Legislator Case Law & Legislation
2022-03-09 Nr. CB-2191-2-68-3-19779-2019-4 AI generated

2022-03-09 Nr. CB-2191-2-68-3-19779-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-03-09 Nr. CB-2191-2-68-3-19779-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2022 m. vasario 25 d. paduotu pareiškėjo K. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėjas K. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Legislator headnote

AI generated

2022-03-09 Nr. CB-2191-2-68-3-19779-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2022 m. vasario 25 d. paduotu pareiškėjo K. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėjas K. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-1188

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19779-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 25 d. paduotu pareiškėjo K. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma: teismai, pažeisdami CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir teisingumo principą, nepagrįstai nusprendė, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo ir ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijų ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs kaltinamojo akto surašymu ir/ar teismo nuosprendžiu; apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 197 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnį, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai (prokurorų nutarimai ir specialisto išvada) nekeistų galutinio teismo sprendimo prašomoje atnaujinti byloje; teismas taikė pernelyg aukštus kriterijus atsakovo pateiktiems naujiems įrodymams, nurodydamas, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės (nauji įrodymai) gali būti pagrindas atnaujinti civilinę bylą tik tuomet, jeigu šie nauji įrodymai (naujos aplinkybės) neabejotinai lemtų priešingo teismo sprendimo priėmimą; teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad procesas turėtų būti atnaujintas, jeigu pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo; teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo, atliko išsamią proceso atnaujinimo pagrindų analizę ir galutinai pasisakė dėl ginčo esmės, pažeisdami CPK 370 straipsnio 2-4 dalis ir nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020); teismai proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas taikė itin formaliai, neatsižvelgdami į šio procesinio instituto paskirtį ir pažeisdami teisingumo principą, todėl skundžiamomis nutartimis sukurta situacija, kai atsakovui yra pritaikyta civilinė atsakomybė už tuos pačius veiksmus (dėl to paties įvykio), dėl kurių jis yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė