A-525-2139-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2139/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02100-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokatei Daliai Foigt–Norvaišienei ir Aleksandrai Lezgovko,

atsakovo atstovui Andriui Skardžiui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Dianai Urbonei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro skundą atsakovui Europos socialinio fondo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras (toliau – ir Centras) skundu (t. I, b.l. 1–7), kurį patikslino (t. I, b.l. 71–74), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. ESF-11-SD-09041 „Dėl projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape“ (toliau – ir Raštas);

2) įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti Centro paraiškos Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-125 (toliau – ir Paraiška) naudos ir kokybės vertinimo procedūrą;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (21.87-81)SD-5507 „Dėl paraiškos Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-125 naudos ir kokybės vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Raštu buvo informuotas apie Paraiškos projektui „Nedirbančiųjų moterų ir neįgaliųjų integracija į draudimo darbo rinką Anykščiuose ir Panevėžyje“ (toliau – ir Projektas) pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ir ŽIPVP) 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ finansuoti naudos ir kokybės vertinimo rezultatus. Nesutikdamas su Raštu, apskundė jį Ministerijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu.

Pareiškėjas su Raštu ir Sprendimu nesutiko, nurodė, kad jie yra nepagrįsti ir priimti, pažeidžiant teisingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 60 punkte įtvirtintus paraiškų vertinimo principus. Nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriais – asociacija Panevėžio moterų užimtumo ir informacijos centru, VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo institutu ir UAB „SEB gyvybės draudimas“ – pateikė Paraišką Projektui įgyvendinti.

Paraiškai iš pradžių buvo atliktas naudos ir kokybės vertinimas balais, pagal Taisyklių 55 punktą. Kadangi projektai, kuriems naudos ir kokybės vertinimo etape buvo skirti 63 ir mažiau balų, nebuvo vertinami tinkamumo finansuoti vertinimo etape, o pareiškėjo Paraiška atsakovo atliktame naudos ir kokybės vertinimo etape surinko 44 balus, jam negalėjo būti skirtas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų finansavimas. Pareiškėjo įsitikinimu, jo Paraiška turėjo surinkti ne mažiau nei 32–40 papildomų naudos ir kokybės balų, dėl ko bendras Paraiškai skirtų naudos ir kokybės balų skaičius turėjo būti nuo 76 iki 84, kas užtikrintų teisėtus lūkesčius bei realią galimybę gauti ES fondų finansavimą Projektui įgyvendinti.

Nesutiko su Paraiškos naudos ir kokybės vertinimu pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-29 (toliau – ir Aprašas), 4 priede „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika“ (toliau – ir Metodika) nustatyto specialiojo prioritetinio projektų atrankos 1 kriterijaus „Įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui „Stiprinti socialinę aprėptį“ 1.2 vertinimo aspekto „Projekto kompleksiškumas“ dviem vertinimo teiginiais – 1.2.3.

„projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas“ ir 1.2.4. „projekto veiklų įgyvendinime dalyvauja bendruomeninė organizacija“, už kuriuos naudos ir kokybės vertinimo balų atsakovas iš viso neskyrė. Pabrėžė, jog Raštas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nebuvo pateikti jokie sprendimo priėmimo motyvai kaip reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis. Atsakovas tik informavo apie Paraiškai skirtų naudos ir kokybės balų skaičių bei tai, jog surinktų balų nepakanka, jog Paraiška galėtų būti vertinama tinkamumo finansuoti vertinimo etape.

Taip pat prie Rašto buvo pridėta projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė, kurioje pagal Aprašo 4 priede pateiktus specialiųjų prioritetinių projektų atrankos kriterijų paaiškinimus buvo pateiktas kiekvieno jų įvertinimas balais. Paaiškino, kad vertinimo teiginio 1.2.3. aprašyme yra nurodoma, jog projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto įgyvendinimo metu numatytas ir pagrįstas tikslinių grupių asmenų įdarbinimas:

a) numatytas ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų įdarbinimas;

b) paraiškoje numatyta konkreti tikslinių grupių įdarbinimo veikla bei jos vykdytojas (pats pareiškėjas arba partneris, pvz., įmonė, kurioje projekto įgyvendinimo eigoje bus įdarbinami tikslinės grupės asmenys);

c) numatytas tikslinių grupių įdarbinimo laikotarpis yra ne trumpesnis nei 6 mėn.;

d) pareiškėjas (partneris) yra pateikęs šio Aprašo 60.7 punkte nurodytą 7 priedą (paskutinių finansinių metų balansas ir pelno nuostolių ataskaita, jeigu projekto metu numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas);

e) Aprašo 7 priede (paskutinių finansinių metų balansas ir pelno nuostolių ataskaita, jeigu projekto metu numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas) pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia vertinimo metu įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu. Pareiškėjo įsitikinimu, Paraiškoje bei kartu pateiktuose dokumentuose jis pagrindė, kad Projektas pilnai atitinka Aprašo 4 priede nustatytus reikalavimus. Pasak pareiškėjo, Projekte numatytas aiškus projekto dalyvių įdarbinimo mechanizmas, tai pagrįsta Paraiškos B dalyje pateiktais paaiškinimais, papildomai teiktais paaiškinimais, t. y.

Projekte numatoma įdarbinti daugiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, įdarbinimo veikla numatyta Paraiškos A dalies 6 lentelėje ir detalizuota Paraiškos B dalyje. Pažymėjo, kad su Projekto dalyviais (tiksline grupe) buvo numatyta sudaryti tarpininkavimo sutartis pagal Projekto dalyvių gautus individualios veiklos pažymėjimus. Nurodė, kad įdarbinimo samprata atskleidžiama Aprašo 5 priede „Stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika“, pagal kurį minėto stebėsenos rezultato rodiklio informacijos šaltiniai yra darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų, įmonės steigimo dokumentų kopijos, SODROS duomenų bazė, mokymo (studijų) įstaigos pažymos kopija.

Nurodė, kad tokia samprata pateikiama ir atsakovo tinklapyje, dažnai užduodamų klausimų rubrikoje. Pareiškėjo nuomone, iš Aprašo 5 priede bei atsakyme pateiktos įsidarbinimo sampratos matyti, jog įsidarbinimas traktuojamas plačiau nei vien tik darbo santykiai pagal darbo sutartį. Pažymėjo, jog Apraše, įskaitant vertinimo kriterijų paaiškinimus, niekur nėra nurodyta, jog darbo sutartis yra vienintelis būdas sudaryti sąlygas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims dirbti. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į gyvybės draudimo verslo specifiką, draudimo konsultantai gyvybės draudime dirba kaip priklausomi tarpininkai individualios veiklos pažymėjimo bei tarpininkavimo sutarties su gyvybės draudiku pagrindu ir tai yra įprastinė pasaulyje ir Lietuvoje taikoma praktika gyvybės draudimo rinkoje.

Fiziniai asmenys, vien tik vykdydami individualią veiklą be tarpininkavimo sutarties su gyvybės draudiku, negali užsiimti draudimo konsultantų veikla, todėl Paraiškoje pateikti įrodymai, jog bus pasirašytos tarpininkavimo sutartys su projekto dalyviais, pilnai užtikrina, kad šie asmenys galės dirbti, kaip priklausomi tarpininkai draudimo konsultantais, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Paraiška pilnai ir visiškai atkinko vertinimo teiginį 1.2.3. ir Paraiškai už šį kriterijų balai turėjo būti suteikti. Nurodė, kad vertinimo teiginio 1.2.4. aprašyme, yra nurodoma, jog projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto veiklų įgyvendinime (kaip pareiškėjas ar partneris) dalyvauja (vykdo bent vieną šio Aprašo 12.1 p. nurodytą veiklą) bendruomeninė organizacija, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje.

Pagal minėtą įstatymo punktą bendruomeninė organizacija – tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Pareiškėjas pabrėžė, jog šis apibrėžimas Apraše nėra niekaip išaiškintas ar apribotas. Centras atitinka minėtą apibrėžimą, kadangi yra asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra Anykščių bendruomenės dalies gyventojai, o asociacijos paskirtis ir tikslas – įgyvendinti viešuosius asociacijos narių – moterų (nariais taip pat gali būti ir vyrai) interesus, kad šie bendruomenės nariai galėtų maksimaliai išreikšti savo kūrybines galias, vykdydami pilietines, motinystės ir šeimos pareigas.

Taip pat, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo įstatų 2.2.4, 2.2.7, 2.2.8, 2.2.11, 2.2.13 punktuose numatytos veiklos atitinka Aprašo 12.1 punkte nurodytą veiklų sąrašą. Pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas konsultacijas dėl bendruomeninės organizacijos sąvokos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savo tinklapyje akcentavo tokius bendruomeninės organizacijos požymius: teritorinį principą, t. y. tam tikrame kaime, miestelyje gyvenantys žmonės turi bendrų poreikių ir siekia juos įgyvendinti įsteigdami bendruomeninę organizaciją, kurios teisinė forma (vadovaujantis įstatymu) yra asociacija, ir kurios steigimo dokumentuose nurodytas jos pamatinis steigimo tikslas – bendruomenės poreikių įgyvendinimas, bendruomenės narių ir jų interesų atstovavimas ar panašiai.

Pasak pareiškėjo, analizuojant Centro įstatus bei veiklą, matyti, jog organizacija visiškai atitinka Vietos savivaldos įstatyme ar atsakovo paaiškinime pateiktus bendruomeninės organizacijos bruožus. Pažymėjo, jog Ministerija Sprendime, atmesdama pareiškėjo skundą dėl atitikimo bendruomeninės organizacijos sąvokai pateikė vienintelį motyvą, jog pareiškėjo įstatuose nėra nurodyta, kad jis atstovauja gyvenamosios vietos gyventojus, susietus bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais bei interesais. Toks Sprendime pateiktas argumentas, pareiškėjo įsitikinimu, yra visiškai neaiškus ir prieštaringas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, taip pat rėmėsi ekonomisto, savivaldybių teoretiko bei Lietuvos politinio veikėjo dr. Algirdo Astrausko 2010 metų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų analize, kurioje kaimynystės sąvoka aiškinama ne kaip buvimas namo kaimynais, bet nauda tenkinti bendrus (grupinius) interesus tam tikroje teritorijoje, šiuo atveju Anykščiuose gyvenantiems bendruomenės nariams, todėl, pareiškėjo nuomone, jo Paraiška visiškai atitiko ir 1.2.4. vertinimo teiginį, o Paraiškai už šį kriterijų balai turėjo būti suteikti.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 88–94) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Paraiška atitiko prioritetinį 1.2.3. kriterijų ir už šį kriterijų turėjo būti suteikti balai. Paaiškino, kad pagal Aprašo 4 priedo formuluotę, prioritetas suteikiamas ir skiriami balai tais atvejais, kai tenkinamos visos nurodytos sąlygos. Pasak Agentūros, pareiškėjo pasirinkta įdarbinimo schema netenkino pagrįstumo ir realumo reikalavimų. Nurodė, kad Paraiškos A dalies 5 lentelėje pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginį, kad Projekto partneris UAB „SEB gyvybės draudimas“ po praktikos įsipareigoja įdarbinti mažiausiai 30 procentų projekto dalyvių, šis teiginys iš esmės pakartotas ir Paraiškos B dalies 4 lentelėje.

UAB „SEB gyvybės draudimas“, pagal prie Paraiškos pridėtos 2011 m. balandžio 22 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. GD-J-11-04-26-24 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) 1.3.1 ir 1.3.2 punktus, įsipareigojo kiekvienais projekto įgyvendinimo metais, pasibaigus pareiškėjo mokymo programai pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ir pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartį su ne mažiau kaip 10 procentų projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir partnerio nustatytus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams).

Taigi, UAB „SEB gyvybės draudimas“ besąlygiško įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvių neprisiėmė. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad tikslinę grupę projekte sudaro socialinės rizikos ir atskirties asmenys bei į tai, kad Paraiškoje pateikta prieštaringa informacija apie projektų dalyvių įdarbinimą (pačiame Paraiškos tekste pareiškėjas nurodė, kad UAB „SEB gyvybės draudimas“ įdarbins Projekto dalyvius, o Jungtinės veiklos sutartyje UAB „SEB gyvybės draudimas“ įsipareigojo sudaryti tarpininkavimo sutartis su dalyviais tik tuo atveju, jeigu jie tenkins reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus), siekdama įvertinti numatyto įdarbinimo pagrįstumą ir realumą bei vadovaudamasi Aprašo 72.3.5 punktu, 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. ESF-11-SD-05323 prašė pareiškėjo patikslinti informaciją ir detaliai nurodė, kokia informacija turi būti pateikta, siekiant tinkamo įdarbinimo pagrindimo, tačiau pareiškėjas informacijos nepatikslino, o tik nurodė, kad UAB „SEB gyvybės draudimas“ įsipareigojimai yra nustatyti prie Paraiškos pateiktoje Jungtinės veiklos sutartyje bei pridėjo projekto partnerio VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto deklaraciją dėl tarpininkavimo, įdarbinant projekto dalyvius, kurioje įtvirtintas VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto įsipareigojimas tarpininkauti įdarbinant projekto dalyvius bei įdarbinti 54 asmenis.

Pažymėjo, kad VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto įsipareigojimas įdarbinti 54 asmenis visiškai neatitiko Paraiškoje nurodytų duomenų, nes pagal pirminę pareiškėjo Paraiškoje nurodytą informaciją įdarbinti projekto dalyvius turėjo UAB „SEB gyvybės draudimas“. Todėl Agentūra, remdamasi Taisyklių 60.1 punktu ir Aprašo 72.3.5 punktu, nusprendė, kad pareiškėjo pasirinkta įdarbinimo schema netenkino pagrįstumo ir realumo reikalavimų, bei sumažino naudos ir kokybės vertinimą 20 balų, t. y. 1.2.3. kriterijui numatyta balų suma.

Be to, Agentūra, negavusi UAB „SEB gyvybės draudimas“ įsipareigojimo dėl projektų dalyvių įdarbinimo, 2011 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu dar kartą papildomai kreipėsi į pareiškėjo atstovę, prašydama detalizuoti UAB „SEB gyvybės draudimas“ įsipareigojimus planuojamų įdarbinti asmenų atžvilgiu. Pareiškėjo atstovė 2011 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu atsakė, kad gyvybės draudimo verslas Lietuvoje veikia pagal vieningą modelį: asmuo su gyvybės draudimo kompanija pasirašo tarpininkavimo sutartį. Šiai sutarčiai vykdyti asmuo išsiima individualios veiklos pažymėjimą.

UAB „SEB gyvybės draudimas“ už draudimo paslaugų pardavimus moka asmeniui komisinį atlyginimą. Mokesčius pagal individualią veiklą reglamentuojančius teisės aktus sumoka individualią veiklą vykdantis asmuo. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 170 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudimo agentas (t. y. draudimo tarpininkas) privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis, taigi pareiškėjo pasirinktas įdarbinimo mechanizmas yra tik sąlygų sudarymas tikslinės grupės asmenims vykdyti individualią veiklą, todėl tokia schema netenkino Aprašo 4 priede nustatyto 1.2.3. kriterijaus.

Be to, tokia schema neatitinka ir Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijaus tikslo, nes individuali veikla reikalauja iš asmens išlavintų socialinių ir darbo įgūdžių (asmuo pats organizuoja savo veiklą, planuoja darbo laiką, darbo krūvį ir panašiai), taip pat individuali veikla neužtikrina nuolatinio pajamų gavimo ir nėra tokia efektyvi pradiniame socialinės rizikos ir atskirties asmenų integracijos į darbo rinką etape. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 1.2.3. kriterijus yra vienintelis Aprašo 4 priedo kriterijus, už kurio sąlygų atitikimą numatyta galimybė skirti didžiausią (palyginus su kitais kriterijais) prioritetinį įvertinimą – 20 balų.

Toks aukštas balas yra numatytas todėl, kad įdarbinus ne mažiau kaip 10 procentų tikslinės grupės narių ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, organizacija patirs dideles sąnaudas darbo užmokesčiui bei kitoms su darbo vietos išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti, be to, darbdavys pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą privalo organizuoti darbuotojų darbą ir rūpintis jų poreikiais, suteikti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą, užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi organizacijos vidaus darbo tvarkos ir drausmės reikalavimų, darbo pradžios ir pabaigos režimo ir panašiai.

Taip pat darbo santykių atveju asmeniui yra garantuojamos minimalios pajamos, o tai reikšmingas veiksnys, skatinantis socialinę atskirtį patiriančius asmenims lengviau integruotis į darbo rinką, adaptuotis joje bei ugdyti pasitikėjimą savimi. Pažymėjo, kad dėl tikslinės grupės specifikos įdarbinti asmenys ne visuomet užtikrins tinkamus darbo rezultatus, todėl partneris/pareiškėjas iš anksto prisiima riziką, kad įdarbintų asmenų efektyvumas ne visuomet bus patenkinamas. Būtent dėl to, viena iš Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijaus sąlygų reikalauja įvertinti finansinius pareiškėjo ir/arba partnerio rodiklius, siekiant nustatyti, ar organizacija turi finansinių pajėgumų mokėti tikslinės grupės atstovams darbo užmokestį, padengti išlaidas, susijusias su darbuotojo darbo vietos išlaikymu, bei prisiimti tam tikrą finansinę riziką.

Teigė, jog už pareiškėjo pasirinktą mechanizmą, kuriuo tikslinės grupės asmenims sudaromos sąlygos vykdyti individualią veiklą, prioritetiniai balai nėra suteikiami, nes pati įmonė, su kuria fizinį asmenį sieja civiliniai santykiai, nepatiria darbo vietos išlaikymo kaštų, mokesčius dėl individualios veiklos vykdymo sumoka pats fizinis asmuo, įmonė nekontroliuoja individualia veikla užsiimančio asmens kasdienės veiklos (t. y. nėra darbo dienos režimo, pavaldumo, vidaus tvarkos ir panašiai), taigi asmenų individuali veikla pagal savo esmę ir turinį neatitinka 1.2.3. kriterijaus tikslo ir reikalavimų.

Nesutiko su teiginiu, kad įdarbinimo sąvoka, naudojama Aprašo 4 priede, atskleidžiama Aprašo 5 priede, nes Aprašo 4 priedas nustato specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus ir jų vertinimo metodiką, o Aprašo 5 priedas nustato stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodiką. Pažymėjo, kad tai yra du savarankiški dokumentai, kurie skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose. Taip pat paaiškino, jog Aprašo 5 priede įtvirtinti rezultato rodikliai skirti įvertinti projekto veiklų rezultatyvumą ir tęstinumą, t. y. tai, ar po asmenims skirtų veiklų įvykdymo, asmenys tęsia mokslus, ar bet kokia teisine forma integruojasi į darbo rinką, todėl Aprašo 5 priedo stulpelyje „Informacijos šaltinis“ yra nurodyti pareiškėjo minėti pirminiai dokumentai.

Be to, teiginys, kad Agentūra Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijaus sampratą atskleidė, atsakydama į interneto svetainėje užduotą klausimą, yra neteisingas ir klaidinantis, nes neatitinka Agentūros pateikto atsakymo esmės. Nesutiko su teiginiu, kad Paraiška atitiko prioritetinį 1.2.4. kriterijų. Nurodė, jog įvertinus bendruomeninės organizacijos apibrėžimo turinį, darytina išvada, kad bendruomeninė organizacija turi tenkinti šiuos du pagrindinius požymius: teritorinį principą – jos steigėjai ir nariai turi būti gyvenamosios bendruomenės (ar jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, ir tikslą – įgyvendinti interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Pareiškėjas šių dviejų požymių netenkino. Pareiškėjo įstatuose nėra jokių narystės apribojimų teritoriniu principu, priešingai, įstatų 12.1 punkte aiškiai numatyta, kad pareiškėjas steigia filialus Lietuvos Respublikoje. Taigi, įstatų nuostatos patvirtina, kad pareiškėjo tikslai nėra grindžiami teritoriniu principu. Tuo tarpu pareiškėjo įstatų 2 skirsnio nuostatos, apibrėžiančios pareiškėjo tikslus ir veiklos kryptis, aiškiai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veiklos tikslas – atstovauti moterų, o ne bendruomenės, kaip socialinio darinio, interesus.

Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nurodė tik fragmentą iš Agentūros interneto tinklapyje patalpinto atsakymo apie bendruomeninės organizacijos sąvoką, nepateikdamas viso atsakymo į klausimą teksto, kuriame aiškiai nurodyta, kad bendruomeninės organizacijos sąvoka negali būti traktuojama plečiamai. Pažymėjo, jog nepagrįstai teigiama, kad Raštas neatitiko VAĮ reikalavimų, nes jame buvo aiškiai aprašytos Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo aplinkybės, nurodytas Paraiškai suteiktas balas, pridėta Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė, kurioje detaliai nurodyti pagal kiekvieną kriterijų suteikti balai, taip pat nurodyta Pareiškėjo teisė apskųsti Agentūros vertinimą Ministerijai, nustatytas apskundimo terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 79–83) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Jungtinės veiklos sutarties tarp pareiškėjo ir Projekto partnerio UAB „SEB gyvybės draudimas“ 1.3.2 punkte nurodyta, kad su kiekvienu iš atrinktų asmenų numatoma pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartis dėl priklausomų draudimo tarpininkų veiklos vykdymo ne trumpesniam kaip 6 mėnesių periodui, o tai reiškia, kad atrinktieji asmenys nebus įdarbinti konkrečioje darbovietėje, kaip to reikalaujama vertinimo teiginio 1.2.3. paaiškinime. Pažymėjo, kad nėra aišku, ar kas nors iš tikslinės grupės asmenų bus atrinktas, nes Jungtinės veiklos sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad asmenys bus atrinkti, jeigu jie atitiks Draudimo įstatyme numatytus ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams), be to, asmenys draudimo konsultantų (tarpininkų) veiklą gali vykdyti tik turėdami individualios veiklos pažymėjimą.

Įvertinus Paraiškoje ir Jungtinės veiklos sutartyje pateiktą informaciją, akivaizdu, kad Agentūrai nėra galimybės įsitikinti tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmo pagrįstumu ir realumu. Pažymėjo, kad projekte suplanuotas 270 tikslinės grupės asmenų Panevėžio miesto, Anykščių ir Panevėžio rajonų gyventojų dalyvavimas Projekto veiklose. Pareiškėjas visus šiuos asmenis planuoja apmokyti pagal Projekto partnerio VšĮ Draudimo rizikos ir valdymo instituto parengtą draudimo konsultantų mokymo programą. Kitų profesinių mokymų projekte nėra numatyta, todėl darytina prielaida, kad visiems 270 apmokytų Panevėžio miesto, Anykščių ir Panevėžio rajonų gyventojų turėtų atsiverti galimybės susirasti darbą draudimo rinkoje.

Tokia projekto logika, Ministerijos nuomone, yra visiškai nepagrįsta, nes labai abejotina, kad šiuose 2 rajonuose yra toks didelis draudimo tarpininkų (konsultantų) poreikis. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai apie Projekto atitikimą Aprašo 5 priede nustatytiems reikalavimams yra teisingi, bet nėra tinkami, grindžiant Projekto atitikimą specialiesiems prioritetiniams projektų atrankos kriterijams. Paaiškino, kad projektai, atitinkantys tinkamumo finansuoti reikalavimus, nebūtinai gali atitikti specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus, nes projektams, pretenduojantiems gauti tam tikrą skaičių prioritetinių balų, keliami aukštesni reikalavimai, tokie projektai privalo turėti didesnę pridėtinę vertę ir paraiškos teikimo metu jų įsipareigojimai turi būti didesni.

Teigė, jog pareiškėjas bendruomeninės organizacijos apibrėžimo neatitinka. Nors pareiškėjo organizacijos teisinė forma yra asociacija, išnagrinėjus pareiškėjo įstatus akivaizdu, kad šios asociacijos veiklos tikslinė grupė yra moterys, kurios gali gyventi nebūtinai Anykščiuose. Pažymėjo, kad įstatuose nenurodyta, kad asociacija vienija vien tik Anykščių miesto (rajono) moteris, t. y. narystė organizacijoje nesiejama su konkrečia gyvenamąja teritorija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu (t. II, b.l. 1–12) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Aprašo 4 priedu. Nustatė, kad Centras Agentūrai pateikė Paraišką dėl projekto „Nedirbančiųjų moterų ir neįgaliųjų integracija į draudimo darbo rinką Anykščiuose ir Panevėžyje“ finansavimo. Paraiškoje nurodyta, kad projekto partneriai – asociacija Panevėžio moterų užimtumo ir informacijos centras, VšĮ Draudimo rizikos valdymo institutas ir UAB „SEB gyvybės draudimas“, Projekto tikslas – padėti nedirbantiems socialinės rizikos asmenims integruotis į draudimo darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.

Projekto apimamos tikslinės grupės – moterys, po ilgesnės pertraukos (nedarbo trukmė viršija 24 mėnesius) grįžtančios į darbo rinką (90 dalyvių), ilgalaikiai bedarbiai ar socialinių pašalpų gavėjai (18 dalyvių), neįgalieji (162 dalyviai) – iš viso 270 asmenų. Paraiškoje taip pat paaiškinta, jog Projektu planuojama spręsti nedirbančių moterų, ilgalaikių bedarbių ir neįgaliųjų darbinio užimtumo ir integracijos Alytuje ir Vilniuje problemas. Projekto dalyviai lankys socialinės reabilitacijos ir profesinės reabilitacijos užsiėmimus, siekiant atkurti pasitikėjimą savo jėgomis, motyvuoti įgyti kvalifikaciją ir dirbti.

Projekto partneris VšĮ Draudimo rizikos ir valdymo institutas vykdys profesinį mokymą pagal instituto parengtą mokymo programą, rengiant būsimus draudimo konsultantus. Baigę profesinius mokymus ir atlikę praktiką darbo vietose, projekto dalyviai bus pasirengę dirbti draudimo konsultanto darbą. Projekto partneris UAB „SEB gyvybės draudimas“ po praktikos įsipareigoja įdarbinti mažiausiai 30 procentų projekto dalyvių. Projekto trukmė – 36 mėnesiai. Nurodė, jog su Paraiška pateiktoje Jungtinės veiklos sutartyje pareiškėjas ir partneris UAB „SEB gyvybės draudimas“ susitarė, kad UAB „SEB gyvybės draudimas“ dalyvaus pareiškėjo rengiamame Projekte ir vykdys šia sutartimi prisiimtus įpareigojimus, jeigu pareiškėjas gaus paramą įgyvendinant Projektą.

Projekto tikslui pasiekti partneris įsipareigojo:

1) kiekvienais Projekto įgyvendinimo metais, pasibaigus pareiškėjo rengiamai mokymo programai pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ne mažiau kaip 10 procentų Projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Draudimo įstatyme ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams);

2) su kiekvienu iš atrinktų asmenų pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartis dėl priklausomų draudimo tarpininkų veiklos vykdymo – ne trumpesniam kaip 6 mėn. periodui;

3) atrinktiems asmenims, su kurias bus pasirašytos draudimo tarpininkavimo sutartys, sudaryti visas būtinas sąlygas darbinei veiklai vykdyti;

4) kiekvieną ketvirtį nuo draudimo tarpininkavimo sutarčių su pirmaisiais projekto dalyviais pasirašymo dienos pateikti ketvirtinę atskaitą apie tarpininkavimo veiklą vykdančių asmenų skaičių nurodant konkrečias asmenybes (vardas, pavardė, asmens kodas).

Teismas rėmėsi Taisyklių 60 punktu ir pažymėjo, jog, kaip matyti iš Jungtinės veiklos sutarties 1.3.1 ir 1.3.2 punktų, UAB „SEB gyvybės draudimas“ įsipareigojo kiekvienais projekto įgyvendinimo metais, pasibaigus pareiškėjo mokymo programai, pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ir pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartį su ne mažiau kaip 10 procentų projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Draudimo įstatyme ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams), tuo tarpu pačiame Paraiškos tekste pareiškėjas nurodė, kad UAB „SEB gyvybės draudimas“ įdarbins Projekto dalyvius.

Padarė išvadą, kad atsakovui buvo pateikta prieštaringa informacija apie projektų dalyvių įdarbinimą. Atsižvelgė į Aprašo 72.3.5 punktą ir nurodė, jog Agentūra 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. ESF-11-SD-05323 informavo pareiškėją, kad pradėjus paraiškų vertinimą nustatyta, kad pareiškėjo Paraiška atitinka ne visus Apraše bei jo prieduose nurodytus vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjui buvo nurodyta patikslinti Paraišką bei jos priedus. Šiame rašte, be kita ko, buvo nurodyta, kad, jeigu projekto pareiškėjo ar partnerių įmonėse ar įstaigose yra numatytas tikslinės grupės narių įdarbinimas, pareiškėjas turi pateikti kiekvieno iš partnerių ir/ar pareiškėjo laisvos formos įsipareigojimą įdarbinti projekto tikslinės grupės narius.

Įsipareigojimas turi būti patvirtintas atitinkamos įmonės ar įstaigos vadovo parašu. Įsipareigojime turi būti aiškiai nurodyta, kiek tikslinės grupės narių bus įdarbinta projekto įgyvendinimo metu ar praėjus 6 mėnesiams po jo pabaigos, kokiose pareigose bus įdarbinti tikslinės grupės nariai, kurių metų kurį ketvirtį bus įdarbinti numatyti projekto dalyviai (jeigu jie bus įdarbinami skirtingu metu – nurodyti, kiek asmenų, kuriuo laikotarpiu bus įdarbinta). Taip pat pažymėta, kad nepateikus arba pateikus ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją, arba projektui neatitikus bent vieno projekto administracinei atitikčiai keliamo reikalavimo, Agentūra, remdamasi Taisyklių 68 punktu, turės teisę atmesti paraišką arba, vadovaudamasi Taisyklių 86 punkto nuostatomis, turės teisę naudos ir kokybės vertinimo metu projektui skirti mažesnį atitinkamo vertinimo kriterijaus balų skaičių.

Pareiškėjas, atsakydamas į 2011 m. gegužės 16 d. rašto Nr. ESF-11-SD-05323 nurodymą pateikti laisvos formos įsipareigojimą įdarbinti projekto tikslinės grupės narius, 2011 m. gegužės 23 d. rašte Nr. ESF-1 nurodė, kad projekto partnerio UAB „SEB gyvybės draudimas“ įsipareigojimai yra nustatyti prie Paraiškos pateiktoje Jungtinės veiklos sutartyje, kuri patvirtinta atsakingo asmens parašu ir atspaudu, taigi atitinka Agentūros nurodytus reikalavimus. Prie šio rašto taip pat pridėta Projekto partnerio VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto tarpininkavimo įdarbinant deklaracija, kurioje VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo institutas įsipareigojo tarpininkauti įdarbinant visus po praktikos neįdarbintus asmenis ir draudimo konsultantais įdarbinti ne mažiau nei 54 asmenis, baigusius projekto metu rengiamus profesinius mokymus.

Atsakovas 2011 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu, be kita ko, dar kartą nurodė pareiškėjui pateikti informaciją apie UAB „SEB gyvybės draudimas“, kaip darbdavio, įsipareigojimus – ar jis moka minimalų bazinį atlyginimą asmenims, su kuriais sudaro draudimo tarpininkų sutartis, ar moka socialinio draudimo įmokas už tuos asmenis. Tą pačią dieną pareiškėjas elektroniniu paštu atsakė, kad gyvybės draudimo verslas Lietuvoje veikia pagal vieningą modelį: asmuo su gyvybės draudimo kompanija pasirašo tarpininkavimo sutartį;

šiai sutarčiai vykdyti asmuo gauna individualios veiklos pažymėjimą; UAB „SEB gyvybės draudimas“ už draudimo paslaugų pardavimus moka asmeniui komisinį atlyginimą; mokesčius pagal individualią veiklą reglamentuojančius teisės aktus sumoka individualią veiklą vykdantis asmuo. Agentūra 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. ESF-11-SD-09041 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Taisyklių 55 punkto nuostatomis, pagal Priemonę pateiktų paraiškų naudos ir kokybės vertinimas buvo atliekamas prieš projektų tinkamumo finansuoti vertinimą.

Rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į paraiškose prašomas ir Agentūros tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytas projektų biudžetų sumas, tinkamumo finansuoti vertinimo etape buvo vertintos paraiškos, kurios naudos ir kokybės vertinimo etape surinko nuo 64 iki 100 balų, o projektai, kuriems naudos ir kokybės vertinimo etape buvo skirta 63 ir mažiau balų, nebuvo vertinti tinkamumo finansuoti vertinimo etape, nes jiems finansavimas pagal šią Priemonę negalėtų būti skirtas, kadangi nepakanka Apraše numatytos kvietimui teikti paraiškas nustatytos finansavimo sumos.

Rašte pažymėta, kad galutinis sprendimas dėl projektų finansavimo ar nefinansavimo iš ES fondų lėšų bus priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui pasirašius įsakymą dėl finansavimo iš ES fondų lėšų skyrimo ar neskyrimo pagal Priemonę pateiktiems projektams. Prie Rašto buvo pridėta pareiškėjo Paraiškos vertinimo lentelė, iš kurios matyti, kad pareiškėjo projektas surinko 44 balus. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 21 Agentūros atliktą naudos ir kokybės vertinimą apskundė Ministerijai.

Ministerija 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (21.87-81) SD-5507 pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Sprendime nurodė, kad sutinka su Agentūros įvertinimu, nes Paraiškoje pateikta informacija bei pasirašyta partnerystės sutartis su UAB „SEB gyvybės draudimas“ dėl draudimo tarpininkavimo sutarčių sudarymo su tikslinės grupės asmenimis nesudaro galimybės įsitikinti, kad 10 procentų tikslinės grupės asmenų bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tokia veikla, kaip priemonė galinti pagelbėti socialinės rizikos asmenims integruotis į darbo rinką, yra tinkama, tačiau už tai prioritetiniai balai nėra skiriami.

Taip pat nurodė, kad Centras nėra bendruomeninė organizacija, kaip tai apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Draudimo įstatymo 170 straipsnio 1 dalimi, draudimo agentas (t. y. draudimo tarpininkas) privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis, todėl sutiko su Agentūros išvada, kad pareiškėjo pasirinktas įdarbinimo mechanizmas yra tik sąlygų sudarymas tikslinės grupės asmenims vykdyti individualią veiklą, tačiau tokia schema netenkina Aprašo 4 priede nustatyto 1.2.3. kriterijaus ir šio kriterijaus tikslo, atsižvelgiant į tai, jog pagal šį Aprašą remiamos tikslinės grupės – nedirbantys socialinės rizikos asmenys, patiriantys socialinę atskirtį.

Tuo tarpu individuali veikla reikalauja iš asmens išlavintų socialinių ir darbo įgūdžių, taip pat individuali veikla neužtikrina nuolatinio pajamų gavimo ir nėra tokia efektyvi pradiniame socialinės rizikos ir atskirties asmenų integracijos į darbo rinką etape. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, darbdavys privalo organizuoti darbuotojų darbą ir rūpintis jų poreikiais, suteikti darbuotojams pirmąją medicinos pagalbą, užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi organizacijos vidaus darbo tvarkos ir drausmės reikalavimų, darbo pradžios ir pabaigos režimo ir panašiai.

Taip pat, teismo vertinimu, ypatingai reikšmingas veiksnys yra tai, jog darbo santykių atveju asmeniui yra garantuojamos minimalios pajamos bei leidžiama socialinę atskirtį patiriantiems asmenims lengviau integruotis į darbo rinką, adaptuotis joje bei ugdyti pasitikėjimą savimi. Teismas vertino, kad už pareiškėjo pasirinktą mechanizmą, kuriuo tikslinės grupės asmenims sudaromos sąlygos vykdyti individualią veiklą, prioritetiniai balai nėra suteikiami, nes asmenų individuali veikla pagal savo esmę ir turinį neatitinka 1.2.3. kriterijaus tikslo ir reikalavimų, o vertinant Paraiškos A dalies 5 lentelėje pareiškėjo nurodytą teiginį, kad Projekto partneris UAB „SEB gyvybės draudimas“ po praktikos įsipareigoja įdarbinti mažiausiai 30 procentų projekto dalyvių, darytina išvada, jog jis nėra pagrįstas, nes UAB „SEB gyvybės draudimas“ besąlygiško įsipareigojimo įdarbinti projekto dalyvių neprisiėmė.

Teismas vertino kritiškai pareiškėjo argumentus, jog įdarbinimo sąvoka, naudojama Aprašo 4 priede, atskleidžiama Aprašo 5 priede, nes Aprašo 4 priedas nustato specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus ir jų vertinimo metodiką, o Aprašo 5 priedas nustato stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodiką, darydamas išvadą, jog tai du savarankiški dokumentai, kurie skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose.

Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi ir pabrėžė, jog vertintini pareiškėjo, kaip bendruomeninės organizacijos, du pagrindiniai požymiai: teritorinis – jos steigėjai ir nariai turi būti gyvenamosios bendruomenės (ar jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, bei tikslas – įgyvendinti interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Atsižvelgdamas į Centro įstatų 1.1, 12.1 punktus, 2 skirsnį, padarė išvadą, jog pareiškėjo veiklos tikslas – atstovauti moterų, o ne bendruomenės, kaip socialinio darinio, interesus. Vertino, jog pareiškėjas neatitiko Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtintų bendruomeninės organizacijos požymių, o pareiškėjo skunde nurodytas fragmentas iš Agentūros interneto tinklapyje patalpinto atsakymo apie bendruomeninės organizacijos sąvoką vertintinas kaip nuomonė, neturinti įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Raštas neatitiko VAĮ reikalavimų, jame buvo aiškiai aprašytos Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo aplinkybės, nurodytas Paraiškai suteiktas balas, pridėta Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė, kurioje detaliai nurodyti pagal kiekvieną kriterijų suteikti balai, taip pat nurodyta pareiškėjo teisė apskųsti Agentūros vertinimą Ministerijai, nustatytas apskundimo terminas.

III. Pareiškėjas Centras pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 18–25), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Raštą ir Sprendimą bei įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti Centro Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo procedūrą. Apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas. Nurodo, jog Agentūros Rašto priede (projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelėje) buvo aiškiai nurodyta, kad Paraiška neatitinka tik 1 iš 7 papunkčių pagal Paraiškos vertinimo kriterijų „1.2.3. Projekte numatytas tikslinės grupės įdarbinimo mechanizmas“. Pareiškėjo teigimu, Agentūra teigiamai įvertino Paraišką pagal šiuos kriterijus: a) Paraiškoje numatyta tikslinės grupės įdarbinimo veikla; b) Paraiškoje nurodyta įmonė (įstaiga), kurioje bus įdarbinta tikslinė grupė; c) įmonė (įstaiga), kurioje bus įdarbinta tikslinė grupė, yra įtraukta į partnerius arba yra pareiškėjas; d) įdarbinimą garantuojanti įmonė (įstaiga) yra pateikusi Aprašo 60.7 punkte nurodytus priedus; e) numatytas ne mažiau kaip 10 procentų nuo visos tikslinės grupės įdarbinimas; f) numatytas tikslinės grupės įdarbinimo laikotarpis ne trumpesnis nei 6 mėnesiai. Atsakovas šiuos kriterijus įvertino teigiamai, todėl šioje dalyje priimtas sprendimas nėra skundžiamas, o teismas atitinkamai neturėjo peržengti skundo ribų. Tuo tarpu neigiamai Paraiška įvertinta tik pagal vienintelį kriterijų – „prieduose pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu“.

2. Sprendime pateikti motyvai yra diskriminacinio pobūdžio, nes diskriminuoja moteris lyties pagrindu. Pareiškėjo teigimu, teismas, nurodydamas, jog pareiškėjo veiklos tikslas – atstovauti moterų, o ne bendruomenės, kaip socialinio darinio, interesus, konstatavo, kad moterys negali sudaryti bendruomenės, kaip socialinio darinio. Atsižvelgdamas į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatas, pabrėžia, jog bendruomenės sąvoka siejama su gyvenimu kaimynystėje, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir kitų aplinkybių. Tuo tarpu teismas nagrinėjamu atveju apskritai nesirėmė pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išdėstytais argumentais, patvirtinančiais, jog pareiškėjas laikytinas bendruomenine organizacija – pareiškėjo įstatuose nurodyti veiklos tikslai visiškai atitinka bendruomeninės organizacijos tikslus (įstatų 2.2.7, 2.2.11 p.); galiojanti pareiškėjo įstatų redakcija patvirtinta 2005 m. rugsėjo 7 d., kai galiojusi Vietos savivaldos įstatymo redakcija apskritai neįtvirtino bendruomeninės organizacijos apibrėžimo; pareiškėjo pavadinime vartojamas žodis „Anykščių“ patvirtina, kad pareiškėjas veikia Anykščių regione. Teismas taip pat pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neištyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos teisės doktrinos.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Aprašo 4 ir 5 priedai yra du savarankiški dokumentai, kurie skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose etapuose. Pabrėžia, jog norminio teisės akto turinys turi būti aiškinamas sistemiškai, jame vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos vienodai, nebent teisės akte būtų aiškiai nurodyta priešingai. Pažymi, jog Aprašo 5 priede numatyti tokie stebėsenos rezultato rodiklio „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie įsidarbino arba toliau mokosi per 6 mėnesius po projekto įgyvendinimo, dalis (iš visų šios tikslinės grupės projekto dalyvių)“ priminiai šaltiniai – verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų, įmonės steigimo dokumentų kopijos. Pareiškėjo teigimu, Agentūra ir teismas neteisingai interpretuoja ir aiškina Aprašo nuostatas, teigdami, kad šie šaltiniai netaikomi, matuojant tikslinės grupės įdarbinimą, kaip tai aprašyta Aprašo 4 priedo specialiajame prioritetiniame atrankos kriterijuje „1.2.3. projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas“. Atkreipia dėmesį į tai, jog neprivaloma siekti įsidarbinimo rezultato rodiklio, jeigu nesiekiama atitikti daugiau prioritetinių atrankos kriterijų, vietoje to pakanka siekti tolesnio mokymosi rezultato rodiklio. Pabrėžia, jog Aprašo 4 ir 5 priedai negali būti aiškinami, kaip atskiri dokumentai, skirti skirtingiems tikslams, nes pačios Apraše nurodytos projekto rengimo ir vertinimo sąlygos sudaro vieningą sistemą, o pagrindinis Projekto tikslas yra pasiekti tam tikrus rezultatus. Teigia, jog Agentūros ir teismo pateiktas išaiškinimas suponuoja išvadą, kad projekto finansavimui skirti užtenka įgyvendinti tam tikras veiklas, nesiekiant rezultatų, nes neva jie nepriklauso nuo veiklų.

4. Nurodo, kad pareiškėjo ir partnerių finansiniai rodikliai teismo posėdyje apskritai nebuvo tirti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie neleidžia įsitikinti įdarbinimo pagrįstumu ir realumu.

5. Nesutinka su teismo išvada, kad Agentūrai buvo pateikta prieštaringa informacija apie projekto dalyvių įdarbinimą. Pažymi, jog teisinės pasirinkto įdarbinimo mechanizmo garantijos yra įtvirtintos Draudimo įstatymo IV skirsnyje ir kituose šio įstatymo straipsniuose. Toks mechanizmas yra įprastinė ir nusistovėjusi praktika gyvybės draudimo rinkoje. Pabrėžia, kad su priklausomais draudimo tarpininkais sudaromose sutartyse yra įtvirtintos darbdavio (draudiko) pareigos, kurios garantuoja ne blogesnes darbo sąlygas nei jas privalo pagal įstatymus garantuoti darbdavys. Tuo tarpu asmenų įdarbinimas pagal darbo sutartis negarantuotų, kad šie asmenys bus tinkami darbuotojai (tinkamai vykdys darbuotojo funkcijas ir nebus atleisti iš darbo dėl nesugebėjimo vykdyti darbo funkcijų) ar savo iniciatyva nenutrauks darbo sutarties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 44–49) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl skundo ribų peržengimo. Ministerijos nuomone, teismas, vertindamas pareiškėjo numatytos tikslinės grupės asmenų įdarbinimo pagrįstumą ir realumą, nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir padarė objektyvias ir teisingas išvadas, kad pareiškėjo numatytas įdarbinimo mechanizmas nėra pagrįstas.

2. Sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas neatitinka bendruomeninės organizacijos statuso. Pažymi, kad pareiškėjas neatitinka abiejų bendruomeninės organizacijos požymių – teritorinio (steigėjai ir nariai turi būti gyvenamosios bendruomenės (ar jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai) ir tikslo reikalavimų (turi būti įgyvendinami interesai, susiję su gyvenimu kaimynystėje). Tokią išvadą patvirtina Centro įstatų 1.1 punktas bei tai, jog nenustatyti jokie narystės apribojimai vienai arba kelioms gyvenamosios teritorijoms.

3. Atsižvelgia į Aprašo 72.3.1 punktą ir pabrėžia, jog Aprašo 4 ir 5 priedai yra dokumentai, skirti įvertinti skirtingus paraiškos aspektus ir taikomi skirtinguose vertinimo etapuose. Aprašo 4 priedas yra skirtas nustatyti, ar projektas atitinka prioritetinius kriterijus ir, jeigu atitinka, vertinimo metu skirti prioritetinį balą. Aprašo 5 priedo tikslas yra įvertinti veiklų rezultatyvumą ir tęstinumą – ar po asmenims skirtų veiklų įvykdymo jie tęsia mokslus, ar bet kokia teisine forma integruojasi į darbo rinką.

4. Teigia, jog, įvertinus Paraiškoje ir Jungtinės veiklos sutartyje pateiktą informaciją, akivaizdu, kad vertintojui nėra galimybės įsitikinti tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmo pagrįstumu ir realumu.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 53–59) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme bei Ministerijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apeliaciniame skunde suformuluota pozicija, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo numatyto įdarbinimo mechanizmo pagrįstumą ir realumą, neturėjo teisės vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, o juos vertindamas peržengė skundo ribas, yra neteisėta ir nepagrįsta.

2. Nurodo, kad Aprašo 11 punkte kaip viena iš priežasčių, kurios apsunkina socialinės rizikos asmenų integraciją, nurodytas jų nenoras prarasti išmokas. Tuo tarpu asmuo, užregistravęs individualią veiklą, netenka teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas, todėl mechanizmas, kuris skatina asmenis prarasti turimas pajamas bei negarantuoja kito nuolatinio pajamų gavimo šaltinio, neatitinka realaus socialinės rizikos ir atskirties asmenų integravimo į darbo rinką reikalavimo.

3. Pažymi, jog, nustačius, kad pareiškėjo nurodyta įdarbinimo schema grindžiama ne darbo santykiais, iš esmės eliminuojamas ir poreikis įvertinti pareiškėjo ir jo partnerių finansinius rodiklius, nes įmonė, su kuria asmenį sieja civiliniai santykiai, nepatiria jo darbo vietos išlaikymo kaštų, mokesčius susimoka pats fizinis asmuo, įmonė nekontroliuoja individualia veikla užsiimančio asmens kasdienės veiklos.

4. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad pareiškėjo pavadinime vartojamas žodis „Anykščių“, negali paneigti Centro įstatų 12.1 punkte nurodytos veiklos teritorijos visos Lietuvos mastu. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas įsteigtas anksčiau nei Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas bendruomeninės organizacijos apibrėžimas, nereiškia, kad jis gali būti pripažįstamas bendruomenine organizacija, neatitikdamas įstatyme nustatytų požymių. Be to, pareiškėjo pozicija, jog atstovaujant moterų interesus, naudos gauna ir bendruomenė, o pareiškėjas dėl to atitinka bendruomeninės organizacijos sampratą, iš esmės eliminuoja ribą tarp asociacijos, kuri vienija fizinius asmenis ne gyvenimo kaimynystėje pagrindu, ir bendruomeninės organizacijos, kaip specifinės organizacijos, skirtos tenkinti išskirtinai žmonių, gyvenančių kaimynystėje, interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Centro Paraiškos dėl projekto „Nedirbančiųjų moterų ir neįgaliųjų integracija į draudimo darbo rinką Anykščiuose ir Panevėžyje“ finansavimo naudos ir kokybės vertinimo. Pareiškėjas nesutinka su atliktu jo Projekto naudos ir kokybės vertinimu, teigdamas, jog Agentūra, atlikdama vertinimą, nepagrįstai neskyrė balų pagal specialiojo prioritetinio projektų atrankos 1 kriterijaus „Įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui „Stiprinti socialinę aprėptį“ 1.2 vertinimo aspekto „Projekto kompleksiškumas“ du vertinimo teiginius – 1.2.3. „projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimo mechanizmas“ ir 1.2.4. „projekto veiklų įgyvendinime dalyvauja bendruomeninė organizacija“.

Pareiškėjas, skundu kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti Agentūros 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. ESF-11-SD-09041 „Dėl projektui suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atlikto jo Projekto naudos ir kokybės vertinimą. Taip pat Rašte nurodyta, jog projektai, kuriems naudos ir kokybės vertinimo etape buvo skirta 63 ir mažiau balų, nebuvo vertinti tinkamumo finansuoti vertinimo etape, jiems finansavimas pagal priemonę negalėtų būti skirtas, kadangi nepakanka Apraše numatytos kvietimui teikti paraiškas nustatytos finansavimo sumos. Centras, nesutikdamas, su atliktu jo Projekto naudos ir kokybės vertinimu, Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka pateikė skundą Ministerijai, kuri šioje byloje skundžiamu 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (21.87-81)SD-5507 pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu, sutikdama su Agentūros atliktu Projekto naudos ir kokybės vertinimu, inter alia, pagal 1.2.3. ir 1.2.4. kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taikytinas teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai dėl visų pareiškėjo skunde pateiktų argumentų iš naujo nepasisakys.

Ginčo išsprendimui aktualios Taisyklių redakcijos 55 punktas nustatė, jog projekto naudos ir kokybės vertinimas atliekamas tik tais atvejais, kai projektai atrenkami konkurso būdu. Šį vertinimą atlieka įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi savo patvirtintu Paraiškų vertinimo tvarkos aprašu. Paraiškų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka įgyvendinančioji institucija gali atlikti naudos ir kokybės vertinimą prieš administracinės atitikties ir (arba) projekto tinkamumo finansuoti vertinimą arba šiuos procesus atlikti vienu metu. Jeigu naudos ir kokybės vertinimas atliekamas prieš projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, atlikus naudos ir kokybės vertinimą, administracinės atitikties ir (arba) projekto tinkamumo finansuoti vertinimas atliekamas pradedant nuo paraiškų, surinkusių daugiausia balų naudos ir kokybės vertinimo etape, ir atliekamas, kol projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etape pateiktoms paraiškoms nustatytas didžiausias leistinas skirti projektams lėšų dydis sudaro galimybę paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas numatytą finansavimo sumą. Atlikusi projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, įgyvendinančioji institucija turi patikrinti, ar projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės neturi įtakos naudos ir kokybės vertinimo rezultatams, ir, jeigu reikia, patikslinti naudos ir kokybės vertinimo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju Projekto naudos ir kokybės vertinimas buvo atliktas prieš projektų tinkamumo finansuoti vertinimą. Pareiškėjo Projektas naudos ir kokybės vertinimo etape buvo įvertintas 44 balais. Pareiškėjas nesutinka su tokiu įvertinimu, teigdamas, kad jo Projektui pagal 1.2.3. kriterijų – Projekte numatytas tikslinės grupės asmenų įdarbinimas – nepagrįstai balų neskirta ir atitinkamai pagal 1.2.4. kriterijų – Projekto veiklų įgyvendinime dalyvauja bendruomeninė organizacija – taip pat balų neskirta. Taigi, šioje byloje, sprendžiant dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėtina, ar pareiškėjo Projektui pagal nurodytus kriterijus pagrįstai nebuvo skirti balai.

Tačiau prieš pasisakant nurodytu aspektu, įvertintini pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo ribų, nepagrįstai vertindamas jo Projekto atitikimą visiems 1.2.3. kriterijaus punktams, nors projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelėje aiškiai nurodyta, kad jo Projektas neigiamai įvertintas tik reikalavimo prieduose pateikti finansinius rodiklius ir kitą informaciją, leidžiančią įsitikinti tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu (1.2.3.5. p.) atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, bylą nagrinėjo pareiškėjo pateiktame skunde apibrėžtose ribose, t. y. pagrįstai ir skundu nustatytose bylos ribose vertino Paraiškos atitikties Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijui klausimą. Pastebėtina, jog projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelėje pareiškėjo Projekto atitikimas 1.2.3. kriterijui bendrai įvertintas nuliu balų, todėl darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo ribų.

Kaip jau minėta, remiantis Taisyklių 55 punktu, projekto naudos ir kokybės vertinimas atliekamas, vadovaujantis įgyvendinančios institucijos patvirtintu paraiškų vertinimo tvarkos aprašu. Projektų vertinimo ir atrankos tvarką reglamentuoja Aprašo XV skyrius. Kaip matyti iš Aprašo 72 punkto, projektų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų – administracinės atitikties vertinimo (72.1 p.), projekto tinkamumo finansuoti vertinimo (72.2 p.) ir naudos ir kokybės vertinimo (72.3 p.). Pagal Aprašo 72.3.1 punktą, atliekant naudos ir kokybės vertinimą, nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus, nurodytus šio Aprašo 4 priede.

Aprašo 4 priede detalizuojamas Bendrojo projektų atitikties kriterijaus Nr. 1 „Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas“ vertinimo aspekto 1.1 „Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su ŽIPVP 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (toliau vadinama – 1 prioritetas) tikslu ir bent vienu uždaviniu“ vertinimo teiginys 1.1.2 „Įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas“. Jame nurodyta, kad papildomai, naudos ir kokybės vertinimo etape, prioritetas teikiamas ir balai skiriami projektui, kurio poveikis ŽIPVP tikslui bei uždaviniui „Stiprinti socialinę aprėptį“ įgyvendinti yra reikšmingesnis, kuris labiau prisidės prie socialinės aprėpties stiprinimo bei Priemonės tikslo – padėti socialinę rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką – pasiekimo. Šis kriterijus vertinamas šiais aspektais: tikslinių grupių situacijos, problemų, poreikių analizė ir pasirinkimo pagrindimas (1); projekto kompleksiškumas (2). Taip pat nustatyta, kad projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto įgyvendinimo metu numatytas ir pagrįstas tikslinių grupių asmenų įdarbinimas, t. y. numatytas ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų įdarbinimas; paraiškoje numatyta konkreti tikslinių grupių įdarbinimo veikla bei jos vykdytojas (pats pareiškėjas arba partneris, pvz., įmonė, kurioje projekto įgyvendinimo eigoje bus įdarbinami tikslinės grupės asmenys); numatytas tikslinių grupių įdarbinimo laikotarpis yra ne trumpesnis nei 6 mėn.; pareiškėjas (partneris) yra pateikęs šio Aprašo 60.7 punkte nurodytą 7 priedą (t. y. paskutinių finansinių metų balansas ir pelno nuostolio ataskaita); 7 priede pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija leidžia vertinimo metu įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu (Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs (byla Nr. A858-2223/2012), jog projektui prioritetiniai balai pagal Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijų gali būti skiriami tik tuomet, kai tenkinamos visos nurodytos Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijaus sąlygos. Atitinkamai tuo atveju, jeigu išpildytos ne visos nurodytos sąlygos, prioritetiniai balai pagal 1.2.3. kriterijų nėra skiriami.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Projekto naudos ir kokybės vertinimo etape nustatyta, kad, kaip jau minėta, 1.2.3. kriterijaus reikalavimas, kad prieduose būtų pateikti visi finansiniai rodikliai ir kita informacija, kuri leistų įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu, nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, jog ši sąlyga turėtų būti siejama su reikalavimu pareiškėjui pateikti projektą vertinančiam subjektui dokumentus, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad numatytas tikslinės grupės įdarbinimas, vykdant projektą yra realus. Tuo atveju, jeigu pateikti dokumentai nepatvirtina tikslinės grupės įdarbinimo realumo, prioritetiniai balai pagal šį kriterijų negali būti skiriami.

Pareiškėjas, pagrįsdamas numatyto tikslinės grupės įdarbinimo realumą, pateikė 2011 m. balandžio 22 d. Centro ir UAB SEB gyvybės draudimas sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. GD-J-11-04-26-24 (t. I, b.l. 140–143), kurios 1.3.1 punktu partneris, t. y. UAB SEB gyvybės draudimas, įsipareigojo kiekvienais projekto įgyvendinimo metais, pasibaigus pareiškėjo rengiamai mokymo programai, pagal patvirtintus kriterijus atrinkti ne mažiau kaip 10 procentų projekte dalyvavusių asmenų, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir partnerio keliamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, keliamus priklausomiems draudimo konsultantams (tarpininkams). Šios sutarties 1.3.2 punktu partneris įsipareigojo su kiekvienu iš atrinktų asmenų pasirašyti draudimo tarpininkavimo sutartis dėl priklausomų draudimo tarpininkų veiklos vykdymo ne trumpesniam kaip 6 mėnesių periodui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas jungtinės veiklos sutarties nuostatas, sutinka su atsakovo pozicija, jog partneris – UAB SEB gyvybės draudimas – šiuo atveju neprisiėmė besąlyginio įsipareigojimo įdarbinti ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų. Partnerio įsipareigojimas įdarbinti tikslinės grupės narius susietas su papildomomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog Projektas atitiko Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijų. Kitaip tariant, tiek atsakovui, tiek ir teismui, nagrinėjančiam kilusį ginčą, nebuvo ir nėra galimybės įsitikinti numatyto tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių kitų papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad UAB SEB gyvybės draudimas besąlygiškai įsipareigojo įdarbinti ne mažiau kaip 10 procentų projekte dalyvavusių asmenų.

Be to, Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijaus nuostatos turinys turi būti atskleidžiamas, įvertinant Aprašu nustatytos priemonės tikslus, Aprašo nuostatas aiškinant sistemiškai. Remiantis Aprašo 10 punktu, priemonės tikslas – padėti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Aprašo 16 punkte nurodytos pagal jį remiamos tikslinės grupės (nedirbantys socialinės rizikos asmenys, patiriantys socialinę atskirtį: 16.1. nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems iki išėjimo į laisvę liko ne daugiau kaip 24 mėn., ir asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų; 16.2. socialinės rizikos ir (ar) likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 metų); 16.3. esami ir buvę vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai (16–29 metų); 16.4. moterys, po ilgesnės pertraukos (nedarbo trukmė viršija 24 mėnesius) grįžtančios į darbo rinką; 16.5. daugiavaikės šeimos, motinos (tėvai), vienos (-i) auginančios (-ys) vaikus; 16.6. socialinės rizikos šeimos; 16.7. ilgalaikiai bedarbiai ar socialinės pašalpos gavėjai; 16.8. neįgalieji; 16.9. prekybos žmonėmis aukos; 16.10. benamiai, besinaudojantys nakvynės namų paslaugomis; 16.11. romai; 16.12. asmenys, užsikrėtę ŽIV ar sergantys AIDS; 16.13. asmenys, sergantys priklausomybės nuo alkoholio ligomis). Aprašo 11 punkte įvardintos problemos, su kuriomis susiduria socialinę atskirtį patiriantys asmenys (socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įsitraukimą į darbo rinką apsunkina socialinės, psichologinės, ekonominės priežastys: gyvenamoji vieta (pvz., kaimo gyvenvietė), padėtis darbo rinkoje, galimybės gauti paslaugas, darbdavių požiūris į juos, jų pačių menkas savęs vertinimas, nenoras prarasti išmokas, neatitinkanti rinkos poreikiams kvalifikacija, darbo ir socialinių įgūdžių stoka). Taigi šiuo atveju aktualios priemonės tikslines grupes sudaro socialiai pažeidžiami asmenys, kuriems dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, socialinių ir darbo įgūdžių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš esmės analogišku atveju pasisakydamas dėl projekto vertinimo, kai įdarbinimas siejamas ne su darbo sutarčių sudarymu su tikslinės grupės nariais, o jų individualia veikla, nurodė (byla Nr. A858-2223/2012), kad sistemiškai kitų Aprašo nuostatų kontekste vertinant vieną iš Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijuje nurodytų sąlygų – priede pateikti finansiniai rodikliai ir kita informacija vertinimo metu turi leisti įsitikinti numatytu tikslinės grupės įdarbinimo pagrįstumu ir realumu – darytina išvada, jog Aprašo 4 priedo 1.2.3. kriterijaus sąlyga „įdarbinti“ ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų aiškintina kaip reiškianti, jog ši sąlyga apima tik darbo santykius, o ne individualią veiklą, nes priėmus tikslinės grupės asmenis į darbą atitinkamas darbdavys patirtų pakankamai dideles finansines sąnaudas, todėl jo faktiniam gebėjimui įvykdyti tokį įsipareigojimą būtina įvertinti potencialaus darbdavio finansinius rodiklius, kas nėra itin reikšminga, sudarant asmeniui sąlygas užsiimti individualia veikla. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Aprašo nuostatas, sutinka su nurodyta administracinių teismų praktikoje padaryta išvada ir ja vadovaujasi ir šioje administracinėje byloje.

Pažymėtina, jog Aprašo 4 priedas reglamentuoja specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus ir jų vertinimo metodiką, o jo nuostatos taikomos, atliekant naudos ir kokybės vertinimą (Aprašo 72.3.1 p.). Tuo tarpu Aprašo 5 priedas yra skirtas reguliuoti stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodiką. Aprašo 30 punktas nustato, jog visi projektai privalo siekti nurodytų produkto ir rezultato rodiklių ir kiekybinių tikslų vadovaujantis šio Aprašo 5 priede nurodyta stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodika. Taigi, Aprašo 4 priedas reglamentuoja visiškai skirtingus aspektus, lyginant su Aprašo 5 priedo nuostatomis. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl to, kad Aprašo 4 priedo nuostatos turi būti aiškinamos kartu su Aprašo 5 priede įtvirtintomis teisės normomis.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, aplinkybę, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB SEB gyvybės draudimas neprisiėmė besąlyginio įsipareigojimo įdarbinti ne mažiau kaip 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų, įvertinus taikytinas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo Projektas neatitiko 1.2.3. kriterijaus reikalavimų, todėl pagrįstai už šį kriterijų pareiškėjui neskyrė balų.

Pagal Aprašo 4 priedo 1.2.4. kriterijų prioritetiniai balai skiriami, jei projekto veiklų įgyvendinime dalyvauja bendruomeninė organizacija. Nurodyta, jog projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami balai, jeigu projekto veiklų įgyvendinime (kaip pareiškėjas ar partneris) dalyvauja (vykdo bent vieną šio Aprašo 12.1 punkte nurodytą veiklą) bendruomeninė organizacija, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bendruomeninę organizaciją apibrėžė kaip asociaciją, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Projektui nagrinėjamu atveju prioritetiniai balai galėjo būti skirti tik jeigu būtų pagrindas vertinti, kad projekto veiklų įgyvendinime dalyvauja bendruomeninė organizacija. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka bendruomeninės organizacijos sąvoką, atsižvelgus į jo įstatuose įtvirtintus tikslus ir į tai, kad jis veikia tam tikroje teritorijoje, o šia aplinkybę, be kita ko, patvirtina tai, kad pareiškėjo pavadinime vartojamas žodis „Anykščių“.

Nurodytu aspektu, pirmiausia pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad tam tikro juridinio asmens pavadinime vartojamas vietovės pavadinimas, savaime nereiškia, kad toks juridinis asmuo atitinka bendruomeninės organizacijos sąvoką. Sprendžiant, ar juridinis asmuo vertintinas kaip bendruomeninė organizacija, turi būti nustatyta, jog jis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatas. Atitinkamai pažymėtina, jog šiuo atveju nėra svarbu tai, kad pareiškėjo įstatų tvirtinimo metu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo redakcija nepateikė bendruomeninės organizacijos sąvokos, nes prioritetiniai balai projekto naudos ir kokybės vertinimo procese skiriami būtent tik tuo atveju, jeigu projekte dalyvauja bendruomeninė organizacija, nepaisant to, ar ši organizacija buvo įsteigta ir jos įstatai atitinkamai patvirtinti prieš nurodant tokią sąvoka Vietos savivaldos įstatyme ar jau po šios sąvokos įtvirtinimo. Šiuo atveju svarbu tai, ar konkretus subjektas atitinka jo paraiškos padavimo ir atitinkamai projekto vertinimo metu teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir atitinkamai bendruomeninės organizacijos sąvoką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Centro įstatų nuostatas, įvertinus kitus byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Centras neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos bendruomeninės organizacijos sąvokos. Pažymėtina, jog Centro įstatų 1.1 punkte aiškiai pabrėžiama, kad Centras vienija įvairaus amžiaus, tautybių, religijų bei pažiūrų moteris, taip pat nariais gali būti ir vyrai, kurie savo veikla prisideda prie Centro tikslų populiarinimo ir dalyvauja Centro veikloje. Centro įstatų 2.2 punktas nustato Centro tikslus, inter alia, orientuotis į moterį, kaip kūrėją, jos savitumą, siekti, kad būtų išsaugotas senosios lietuvių kultūros paveldas, kurti ir įgyvendinti moterų savišvietos, jų profesinio mokymo ir perkvalifikavimo bei kitas programas, kita.

Pažymėtina, jog pasisakant dėl pareiškėjo, kaip bendruomeninės organizacijos, statuso, taip pat turi būt atsižvelgta į gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką, kuri pateikta Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, nurodant, jog tai savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Centro įstatų nuostatas ir veiklos specifiką, spęstina, jog Centras negali būti vertinamas kaip tokia asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra būtent gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Centrui neatitinkant nurodytų kriterijų, atsakovas pagrįstai neskyrė prioritetinių balų pagal Aprašo 4 priedo 1.2.4. kriterijų.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendruomeninė organizacija yra specifinė asociacijos forma, kurios atžvilgiu Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina specifinį teisinį reguliavimą. Nors pareiškėjas neatitinka bendruomeninės organizacijos sąvokos, kaip tai apibrėžia Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju diskriminuojamos moterys ir atitinkamai atimama teisė iš pareiškėjo gauti paramą Projektui. Pabrėžtina, jog už Aprašo 4 priedo 1.2.4. kriterijų gali būti skiriami prioritetiniai balai, tačiau tuo atveju, jeigu prioritetiniai balai nėra skiriami, subjektas, negavęs šių balų, nėra eliminuojamas iš atrankos paramai gauti.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog ginčijami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus sprendimus, su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, jog VAĮ reikalavimai nebuvo pažeisti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išspendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Laimė Baltrūnaitė Skirgailė Žalimienė