudojo prieÅ¡ nuteistuosius smurtÄ , nėra. Nuteistųjų pozicijÄ , kad prisipažinimas iÅ¡gautas pareigÅ«nams panaudojus grasinimus, fizinį ir psichologinį smurtÄ , teismas vertino kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog tyrėjos I. P. ir advokato A.

K. parodymai patvirtina jų parodymus dėl smurto prieÅ¡ juos panaudojimÄ , prieÅ¡ingai, tiek nuteistuosius apklausiusi tyrėja, tiek apklausoje dalyvavęs gynėjas neigė matę smurto žymes. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, kad muÅ¡imo žymių nebuvo, buvo matyti, kad nuteistieji naktį nemiegojo, buvo suÅ¡alę (t. 4, b. l. 48), liudytojas A. K. parodė, apeliantų iÅ¡vaizda buvo įprasta, smurto žymių nebuvo (t. 4, b. l. 50). Be to, patys nuteistieji, 2012-06-19 apklausų metu pateikus galutinius įtarimus ir pasiÅ«lius procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, parodė, jog po sulaikymo bÅ«dami sukrėsti, 2011-07-21 pareiÅ¡kimuose dėl neva pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nurodė ne tokias įvykio aplinkybes, kokios buvo iÅ¡ tikrųjų (t. 3, b. l. 39, 81).

Bylos duomenimis paneigiama ir nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad sulaikymo metu buvo Å¡audoma. Apklausti kaip liudytojai pareigÅ«nai E. G., M. V., G. M., J. J. parodė, kad Å¡aunamojo ginklo nenaudojo, šūvių negirdėjo. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad pastarieji rašė tarnybinius praneÅ¡imus dėl Å¡aunamojo ginklo panaudojimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , Å¡audymo pėdsakų rasta nebuvo (t. 1, b. l. 10-18). Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojas E. G. turi asmeninį 9 kalibro ginklÄ , kurio kalibras sutampa su tarnybinio ginklo kalibru, byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia, juo labiau, kad iÅ¡ prokuroro teismui pateikto leidimo laikyti (neÅ¡ioti) ginklus matyti, kad M.

G. leidžiama laikyti 12 ir 38 kalibrų ginklus (t. 4, b. l. 119, 120). Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis T. S. buvo apklaustas jam nesuprantama lietuvių kalba. IÅ¡ įtariamojo apklausos protokolų matyti, jog nuteistasis T. S. 2011-07-20 ir 2012-06-19 apklausų metu nurodė, jog lietuvių kalbÄ moka, pageidavo parodymus duoti lietuvių kalba (t. 3, b. l. 77, 80-81). Aplinkybę, kad T. S. kalbėjo lietuviÅ¡kai, patvirtino ir tyrėja I. P., apklaususi T. S. minėtų apklausų metu (t. 4, b. l. 85).

Pats nuteistasis T. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog įraÅ¡us po apklausų protokolais padarė jis. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog T. S. mokėsi lietuvių kalbos, laikė įskaitas, egzaminus, lietuvių kalbos žinios įvertintos teigiamais balais, pažymėtina, jog jo gimtosios lenkų kalbos įvertinimai tik nežymiai aukÅ¡tesni už valstybinės kalbos įvertinimus (t. 4, b. l. 33). Svarbu pažymėti, jog T. S. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui ir, nors nuteistieji apeliaciniame skunde nurodo, jog galutiniai įtarimai jiems pareikÅ¡ti nedalyvaujant gynėjui, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog teisė į gynybÄ viso proceso metu buvo užtikrinta tinkamai.

Byloje yra advokato A. K. orderiai, pastarasis pasirašė ir ant įtariamųjų apklausos protokolų, pats advokatas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dalyvavo įtariamųjų apklausose, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojÄ I. P., teisiamojo posėdžio metu parodžiusi, jog įtariamųjų apklausose dalyvavo advokatas A. K. (t. 3, b. l. 32, 34-35, 38-38, 75, 77-78, 80-81; t. 4, b. l. 48-50). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais. Apeliantų samprotavimai apie tai, kad gynėjas įtariamųjų apklausos protokole pasirašė skirtingos spalvos raÅ¡ikliais, kad pirmos apklausos protokoluose gynėjo pavardė atspausdinta, tuo tarpu kitos apklausos metu gynėjo pavardė įraÅ¡yta ranka, kad advokatas A.

K. teismui nepaaiÅ¡kino, kaip neturėdamas automobilio atvyko į MickÅ«nus 8 val. ryte, ir su tuo susijęs vertinimas dėl gynėjo dalyvavimo įtariamųjų apklausose, yra niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistiesiems ikiteisminio tyrimo metu jų teisė į gynybÄ pažeista nebuvo. Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų skundo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo gauti neteisėtais bÅ«dais ir, kad jiems buvo daromas neteisėtas poveikis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistųjų A.

V. ir T. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Analizuojant nuteistųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, jog pirminiai A. V. ir T. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir detalÅ«s. Teisėjų kolegija neturi pagrindo juos atmesti kaip netinkamus įrodymus arba jais netikėti, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Apeliantų kaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodo ne tik nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir liudytojų E. G., M.

V., J. J., G. M. vienodi ir nuoseklūs parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Apeliantai nesutinka su minėtų liudytojų parodymų vertinimu, nurodo, jog jų parodymai yra nepatikimi ir nepakankami nuteistųjų kaltei pagrįsti. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nuteistieji liudytojų parodymus vertina iškraipydami jų prasmę arba ištraukdami iš konteksto atskirus teiginius.

Vertinant liudytojų pareigūnų E. G., M. V., J. J., G. M. parodymus, matyti, jog šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, nekintantys, esminėse detalėse sutapo, be to, kaip minėta, jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Liudytojas E. G. parodė, kad nuteistuosius A. V. ir T. S. sulaikė nešančius dėžes su cigaretėmis. Liudytojas M. V. parodė, kad prie sulaikytųjų pribėgo po kelių akimirkų po sulaikymo, matė sulaikytus asmenis ir šalia gulinčias dėžes su cigaretėmis.

Nors liudytojai J. J. ir G. M. tiesiogiai sulaikant nuteistuosius nedalyvavo, sulaikytuosius pamatė po kažkurio laiko, tačiau taip pat patvirtino matę sulaikytus du asmenis, šalia kurių buvo dėžės su cigaretėmis. Kiti bylos duomenys – įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, taip pat patvirtina nustatytas aplinkybes – dėžės su cigaretėmis buvo perduotos iš Baltarusijos Respublikos kontrabandos būdu, kurių vertė viršijo 250 MGL. Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ant dėžės su cigaretėmis rasti M.

M. pirÅ¡tų antspaudai, kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo nepaneigia. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog įvykio metu buvo sulaikytas ir M. M., kurio pareigÅ«nas neleistinai paprašė neÅ¡ti dėžes. Nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neturi įtakos ir nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pareigÅ«nų naudotų ryÅ¡io priemonių, kurio pareigÅ«no atrankiai buvo panaudoti sulaikius nuteistuosius, pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atbėgo ar atėjo bei aplinkybė, jog panaudojus tarnybinį Å¡unį įkalčių paieÅ¡kai, įkalčių rasta nebuvo.

Iš nuteistųjų apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad pastarieji savaip interpretuoja advokato A. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, neva gynėjas nurodė, kad nuteistieji su baudos dydžiu sutiko visiškai, byloje esant jų prašymams sumažinti baudos dydį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas advokatas A. K. parodė, jog nuteistieji sutiko dėl bylos baigimo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 50).Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai ir subjektyvusis požymis – kaltė yra nustatyti byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje bei šiame nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys bylos įrodymai, duoda pagrindÄ teigti, kad nuteistųjų veiksmai buvo tyčiniai, jie suvokė, kad pažeidžia teisės aktuose nustatytÄ akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarkÄ , ir siekė tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, nuteistųjų praÅ¡ymas panaikinti nuosprendį grindžiamas esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nurodo įstatymo pažeidimus ir jokių tai patvirtinančių objektyvių aplinkybių nenurodo, tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Å ioje byloje nuteistųjų A. V. ir T. S. kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ yra įrodyta BPK nustatyta tvarka surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų visuma. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas byloje bÅ«tų atliktas netinkamai, pažeidžiant tai reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas. IÅ¡ skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad jame iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodyta jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų nusikalstamai veikai taikė tinkamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistųjų apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo tirtos juos teisinančios aplinkybės ir atmestas praÅ¡ymas apklausti deÅ¡imt asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. IÅ¡ tiesų pirmosios instancijos teisme buvo atmestas nuteistųjų gynėjo praÅ¡ymas apklausti jo nurodytus liudytojus (t. 4, b. l. 67, 68), tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina esminiu BPK pažeidimu.

Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis, todėl BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (nuteistojo) teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų gynėjo prašymas į teismo posėdį iškviesti liudytojus, išklausius proceso dalyvių nuomonės dėl to, buvo apsvarstytas ir atmestas, teismui nurodžius, jog prašomi kviesti pareigūnai sulaikyme nedalyvavo, kitų prašomų kviesti liudytojų parodymai nesusiję su pareikštais kaltinimais (t. 4, b. l. 68).

Nuteistųjų apeliaciniame skunde nepagrįstai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai siejami su bylos nagrinėjimu kaltinimo ribose. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistųjų apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Å io principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, todėl Å¡ių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylÄ teisme – besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti priimtÄ sprendimÄ . Å ias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡ku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iÅ¡ Å¡iame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėjas buvo Å¡aliÅ¡ki. Taigi, pagal nuteistųjų A. V. ir T. S. apeliacinio skundo kontekstÄ nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.Nuteistieji A.

V. ir T. S. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtomis baudomis, mano, jog Å¡i nuosprendžio dalis nemotyvuota, baudos dydis yra realiai neįvykdomas, o terminas baudai sumokėti turėtų bÅ«ti pratęstas iki penkerių metų.Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, galima sutikti su tuo, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintos aplinkybės dėl bausmės skyrimo nuosprendyje aptartos ir įvertintos lakoniÅ¡kai, tačiau teismo sprendimas skirti nuteistiesiems baudas yra pagrįstas, o nuosprendyje iÅ¡dėstyti tokios bausmės rūšies skyrimo motyvai yra pakankami ir įtikinantys. Nusikaltimas, numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ A. V. ir T. S. pripažinti kaltais ir nuteisti, yra sunkus, tačiau baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje apraÅ¡ytos veikos padarymÄ kaltininkui gali bÅ«ti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Teismas Å¡ioje byloje atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistųjų asmenybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas nustatė vienÄ A. V. ir T. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs Å¡ias reikÅ¡mingas bausmei individualizuoti aplinkybes, nuteistiesiems už jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismo iÅ¡vadÄ nustatyti bausmės dydį, nevirÅ¡ijantį sankcijoje nustatyto bausmės vidurkio, iÅ¡ esmės nulėmė nuteistųjų vaidmuo nusikaltimo padaryme (vykdytojai) bei nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pernelyg sureikÅ¡minta ta aplinkybė, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ vaidmuo – kiekvieno iÅ¡ bendrininkų veiksmų reikÅ¡mingumas ir indėlis darant nusikalstamÄ veikÄ kai siekiama nusikalstamų padarinių.

Vertinant kaltininko kaip bendrininko vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ antraeiliu, turi bÅ«ti nustatoma, ar konkretaus bendrininko veiksmai iÅ¡ esmės turėjo reikÅ¡mės nusikalstamos veikos padarymui. Be to, atsižvelgiama į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ rūšį ir pobÅ«dį. Nors A. V. ir T. S. buvo nusikalstamų veikų vykdytojais, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad aktyvius nusikalstamus veiksmus jie atliko pasiÅ«lius ir suorganizavus kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė nuteistieji, jiems nepažįstamas vyriÅ¡kis pasiÅ«lė uždirbti po 200 Lt perneÅ¡ant po porÄ dėžių cigarečių, jiems sutikus, minėtas vyriÅ¡kis tÄ patį vakarÄ juos automobiliu paėmė ir nuvežė į miÅ¡kÄ , kurį laikÄ jie ėjo per pelkę, po to vairuotojas liepė sėdėti, laukti, o po kažkurio laiko vairuotojas pasakė, kad reikia neÅ¡ti dėžes su baltarusiÅ¡komis cigaretėmis. Taigi, nuteistųjų užduotis buvo vienintelė – neÅ¡ti dėžes, jokių kitų funkcijų ir užduočių pastarieji neturėjo atlikti, cigaretes, kurias nuteistieji gabeno, jiems nepriklausė, jie neturėjo galimybės jomis savarankiÅ¡kai disponuoti, už visas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes buvo atsakingi kiti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys.

Svarbu pažymėti ir tai, jog iÅ¡ asmens apžiÅ«ros protokolų matyti, kad nuteistieji buvo sulaikyti menkai apsirengę (t. 3, b. l. 40-42, 82-84), iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo atsitiktiniai, kuriems nebuvo iÅ¡ anksto ruoÅ¡tasi. Å ios nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų A. V. ir T. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Atsižvelgus į Å¡iuos kriterijus, kolegijos nuomone, A. V. ir T. S. paskirta pernelyg griežta bausmė. Nors, kaip minėta, nusikaltimas, numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje, yra sunkus ir pagrįstai nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, tačiau nusikalstamÄ veikÄ jie padarė pirmÄ kartÄ , iki tol nebuvo teisti, nuo 2011 m. liepos 20 d. nepadarė jokių kitų nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų, A.

V. dirba, vedęs, augina mažamečius vaikus, T. S. registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus, charakterizuojamas teigiamai. Taigi, nuteistųjų asmenybės bei kitos Å¡ioje byloje įvertintos aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. ir T. S. baudÄ sumažinus iki 150 MGL dydžio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti.A.

V., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ 350 MGL (45500 Lt) dydžio baudÄ sumažinti iki 150 MGL (19500 Lt) dydžio.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21 ir A. V. nustatyti galutinį baudos dydį – 146 MGL (18980 Lt).T. S., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ 350 MGL (45500 Lt) dydžio baudÄ sumažinti iki 150 MGL (19500 Lt) dydžio.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-07-20 iki 2011-07-21 ir T.

S. nustatyti galutinį baudos dydį – 146 MGL (18980 Lt).Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                                                     Viktoras Kažys                                                                                                                                   Elena Vainienė