281acef9-61a4-41cf-bc0d-ee9e55de668d · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1101-423/2012                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-00545-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 74 (S)                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2012 m. liepos 23 d.                                                                                 Kaunas             Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui A.

Č., jo atstovui M. A.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Nadeždai Loibienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012-04-17 įsakymo Nr. 20-TE-345 panaikinimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. Č. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2012-04-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 20-TE-345, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 4-12).PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismui nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis, stabdydamas automobilį AUDI A8, kurio vairuotojas A.

R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie tai radijo ryÅ¡iu nepranešė budėtojui, Å¡iais veiksmais pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkto reikalavimus; kad be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieÅ¡kojo A. R., apžiÅ«rėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiÅ«rÄ , Å¡iais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau - Ä®statymas) 16 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 4.9 punkto bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; kad, nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , neiÅ¡rašė laikinų dokumentų bei privertė A. R. pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį, neturint dokumentų, Å¡iais veiksmais pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus.

Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, kadangi Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nebuvo pagrįstai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje faktas. Kad bÅ«tų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigÅ«no veikoje buvimÄ , bÅ«tina nustatyti visų bÅ«tinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimÄ , t. y. bÅ«tina objektyviai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti neteisėtos veikos - konkrečiam pareigÅ«nui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo - faktÄ bei pareigÅ«no kaltę.PareiÅ¡kėjas nėra vieÅ¡osios policijos patrulis, o kriminalinės policijos tyrėjas, jis nebuvo pasitelktas užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos.

Å ioje situacijoje pareiÅ¡kėjas, pastebėjęs veikÄ , turinčiÄ akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių, ėmėsi vykdyti bendrÄ sias policijos pareigÅ«no pareigas, t. y. atliko visus, jo nuomone, bÅ«tinus ir galimus veiksmus, kad daromas administracinis teisės pažeidimas bÅ«tų nutrauktas, o jį įvykdęs vairuotojas - atitinkamai padarytam pažeidimui nubaustas. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje situacijoje vykdė bendrÄ sias policijos pareigÅ«no funkcijas bei pareigas, kurias reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas.

Minėtas įstatymas taip pat numato pareigÄ informuoti apie veiksmus, atliktus vykdant pareigÄ , užkirsti keliÄ pastebėtai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Tačiau Å¡i teisės norma nenumato konkretaus informavimo bÅ«do bei subjekto, kurį bÅ«tina informuoti, be to, numato pareigÄ informuoti apie atliktus veiksmus jau po jų atlikimo. Taigi, pareiÅ¡kėjas nėra Policijos patrulių veiklos instrukcijos subjektas. Radijo ryÅ¡iu apie automobilio sustabdymÄ budėtojo neinformavo dėl objektyvių aplinkybių, tačiau po automobilio sustabdymo apie tai pranešė budėtojui mobiliuoju telefonu, o vėliau surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , todėl savo pareigas atliko nepažeisdamas bei tinkamai įgyvendindamas Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Dėl to mano, kad jo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo, pasireiÅ¡kusio budėtojo neinformavimu apie sustabdytÄ automobilį, sudėties.Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad jis be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieÅ¡kojo A. R., apžiÅ«rėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiÅ«rÄ . Vairuotojo A. R. stiprus emocinis susijaudinimas, grubus, gynybiÅ¡kas ir perdėtai įtarus elgesys, taip pat akivaizdžiai reiÅ¡kiamas pasipiktinimas ir pareikÅ¡ti grasinimai sukėlė pagrįstų įtarimų, kad nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti ne vienintelis Å¡io asmens padarytas teisės pažeidimas ir, kad jis automobilyje gali turėti draudžiamų daiktų.

PareiÅ¡kėjas privalėjo reaguoti į tokį neadekvatų sustabdyto automobilio vairuotojo elgesį ir patikrinti kilusius įtarimus, todėl tokiais savo veiksmais Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimų nepažeidė.Tarnybinė nuobauda paskirta ir už tai, kad nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , neiÅ¡rašė laikinų dokumentų bei privertė A.

R. pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų. Mano, kad vairuotojo dokumentus paėmė teisėtai ir jo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties nėra. Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje šie aspektai nebuvo įvertinti, nebuvo atsižvelgta į paaiškinime išdėstytas faktines įvykio aplinkybes, jo kaltė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra išnagrinėta, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis bei nurodyta konkreti jos forma ir/ar rūšis.

Mano, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta nenustačius jo veikoje subjektyviojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, yra paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo Kauno apskrities VPK atstovė nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Tarnybinė nuobauda - pastaba pareiÅ¡kėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Dėl A. R. skundo  2012-02-27 Kauno apskrities VPK  virÅ¡ininko nurodymu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A.

Č. sustabdė A. R., kadangi buvo tamsinti jo automobilio AUDI A8 priekiniai Å¡oniniai stiklai, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 d.. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad tyrėjas A. Č. su A. R. bendravo nemandagiai ar įžūliai. Policijos veiklos įstatymo 20 str. 1 d. 5 punkte numatyta, kokiais atvejais policijos pareigÅ«nai turi teisę apžiÅ«rėti transportÄ , asmenį ir jo bagaÅ¾Ä , t.y. policijos pareigÅ«nas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, turi teisę apžiÅ«rėti transportÄ , asmenį ir jo bagaÅ¾Ä visų rÅ«Å¡ių kontrolės punktuose.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. Č. nei tyrė nusikalstamÄ veikÄ , su kuria bÅ«tų susijęs A. R., nei turėjo pagrįstų, objektyvių duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta ir su ja bÅ«tų susijęs A. R.. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieÅ¡kojo A. R., apžiÅ«rėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiÅ«rÄ . Å iais veiksmais A. Č. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.9 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. Č., nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė A. R. automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , be to, privertė A. R. pažeisti KET reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų į Patrulių rinktinę, esančiÄ Kaune, Savanorių pr. 144, kai A.

R. už padarytÄ KET pažeidimÄ net negrėsė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, t.y. A. Č. aplaidžiai vykdė pareigas ir tokiu elgesiu pažeidė Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. Č., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, aplaidžiai vykdė pareigas, padarė tarnybinį nusižengimÄ ir Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2012 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 20-TE-345 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai reikalavo, kad A. R. vyktų į Patrulių rinktinę, esančiÄ Kaune, Savanorių pr. 144. Taip pat, skiriant nuobaudÄ , neteisingai buvo taikomas norminis aktas, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 28 punktas. Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines vieÅ¡osios patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas.

PareiÅ¡kėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareigybių funkcijose, patvirtintose Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 20-V-363 nebuvo numatyta vieÅ¡ojo patruliavimo, todėl jis neprivalėjo laikytis minėtos Instrukcijos nuostatų. Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas. 2012-04-17 Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 20-TE-345 pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis, stabdydamas automobilį AUDI A8, kurio vairuotojas A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie tai radijo ryÅ¡iu nepranešė budėtojui, Å¡iais veiksmais pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkto reikalavimus; kad be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieÅ¡kojo A. R., apžiÅ«rėjo jo turėtus daiktus bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiÅ«rÄ , Å¡iais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau - Ä®statymas) 16 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 4.9 punkto bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; kad, nesurašęs   A.

R. administracinio   teisės   pažeidimo   protokolo, paėmė automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , neiÅ¡rašė laikinų dokumentų bei privertė A. R. pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį, neturint dokumentų, Å¡iais veiksmais pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus (b.l. 13). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad savo veiksmais nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų.Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. balandžio 17 d.

įsakymo Nr. 20-TE-345, kuriuo pareiÅ¡kėjui A. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Ä®sakymas priimtas remiantis 2012 m. kovo 28 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS-90, kuri yra Ä®sakymo sudėtinė dalis (b.l. 22-30).PareiÅ¡kėjas A. Č. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimÄ taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – Å¡io Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu.

Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Tvarkos 6, 20 punktai). Taigi sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės. Kaip ne kartÄ , nagrinėdamas Å¡io pobÅ«džio bylas, procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs Vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iÅ¡ svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu.

Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Ä®statymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esanti IÅ¡vada, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, nesilaikant pirmiau nurodytų nuostatų. Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. IÅ¡ IÅ¡vados matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A. Č., 2012 m. vasario 20 d. apie 20 val. sustabdė pilietį A. R., kadangi buvo tamsinti jo automobilio AUDI A8 priekiniai Å¡oniniai stiklai, tai yra buvo padarytas akivaizdus KET pažeidimas, kurį reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. Č., stabdydamas automobilį, kurio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešė radijo ryÅ¡iu budėtojui apie sustabdytÄ A. R. vairuotÄ automobilį, jo tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Å iais veiksmais A. Č. pažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimus. IÅ¡vadoje nurodyta, kad A. Č. be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieÅ¡kojo A. R., apžiÅ«rėjo jo turėtus daiktus, bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiÅ«rÄ .

Å iais veiksmais A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.9 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad A. Č., nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė A. R. automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , be to, privertė A.

R. pažeisti KET reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų į Patrulių rinktinę, esančiÄ Kaune, Savanorių pr. 144, kai A. R. už padarytÄ KET pažeidimÄ net negrėsė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. A. Č. aplaidžiai vykdė pareigas ir tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.9 punkto reikalavimus (b.l. 22-30).

Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto pažeidimo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte numatyta, jog, sustabdęs ar prieÅ¡ prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryÅ¡io priemone privalo praneÅ¡ti budėtojui tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, Å¡io punkto reikalavimai netaikomi, o informacijÄ apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu praneÅ¡imu budėtojui pateikia už priemonės vykdymÄ atsakingas pareigÅ«nas.

Tačiau teismas pažymi, kad Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines vieÅ¡osios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Å ios nuostatos privalomos patruliavimÄ vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto VieÅ¡ojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai Å¡ie pasitelkiami į pagalbÄ užtikrinant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas yra ne vieÅ¡osios policijos patrulis, o kriminalinės policijos tyrėjas, be to, nagrinėjamu atveju, nebuvo pasitelktas užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog A. Č. nepatenka į Policijos patrulių veiklos instrukcijos subjektų ratÄ , todėl joje įtvirtinti reikalavimai jam nėra privalomi vykdyti. Pagal Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kiekvienas policijos pareigÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Taigi, Policijos veiklos įstatymas taip pat numato pareigÄ informuoti apie veiksmus, atliktus vykdant pareigÄ užkirsti keliÄ pastebėtai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, tačiau Å¡i teisės norma nenumato konkretaus informavimo bÅ«do bei subjekto, kurį bÅ«tina informuoti, be to, numato pareigÄ informuoti apie atliktus veiksmus jau po jų atlikimo.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog Policijos patrulių veiklos instrukcija pareiÅ¡kėjui nėra taikoma, todėl ir jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami atitikties Å¡ios instrukcijos 28 punkto reikalavimams aspektu.

Dėl Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.9 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimų Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigÅ«nai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Ä®statymais pagrįsti policijos pareigÅ«nų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už Å¡ių reikalavimų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.Etikos kodekso 4.9 punktas numato, kad policijos pareigÅ«nas tarnybinėje veikloje turi bÅ«ti teisingas, neÅ¡aliÅ¡kas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai bÅ«tų teisėti ir objektyvÅ«s, be savanaudiÅ¡kų paskatų.PareiÅ¡kėjas kaltinamas Å¡ių nuostatų pažeidimu dėl to, kad be teisėto ir objektyvaus pagrindo apieÅ¡kojo A.

R., apžiÅ«rėjo jo turėtus daiktus, bei atliko jo automobilio salono ir bagažinės apžiÅ«rÄ , taip pat, nesurašęs A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo, paėmė A. R. automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ , be to, privertė A. R. pažeisti KET reikalavimus, t. y. liepė vairuoti automobilį neturint dokumentų į Patrulių rinktinę, esančiÄ Kaune, Savanorių pr. 144, kai A. R. už padarytÄ KET pažeidimÄ net negrėsė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad „Policijos pareigÅ«nas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę <...> apžiÅ«rėti transportÄ , asmenį ir jo bagaÅ¾Ä visų rÅ«Å¡ių kontrolės punktuose".

Å i teisės norma reguliuoja tik tuos atvejus, kuomet transporto priemonės yra sulaikomos kontrolės punktuose ir negali bÅ«ti taikoma kitais atvejais. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad sustabdyto automobilio AUDI A8 vairuotojo elgesys kėlė įtarimų dėl galimo draudžiamo krovinio vežimo ar panaÅ¡aus pobÅ«džio neteisėtos (galimai ir nusikalstamos) veikos atlikimo, kadangi vairuotojas, kurį laikÄ stabdomas nestojo, po to bendravo nemaloniai, grasino praneÅ¡ti apie jo sustabdymÄ policijos departamento vadovybei bei tiesioginiam vadovui, reikalavo parodyti tarnybinį pažymėjimÄ , pabrėžė, kad visuomet važinėja su apsauga, taip pat nurodė, kad turi apsaugai iÅ¡duotÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Toks vairuotojo A. R. elgesys sukėlė įtarimų, kadangi buvo visiÅ¡kai neadekvatus padarytam pažeidimui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių Å¡viesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties litų. Taigi, galima maksimali sankcija nėra pati griežčiausia iÅ¡ galimų administracinių nuobaudų ir netgi viena iÅ¡ Å¡velniausių už administracinius teisės pažeidimus skirtinų baudų.

Todėl minėtas A. R. stiprus emocinis susijaudinimas, grubus ir perdėtai įtarus elgesys, taip pat akivaizdžiai reiškiamas pasipiktinimas galėjo sukelti pareiškėjui pagrįstų įtarimų, kad nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti ne vienintelis šio asmens padarytas teisės pažeidimas ir kad jis automobilyje gali turėti draudžiamų daiktų. Todėl, teismo nuomone, policijos pareigūnas, kurio pagrindiniai veiklos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas bei tyrimas ir saugaus eismo priežiūra (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), privalėjo reaguoti į neadekvatų sustabdyto automobilio vairuotojo elgesį ir patikrinti kilusius įtarimus (patvirtinti arba paneigti), kas ir buvo šiuo atveju padaryta, nepažeidžiant Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.

Byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose Å¡ioje situacijoje buvo viešųjų ar privačių interesų konflikto, piktnaudžiavimo tarnyba, etikos principų ar reikalavimų pažeidimų, Å¡aliÅ¡kumo, neobjektyvumo ar savanaudiÅ¡kumo požymių, kad pareiÅ¡kėjas su vairuotoju A. R. bendravo nemandagiai ar įžūliai. Nors pareiÅ¡kėjas, paimdamas automobilio registracijos dokumentus ir vairuotojo pažymėjimÄ bei liepdamas vairuoti automobilį neturint dokumentų, formaliai privertė A.

R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau šį pažeidimÄ teismas laiko neesminiu, nes jis buvo padarytas prevenciniais tikslais, atsižvelgiant į realiai tuo metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , jokių neigiamų pasekmių sukelti A. R. realiai negalėjo ir nesukėlė. Liudytojai K. B., A. C., D. T. patvirtino, kad A. R. pats sutiko važiuoti į policijos komisariatÄ pasitikrinti automobilio stiklų skaidrumÄ , kadangi pareigÅ«nai įvykio vietoje to padaryti negalėjo, iki komisariato jis važiavo paskui policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį (b.l. 45, 51-52).

Teismas pažymi, jog aukščiau formalių pažeidimų turi bÅ«ti iÅ¡keliami nusikalstamos veikos neužkardymo, pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir kiti tikslai. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Todėl dėl minėto iÅ¡ esmės formalaus pažeidimo nebuvo pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui.Nenustačius A. Č. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, jo kaltės, darytina iÅ¡vada, jog tarnybinė nuobauda buvo skirta nepagrįstai, tai sudaro pagrindÄ tenkinti skundÄ ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. balandžio 17 d. įsakymÄ Nr. 20-TE-345 kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ (ABTÄ® 89 str. 2 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012-04-17 įsakymÄ Nr. 20-TE-345, kuriuo A. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Asta Urbonienė                                                            Asta Urbonienė