2020-07-31 Nr. AB-14214-3-66-3-00018-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-3-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00018-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Anatolijui Novikovui, R. P.,

atsakovės atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos partijos Tvarka ir teisingumas skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja partija Tvarka ir teisingumas (toliau – ir pareiškėjas, Partija) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2020 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. Sp-113 „Dėl atsisakymo nagrinėti R. P. 2020 m. liepos 21 d. skundą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgalioto komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2-800 (7.9) „Dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Tvarka ir teisingumas savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodo, kad Komisijos 2020 m. liepos 23 d. sprendimu nuspręsta atsisakyti nagrinėti R. P. 2020 m. liepos 21 d. skundą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgalioto komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2-800 (7.9) „Dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Tvarka ir teisingumas savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ panaikinimo“. Atsakovė, priimdama 2020 m. liepos 23 d. sprendimą, netinkamai taikė teisės normas, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 5 straipsnio 1 ir 6 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, 8 straipsnio 1 dalį.

3. Pareiškėja teigia, kad Komisijos įgaliotas komisijos narys T. R. 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. 2-800(7.9) „Dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Tvarka ir teisingumas savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ (toliau – ir 2020 m. liepos 20 d. sprendimas). Prašymas atsisakyti įregistruoti politinę partiją Tvarka ir teisingumas savarankišku politinės kampanijos dalyviu buvo priimtas vadovaujantis Partijos įstatų 5.8 punktu (Partijos pirmininkui atsistatydinus iki kito pirmininko išrinkimo jo pareigas atlieka valdybos paskirtas vienas iš pirmininko pavaduotojų). Atsižvelgdama į tai, kad pagal Partijos įstatus, į šios tarybos kompetenciją neįeina laikinojo partijos pirmininko tvirtinimo klausimai, kadangi laikinojo partijos pirmininko klausimą išsprendžia partijos valdyba, šias pareigas pavesdama vienam iš pirmininko pavaduotojų, Komisija konstatavo, kad R. P. negali būti laikoma tinkama Partijos atstove, įgaliota pasirašyti prašymą dėl Partijos įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu, kadangi jos paskyrimas laikinąja partijos pirmininke neatitinka Partijos įstatų 5.8 punkte įtvirtintos laikinojo partijos pirmininko skyrimo procedūros. Šį sprendimą pareiškėja 2020 m. liepos 21 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, Finansavimo įstatymo 5 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, apskundė Komisijai. Komisija 2020 m. liepos 23 d. sprendime remiasi informacija pateikta tariamai politinės partijos Tvarka ir teisingumas vardu (Komisija gavo Partijos 2020 m. liepos 21 d. raštą Nr. S-20/7/21 „Dėl partijos Tvarka ir teisingumas duomenų naudojimo“; Partijai 2020 m. liepos 20 d. išduotą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą). Komisija, sprendime remdamasi šiais dokumentais, nepatikrino jų autentiškumo. Šiuos dokumentus pasirašė A. P., save vadinantis „partijos Tvarka ir teisingumas likvidatoriumi“, „partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoju, laikinai einančiu partijos pirmininko pareigas“. Tačiau Partija ir po 2020 m. birželio 6 d. dalyvavo rinkiminėje veikloje.

4. Pareiškėjas pažymi, kad A. P. 2020 m. liepos 16 d. duodamas parodymus teisme dėl Partijai pareikštų įtarimų viešai pareiškė, jog partija Tvarka ir teisingumas nėra likviduojama. Partijos sprendimas dėl likvidavimo nėra įregistruotas ir buvo suklastotas. Dėl to Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra pradėjusi tyrimą. Nagrinėjant A. P. įgaliojimų klausimą, svarbiausias yra Partijos įstatų nustatytas reguliavimas. Iki 2020 m. birželio 5 d. iš Partijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų atsistatydino visi šias pareigas užėmę, pagal Partijos įstatus išrinkti kongrese asmenys (5.1.4 ir 5.1.5 p.). Pagal Partijos įstatų 5.7 punktą, pirmininko įgaliojimai taip pat pasibaigia pirmininkui atsistatydinus ir / ar išstojus iš Partijos. Šiais atvejais organizuojami nauji pirmininko rinkimai, pagal tarybos patvirtintą tvarką, išrinktas pirmininkas patvirtinamas neeiliniame kongrese. Pagal Partijos įstatų 5.8 punktą, pirmininkui atsistatydinus iki kito pirmininko išrinkimo jo pareigas atlieka valdybos paskirtas vienas iš pirmininko pavaduotojų. Pavaduotojų įgaliojimai baigiasi atšaukus pirmininką, kongresui pirmininko teikimu atšaukus atitinkamus pavaduotojus ar jiems atsistatydinus. Šiuo atveju taryba pirmininko teikimu laikinai skiria pirmininko pavaduotojus į iki artimiausio kongreso atsilaisvinusias vietas. A. P. 2019 m. pabaigoje buvo tarybos paskirtas Partijos pirmininko pavaduotoju. Tačiau jo įgaliojimai pasibaigė pagal Partijos įstatų 5.8 punktą įvykus artimiausiam kongresui (2020 m. birželio 6 d.). Partijos kongresas A. P. nei pirmininko pavaduotoju, nei partijos pirmininku nepaskyrė / neišrinko. Kadangi A. P. nėra įregistruotas Partijos likvidatoriaus įgaliojimų jis irgi eiti negali. Todėl po 2020 m. birželio 6 d. A. P. neturėjo įgaliojimų atstovauti Partijai. Atsakovas, nenagrinėjęs šių pareiškėjo 2020 m. liepos 21 d. skunde nurodytų aplinkybių, netinkamai taikė teisę, netinkamai vadovavosi A. P. pateiktais dokumentais ir padarė nepagrįstas išvadas.

5. Pareiškėja nurodo, kad Partijos įstatų 5.8 punkto norma netaikytina, nes pati valdyba po 2020 m. birželio 6 d. įvykusio Partijos kongreso negalėjo priimti nei vieno valdybos sprendimo, nes Partijos įstatai nustato minimalų valdybos narių skaičių (11) ir kvorumą – jei dalyvauja daugiau kaip pusė (6) (5.14, 5.15 ir 5.18 p.). Valdyba negalėjo funkcionuoti, nes tik 2 jos nariai buvo politinės Partijos nariais. Netiesa ir tai, kad pagal Partijos įstatus, į šios tarybos kompetenciją neįeina laikinojo partijos pirmininko tvirtinimo klausimai. Pagal Partijos įstatų 5.9 punktą „Tarp kongresų taryba yra aukščiausias partijos organas“, ir vadovaudamasi 5.8 punkte numatytais įgaliojimais taryba (...) laikinai skiria pirmininko pavaduotojus į iki artimiausio kongreso atsilaisvinusias vietas (t. y. ir į pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio pirmininko pareigas vietą). Todėl tarybos paskirta laikinai einančia partijos pirmininko pareigas R. P. gali būti laikoma tinkama Partijos atstove, įgaliota pasirašyti prašymą dėl Partijos įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu, o jos paskyrimas laikinąja partijos pirmininke atitinka Partijos įstatų 5.8 punkte įtvirtintos laikinojo partijos pirmininko skyrimo procedūrą. 2020 m. liepos 16 d. Partijos tarybos sprendimai 2020 m. liepos 17 d. registruoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Partijos taryba tinkamai pagal Partijos įstatus ir įstatuose numatytus įgaliojimus (5.9, 5.9.2 ir 5.8 p.) turėjo diskreciją paskirti Partijos laikinuosius pirmininko pavaduotojus ir laikinąjį pirmininką.

6. Komisija Sprendimu nesprendė pareiškėjo prašymo įvertinti, kas yra teisėtas Partijos atstovas, nenagrinėjo, ar A. P. turėjo įgaliojimus atstovauti Partijai, ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus; atsakovas netinkamai taikė Partijos įstatus, neigdamas Partijos įstatuose nustatytus tarybos įgaliojimus (5.9, 5.9.2 ir 5.8 p.) ir diskreciją paskirti Partijos laikinuosius pirmininko pavaduotojus ir laikinąjį pirmininką. Todėl atsakovas netinkamai taikė Finansavimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 6 dalis, numatančias sąlygas registruoti subjektą politinės kampanijos savarankiškuoju dalyviu.

II. 7. Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

8. Atsakovė teigia, kad Komisija, vadovaudamasi Finansavimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti R. P. skundą, kadangi šio skundo nagrinėjimas akivaizdžiai pažeistų teisėtumo principą. R. P. negali būti laikoma teisėtai Partijos pirmininko pareigas einančiu asmeniu, nėra įgijusi teisės Komisijai teikti skundų Partijos vardu.

9. Atsakovė nurodo, kad Komisijai elektroniniu paštu atsiųstas Partijos 2020 m. liepos 21 d. raštas Nr. S-20/7/21 yra surašytas ant Partijos firminio blanko, patvirtintas Partijos antspaudu ir pasirašytas Partijos pirmininko pavaduotojo ir atsakingojo sekretoriaus A. P. Be to, Komisijoje gautas Partijos pirmininko R. Ž. 2020 m. balandžio 7 d. įgaliojimas, kuriuo A. P. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra įgaliojamas atstovauti Partijai Komisijoje ir atlikti visus su Partija susijusius veiksmus, taip pat patvirtintas A. P. parašas. Komisijai nekilo jokių abejonių, jog elektroniniu paštu pateiktos šių dokumentų kopijos atitinka nurodytų dokumentų originalus, o atitinkamus dokumentus pasirašę asmenys teisėtai atstovauja atitinkamoms organizacijoms. Priešingai, R. P. teikiami Partijos dokumentai nesurašyti ant Partijos firminio blanko ir nepatvirtinti Partijos antspaudu.

10. Atsakovė teigia, kad pagal Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, politinių partijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į tai, kol nėra atitinkamos Teisingumo ministerijos išvados, partijos valdymo organų sudėtys negali būti registruojamos Juridinių asmenų registre ir šių valdymo organų priimti sprendimai neturi teisinės galios tretiesiems asmenims. 2020 m. liepos 29 d. duomenimis, Juridinių asmenų registre R. P. nėra įregistruota Partijos pirmininke.

11. Atsakovės teigimu, Juridinių asmenų registre nesant įrašų, patvirtinančių, kad R. P. yra įregistruota Partijos pirmininke ir turi teisę šiai Partijai oficialiai atstovauti, Komisija, priimdama sprendimą dėl šios Partijos registravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu, turėjo pareigą, vertindama Partijos pateiktus dokumentus savo kompetencijos ribose įsitikinti, kad prašymą priimti atitinkamą sprendimą pateikė teisėtas Partijos atstovas. Atsižvelgiant į tai, buvo išnagrinėti Partijos įstatai ir, nustačius įstatuose įtvirtintų procedūrų pažeidimus, priimtas atitinkamas sprendimas, jog nurodytas asmuo negali būti laikomas teisėtu Partijos atstovu ir Partijos vardu teikti prašymą Partiją įregistruoti politinės kampanijos dalyviu.

12. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja klaidingai aiškina, jog A. P. įgaliojimai nutrūko įvykus artimiausiam Partijos kongresui (2020 m. birželio 6 d.), kadangi šio kongreso metu A. P. nebuvo išrinktas nei Partijos pirmininku, nei jo pavaduotoju. Partijos įstatų 5.8 punkte aptariamas baigtinis atvejų, nusakančių Partijos pirmininko pavaduotojų įgaliojimo pabaigą. Partijos įstatuose nenurodyta, jog taip pat nutrūksta ir laikinai pirmininko pavaduotojais paskirtų asmenų įgaliojimai, jei artimiausiame Partijos kongrese neišsprendžiamas nuolatinių pirmininko pavaduotojų paskyrimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie asmenys toliau eina pirmininko pavaduotojo pareigas tol, kol partijos kongresas išspręs pirmininko pavaduotojų klausimą.

13. Atsakovė teigia, kad pareiškėja taip pat klaidingai aiškina Partijos tarybos, kaip tarp Partijos kongresų aukščiausio partijos organo, kompetenciją. Šią kompetenciją aiškiai apibrėžia Partijos įstatų 5.9.1–5.9.8 punktai, tačiau juose nenumatyta tarybos teisė vienam iš partijos pirmininko pavaduotojų pavesti eiti partijos pirmininko pareigas – ši funkcija priskirta Partijos valdybai (Partijos įstatų 5.8 p.). Komisijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie galbūt partijos valdyboje nelikusio kvorumo sprendimams priimti yra teisiškai nereikšmingos ir nevertintinos, kadangi Partijos įstatai nesuteikia teisės partijos tarybai perimti partijos valdybos funkcijas net ir esant svarbioms aplinkybėms. Komisijos nuomone, siekiant nepažeisti Partijos įstatų reikalavimų, pareiškėjos aptariamoms problemoms spręsti turėjo būti šaukiamas atitinkamus sprendimus įgaliotas priimti Partijos kongresas, bet ne Partijos taryba. Atsižvelgiant į tai, Partijos tarybos posėdyje 2020 m. liepos 16 d. priimtas sprendimas laikinąja Partijos pirmininke patvirtinti R. P. yra niekinis ir neturi teisinės galios.

14. Atsakovė nurodo, kad Komisija, įvertinusi Partijos pateiktus duomenis apie tai, jog ši Partija nesiregistravo 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų savarankišku politinės kampanijos dalyviu, o Partijos vardu pasinaudojo kiti asmenys, įskaitant politinės kampanijos banko sąskaitos atidarymą, pasinaudojus negaliojančiu dokumentu, Sprendimu visą surinktą medžiagą perdavė prokuratūrai, prašydama įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 15. Byloje nustatyta, kad atsakovės Komisijos įgaliotas asmuo T. R. išnagrinėjo R. P. Partijos vardu paduotą prašymą įregistruoti Partiją savarankišku 2020 m. balandžio 10 d. prasidėjusios 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos (toliau – ir Kampanija) dalyviu, ir 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti Partiją savarankišku Kampanijos dalyviu. Toks sprendimas priimtas remiantis tuo, kad prašymą pasirašė R. P., kuri negali būti laikoma tinkama Partijos atstove, įgaliota pasirašyti prašymą dėl Partijos įregistravimo savarankišku Kampanijos dalyviu, kadangi jos paskyrimas pagal pateiktą 2020 m. liepos 16 d. Partijos tarybos sprendimą skirti ją laikinąja pirmininke neatitinka Partijos įstatų 5.8 punkte įtvirtintos laikinojo Partijos pirmininko skyrimo procedūros. 2020 m. liepos 20 d. sprendime taip pat nurodyta, kad pagal Komisijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. Sp-158 patvirtintą Komisijai teikiamo Prašymo įregistruoti savarankišku politinės kampanijos dalyvių formą (3 priedas), prašymą užregistruoti politinę partiją savarankišku politinės kampanijos dalyviu pasirašo šios partijos pirmininkas.

16. Pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, jei asmuo, kurį buvo atsisakyta registruoti savarankišku politinės kampanijos dalyviu, nesutinka su priimtu Komisijos pirmininko įgalioto asmens sprendimu, neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl šio sprendimo, o turi teisę tokį sprendimą apskųsti Komisijai, kurios priimtas sprendimas, išnagrinėjus skundą, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

17. Nagrinėjamu atveju dėl Komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimo 2020 m. liepos 21 d. skundą Komisijai padavė du asmenys, t. y. R. P. ir Partija, atstovaujama R. P., skunde buvo nurodomos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad R. P. yra Partijos laikinoji pirmininkė ir kito asmens, einančio šias pareigas, nėra, Partijos taryba turėjo diskreciją pagal Partijos įstatus paskirti laikinuosius pavaduotojus ir laikinąjį pirmininką.

18. Komisija 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. Sp-113 atsisakė nagrinėti R. P. 2020 m. liepos 21 d. skundą dėl įgalioto Komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimo (1 punktas); nusprendė perduoti visą surinktą medžiagą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai įvertinti, ar R. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (2 punktas). Sprendimas grindžiamas tuo, kad R. P. negali būti laikoma teisėtai Partijos pirmininko pareigas einančiu asmeniu, todėl nėra įgijusi teisės Komisijai teikti skundų Partijos vardu. Iš Komisijos Sprendimo matyti, kad 2020 m. liepos 21 d. paduotą skundą buvo atsisakyta priimti ir ta apimtimi, kuria jis buvo paduotas Partijos vardu.

19. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad dėl tų pačių aplinkybių, susijusių su R. P. statusu, Komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti Partiją Kampanijos dalyve ir Komisijos Sprendimu, ginčijamu šioje byloje, atsisakyta priimti nagrinėti iš esmės Partijos skundą dėl 2020 m. liepos 20 d. sprendimo, kuris jai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, pagrįstumo ir teisėtumo. Tokiu būdu, neišnagrinėjus Komisijai paduoto skundo, buvo apribota Partijos teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta Partiją įregistruoti Kampanijos dalyve. Taigi Komisija nėra išnagrinėjusi 2020 m. liepos 20 d. sprendime nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių Partija neregistruota Kampanijos dalyve.

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Partija yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę (Politinių partijų įstatymo 2 str. 5 d.). Skundą Komisijai teikė R. P., veikdama kaip laikinoji pirmininkė, paskirta Partijos tarybos, kuri pagal Partijos įstatų 5.9 punktą tarp kongresų (kongresas – aukščiausias Partijos atstovaujamasis organas (Partijos įstatų 5.1 p.) yra aukščiausias partijos organas, sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2020 m. liepos 29 d. viešojo Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, kad Partijos pirmininku yra įregistruotas R. Ž. ir jokie kiti duomenys apie kitą pirmininką nėra įregistruoti. 2020 m. liepos 20 d. sprendime, kurį buvo siekiama ginčyti, vadovaujamasi Partijos įstatų 5.8 punktu, nustatančiu, kas atlieka pirmininko pareigas, kai Partijos pirmininkas atsistatydina.

21. Komisija, atsisakydama priimti skundą dėl 2020 m. liepos 20 d. sprendimo tuo pagrindu, kad teisę pateikti skundą turi tik teisėtas Partijos pirmininkas ar kitas teisėtai jo pareigas einantis asmuo, R. P. negali būti laikoma teisėtai Partijos pirmininkės pareigas einančiu asmeniu, o tokią išvadą pagrindžiančių motyvų nenurodė.

22. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju Komisija skundo priėmimo stadijoje, spręsdama procedūrinio pobūdžio klausimą, t. y. ar skundas nagrinėtinas Komisijoje, atsisakydama nagrinėti skundą, kartu išreiškė poziciją ir dėl Partijos laikinojo pirmininko paskyrimo ir asmens, kuris vykdė pirmininko pareigas, teisės paduoti prašymą registruoti Partiją Kampanijos dalyve, nors nenagrinėjo ir nevertino 2020 m. liepos 20 d. sprendime bei skunde išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėta išvada dėl Partijos laikinojo pirmininko paskyrimo ir / ar asmens, turinčio (turėjusio) teisę paduoti prašymą galėtų būti daroma, tik išnagrinėjus 2020 m. liepos 20 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Partijos vienasmeniu valdymo organu (Partijos pirmininku), bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti.

23. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad Partija yra likviduojama, tačiau tokiais argumentais nebuvo grindžiamas šioje byloje ginčijamas Sprendimas, aplinkybės, susijusios su Partijos likvidavimu, nėra Sprendimo pagrindas.

24. Konstatuotina, kad Komisijai neišnagrinėjus R. P. pasirašyto ir Partijos vardu paduoto skundo buvo užkirstas kelias Partijai ginčyti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendimą, kuriuo Partija neįregistruota Kampanijos dalyve.

25. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą, inter alia (be kita ko), tinkamą teismo procesą (žr. pvz., 2015 m. liepos 9 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo „prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą byloje Falie prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 23257/04; 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 8225/78). Teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises (žr. EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 23805/94).

26. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. EŽTT 1998 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Guérin prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25201/94).

27. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad priimant Sprendimą pareiškėjai buvo užkirsta tiek tarptautiniais, tiek ir nacionaliniais teisės aktais garantuojama teisė į teisminę gynybą, kuri negali būti neproporcingai apribota ar paneigta, daro išvadą, kad Sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina jai paduotą skundą išnagrinėti iš esmės.

28. Atsižvelgiant į šioje byloje proceso šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl Komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimo pagrįstumo / nepagrįstumo, konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o patikrinta, ar pagrįstai ir teisėtai Komisija nepriėmė nagrinėti 2020 m. liepos 21 d. skundo, kurį jai Partijos vardu pateikė R. P., Partijos tarybos sprendimo pagrindu veikusi kaip laikinoji pirmininkė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nebuvo vertinamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su R. P. įgalinimais veikti Partijos vardu paduodant prašymą įregistruoti Partiją savarankišku Kampanijos dalyviu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti pareiškėjos partijos Tvarka ir teisingumas skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. Sp-113 dalį, kuria atsisakyta nagrinėti 2020 m. liepos 21 d. skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgalioto komisijos nario T. R. 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2-800 (7.9) „Dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Tvarka ir teisingumas savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ panaikinimo ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją išnagrinėti 2020 m. liepos 21 d. skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė